Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL 2009–2020 METŲ VALSTYBINĖS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIP-682
2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1510
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. SV-S-332 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2009–2020 metų Valstybinės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos patvirtinimo“ projektui Nr. XIP-682 (toliau – Nutarimo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Nutarimo projektu tvirtinamą 2009– 2020 metų Valstybinę kūno kultūros ir sporto plėtros strategiją (toliau – Strategijos projektas) pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 29 punkte nurodyta, kad kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, t. y. šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais; jas įgyvendindamos, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į tikslą skatinti ir plėtoti vietos savivaldą, papildyti Nutarimo projektą šiuo 2 straipsniu:
„2 straipsnis.
2. Vadovaujantis Statistinės apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 (Žin., 2005, Nr. 3-38), mokiniai nebeskirstomi į penkias sveikatos grupes, yra tik trys fizinio pajėgumo grupės (pagrindinė, parengiamoji, specialioji medicininė fizinio pajėgumo grupė), taigi skiltyje „Strateginio tikslo įgyvendinimo kriterijai (efekto kriterijai)“ atsisakyti kriterijaus „Bendrojo lavinimo sistemoje pirmos sveikatos grupės mokinių dalis sudaro: dabartinės reikšmė (2006 m.): 40 proc.; siektina reikšmė (2020 m.): 60 procentų.“
3. Atsižvelgiant į tai, kad strategija parengta 2009– 2020 metams, skiltyje „Strateginio tikslo įgyvendinimo kriterijai (efekto kriterijai)“ patikslinti kriterijaus „Nepilnamečių nusikalstamų veikų proporcija per metus“ siektinos reikšmės datą – vietoj žodžių „(2006 m.)“ įrašyti žodžius „(2020 m.)“.
4. Atsisakyti 1 tikslo „Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė“ rezultato kriterijaus „neformaliojo ugdymo mokinio krepšelio dalis, skirta kūno kultūrai, vidutiniškai sudaro: dabartinė reikšmė (2006 m.): 0 proc., siektina reikšmė (2015 m.) – 50 procentų. Išankstinis mokinio krepšelio lėšų dalies nustatymas prieštarauja neformaliojo ugdymo mokinio krepšelio idėjai, kad lėšų pasiskirstymas pagal mokinių veiklos sritis priklausys nuo mokinių pasirinkimo.
5. Įrašyti 1 tikslo 1 uždavinyje vietoj žodžių „sportiška gyvensena“ žodžius „sveika gyvensena“. Terminas „sveika gyvensena“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) nuostatomis, įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką kaip teiktinas, t. y. atitinkantis pagrindinius terminologijos principus ir lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus.
6. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), sveika gyvensena – viena iš kūno kultūros programos sričių. Minimu įsakymu taip pat patvirtinta Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojama programa, todėl atsisakyti 1 tikslo 2 uždavinio.
7. Tarptautinių sporto varžybų organizavimas valstybėje padeda kurti teigiamą jos įvaizdį, nes sporto varžybos sulaukia žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio, todėl papildyti 1 tikslo 4 uždavinį šiuo punktu: „Realiai įvertinus šalies finansinius pajėgumus, valstybės įgaliotoms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms siekti pritraukti į Lietuvą kuo daugiau tarptautinių kūno kultūros ir sporto turnyrų ir su tuo susijusių politinių diskusijų (forumų, konferencijų), kad šalies viduje ir už jos ribų Lietuva būtų matoma kaip aktyvus ir patikimas tarptautinių kūno kultūros ir sporto programų partneris.“
8. Siekiant skatinti visų Lietuvos gyventojų kūno kultūrą ir sportą, taip pat nepažeisti vyrų ir moterų lygių teisių principo, atsisakyti 1 tikslo 5 uždavinio antrosios dalies: „Plėtoti moterų ir merginų kūno kultūrą ir sportą“.
9. Europos Sąjungos Baltojoje knygoje dėl sporto pabrėžta, kad visose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse savanorių veikla – kūno kultūros ir sporto organizacijų administravimo ir veiklos pagrindas. Komisija siūlo skatinti jaunimą dalyvauti savanoriškoje sporto veikloje. Taigi papildyti 1 tikslo uždavinius šiuo 6 punktu: „6. Skatinti jaunimą dalyvauti savanoriškoje sporto veikloje.“
10. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad kūno kultūros ir sporto sistema apima šias veiklos sritis: vaikų ir jaunimo ugdymą kūno kultūros ir sporto srityje; suaugusiųjų ir neįgalių žmonių kūno kultūros plėtojimą; sporto šakų plėtojimą ir didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Didelio meistriškumo sportininkų dalyvavimas sporto varžybose ir jų pasiekti rezultatai – priemonės valstybės įvaizdžiui pasaulyje gerinti, geras pavyzdys skatinti vaikų ir jaunimo kūno kultūrą. Didelio meistriškumo sportininkų atrankos, pasirengimo ir varžybų vykdymo sistema glaudžiai susijusi su sporto infrastruktūros gerinimu, todėl atsižvelgiant į šios kūno kultūros ir sporto sistemos dalies svarbą Strategijos projekto 2 tikslo skilties „Rezultato kriterijai“ 7 ir 8 punktus išdėstyti taip: „7. Sporto klasių principu rengiami jaunieji sportininkai: dabartinė reikšmė (2008 m.): 158 sportininkai, siektina reikšmė (2015 m.): 220 sportininkų.“ „8. Žiemos ir vasaros olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai: dabartinė reikšmė (2009 m.): 206 sportininkai, siektina reikšmė (2012 m.): 220 sportininkų.“
11. Kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacija keliama nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) nustato kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo tvarką, leidimų galiojimo terminus, asmenų, siekiančių tapti kūno kultūros ir sporto specialistais ir gauti leidimą, kvalifikacijos reikalavimus. Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo, pratęsimo ir pripažinimo negaliojančiais tvarkos apraše, patvirtintame Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-188 (Žin., 2009, Nr. 29-1161), nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas išduodamas ribotam laikotarpiui ir norint pratęsti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą būtina kelti kvalifikaciją, t. y. dalyvauti seminaruose, mokymuose. Daugelis tarptautinių federacijų taip pat turi bendras trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo sistemas. Atsižvelgiant į esamą situaciją, išdėstyti 3 tikslo „Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje, kad jie būtų pakankami tarpinstitucinėms socialinėms programoms įgyvendinti (didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti)“ skilties „Rezultato kriterijus“ 3 punktą taip: „3. Kūno kultūros ir sporto specialistų, turinčių Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus, skaičius:“. Šio tikslo skilties „Uždaviniai“ 4 punktą išdėstyti taip: „4. Tobulinti kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimo sistemą, kurioje būtų subalansuoti interesai ir pareigos bei galimybės visiems kūno kultūros ir sporto specialistams tobulinti savo kultūrinę, profesinę, bendrąją ir socialiąją kompetenciją.“
12. Sąvoka „kūno kultūros ir sporto veiklos licencija“ nebevartojama įsigaliojus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymui (Žin., 2008, Nr. 47-1752), taigi: 2 tikslo skilties „Uždaviniai“ 2 punkte vietoj žodžio „licencijavimą“ įrašyti žodžius „kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimą“, 3 tikslo skilties „Uždaviniai“ 5 punktą išdėstyti taip: „5. Europoje rekomenduojamo trenerių rengimo modelio pagrindu tobulinti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo sistemą, pagal tarptautinę praktiką akredituojant sporto organizacijas ir kai kurių kategorijų sporto specialistus, siekiant perduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo funkcijas atskirų sporto šakų federacijoms, kurios pasiekia tam reikalingą kvalifikacinį lygmenį.“ Įrašyti VI skyriaus „SSGG analizė“ skilties „Stiprybės“ 7 punkte vietoj žodžių „veiklos licencijavimo sistema“ žodžius „kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų sistema“, skilties „Silpnybės“ 10 punkte vietoj žodžių „licencijuojant sporto specialistų veiklą“ žodžius „suteikiant kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus“, skyriaus „Strateginės išvados“ 4 punkte vietoj žodžių „veiklos licencijavimo sistema“ žodžius „Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų sistema“. Įrašyti VIII skyriaus 3 tikslo „Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje (didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti“) ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „licencijavimas“ žodžius „Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimas“, o šeštajame sakinyje vietoj žodžio „licencijas“ žodžius „kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus“, šio tikslo skilties „Uždaviniai“ 3.5 punkte vietoj žodžio „licencijavimo“ žodžius „kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų“. Šio tikslo skilties „Priemonės / veiksmų kryptys:“ 3.5 uždavinį išdėstyti taip: „3.5. Uždavinys. Europoje rekomenduojamo trenerių rengimo modelio pagrindu tobulinti kūno kultūros ir sporto specialistų kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų sistemą: 3.5.1. Tarptautinės praktikos diegimas suteikiant teisę suteikti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų grupes profesionaliam ir mėgėjų sportui bei laisvalaikio (sporto visiems) organizatoriams ir darbui su vaikais (vertinimo kriterijus: kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų, kuriuos per metus suteikė sporto federacijos, proporcija, palyginti su išduotų per metus bendru kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų skaičiumi; tokių kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų skaičius pagal grupes). 3.5.2. Tarptautinių licencijų pripažinimas Lietuvos sporto mokymo įstaigose (vertinimo kriterijus: sporto specialistų licencijų, įgytų kitose Europos Sąjungos šalyse, legalizavimo vidutinė trukmė Lietuvoje; sąrašas šalių, kuriose sporto specialistams išduotos licencijos galioja be naujo licencijavimo ar papildomų licencijavimo procedūrų).“ Šio tikslo skilties „Rezultato kriterijai“ 3 punkte išbraukti žodžius „licencijas veiklai“, įrašyti žodžius „Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus“. Atitinkamai X skyriaus „Baigiamosios nuostatos, numatomos programos strategijai įgyvendinti“ 3.5 punkte nurodytos programos pavadinimą išdėstyti taip: „Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo sistemos kūno kultūros ir sporto specialistams tobulinimas“.
13. Siekiant įgyvendinti Strategijos projekto 4 tikslą „Sukurti ir / ar renovuoti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą“, būtina plėtoti kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą. 2008 metų rugsėjį?spalį atlikta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir įvertinta bendrojo lavinimo mokyklų būklė. Atsižvelgiant į vertinimo duomenis, 4 tikslo skilties „Rezultato kriterijai“ 5 punktą išdėstyti taip: „5. Švietimo įstaigų, kuriose dar neįrengtos universalios sporto salės, aikštynai, skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m.): 147; siektina reikšmė (2020 m.): 0.“
14. Siekiant sistemingai sudaryti sąlygas mokiniams sportuoti ir įdiegti nuolatinio sportavimo įgūdžius, išdėstyti 4 tikslo skilties „Uždaviniai“ 3 punktą taip: „3. Sudaryti sąlygas, kad švietimo įstaigų renovacijos investicijų projektuose būtų laikomasi kūno kultūros ir sporto infrastruktūros atnaujinimo ir / ar sukūrimo, Mokyklų aprūpinimo standartų reikalavimų. Sudaryti privalomą šalyje populiarių, bazinių, tradicinių sporto šakų, kurias reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, sąrašą ir sukurti jų mokymuisi reikalingą ugdymo aplinką: higienos normas atitinkančią infrastruktūrą, šiuolaikinę sporto įrangą ir mokymo (-si) priemones.“
15. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos, kurios vartojamos ir Strategijos projekte, todėl dar kartą jų apibrėžti Strategijos projekte nereikia.
16. Įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), dalyvauja daugelis valstybės institucijų, savivaldybių, švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Kadangi Strategijos projekto VI skyriaus „Esamos padėties apžvalga ir strateginės išvados“ SSGG analizės skilties „Galimybės“ 5 punkte nurodyta, kad veikia su kūno kultūros ir sporto plėtra susijusios tarpinstitucinės programos visuomenės sanglaudai stiprinti, nurodyti 5 punkte veikiančios tarpinstitucinės programos pavadinimą ir vietoj žodžių „jaunimo nusikalstamumo prevencijos“ įrašyti žodžius „vaikų ir jaunimo socializacijos“. Analizuojant Strategijos projekte išdėstytą esamą padėtį, galima daryti išvadą, kad visoje valstybėje kūno kultūros ir sporto plėtra nepripažinta esminiu valstybės prioritetu, todėl šio skyriaus skilties „Strateginės išvados“ 1 punkte išbraukti žodžius „(net ir edukacinėse institucijose)“.
17. Profesinio mokymo metodikos centro 2008 metais atliktos sporto sektoriaus studijos duomenimis, kūno kultūros ir sporto srities specialistų pasiūlos ir paklausos balansas – teigiamas, todėl kol kas realios grėsmės, kad šios srities darbuotojų pasiūla ateityje mažės, nėra. Kita vertus, studijoje keliamas rengiamų specialistų kokybės, jų įgytų gebėjimų atitikties rinkos poreikiams klausimas. Taigi Strategijos projekto VIII skyriaus „Strategijos pagrindinės gairės (tikslai, uždaviniai, priemonės / veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai)“ 3.1 punkte išbraukti žodžius „Plėsti ir“, 3.3 punktą išdėstyti taip: „3.3. Skatinti tarptautiniu mastu konkurencingą sporto mokslą“, o 3.8 punkte vietoj žodžio „Plėtoti“ įrašyti žodį „Tobulinti“.
18. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, todėl išbraukti Strategijos projekto VIII skyriaus „Strategijos pagrindinės gairės (tikslai, uždaviniai, priemonės / veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai)“ 3.2 punktą.
19. Lietuvos higienos norma HN21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770), nustato bendruosius reikalavimus mokyklose įrengiamoms sporto salėms ir aikštėms, patalpoms prie jų, atsižvelgiant į numatomą mokinių skaičių. Taigi Strategijos projekto VIII skyriaus „Strategijos pagrindinės gairės (tikslai, uždaviniai, priemonės / veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai)“ 4.3.1 punkte po žodžio „sąrašą“ įrašyti žodžius „vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770)“.
20. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo įstaigų sporto infrastuktūra nėra tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, o vietos bendruomenių poreikiai gali skirtis, išdėstyti Strategijos projekto VIII skyriaus „Strategijos pagrindinės gairės (tikslai, uždaviniai, priemonės / veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai)“ 4.3.2 punktą taip: „4.3.2. Skatinti švietimo įstaigų sporto infrastruktūros pritaikymą bendruomenės poreikiams (vertinimo kriterijus: švietimo įstaigų, sudarančių galimybę vietos bendruomenei naudoti švietimo įstaigos sporto infrastruktūrą, skaičius).“
21. Įrašyti Strategijos projekto IX skyriaus „Strategijos stebėsena“ 2.3 punkte vietoj žodžių „interneto svetainėse ir informacinėse sistemose“ žodžius „interneto svetainės“, nes interneto svetainė pagal jos sąvoką yra informacinė sistema ar jos sudėtinė dalis.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 patvirtinta Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, o viena iš pagrindinių jos vykdytojų – Švietimo ir mokslo ministerija, papildyti Strategijos projekto X skyriaus „Baigiamosios nuostatos, numatomos programos strategijai įgyvendinti“ skiltį „Programos“ Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), o į asignavimo valdytojų sąrašą įrašyti Švietimo ir mokslo ministeriją.
23. Nacionalinė studijų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260), sudaro galimybę aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę. Aukštosios mokyklos gali gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų studijų programoms atnaujinti. Kvietimas atnaujinti studijų programas paskelbtas 2006 m. rugpjūčio 7 dieną. Šiuo metu aukštosios mokyklos gauna asignavimus specialistams rengti. Rengti ir įgyvendinti naujas tarpinstitucines programas būtų galima tik gavus papildomus asignavimus, taigi Strategijos projekto X skyriaus „Baigiamosios nuostatos, numatomos programos strategijai įgyvendinti“ skiltyje „Programos“ vietoj Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo aukštojo mokslo ir profesinio mokymo institucijose programos įrašyti Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo programą, kuri apimtų ir programas „Visiems prieinamos kūno kultūros ir sporto specialistų profesinio tobulinimo sistemos tobulinimas“, „Kūno kultūros ir sporto specialistų licencijavimo tobulinimas“, „Kūno kultūros ir sporto specialistų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas“, todėl atsisakyti šių programų. Vietoj programos „Lietuvos sporto medicinos plėtra“ įrašyti programą „Vystyti priemones, skatinančias studentų kūno kultūros lavinimą bei sveikos gyvensenos ugdymą“. Siūlomų programų skiltyje „Asignavimų valdytojai“ papildyti asignavimų valdytojų sąrašą aukštosiomis mokyklomis ir nurodyti, kad „finansavimas numatomas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal nacionalinę studijų programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260)“.
24. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 16 punkte įtvirtinta sporto visiems sąvoka. Sportas visiems apima visų amžiaus grupių asmenų sportinę veiklą, kurios tikslas – palaikyti fizinį aktyvumą. Atsižvelgiant į sporto visiems esmę ir įvairiapusiškumą, išbraukti Strategijos projekto X skyriuje „Baigiamosios nuostatos, numatomos programos strategijai įgyvendinti“ programas „Sveikos gyvensenos propagavimas“ ir „Sveiko gyvenimo ugdymo programa mokymosi visą gyvenimą aplinkoje“, nes jų tikslus ir uždavinius galima įgyvendinti vykdant Nacionalinę sporto visiems programą. Taip pat atsakyti atskirų (strateginių) sporto šakų plėtros programų: Lietuvos krepšinio plėtros programos, Lietuvos futbolo plėtros programos, Lietuvos lengvosios atletikos plėtros programos, Lietuvos lauko teniso plėtros programos, nes jų tikslus ir uždavinius galima įgyvendinti vykdant Kūno kultūros ir sporto plėtros programą.
25. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 77 straipsnyje nustatyta, kad valstybinis mokslinių tyrimų finansavimas vykdomas iš institucijoms skirtų bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai, pagal nacionalines mokslo ir nacionalines kompleksines programas, taip pat konkursines mokslo programos, taigi tinkamiausia siūlomos Lietuvos sporto mokslo plėtros programos forma būtų nacionalinė mokslo programa. Tokios programos rengiamos ir vykdomos vadovaujantis Nacionalinių mokslo programų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 731 (Žin., 2008, Nr. 85-3382), kurie numato išsamų ir viešą siūlomų nacionalinių mokslo programų reikalingumo svarstymą. Taigi atsisakyti Strategijos projekto X skyriuje „Baigiamosios nuostatos, numatomos programos strategijai įgyvendinti“ 3.2 punkte nurodytos programos „Lietuvos sporto mokslo plėtra“, nes Nacionalinių mokslo programų nuostatai sudaro galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims teikti pasiūlymus dėl programų.
26. Strategijos projekte nustatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, kuriems įgyvendinti reikėtų skirti valstybės lėšų, todėl norint nuspręsti, ar per nurodytą laikotarpį bus galima įgyvendinti Strategijos projekto nuostatas, pateikti skaičiavimus, kiek preliminariai joms įgyvendinti prireiks Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir iš kokių šaltinių siūloma jas skirti.