LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL VALSTYBINĖS DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS VYKDYMO
2007 m. kovo 9 d. Nr. S-3-(122)
Vilnius
Dvaras – neatsiejamas Lietuvos raidos, jos kultūros ir kraštovaizdžio elementas. Išlikęs dvarų paveldas iki šiol turi įtakos Lietuvos kraštotvarkos procesams ir suteikia jiems savitumo.
Valstybinė paminklosaugos komisija 2002-09-13 sprendimu Nr. 87 patvirtino „Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepciją“ (Žin., 2002, Nr. 96-4240), kurioje buvo suformuota valstybinė dvarų paveldo apsaugos samprata.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suprasdama dvarų paveldo išsaugojimo svarbą ir pripažindama Koncepcijos pagrįstumą, 2003-04-18 nutarimu Nr. 481 patvirtino „Dvarų paveldo išsaugojimo programą“ ir „Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones“. Programa numato strategines kryptis bei įgyvendinimo priemones: dvarų paveldo sisteminio mokslinio ištyrimo, identifikavimo ir apskaitos, saugojimo, panaudojimo ir pritaikymo teisinio reglamentavimo sistemos sukūrimui; saugomo kultūrinio kraštovaizdžio kokybės ir įvairovės palaikymui; valstybės ir savivaldybių saugomų teritorijų sistemos plėtojimui.
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2007-03-09 posėdyje įvertinusi, kaip vykdoma 2003 m. Vyriausybės priimta valstybinė Dvarų paveldo išsaugojimo programa ir jos įgyvendinimo priemonės, konstatuoja, jog ji ketverius metus iš esmės nebuvo įgyvendinama. Nepatenkinami dvarų paveldo moksliniai tyrimai, apsauga neintegruojama į rengiamus apskričių (regionų) bendruosius ir kitus planus. Nesprendžiama dvaro sodybos, kaip vientiso teisės objekto, problema, nevykdomos kitos efektyviai dvarų paveldo apsaugai ir integravimui reikalingos priemonės. Programos strateginių nuostatų įgyvendinimui buvo skiriama labai mažai lėšų. Beveik nesprendžiamos unikalaus medinio Lietuvos paveldo bei istorinių želdynų tvarkybos ir apsaugos problemos.
Dvarų paveldo išsaugojimo programa buvo parengta orientuojantis į tuometinę daug blogesnę Lietuvos Respublikos finansinę būklę bei valstybės biudžetą. Tačiau lėšų nebuvo skiriama. Teisintasi jų stoka. Kultūros paveldo departamentas kukliomis savo išgalėmis finansuoja ir prižiūri labai mažos Lietuvos dvarų paveldo dalies tvarkybą – 2006 m. buvo tvarkomos Rokiškio, Zyplių, Baisogalos, Kelmės, Adomynės, Kairėnų, Plungės, Joniškėlio, Verkių, Paežerių, Sapiegos, Užutrakio, Kretingos, Alantos, Astravo dvarų sodybos.
Gerėja dvarų paveldo propagavimas televizijoje, radijuje bei spaudoje. Tačiau to nepakanka.
Dvarų paveldo išsaugojimo programa neprarado aktualumo ir turi būti tęsiama. Komisija palaiko Vyriausybės vykdomą politiką, kuria siekiama dvarų paveldo objektus bei kompleksus pritaikyti ir panaudoti kultūriniam turizmui Europos Sąjungos lėšomis.
Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:
1. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įvertinti už Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų veiklą.
2. Prašyti Vyriausybę sudaryti suinteresuotų žinybų specialistų darbo grupę, kuri parengtų 2003 m. valstybinės Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių patikslinimą, kuriame būtų numatyta:
3. Prašyti LR Seimą ir Vyriausybę nustatyti patikslintos programos ir jos įgyvendinimo priemonių tikslinį finansavimą.
4. Pritarti Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos iniciatyvoms dėl privačių dvarų paveldo apsaugos ir pritaikymo.