LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, KUPIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS, PAKRUOJO MIŠKŲ URĖDIJOS, PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJOS, MARIJAMPOLĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO, VARĖNOS MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO IR BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO

2009 m. balandžio 23 d. Nr. D1-212

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 ir 24 punktus,

Tvirtinu:

1. Valstybės įmonės Biržų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

2. Valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

3. Valstybės įmonės Pakruojo miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

4. Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

5. Valstybės įmonės Marijampolės miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

6. Valstybės įmonės Varėnos miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

7. Birštono savivaldybės vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

______________________

* Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius. Su miškotvarkos projektų santraukomis galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

_________________

VĮ BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Biržų miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2008–2017 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2007 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcija. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą (spalvotus ortofotografinius žemėlapius). Natūroje nustatyta:

– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

– pomiškio ir trako įvairovė;

– miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško, išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo, metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Biržų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 60520 ha miško plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 30804 ha, urėdijos valdomi nevalstybinės reikšmės plotai – 282 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 29434 ha ir kiti miškai (savivaldybių ir kt.) – 80 ha.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (30123 ha) paskirstytas 9 girininkijoms: Latvelių, Tamošiūnų, Spalviškių, Būginių, Biržų, Pasvalio, Vabalninko, Joniškėlio ir Kriklinių. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,8 tūkst. ha (Vabalninko g-ja) iki 4,9 tūkst. ha (Būginių g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,5 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 912 kvartalų, o – juose – į 14950 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 34 ha, taksacinio sklypo – 2,1 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 4,2 % (1303 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 6,8 % (2087 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 89 % (27473 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 28653 ha. 14 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 984 ha (3,3 % miško žemės ploto), iš jų 779 ha kirtavietės, 74 ha – miško aikštės, 123 ha – žemė skirta miškui veisti ir 9 ha – žuvę medynai. Ne miško žemių yra 681 ha (2,2 % bendro ploto), iš jų daugiausia melioracijos griovių (648 ha).

Bendras medynų tūris yra 5,28 mln. m³. Beržynai užima 35 % medynų ploto, eglynai 25 %, drebulynai – 10 %, pušynai – 9 %, juodalksnynai – 9 %, baltalksnynai – 5 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga 1850 ha plote (6 %). Tarp kitų medžių rūšių daugiau sutinkama liepų (219 ha). Brandžių medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 11 m³ ir yra 284 m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,70, vidutinis bonitetas – l,3. Vidutinis visų medynų amžius – 46 metai.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip: jaunuolynai užima 37 %, pusamžiai – 27 %, bręstantys – 14 % ir brandūs – 22 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkusios (66 %) ir labai derlingos (51 %) augavietės. Nemažai pelkinių nusausintų augaviečių (15 %).

Urėdijos veiklos teritorijoje yra Biržų regioninis parkas ir 7 valstybiniai draustiniai (Biržų girios, Latvelių ir Lepšynės botaniniai, Pamūšių kraštovaizdžio, Nemunėlio–Apaščios geologinis, Guodžių geomorfologinis ir Pyvesos hidrografinis). Taip pat Biržų biosferos poligonas ir su jo riba sutampanti paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) bei vietovės atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST), taip pat dalis Žaliosios girios bei kiti šeši BAST plotai įvairiose vietose (Daudžgirių miškas, Lepšinės miško dalis, Nemunėlio ir Apaščios upių slėniai, Gipso karsto ežerai ir jų apyežerės, Karvės ola). Pasvalio raj. savivaldybės administracijos įsteigti 5 draustiniai, iš kurių dviejuose – Girelės botaniniame ir Kubiliūnų miško botaniniame zoologiniame yra valstybinių miškų.

Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms plotas, miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 16,8 tūkst. ha arba 55 % viso urėdijos valdomų miškų ploto (įskaitant biosferos poligoną).

Išvados apie ūkinę veiklą

Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnės miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1996–2005 ir 2006–2007 metams ir jos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Taip pat panaudoti 1988 ir 2000 m. autorinės priežiūros rezultatai. Valstybinių miškų plotas pastoviai mažėjo 1983 – 36,3 tūkst. ha, 1995 – 31,6, 2007 – 30,5 tūkst. ha. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant pakutino vykmečio duomenų analizei atliekant 2007 m. inventorizuotame miško žemės plote (30123 ha).

Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek ir kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.

1. Žemės naudmenų plotų kaita. Valstybinės reikšmės miškuose didžiausi pakitimai įvyko tarp miško ir ne miško žemių. Miško žemė 1995 metų miškotvarkos duomenimis užėmė apie 88 % viso miškų urėdijoje inventorizuoto ploto, tuo tarpu 2007 m. 98 %. Dauguma ne miško žemių buvo privatizuotos, dalis ne miško žemių buvo apželdintos. Nagrinėjant žemė naudmenų ploto pasikeitimą sąlyginai tame pačiame plote, miško žemės plotas padidėjo 368 ha, neapaugusi mišku miško žemė pasikeitė daugiau tik plotu skirtu miškui įveisti. Kirtaviečių plotas nežymiai padidėjo, o miško aikščių plotas padidėjo 46 ha, pervedus dalį žemės ūkio naudmenų į miško žemę. Dėl šios priežasties padidėjo ir plotas kitos miško žemės (laukymės, pašarų aikštelės). Medynų plotas padidėjo 289 (2 %).

3. Medžių rūšių kaita. Pušynų ploto mažėjimo laikas baigėsi ir paskutiniame vykmetyje padidėjo 130 ha. Eglynų plotas padidėjo 325 ha, nors Biržų girioje eglynų mažėja. Ąžuolynų plotas stabiliai didėja, ypač paskutiniame vykmetyje (180 ha). Uosynų plotas, pasiekęs maksimumą 1970–1980 m., kai buvo daugiau vykdomi atvejiniai kirtimai, paskutiniame dešimtmetyje sumažėjo tris kartus. Biržų girioje uosynų teliko 10 % nuo buvusio ploto. Beržynų plotas, vykdant ugdymo kirtimus, pastoviai mažėjo, tačiau paskutiniame vykmetyje pastebimai didėja – 1657 ha arba 21 %. Drebulynų plotas po mažėjimo, taip pat vėl didėja (12 %). Beržynų ir drebulynų plotas padidėjo daugiau kirtaviečių paliekant žėlimui. Juodalksnynų plotas, nors ir nežymiai, bet pastoviai mažėja (nusausinimo įtakoje). Baltalksnynų plotas pastoviai mažėja.

4. Medynų vidutiniai rodikliai. Amžius jau 30 metų nesikeičia, paskutiniame vykmetyje 2 metais sumažėjo (miško naudojimas intensyvus), bonitetas gerėja (ilgalaikio nusausinimo poveikis), skalsumas buvo stabilus tik paskutiniame vykmetyje sumažėjo 0,03, dėl retų medynų ploto didėjimo (0,3–0,4 skalsumų medynų plotas nuo 2,8 % padidėjo iki 3,9 %).

Medynų vidutinis tūris pastoviai didėjo, kiekviename vykmetyje vidutiniškai po 10 %. Taip pat ir brandžių medynų tūris didėjo atitinkamai 10, 11 ir 5 %. Pagal vyraujančias medžių rūšis labiausiai padidėjo brandžių juodalksnynų tūris – 113 m³ arba 50 %, (per 40 metų), beržynų 44 % ir pušynų 28 %. Brandžių eglynų tūris didėjo kas vykmetį po 25 m³/ha, tačiau paskutiniame vykmetyje sumažėjo 8 m³, iškritus medynuose buvusiam uosiui. Nepaisant stichinių veiksnių įtakos, išlikę medynai yra stabilūs, produktyvūs.

Kaupiasi perbrendę medynai, kurių IV miškų grupėje yra 1316 ha (per vykmetį padidėjo nuo 2,6 iki 5,1 %). Plyni sanitariniai kirtimai vykdyti pusamžiuose medynuose (368 ha), dalyje perbrendusių išskirtos kertinės buveinės (212 ha). Padidėjo tik eglynų, beržynų ir juodalksnynų perbrendusių medynų plotas, tuo tarpu drebulynų ir baltalksnynų plotas liko nepakitęs.

5. Miško atkūrimas. Per vykmetį (1996–2007) plynai iškirsta 5120 ha miško plotas. Želdinta 27 % kirtaviečių, savaime atžėlė 57 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 16 % vykmečio kirtaviečių ploto. Panašus miško atkūrimo santykis buvo ir 1983–1995 m. – atitinkamai 26, 59 ir 15 %. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose įveista 1868 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 43 %, patenkinami – 52 %, blogi – 2,5 % ir žuvę – 1,8 %. Želdintos rūšys vyrauja 94 % plote. Paliktose želti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 63 %, drebulėmis 18 %, juodalksniais 7 %, spygliuočiais ir kietaisiais lapuočiais 6 %. Netikslinės rūšys (D,Bt) sudaro apie 20 %.

Tačiau jaunuolynų rūšinės sudėties kaita nėra gera. Nors spygliuočių plotas nemažėja (I a. klasės yra 30 % (želdant ne miško žemes), tačiau paskutinio vykmečio kirtavietėse vyrauja atžėlimas minkštaisiais lapuočiais, ypač beržu, drebule. Pirmos amžiaus klasės drebulynų yra 644 ha, antros – 748 ha. (1995 m. buvo – 794 ha ir 194 ha). Tuo tarpu baltalksnynų akivaizdžiai sumažėjo (I a. klasės yra 181 ha, kai 1995 m. buvo 492 ha). Atžėlę jaunuolynai yra mišrus, tikslinių medžių rūšių kiekis žėliniuose daugeliu atvejų pakankamas. Tiek želdiniai, tiek žėliniai yra perspektyvūs toliau ugdymais formuoti tikslinius, našius medynus. Tai rodo ir po priežiūros darbų urėdijos pervedamų į apaugusį plotą jaunuolynų sudėtis.

6. Urėdija miško naudojimą vykdė pagal miškotvarkos projektus. Kiekviename vykmetyje projektuotas kirtimų intensyvumas didėjo, sprendžiant apie iškirstą medienos kiekį iš I ha mišku apaugusio ploto: 1973 – 3,2 m³, 1983 – 3,4, 1995 – 4,9, 2007 – 4,1 m³ likvidinio tūrio. Tačiau visais laikotarpiais buvo kertama mažiau prieaugio, todėl vyko tolydus medienos tūrio kaupimas.

7. Miško naudojimas vykdomas technologiškai sutvarkytuose miško masyvuose. 100 ha miško tenka 1,93 km kelių, iš jų 0,90 km žvyruoti. Tarp pelkinių augimviečių nusausinta 80 % jų ploto (100 ha nusausinto ploto tenka 2,3 km griovių). Nuo 1993 m. vykdyta 2 eilės melioracija – magistralinių griovių tinklas tankintas kas 0,5 km. 2003 metais melioracijos darbai baigti. Privažiuojama beveik visos kvartalinės, vidutinis medienos ištraukimo atstumas neviršija 300 m.

8. Geri rezultatai miško genetikos ir sėklininkystės srityje – yra 12 objektų (sėklinių plantacijų, genetinių draustinių ir sėklinių medynų), iš kurių naudojama sodinamoji medžiaga, modernizuotas medelynas, nemažai išaugintų sodmenų realizuojama.

9. Miškų sanitarinė būklė dėl uosių ligų per vykmetį pablogėjo: 14 % pažeistų medynų, 86 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (1995 m. buvo 14,5 t. m³), kai natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 11 tūkst. m³. Tačiau išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo.

10. Medžioklės ūkio rodikliai už ilgesnį laikotarpį vertinami prieštaringai. Didelis elninių tankumas 1970–1990 metais padarė žymią žalą jauniems eglynams bei antram eglių ardui, ko pasekmės jaučiasi dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). 2007 m. užfiksuota eglių kamienų pažeidimai 14 % plote, tačiau dauguma ankstesnių metų pažeidimų. Elninių žvėrių pažeidimų pastaraisiais metais žymiai sumažėjo. Vadinasi, dabartinis elninių žvėrių skaičius artimas teritorijos talpai. Tačiau stirnų patikimos apskaitos nėra, jų pastebimai padaugėjo, tą rodo nukandžioti pušų, eglių, ąžuolų ir drebulių ūgliai. Elninių daromai žalai sumažėjus, didėja bebrų žala miškams (patvenkta 41 ha medynų ir 64 km griovių).

11. Valstybiniuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra: įrengta 22 įvairūs rekreaciniai objektai, tarp jų 14 poilsiaviečių. 2006–2007 m. urėdija atnaujino daugumą rekreacijos objektų, yra gerai prižiūrimi, skoningai ir solidžiai įrengti. Nors intensyviai lankomi, bet yra tvarkingi. Siekiant plačiau informuoti visuomenę apie valstybinių miškų tvarkymą ir problemas Biržų miškų urėdija leidžia įvairius informacinius leidinius, dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius. Atliktos dvi sociologinės apklausos.

12. 2001 m. urėdijai, vienai pirmųjų Lietuvoje, buvo suteiktas tarptautinis sertifikatas. Tai išorinis garantas, kad urėdijoje ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – darnaus miško ūkio principus. 2006 m. pratęstas sertifikato galiojimas. Pagal FSC reikalavimus, urėdijoje yra atliekamas kasmetinis auditas. Į tai atsižvelgta rengiant Biržų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą ir papildomai – rekreacinio sutvarkymo projektą ir gamtotvarkinių priemonių planą. Duomenys bus naudingi vietos miškininkams sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietos bendruomenę apie miško ūkinę veiklą.

13. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas 2008–2017 metams

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2009–2013 m.), po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2014–2018 m.). Suprojektuotas brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles (2003), kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas sudaro 116,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir brandžių medžių kirtimui tenka 73 %, tarpiniam – 27 % nuo bendro naudojimo.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 5 m³ bendro arba 4,1 m³ likvidinio tūrio. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3 m³/ha likvidinio tūrio.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje vykdomi neplynai ir nedidelėje apimtyje, III grupėje neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 16 %, II miškų grupėje 9 %. 2009–2013 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1765 ha, iš jų 92 % ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis
	Plotas, ha	tūris tūkst. m^3		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris tūkst. m^3 pagal miškų grupes
		bendras	likvidinis		II	III	IV
Pagr. kirtimai	381	99,0	8,2	86	0,2	7,3	77,7
Brandžių m. kirtimas	x	1,2	1,0	80	–	0,2	0,8
Ugdymo kirtimai	495	15,6	9,0	60	–	0,3	8,7
Sanitariniai kirtimai	x	25,0	20,0	80	0,5	1,9	17,6
Kiti kirtimai	x	2,1	1,5	70	–		1,5
Iš viso		142,3	116,7		0,7	9,7	106,3

Bendras einamasis tūrio prieaugis urėdijos valstybinės reikšmės medynuose – 6,9 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 40 % bendro prieaugio, III – 79 %, IV miškų grupių miškuose – 81 % bendro prieaugio.

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 200 ha. Želdinti numatoma apie 456 %, paliekama miškui želti – 55 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių. Biržų girioje žėlimui paliekama 68 % viso atkuriamo ploto. Metinė želdinimo darbų apimtis apie 200 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (20 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (14 % miškų), vidutinio degumo (23 %) ir žemo degumo (63 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 90 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, miškai priskirti tauriųjų elnių veisimui. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius 776 sąlyginiai elniai: 23 briedžiai, 298 taurieji elniai ir 1523 stirnos. Leistina šernų banda – 875 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis. Numatytos biotechninės priemonės, išskirta 65 ha pašarų laukelių.

Mišku sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. 90 proc. šlapių miškų nusausinta. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją (740 ha).

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 475 ha miškų (0,8 % viso miškų ploto), iš jų 180 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, regioninio parko rekreacinės zonos miškai, Biržų ir Pasvalio miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Įrengti 22 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (138 ha). Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas.

Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas.

Miško ūkinė veikla įvertinta pagal šešis tvaraus miško ūkio kriterijus:

– miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;

– sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;

– miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;

– miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;

– miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;

– kitų socialinių – ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.

Suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

Projekto vadovas A.Rutkauskas

2008 12 03

_________________

VĮ KUPIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas parengtas panaudojant 2007 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Kupiškio miškų urėdijos miškai.

Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. Inventorizacijos metu nustatytos taksacinių sklypų ribos pagal funkcinę paskirtį augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.), o taip pat atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų kokybė, želdinių būklė ir kokybė).

Inventorizacijos duomenys sudaro Miškų informacinės sistemos pagrindą.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis, miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Miškotvarkos projekto turinį sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10 000, medynų planai ir kiti tematiniai planai M 1:20 000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50 000. Kartografinė medžiaga ir taksoraščiai apima visų nuosavybės formų miškus, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose.

Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys pateikti Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai. Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai sudaromi pagal savininkų užsakymus.

2007 metais miškotvarka inventorizavo 33351 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės – 13442 ha (40,3 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės miškų – 73 ha (0,2 proc.), privačių miškų – 14073 ha (42,2 proc.), nuosavybės teisės atkūrimui skirtų miškų – 5598 ha (16,8 proc.), kitų naudotojų miškų – 165 ha (0,5 proc.).

Urėdijos miškai yra 3 savivaldybių teritorijose: Kupiškio savivaldybės – 97,5 proc. visų miškų, Anykščių rajono savivaldybės – 2,5 proc., Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra tik 5 ha privačių miškų.

Urėdijos teritorijos miškingumas 29,4 proc.

Urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 5 girininkijas.

Eil. Nr.	Girininkija	Valstybinės reikšmės miškų		plotas (ha)
		bendras	miško žemės	medynų
1.	Alizavos	1752	1733	1585
2.	Skapiškio	3944	3261	3058
3.	Subačiaus	1845	1833	1747
4.	Kupiškio	2416	2060	1901
5.	Šimonių	3485	3354	3213
	Iš viso	13442	12241	11504

Vidutinis kvartalo plotas – 26 ha, taksacinio sklypo – 1,8 ha.

Urėdijos teritorijoje yra 9 valstybiniai draustiniai: Lėvens kraštovaizdžio draustinis, Buožių geologinis draustinis, Prūsagalės geomorfologinis draustinis, Alojos telmologinis draustinis, Iženo telmologinis draustinis, Kepurinės telmologinis draustinis, Notigalės telmologinis draustinis, Sakonių balos telmologinis draustinis, Varniškio pedologinis draustinis,

Į urėdijos teritoriją patenka Šimonių girios ir Žaliosios girios biosferos poligonų dalys.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, yra šešios: Kepurinės pelkė, Notigalės pelkė, Sakonių bala, Skapagirio miškas, Šimonių giria, Žalioji giria.

Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė užima 12241 ha (91 proc.), iš jos medynai – 94 proc. Miško želdinių ir kultūrinės kilmės medynų yra 3305 ha (29 proc. medynų ploto). Neapaugusi mišku miško žemė sudaro per 3 proc. (410 ha) visų miškų ploto, kita miško žemė – 2 proc. (327 ha). Ne miško žemės yra 1201 ha (9 proc.). Didžiąją, jos dalį užima pelkės – 1099 ha (92 proc.).

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 1171 (2001 m.) ir Nr. 547 (2008 m.). Vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos išskirtos vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 (2007 m.).

Miško žemė į miškų grupes suskirstyta taip: II miškų grupė – 1053 ha (9 proc.), III miškų grupė – 148 ha (1 proc.), IV miškų grupė – 11040 ha (90 proc.). Pagal funkcinę paskirtį miškai suskirstyti į pogrupius. Visą II grupės miškų plotą užima ekosistemų apsaugos miškai (draustiniai). Vandens telkinių apsaugos zonų miškai III miškų grupėje sudaro 90 proc.

Kupiškio miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose vyrauja spygliuočių medynai (57 proc.), kurių didžiąją dalį sudaro eglynai – 63 proc. Eglynai užima daugiau kaip trečdalį (36 proc.) visų medynų ploto, beržynai – ketvirtadalį, juodalksnynai ir drebulynai – po 7 proc. Nedideli kietųjų lapuočių medynų plotai – beveik 2 proc. Vidutinis medynų tūris 1 ha – 184 m³, brandžių medynų – 263 m³. Bendras visų medynų tūris 2111,1 tūkst. m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,72, vidutinis bonitetas – 2,0, einamasis prieaugis – 6,1 m³/ha.

1998–2007 m. ūkinės veiklos analizė.

Pirmajam vykmečio penkmečiui buvo suprojektuota 60,2 tūkst. m³ likvidinės medienos, iš jos – 44,9 tūkst. m³ sudarė pagrindiniai kirtimai. 1998 metais miškotvarka projektavo pagrindiniais kirtimais kirsti 75 proc., ugdymo – 11 proc., sanitariniais kirtimais – 10 proc., kitais kirtimais – 4 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota kirsti 5,5 m³ likvidinės medienos.

Per devynerius metus pagrindiniais kirtimais kirsta 72 proc., ugdymo – 19 proc., sanitariniais – 8 proc., kitais kirtimais – 1 proc. visos naudojimo apimties. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kirsta 4,7 m³ likvidinės medienos. Pagrindinė priežastis – antrajam penkmečiui buvo nustatyta ženkliai mažesnė (23 proc.) pagrindinių kirtimų apimtis:

Neplyni kirtimai per vykmetį sudarė 14 proc.

Ugdymo kirtimų kokybė vertinta 2069 ha plote. Nepatenkinamai išugdyta tik 6 ha.

Miškotvarka inventorizavo 975 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Geri želdiniai sudaro trečdalį (33 proc.) vykmečio želdinių ploto, patenkinami – 65 proc., blogi – 2 proc. Žuvusių želdinių nėra.

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą.

1. Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas. Jis dabar siekia 29,4 proc.

2. Medynų plotas padidėjo 6 proc. (659 ha).

3. Kirtaviečių plotas sumažėjo 21 proc.

4. Nėra žuvusių paskutiniojo vykmečio želdinių.

Miško ūkinių priemonių projektas.

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais; Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kiti.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha (m^3)
	plotas (ha)	turis (tūkst. m^3)		likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso	145	36,1	31,3	87	216
2. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	x	1,0	0,9	90
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	297	7,5	4,3	57	14
– šviesinimai ir valymai	190	2,4	0,3	12	2
– retinimai	76	2,9	2,1	72	27
– einamieji	31	2,2	1,9	86	62
4. Sanitariniai kirtimai	x	7,0	5,6	80
5. Kiti kirtimai	x	2,0	1,2	60
Iš viso	442	53,6	43,3	81

Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 72 proc. likvidinės medienos, ugdymo – 10 proc., sanitariniais – 13 proc. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose sudarys 2 proc., kiti kirtimai – 3 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,7 m³ bendro arba 3,8 m³ likvidinio tūrio. Tai ženkliai mažiau nei urėdija kirto 1999–2007 metais (4,7 m³/ha likvidinės medienos).

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI

Rodikliai	Bendri	Pagal miškų grupes			Pagal medynus
		II	III	IV	P	E	B	J	D
1. Iškertamas tūris iš I ha (m^3):
– bendras	4,7	0,9	3,8	5,0	3,4	3,5	5,3	7,7	8,9
– likvidinis	3,8	0,7	3,0	4,1	2,7	2,7	4,3	6,3	8,1
iš jo – pagrindiniais kirtimais	2,7		2,3	3,0	0,9	1,6	3,9	5,5	7,5
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio	33	100	40	31	70	47	15	15	9
iš jo – ugdymo kirtimais	14	22	20	14	13	29	5	3	4
3. Bendro prieaugio naudojimo proc.	77	17	66	81	51	60	90	131	134
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	2,5	0,5	2,3	2,8	1,3	2,3	3,2	4,1	5,1
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas proc.	3,8	0,8	2,2	4,2	1,4	5,0	3,9	2,8	5,4
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1,2		1,3	1,3	0,3	0,7	1,7	2,3	3,0

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose siekia tik 17 proc. III grupės miškuose projektuojama kirsti apie du trečdalius prieaugio, IV grupės – 81 proc. einamojo prieaugio. Mažiausias miško naudojimo intensyvumas pušynuose – apie pusę einamojo prieaugio, didžiausias drebulynuose – 139 proc.

Miško atkūrimo ir įveisimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2008 m.). Pirmąjį penkmetį projektuojama želdinti 57 proc. esamų neapaugusių mišku miško žemės plotų ir būsimų pirmojo penkmečio biržių, paliekama želti 36 proc., 7 proc. plote miškas bus atkuriamas taikant miškų atkūrimo būdą. Rekonstrukcija projektuojama 10 ha, želdinimas jaunuolynuose – 6 ha plote.

Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 – 32 proc. (aukšto degumo), 2 – 27 proc. (vidutinio degumo), 3 – 42 proc. (žemo degumo). Vidutinė degumo klasė – 2,1.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių ribos patvirtintos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti komisijos. Medžioklės plotuose pagal medynų mišrumą, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose galėtų gyventi 26 briedžiai, 240 tauriųjų elnių, 287 stirnos, 432 šernai.

Miško ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Ūkinių priemonių apimtis ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis ir perimvietėmis žiniaraščiai, pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina vykdyti saugomų gamtos objektų stebėjimą (monitoringą), t. y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Inventorizuotos kertinės miško buveinės, nors jų teisinis statusas ir ūkinės veiklos apribojimai dar nenustatyti. Projekte į tai atsižvelgta, išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų bei apribojant kitas ūkines priemones. Kertinės miško buveinės, tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos bus įtrauktos į esamą saugomų teritorijų sistemą pagerins jos struktūrą, kaip vienas iš jos elementų. Projektuojant ūkines priemones atsižvelgta į paukščių apsaugai svarbias teritorijas (Šimonių girios biosferos poligonas) bei į vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Kupiškio miškų urėdijos miškuose 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC) NEPcon kompanijos ekspertų grupė pagal Smart Wood programą. Sertifikavimo tikslas buvo įvertinti kaip miško ūkinė veikla atitinka ekologinio, ekonominio ir socialinio principų reikalavimus. Kasmet atliekamas miškų tvarkymo auditas. Miškotvarkos projekte atsižvelgta į sertifikavimo išvadas ir rekomendacijas.

_________________

VĮ PAKRUOJO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą o pagrindiniai uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-06-20 užsakymu SBMŪRP-7-12, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 29933 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės – 18219 ha (60,9 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 21 ha (0,1 proc.), privačių – 8903 ha (29,7 proc.) ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 3790 ha (9,3 proc.) miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai Pakruojo ir Pasvalio rajonų savivaldybėse patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LRV 2001 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1409 redakcija), Panevėžio rajono savivaldybėje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LRV 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1375 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas remiantis 2007 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Pakruojo miškų urėdijos miškai 2009–2018 metais. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių, miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į šešias girininkijas: Linkuvos, Sukmedžio, Gedžiūnų, Pakruojo, Klovainių ir Rozalimo. Vidutinis girininkijos plotas – 4989 ha (3037 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje – 10 eiguvų. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės miškuose) – 1822 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 30,1 ha (valstybinės reikšmės miškų – 29,1 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,7 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2,0 ha). Urėdijos miškai yra išsidėstę trijų rajonų savivaldybių teritorijose: Pakruojo – 87,3 proc., Pasvalio – 9,7 proc. ir Panevėžio – 3,0 proc. Urėdijos teritorijos miškingumas – 21,0 proc.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos veiklos teritorijoje užima 10520 ha (miško žemė) arba 35,7 proc. bendro viso miško žemės ploto, iš jų – valstybiniai ir savivaldybių draustiniai – 1234 ha arba 4,2 proc., miško biosferos poligonas – 7630 ha arba 25,9 proc. viso miško žemės ploto.

Urėdijos veiklos teritorijoje išskirti: 6 valstybiniai, 1 savivaldybes, 2 miško genetiniai draustiniai, miško biosferos poligonas, paukščių apsaugai svarbi teritorija – Gedžiūnų miškas. Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojami 34 paveldo objektai, esantys miško žemėje.

Saugomos teritorijos pavadinimas	Saugomos teritorijos plotas ( ha)
– Daugyvenės valstybinis hidrografinis draustinis	181
– Draumėnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis	262
– Glėbavo valstybinis pedologinis draustinis	83
– Laumekių valstybinis botaninis draustinis	44
– Laumenio valstybinis botaninis–zoologinis draustinis	645
– Linkuvos valstybinis geomorfologinis draustinis	708
– Paprastojo uosio genetinis draustinis	170,5
– Drebulės genetinis draustinis	13,7
– Šermukšnių durpyno botaninis–zoologinis	34
– Gedžiūnų miško biosferos poligonas (d.)	14629

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro apie 272 ha.

Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai urėdijos teritorijoje neišskirti, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijoje užima 1061 ha (5,8 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1017 ha (5,6 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 61411 ha (88,6 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (LR Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 547 redakcija). 2006 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1:50 000.

Miško žemė užima 17966 ha (98,6 proc.). Medynai dengia 94,4 proc. (16952 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 4205 ha arba 24,8 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 573 ha (3,1 proc. viso miško žemės ploto), iš jos – kirtavietės – 312 ha (1,7 proc. visos miško žemės).

Ne miško žemė užima 253 ha (1,4 proc. bendro miškų ploto) plotą, iš jos: vandenys – 206 ha (1,1 proc.), pelkės – 28 ha (0,2 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 10167 ha (60,0 proc.) plote vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, iš jų: 40,1 proc. sudaro beržynai, 12,4 proc. – drebulynai, 4,8 proc. – juodalksnynai, 2,2 proc. – baltalksnynai. Spygliuočių medynai užima 4670 ha arba sudaro 27,6 proc. urėdijos medynų ploto: eglynai – 25,2 proc., pušynai – 2,4 proc. Kietieji lapuočiai sudaro 12,4 proc. viso medynų ploto (2115 ha), iš jų: uosynai – 9,8 proc., ąžuolynai – 2,6 proc.

Bendras medynų tūris – 3040,7 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris I ha – 179 m³, brandžių – 273 m³, einamasis prieaugis – 6,25 m⁵. Vidutinis medyną skalsumas – 0,71, bonitetas – 1,2, amžius – 47 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 37 proc., pusamžiai – 21 proc., bręstantys – 16 proc. ir brandūs – 26 proc.

Urėdijos miškuose vyrauja laikinai perteklingo (L – hidrotopas) drėkinimo (74,1 proc.) ir labai derlingos (d – trofotopas) – 60,3 proc. augavietės bei garšvinis (aeg) – per 50 proc. miško tipas.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja sunkūs (priemolis, molis) mineraliniai dirvožemiai – 76,3 proc.

Praeito vykmečio (1999–2007 m.) ūkinės veiklos analizė

Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo ir melioracijos darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.

Pagal 1998 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 85,0 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatyti pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti per 67 proc., ugdymo – apie 22 proc., sanitariniai – per 7 proc. viso iškertamo medienos kiekio. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 3,5 m³, o visų rūšių kirtimais – po 5,2 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 107 proc. einamojo prieaugio.

Per 9-erius projekto galiojimo metus (1999–2007 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta per 86 proc., ugdymo kirtimų – per 78 proc., sanitarinių – apie 157 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių ir kirtimų apimtį sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (1999 m., 2005 m. ir 2007 m. vėjavartos, tebesitęsianti uosių džiūtis), kai priverstiniais sanitariniais kirtimais buvo iškertama vidutiniškai po 9,2–15,8 tūkst. m³ (2–3 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.

Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė per 60 proc. (kiek ir projektuota), ugdymo – per 19 proc. (projektuota 22 proc.), sanitariniais – apie 13 proc. (projektuota – 7 proc.).

Neplyni pagrindiniai kirtimai pagal iškertamą medieną sudarė 9 proc. (projektuota 13 proc.) visų pagrindinių kirtimų. Apie 97 proc. visų neplynų pagrindinių kirtimų – nebaigti neplyni kirtimai.

Miškotvarkos lauko darbų metu iš vertintų 1729 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai) patenkinamai įvertinta apie 98 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro per 2 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 83 proc., per didelis – 9 proc.).

2007 m. miškotvarka inventorizavo 1282 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: gerų – 35,4 proc. (454 ha), patenkinamų – 62,2 proc. (798 ha), blogų – 2,0 proc. (26 ha), žuvusių – 0,4 proc. (4 ha).

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

– Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 4,2 proc. (728 ha) padidėjo miško žemės (iš jos – 345 ha – 2,1 proc. medynų) plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams).

– Pagerėjo III–IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra – padidėjo jaunuolynų ir brandžių medynų plotai.

– Padidėjo brandžių medynų tūris viename hektare 18 m³ (nuo 255 m³ iki 273 m³). Bendras medynų tūris padidėjo 58,3 tūkst. m³.

– Sumažėjo blogų ir žuvusių vykmečio žeidimų plotas: blogi – 2,0 proc. (1998 m. – 3,0 proc.), žuvę – 0,4 proc. (1998 m. – 2,0 proc.).

– Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai – miškotvarkos nepatenkinamai įvertinta tik apie 2,2 proc. per penkerius paskutiniuosius metus atliktų ugdymo kirtimų ploto, inventorizuotas mažas (apie 6 proc.) nedelsiant ugdytinų medynų plotas.

– Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 21,0 proc.

– Dėl priverstinių sanitarinių kirtimų (uosių džiūtis) 30,3 proc. (723 ha) sumažėjo uosynų plotas.

Miško ūkinių priemonių projektas 2009–2018 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūrų palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai 72,0 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti per 73 proc. likvidinės medienos, ugdymo – apie 8 proc., sanitariniais – per 17 proc. ir kitais kirtimais – apie 2 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,1 m³ (4,2 m³ likvidienės) medienos.

Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 82 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti 86 proc., III – apie 78 proc., II – 31 proc. medienos einamojo prieaugio.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertama likvidinė  mediena iš 1 ha (m^3)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m^3)		likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai	241	60,2	52,8	88	219
2. Brandžių minkšt. lapuočių medžių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	x	1,3	1,1	85
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	392	9,6	5,5	57	14
– šviesinimai ir valymai	230	2,8	0,4	14	jį
– retinimai	132	4,9	3,5	71	27
– einamieji kirtimai	30	1,9	1,6	84	53
4. Sanitariniai kirtimai	x	15,6	12,5	80
5. Kiti kirtimai	x	0,2	0,1	60
Iš viso	633	86,9	72,0	84	105

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Rodikliai	Bendri	Miškų grupė
		II	III	IV
1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m^3):
– stiebų	5,1	2,1	4,5	5,4
– likvidinė	4,3	1,5	3,7	4,5
iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų)	3,6	0,0	3,1	3,9
2. Tarpimo naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos	29,2	100	30,8	27,4
iš jo – ugdymo kirtimais	11,0	14,3	9,4	11,1
3. Bendro prieaugio naudojimas	82,1	30,7	77,9	86,1
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio	2,9	0,8	2,6	3,1
5. Pagrindimais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.)	3,7	0,9	3,6	3,9
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1,3		1,2	1,6

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 164 ha (59 proc.), žėlimo 111,8 ha (41 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2014–2018 metams.

Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 19 proc., 2 (vidutinio) – 13 proc., 3 (mažo) – 68 proc. Vidutinė degumo klasė – 2,5. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 13 briedžių apie 275 tauriuosius elnius, apie 315 stirnų ir apie 5456 šernus.

Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija projektuojamu laikotarpiu, turėtų dirbti pelningai. Tačiau bendrasis pelningumas galėtų siekti 9,7 proc. arba 881 tūkst. Lt.

Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindiniams miško ūkio tikslams ir uždaviniams bei daugiatikslio miško naudojimo principui, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams.

VĮ Pakruojo miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto vadovas – V. Dičkalnis

_________________

VĮ PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miško atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2007 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškai 2008–2017 metais.

Miškų inventorizacija (sklypinė miškotvarka) atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, naudojant aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (įtaksuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, augalų, gyvūnų) ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 objektų radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikšmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Jo turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai. M 1:50000. Kartografinėje medžiagoje ir taksoraščiuose informacija pateikta apie visų nuosavybių formų miškus. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir skirtų nuosavybės teisių atkūrimui miškų, kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal šių miškų savininkų užsakymus.

BENDRA MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA

Miškotvarka 2007 metais inventorizavo 79451 ha miškų, iš jų miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų ir žemių – 39148 ha (49 proc.), privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų – 39820 ha (per 50 proc.), kitų naudotojų miškų – 483 ha (beveik 1 proc.). Tarp privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų dar neprivatizuotų (valstybinių) miškų buvo 8560 ha.

Visas miškų urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 11 girininkijų: Gustonių, Gegužinės, Pyvesos, Karsakiškio, Paežerio, Taruškų, Raguvėlės, Naujamiesčio, Krekenavos, Raguvos, Ančiškių. Vidutinis girininkijos plotas (visi miškai) – 7220 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 3560 ha). Miškų urėdijoje yra 30 eiguvų. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 1590 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1300 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas (visi miškai) – 37 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 33 ha), taksacinio sklypo – 1,7 ha (2,0 ha).

Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 34,2 proc.

Miškai saugomose teritorijose užima per 25650 ha arba 32 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų valstybinių parkų, biosferos poligonų ir visų draustinių miškai – 22884 ha arba 89 proc. visų saugomų teritorijų ploto. Daugiau pusės (60 proc.) miškų saugomose teritorijose yra valstybinės reikšmės miškai.

Miškų urėdijos teritorijoje yra regioninis parkas, du biosferos poligonai, keturi valstybiniai ir du savivaldybių draustiniai:

	Saugomos teritorijos pavadinimas	Miškų plotas miškų urėdijos veiklos teritorijoje (ha)	Miškų urėdijos valdomuose miškuose (ha)
1.	Krekenavos regioninis parkas	5015	2615
2.	Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas	2969	912
3.	Žaliosios girios biosferos poligonas	10559	7538
4.	Juostos valstybinis hidrografinis draustinis	189	25
5.	Naudvario valstybinis botaninis draustinis	68	59
6.	Viržonų valstybinis botaninis draustinis	26	nėra
7.	Žaliosios girios valstybinis botaninis-zoologinis draustinis	3082	3044
8.	Pašilėlių botaninis-zoologinis draustinis	323	nėra
9.	Sanžilės kraštovaizdžio draustinis	600	399
	Iš viso	22831	14592

Genetiniai draustiniai užima beveik 99 ha plotą.

Toliau santraukoje miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik valstybinės reikšmės miškams.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I miškų grupės (rezervatinių) miškų nėra. II grupės (specialios paskirties – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miško žemė užima 4622 ha (12,2 proc.), III grupės (apsauginiai)  1034 ha (2,7 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 32296 ha (85,1 proc.). Kiekvienai miškų grupei nustatytas atitinkamas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis rėžimas.

Miško žemė užima 37952 ha (97 proc.), o apaugusi mišku žemė (medynai) – 91 proc. bendro miškų urėdijos valdomų miškų ploto. Medynai dengia beveik 94 proc. miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro per 14 proc. medynų ploto, o sukultūrinti medynai – beveik 15 proc. Neapaugusi mišku miško žemė užima 1167 ha (3 proc.), iš jos – kirtavietės – 728 ha. Ne miško žemės yra 1196 ha (3 proc.), iš jos: pelkės – 662 ha (1,7 proc.), vandenys – 373 ha (1,0 proc.), užstatyta žemė – 14 ha, kita ne miško žemė – 10 ha, miško keliat – 137 ha (0,3 proc.).

Bendras medynų tūris – 7293 tūkst. m³ medienos, iš jo brandžių – 2570 tūkst. m³. Vidutinis medynų amžius – 54 metai, skalsumas – 0,73, bonitetas – 1,5. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 205 m³, brandžių medynų – 284 m³, bendras einamasis prieaugis – 6,42 m³/ha. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 31 proc., pusamžiai – 28 proc., bręstantys – 16 proc. ir brandūs – 25 proc. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose daugiau lengvų mineralinių dirvožemių – 31 proc., dažniau sutinkamos laikinai užmirkusios labai derlinga (Ld) ir derlinga (Lc) augavietės – 24 ir 21 proc., mėlyninė–kiškiakopūstinė ir garšvinė miško tipų serijos (po 21 proc.).

MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮVYKDYMO ANALIZĖ

Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti miško valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti. Analizės uždaviniai yra nustatyti:

– atliktų ūkinių priemonių atitikimą projektiniams bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšį, apimtį ir kokybę;

– miško išteklių pokyčius, jų priežastis, atitikimą tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams;

– ekonominius veiklos rezultatus;

– įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui.

Per praėjusį vykmetį (1997–2007 m. m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal miškotvarkos projektuotą tūrį iškirsta beveik 99 proc., ugdymo kirtimų – 92 proc., sanitarinių kirtimų – 120 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių kirtimų apimtį nulėmė atskirais metais pasitaikančios vėjavartos, kenkėjų pažeidimai ir ypač uosynų džiūvimas. Pagrindiniai miško kirtimai sudarė 63 proc. (projektuota 64 proc.), ugdymo – 15 proc. (16 proc.), sanitariniai – 21 proc. (18 proc.), kiti kirtimai – 1 proc. visos projektuotos miško kirtimų apimties. Spygliuočiai pagrindiniuose miško kirtimuose sudarė 29 proc. (projektuota 25 proc.), kietieji lapuočiai – 3 proc. (3 proc.), minkštieji lapuočiai – 68 proc. (72 proc.). Iš 1 ha medynų buvo iškertama po 4,4 m³ likvidinės medienos. Neplynais kirtimais buvo iškertama beveik 10 proc. viso pagrindiniais miško kirtimais iškertamo tūrio (projektuota tiek pat). Šviesinimų ir valymų apimtis pagal plotą įvykdyta 84 proc.

Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta penkerių paskutiniųjų metų ugdymo kirtimų kokybė (beveik 3600 ha plote. Tik 3 ha plote ši ūkinė priemonė įvertinta nepatenkinamai.

Miškotvarka inventorizavo 3080 ha paskutinio vykmečio želdinių. Gerų želdinių rasta 72 proc. (2213 ha), patenkinamų – per 27 proc. (844 ha), blogų ir žuvusių – 0,7 proc. (23 ha).

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą:

1. Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 1748 ha (5 proc.) padidėjo miško žemės plotas. Sumažėjo pelkių plotas 252 ha. Medynų plotas padidėjo 644 ha. Padaugėjo kultūrinės kilmės ir sukultūrintų medynų – jų yra 28 proc. viso medynų ploto.

2. Eglynų plotas padidėjo 1169 ha, pušynų – 191 ha, drebulynų – 196 ha, juodalksnynų – 243 ha, o sumažėjo uosynų – 955 ha, beržynų – 126 ha, ąžuolynų – 72 ha, baltalksnynų – 49 ha. Tiksliniai medynai sudaro 88 proc. viso IV miškų grupės ploto, toleruotini – 10 proc.

3. Medynų vidutinis tūris 1 ha padidėjo 6 m³ ir šiuo metu yra 205 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 284 m³ (padidėjo 25 m³).

4. Padidėjo III ir IV miškų grupių brandžių medynų plotas 6 proc.

5. Gera paskutinio vykmečio želdinių būklė – geros būklės želdinių yra 72 proc., patenkinamos – 27 proc.

6. Pagerėjo ugdymo kirtimų kokybė – nepatenkinamai išugdytų yra tik 3 ha.

7. Sanitarinė miškų būklė dar normali – tačiau miškuose inventorizuota apie 54 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (1,5 m³/ha).

8. Elninių žvėrių yra per daug, jų daroma žala miškui pastebima (pažeistų medynų yra apie 2,5 proc.).

9. Padidėjo teritorijos miškingumas – jis dabar siekia 34,2 proc.

10. Per vykmetį nutiesta 49 km kelių.

MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas, vadovaujantis Miškų įstatymu, Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais, Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas.

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką o kirtimai teritorijoje išdėstyti vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimais. Šių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui (2009–2013 metams). Pavienių medžių ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas projektuotas nedidelės apimties. Ugdymo kirtimai projektuoti prisilaikant patvirtintų Miško ugdymo kirtimų taisyklių, kirtimų būtinumas miško sklypams nustatytas pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant V amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą.

Ateinančiam vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis yra 140 tūkst. m³ likvidinės medienos, iš jos pagal kirtimų rūšis:

– pagrindiniai miško kirtimai	470 ha	105,7 tūkst. m^3
– brandžių minkštųjų lapuočių medžių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose ir pavienių medžių kirtimai	x	1,7 tūkst. m^3
– ugdymo kirtimai, iš viso	708 ha	11,1 tūkst. m^3
iš jų:
šviesinimai ir valymai	435 ha	0,5 tūkst. m^3
retinimai	199 ha	6,3 tūkst. m^3
einamieji kirtimai	74 ha	4,3 tūkst. m^3
– sanitariniai kirtimai	x	20,0 tūkst. m^3
– kiti kirtimai	x	1,5 tūkst. m^3

Miško naudojimo rodikliai:

Eil. Nr.	Rodikliai	II miškų grupėje	III miškų grupėje	IV miškų grupėje	Bendri
1.	Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m^3):
	– bendras	1,8	4,4	5,3	4,7
	– likvidinis	1,5	3,6	4,3	3,9
2.	Pagrindinių miško kirtimų (bendras tūris) dalis bendrame naudojime (proc.)	24	50	79	75
3.	Bendro einamojo prieaugio naudojimas (proc.)	27	70	84	75
4.	Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio	0,7	2,2	2,7	2,3
5.	Miško kirtimais apimtas plotas (be pavienių medžių, brandžių medžių nebrandžiuose medynuose, sanitarinių ir kitų kirtimų) (proc.)	1,0	1,8	3,7	3,3
6.	Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto		0,8	1,4	1,2

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose yra apie 3 kartus mažesnis už naudojimą III ir IV grupių miškuose ir sudaro tik 27 proc. bendro einamojo prieaugio.

Miškų atkūrimas. Miško atkūrimo darbai projektuoti prisilaikant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Suprojektuota metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui yra 210 ha, žėlimui pirmame penkmetyje palikta 561 ha. Želdinti numatoma apie 66 proc., miškui želti paliekama per 34 proc. visų miško atkūrimui skirtų plotų. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus pagrindinių miško kirtimų biržes 2014–2018 metams.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynams nustatyta selekcinė grupė, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių, rinktinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (20 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Miško priešgaisrinės apsaugos projektas parengtas visiems miškams. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: didelio degumo (27 proc. miškų), vidutinio degumo (24 proc.) ir mažo degumo (49 proc.). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 300–350 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, vadovaujantis normatyvais nustatyta leistina žvėrių gausa, apskaičiuotas reikalingas pašarų kiekis, suprojektuoti biotechniniai įrenginiai. Rekomenduotinas žvėrių skaičius miškuose toks: 74 briedžiai, 556 elniai, 685 stirnos, 1068 šernai. Realus elninių žvėrių skaičius miškuose yra apie 1,8 karto didesnis už leistiną šių žvėrių skaičių, todėl reikia didinti sumedžiojimo apimtį.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus neprojektuotas. Rekomenduojama sausinti užmirkusius ir pelkinius IV grupės miškus (apie 2200 ha), taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Pateikta rekreacinių miškų (jų yra 703 ha) charakteristika, miškuose esama rekreacinė įranga, pateiktos rekomendacijos dėl jų tvarkymo. Poilsio ir miškų lankymo sąlygų pagerinimui miškuose (ne tik rekreaciniuose) projektuojama tvarkyti esamas poilsiavietes ir įrengti apie 40 įvairaus dydžio ir su įvairia rekreacine įranga rekreacijos objektų. Išlaidos rekreacijai neturėtų būti mažesnės už dabartinį dydį – apie 115 tūkst. Lt.

PROJEKTINIŲ SPRENDINIŲ VERTINIMAS

Ekologinis vertinimas. Miškotvarkos projektas parengtas tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes. Tai rodo šie rodikliai:

– miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkinį rėžimą;

– miško kirtimų projektavimas pagal kirtimų normos nustatymo metodikoje ir kirtimų taisyklėse numatytas nuostatas;

– atkūrimo būdo parinkimas atsižvelgiant į miškų paskirtį, augavietes;

– ūkinių priemonių projektavimo pagrindimas normatyvais, parengtais pagal augavietes, t.y. įvertinant ekosistemų ryšį su aplinka;

– ūkinių priemonių projektavimas, atsižvelgiant į esamų saugomų teritorijų nuostatus, ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentus;

– miškų tvarumo ir biologinės įvairovės įvertinimas pagal Europos kriterijų sistemą.

Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuojamų darbų apimtis bei faktinius miškų urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, miškų urėdija vykmetyje turėtų dirbti pelningai. Bendrasis pelningumas siektų apie 16 proc. – 3 mln. litų.

Socialinis vertinimas. Miškai – tai ne vien tik gaunama mediena ir pajamos už ją. Ne mažiau svarbi jų socialinė reikšmė – tos miškų funkcijos, kurias jie suteikia aplinkai ir žmogui. Tai grynas ir Švarus oras, vanduo, gyvūnijos ir augalijos biologinė įvairovė, poilsis miške, grybai, uogos ir kt.

2001 metais atliktas VĮ Panevėžio miškų urėdijos valdomų miškų sertifikavimas pagal Miškų valdymo tarybos (FSG) sertifikavimo programą. Pasibaigus sertifikato galiojimo laikui, 2006 metais atliktas miškų resertifikavimas ir tarptautinio sertifikato galiojimo laikas pratęstas iki 2012 metų. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, įpareigojančius vykdyti tausojantį miško naudojimą, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

Projekto vadovas A. Žaliaduonis

_________________

VĮ MARIJAMPOLĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO SANTRAUKA

Marijampolės vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas vadovaujantis 2007 m. gruodžio 10 d. „Miškų urėdijų miškotvarkos projektų tikslinimo paslaugų atlikimo sutartimi“ tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto. Marijampolės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-64 (Žin., 2005, Nr. 24-782), tikslinamas atsižvelgiant į Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. Nr. D1-310 (Žin., 2006, Nr. 75-2881) suplanuotas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo priemones.

Rengiant miškotvarkos projekto tikslinimą vadovautasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 95-371), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 200, Nr. 96-3054, 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284, Nr. 54-1853; 2005, Nr. 150-5515; 2006, Nr. 90-3546), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778, Nr. 166-6082), Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572, 2008, Nr. 45-1702) bei kitais galiojančiais dokumentais ir teisės aktais.

Vidinio miškotvarkos projekto tikslinimas vykdomas naudojant 2004 m. sausio 1 d. aktualius miškų inventorizacijos duomenis.

OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

Miškų urėdijos veiklos teritorijoje 2008 m. sausio 1 d. miškų plotas buvo 32984 ha. Marijampolės miškų urėdija patikėjimo teise valdo 22,9 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų. Marijampolės miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje užima 5121 ha.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Žuvinto biosferos rezervatas (išskyrus žemės ūkio, kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas) paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija – Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės. Bendras šioje teritorijoje esančių Marijampolės miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas yra 5107,6 ha, iš jų 4l63,3 ha užima miško žemė. Šioje teritorijoje saugomos šios paukščių rūšys:

didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), gervės (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), mėlyngurklės (Luscinia svecica), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola); migruojančios baltakaktės žąsys (Anser albifrons) ir želmeninės žąsys (Anser fabalis).

Žuvinto biosferos rezervatas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138), todėl ši teritorija (pavadinimu Žuvinto ežeras ir Buktos miškas) įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Bendras šioje teritorijoje esančių Marijampolės miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas yra 5120,6 ha, iš jų 4176,3 ha užima miško žemė.

Žuvinto biosferos rezervate esančiuose Marijampolės urėdijos valstybinės reikšmės miškuose nustatyti 7 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą: 7120 Degradavusios aukštapelkės (užima 1159 ha) 7140 Tarpinės pelkės liūnai (užima 106 ha), 9080 *Pelkėti lapuočių miškai (užima 225 ha), 91D0 *Pelkiniai miškai (užima 426 ha), 9050 Žolių turtingi eglynai (užima 26 ha), 9160 Skroblynų (užima 600 ha), 91E0 *Aliuviniai miškai (užima 857 ha). Buveinių vietoves pažymėtos miškų žemėlapyje ir taksoraštyje.

Žuvinto biosferos rezervate esančiuose Marijampolės urėdijos valstybinės reikšmės miškuose aptiktos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos saugomos augalų ir sporinių induočių rūšys: gebenė lipikė Hedera helix, europinis miežvienis Hordelymus europaeus, miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii, nariuotoji ilgalūpė Corralorhiza tr?fida, tuščiaviduris rūtenis Corydalis cava, tarpinis rūtenis Corydalis intermedia, dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata, aukštoji gegūnė Dactylorhiza fuchsii, kvapioji dirvuolė Agrimonia procera, lancetinis dumblialaiškis Alisma lanceolatum, plaukuotoji jonažolė Hypericum hirsutum, geltonžiedis pelėžirnis Lathyrus laevigatus, krūmelinis vikis Vicia dumetorum, ežinė viksva Carex muricata, pelkinė šindra Peplis portula, miškinė glažutė. Cerastium sylvaticum, miškinė šunažolė Dactylis polygama, miškinė mėta Mentha longifolia, miškinė varnalėša Arctium nemorosum, retažiedė miglė Poa remota, žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha, meškinis česnakas Allium ursinum ir statusis atgiris Huperzia selago. Išvardintos rūšys yra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga). Žuvinto Biosferos rezervato teritorijoje esančiuose Marijampolės miškų urėdijos miškuose nustatyti 104 sklypai, jų bendras plotas 420 ha., kuriuose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti saugomi augalai.

Lietuvos raudonosios knygos miško paukščių rūšys Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje: juodasis gandras Ciconia nigra, mažasis erelis rėksnys Aquila pomarina, vištvanagis Accipiter gentilis, vapsvaėdis Pernis apivorus, gervė Grus grus, tetervinas Tetrao tetrix ir kitos. Minėtos paukščių rūšys, išskyrus vištvanagį yra įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) (OL 1979 specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) I priedą.

ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAS 2009–2013 METAMS

Rengiant miškotvarkos projekto tikslinimą išanalizuotos ūkinių priemonių apimtys suprojektuotos 2004 m. parengtame Marijampolės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekte. Suprojektuotos ūkinių priemonių apimtys Marijampolės miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose taip pat buvo analizuojamos atsižvelgiant į 2008 m. rugpjūčio 1 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-415 „Dėl pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimčių valstybinių miškų valdytojams 2009–2013 metams patvirtinimo“ ir Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane suplanuotas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo priemones. Konstatuota, kad atsižvelgiant į Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje reikia pakoreguoti pagrindinių ir tarpinių kirtimų bei miško atkūrimo ir įveisimo projektavimą. Taip pat visoje urėdijos teritorijoje pakoreguoti jaunuolynų ugdymo apimtis bei suprojektuoti želdinių ir žėlinių priežiūros darbų apimtis atsižvelgiant į aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“.

Taip pat konstatuota, kad pakoregavus pagrindinių ir tarpinių kirtimų projektavimą Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje bei likusioje miškų urėdijos teritorijoje kertant 2004 m. projekte pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais suprojektuotus kirsti sklypus bus užtikrintas 2008 m. rugpjūčio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-415 „Dėl pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimčių valstybinių miškų valdytojams 2009–2013 metams patvirtinimo“ nustatytų apimčių įvykdymas.

Pagrindiniai kirtimai. Projektuojant biržes Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje vadovautasi Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane numatytomis Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo priemonėmis. Ūkinės ir ekologinės apsauginės Žuvinto biosferos rezervato zonos miškuose, kuriuose nėra saugotinų europinės svarbos miško buveinių teritorijų, suprojektuotos plyno kirtimo biržės. Biržės projektuotos laikantis gervių bei vidutinių ir baltnugarių genių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų, todėl atskiros plyno kirtimo biržės plotas šioje teritorijoje neviršija 2 ha. ploto.

1 lentelė. Suprojektuotos plyno kirtimo biržės III ir IV grupės Žuvinto biosferos rezervato miškuose (skaitiklyje plotas, ha., vardiklyje – kertamas likvidinis stiebų tūris m³):

Vyraujanti medžių rūšis	Kirtimo metai					Iš viso	Iš to kiekio
	2010	2011	2012	2013	2014		plynai	neplynai
1	2	3	4	5	6	7	8	9
III grupėje
Eglė	1,0	0,6	0,8	–	–	2,4	2,4	–
	268	250	287	3,2	–	805	805	–
Beržas	–	1,7	–	3,2	–	4,9	4,9	–
	–	531	–	521	–	1052	1052	–
Juodalksnis	0,9		1,1	–		4,1	4,1	–
	381	717	385	–	–	1483	1483	–
Drebulė	–	1,4	1,2	1,5	–	4,1	4,1	–
	–	340	519	447	–	1306	1306	–
Viso:	1,9	5,8	3,1	4,7	–	15,5	15,5	–
	649	1838	1191	698	–	4646	4646	–
IV grupėje
Eglė	–	–	–	1,2	0,8	2,0	2,0	–
	–	–	–	301	249	550	550	–
Beržas	1,0	1,3	2,7	6,1	6,7	17,8	17,8	–
	328	413	663	1231	1389	4024	4024	–
Juodalksnis	2,3	0,9	1,9	4,6	6,9	16,6	16,6	–
	599	191	728	1592	1984	5094	5094	–
Drebulė	6,1	4,2	2,7	6,0	8,8	27,8	27,8	–
	1937	1523	952	2230	2722	9364	9364	–
Kitos	–	–	–	–	1,8	1,8	1,8	–
	–	–	–	–	506	506	506	–
Viso:	9,4	6,4	7,3	17,9	25,0	66,0	66,0	–
	2864	2127	2343	5354	6850	19538	19538	–
Iš viso:	11,3	12,2	10,4	22,6	25,0	81,5	81,5	–
	3513	3965	3534	6052	6850	24184	24184	–

Žuvinto biosferos rezervato ekosistemų atkūrimo ir ekologinėje apsauginėje zonoje išskirtose ir tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose europinės svarbos miško buveinių teritorijose projektuojami neplyni pagrindiniai kirtimai tik siekiant išsaugoti reprezentacinę Buktos miško ekosistemą. Neplyni pagrindiniai kirtimai projektuojami 9160 Skroblynų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinėse.

2 lentelė. Suprojektuotos neplyno kirtimo biržės Žuvinto biosferos rezervato miškuose (skaitiklyje plotas, ha., vardiklyje – kertamas likvidinis stiebų tūris m³):

Vyraujanti medžių rūšis	Kirtimo metai					Iš viso		Iš to kiekio
	2010	2011	2012	2013	2014			plynai		neplynai
III grupėje
Eglė	–	2,8	–	–	–	2,8		–		2,8
	–	159	–	–	–	159		–		159
Beržas	17,0	8,7	9,0	3,2	6,9	44,8		–		44,8
	1469	735	748	215	609	3776		–		3776
Juodalksnis	2,7	2,2	–	–	–	4,9		–		4,9
	159	189	–	–	–	348		–		348
Drebulė	6,6	10,3	16,2	–	–	33,1	–		33,1
	691	829	1517	–	–	3037	–		3037
Viso:	26,3	24,0	25,2	3,2	6,9	85,6	–		85,6
	2319	1912	2265	215	609	7320	–		7320
II grupėje
Kitos	0,6	–	1,2	–	–	1,8	–		1,8
	18	–	83	–	–	101	–		101
Iš viso:	26,9	24,0	26,4	3,2	6,9	87,4	–		87,4
	2337	1912	2348	215	609	7421	–		7421

Tarpiniai kirtimai. Tarpinių kirtimų apimtys patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-415 „Dėl pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimčių valstybinių miškų valdytojams 2009–2013 metams patvirtinimo“. Nustatyta metinė 19 tūkst. m³ likvidinės stiebų medienos iškirtimo norma.

3 lentelė Projektuojamos metinės miško ugdymo kirtimų apimtys

Ugdymo kirtimų rūšys	Plotas, Ha	Iškertamas tūris, m^3
		bendras	likvidinis
			iškertamas medynuose	iškertamas valksmuose	iš viso
Šviesinimai ir valymai (jaunuolynų ugdymas), iš viso	205	3580	490		490
Retinimai	78	4500	2580	730	3310
Einamieji	109	9000	5080	2530	7610
Specialus ugdymo (kraštovaizdžio formavimo)	5	10	8		8
Iš viso:	397	17090	8158	3260	11418

2004 m. projektuojant ugdymo kirtimus vadovautasi tuo metu galiojančiais teisės aktais (Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis) ir visuose ugdytinuose medynuose iki 20 metų amžiaus suprojektuoti šviesinimo ir valymo kirtimai. 2008 m. balandžio 14 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ 20 punkte nurodoma, kad miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Vadovaujantis Šia nuostata visuose minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų medynuose projektuojami želdinių ir žėlinių priežiūros darbai ir neprojektuojami ugdymo kirtimai. Dėl šios priežasties perskaičiuotos šviesinimų ir valymų apimtys Marijampolės miškų urėdijoje. Šiuo metu miškų urėdijos miškuose yra 1906 ha. miškininkystės požiūriu ugdytinų medynų. Projektuojama 205 ha. metinė šviesinimų ir valymų apimtis, iš jų 191 ha sudarys esamų jaunuolynų ugdymas ir 14 ha ugdymo kirtimų kartojimas. Per metus miškų urėdijos miškuose šviesinimo ir valymo kirtimais bus iškertama 3580 m³ bendros arba 490 m³ likvidinės medienos.

Retinimo ir einamųjų kirtimų norma nekoreguojama.

Sanitariniai kirtimai. Vadovaujantis Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano 13.3 punktu Buktos miške sanitariniai kirtimai galimi tik kenkėjų masinio išplitimo židiniuose bei tuose medynuose, kurie nepatenka į Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtų europinės svarbos miško buveinių ribas. Dėl šios priežasties bendros suprojektuotų sanitarinių kirtimų apimtys turėtų būti sumažintos. Projektuojama metinė 7,6 tūkst. m³ likvidinės medienos kirtimų apimtis miškų urėdijos miškuose.

Kiti kirtimai. Siekiant atkurti Amalvo pelkės ekosistemą Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano 9 punkte numatyta atkurti aktyvią aukštapelkę degradavusios aukštapelkės masyvo vietoje ekosistemų atkūrimo zonoje, šiauriau Dovinės upės (miškų ūkio paskirties žemėje) pašalinant sumedėjusią (išskyrus pelkines pušų formas) ir renatūralizuojant hidrologinį režimą (panaikinant melioracinius griovius). Šios priemonės yra skirtos: išsaugoti išlikusią Amalvo pelkės dalį ir ežerą – botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą teritoriją bei atkurti ir išsaugoti Amalvo nusausintos pelkės šiaurrytinę ir pietinę dalis. Šioje teritorijoje (311 ha) turi būti iškirsta ir išvežta visa sumedėjusi augalija (medžiai ir krūmai) išskyrus pelkines pušų formas. Projektuojama, kad šiais kirtimais bus iškirsta 14 tūkst. m³ likvidinės medienos.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimas naujai suprojektuotas tik Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiuose Marijampolės miškų urėdijos miškuose. Kituose urėdijos miškuose laikytis 2005 metais patvirtinto miškotvarkos projekto sprendinių bei antram penkmečiui (2010–2014 m.) suprojektuotų kirsti pagrindinio naudojimo biržių atkūrimo projekto. Per ateinančius 5 metus Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiuose Marijampolės miškų urėdijos miškuose projektuojama plynai iškirsti 81,5 ha. medynų. Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572, 2008, Nr. 45-1702) ir Žuvinto biosferos rezervato 12 punktu projektuojant miško atkūrimą pirmenybė buvo teikiamą savaiminiam atžėlimui, stengiantis formuoti artimus natūraliai rūšiniai sudėčiai medynus. Projektuojama, kad savaime atsikurs 45,8 ha. (56 %) plynai iškirstų biržių. Želdinti šias biržes reikėtų tik tuo atveju jei per teisės aktuose nustatytą laiką jos neatželtų tikslinėmis medžių rūšimis. Želdinti, projektuojam 35,7 ha. (44 %) visų plynai kertamų biržių, tačiau dalį šių biržių (20,1 ha.) želdinti reikės tik tada jei jos neatsikurs prieš tai augusiomis tikslinėmis medžių rūšimis. Pakoregavus miško atkūrimą Buktos miške, visuose Marijampolės miškų urėdijos miškuose reikės atkurti 1089 ha. 2010–2014 metais suprojektuotų plyno kirtimo biržių. Želdinti projektuojama 655 ha. (60 %) kirtaviečių arba 131 ha. per metus. Projektuojama, kad savaime atsikurs 434 ha. (40 %) arba 87 ha. per metus kirtaviečių.

2008 m. balandžio 14 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ 20 punkte nurodoma, kad miško želdiniuose ir žėliniuose iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) turi būti atliekama želdinių ir žėlinių prižiūra. Vadovaujantis šia nuostata visuose minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų medynuose projektuojami želdinių ir žėlinių priežiūros darbai. Visuose miškų urėdijos miškuose yra 600 ha minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų bei 900 ha. spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų. Pagrindiniais plynais kirtimais per penkmetį bus iškirst apie 1090 ha. brandžių medynų. Metinė želdinių ir žėlinių priežiūros darbų apimtis – 470 ha. Tokia apimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose želdinių ir žėlinių priežiūra reikia vykdyti 2 arba 3 kartus, o lapuočių medynuose – 1 arba 2 kartus.

_________________

VĮ VARĖNOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO SANTRAUKA

Varėnos vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas vadovaujantis 2007 m. gruodžio 10 d. „Miškų urėdijų miškotvarkos projektų tikslinimo paslaugų atlikimo sutartimi“ tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto. Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 662 (Žin., 2003, Nr. 151), tikslinamas atsižvelgiant į Karaviškių miško gamtotvarkos plane, patvirtintame aplinkos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-188 (Žin., 2007, Nr. 40-1500), numatytas gamtotvarkos priemones.

Tikslinant miškotvarkos projektą vadovautasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 95-371). Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Žin., 2007, Nr. 11-479), Pagrindinių miško kirtimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054, 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284, Nr. 54-1853; 2005, Nr. 150-5515; 2006, Nr. 90-3546), Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778, Nr. l66-6082), Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572) bei kitais galiojančiais dokumentais ir teisės aktais.

Varėnos urėdijos vidinės miškotvarkos projekto tikslinimas vykdomas naudojant 2008 m. sausio 1 d. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis.

OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

Miškų urėdijos teritorijoje 2008 metų sausio 1 d. miškų plotas buvo 76972 ha. Varėnos miškų urėdija patikėjimo teise valdo 28319 ha valstybinės reikšmės miškų.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija Karaviškių miškas (toliau – Karaviškių miško PAST) yra Varėnos rajono, Varėnos miškų urėdijos, Dubičių girininkijos, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje. Karaviškių miško PAST plotas – 353 ha, iš jų 223 ha – valstybinės reikšmės miškai, likęs plotas (130 ha) – privatūs miškai. Šioje teritorijoje kurtinių (Tetrao urogallus) populiacija atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364; 2003, Nr. 108-4849). Karaviškių miško PAST tuokvietėse registruojama ne mažiau kaip 10 kurtinių patinų. Be kurtinių, šioje teritorijoje dar sutinkamos į Paukščių direktyvos priedą ir Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos paukščių rūšys, tai vapsvaėdis (Pernis apivorus), sketsakalis (Falco subbuteo), jerubė (Bonasia bonasia), gervė (Grus grus), lututė (Aegolius funereus), juodoji meleta (Dryocopus martins), pilkoji meleta (Picus canus), tripirštis genys (Picoides tridactylus), plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor), mažoji musinukė (Ficedula parva), paprastoji medšarkė (Lantus collurio).

Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, brandumo grupes, bonitetus, skalsumų grupes, augavietes, miško tipų serijas pateikiami visai Karaviškių PAST teritorijai kartu valstybinės reikšmės ir privatiems miškams.

Pagrindiniai miško kirtimai. Varėnos urėdijos miškotvarkos projekto tikslinime, pateikiama visos urėdijos apskaičiuota metinė pagrindinių kirtimų apimtis pagal girininkijas 2008–2012 m. laikotarpiui. Valstybinių miškų teritorijoje 2008–2012 metų laikotarpiui, visoje PAST plynų kirtimų neprojektuojama. Karaviškių PAST privačios nuosavybės miškuose 2009 m. sausio 1 dienai plynai iškirsta 6,8 ha, iš jų 0,9 ha – tuokvietėje, 1,5 ha – maitinimosi zonoje ir 4,4 ha – ekologinės apsaugos zonoje.

Kaip papildomi pagrindiniai kirtimai, valstybinių miškų teritorijoje (11,9 ha plote), projektuojama brandžių medžių iškirtimas nebrandžiuose medynuose. Šiais kirtimais siekiama pagerinti maitinimosi sąlygas kurtiniams.

Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynų biržių plotas negali būti didesnis kaip 2 ha, biržėse paliekamų pavienių stambių, šakotų medžių skaičius turi būti ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha. Be to, kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami visi kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus masinių miško kenkėjų antplūdžio metu.

Tarpiniai kirtimai. Valstybinių miškų teritorijoje iš suprojektuotų 9,8 ha, ploto jaunuolynų ugdymo kirtimų išugdyta 9,2 ha. Retinimo kirtimai (2,5 ha) ir einamieji (4,3 ha) nevykdyti. Vadovaujantis Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 (Žin., 2004, Nr. 25-778), ugdymo ir sanitariniai kirtimai kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose leidžiami nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 1 d.

Privačiuose miškuose patenkančiuose į Karaviškių PAST šiam vykmečiui bendrame urėdijos projekte yra suprojektuota 2,5 ha – jaunuolynų ugdymo, 1,5 ha – retinimų ir 8,3 ha einamųjų kirtimų.

Kaip teigiama gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo plane, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija įpareigota derėtis su privataus miško savininkais dėl ūkinės veiklos ir jos apribojimų taikymo, išaiškinant planuojamų priemonių svarbą – ir tartis dėl rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, už tai gaunant kompensacines išmokas. Visus susitarimus būtina įteisinti sutartimis.

_________________

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miško ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečioms tvarkymo priemonėms jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas Birštono savivaldybės valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams, kur projektuojamos ūkinės priemonės numatytos naudojant 2006 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal šį vidinės miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2009–2018 metų laikotarpyje.

Svarbiausi ilgalaikiai Birštono savivaldybės tvarkomų miškų tikslai: optimalios miško funkcinės struktūros rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės miško struktūros palaikymas bei visų miško funkcijų, tvaraus ir subalansuoto miško ūkio vedimas.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti vidinės trukmės (10 metų laikotarpyje) miško ūkines priemones.

GAMTINĘ BRANDĄ PASIEKĘ MEDYNAI

Medynai	Plotas, ha	Medienos tūris, m^3	Vidutinis tūris 1 ha/m^3
Baltalksnynai	8,2	1340	163
Gluosnynai	1,8	288	160
Iš viso	10,0	1628	163

Pagrindinių neplynų kirtimų apskaičiuota metinė norma sudaro:

Baltalksnynai	– 90 m^3
Gluosnynai	– 20 m^3
Iš viso	– 110 m^3

Metinis miško naudojimas 528 m³ likvidinės medienos. Pagrindiniai kirtimai – tai gamtinę brandą pasiekusių baltalksnynų ir gluosnynų kirtimas, kasmet po 100 m³ likvidinės medienos. Ugdymo kirtimai sudarys – 20 %, sanitariniais – 17 %. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose neprojektuojamas, bet kiti kirtimai – tai specialios paskirties kraštovaizdžio formavimo kirtimai, kuriais kasmet bus iškertama po 230 m³ likvidinio tūrio.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,3 m³ bendro arba 3,9 m³ likvidinio tūrio.

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha/m^3
	plotas (ha)	tūris (m^3)		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso	1,0	110	100	90
2. Brandžių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimas	x
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	2,8	128	108	84	38
– jaunuolynų ugdymas
– retinimai	0,3	8	6	75	17
– einamieji	2,5	120	102	85	40
4. Sanitariniai kirtimai		103	90	87
5. Kiti kirtimai	3,8	250	230	92	60
Iš viso:	7,6	591	528	89	69

Kasmet reikėtų naujai atkurti miškus 1,0 ha plote, t. y. atrankiniais ar grupiniais atrankiniais kirtimais turėtų būti kertami gamtinę brandą pasiekę baltalksnynai ir gluosnynai. Priklausomai nuo augavietės atskirais lizdais gali būti sodinama eglė ir ąžuolas.

Vidinės miškotvarkos projekte numatyta tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų <...>

_________________