LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS KALBOS STATUSO ĮGYVENDINIMO TERMINŲ
1990 m. lapkričio 29 d. Nr. I-824
Vilnius
Atsižvelgdama į objektyvias valstybinės kalbos statuso Lietuvoje įgyvendinimo problemas, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Tuose Lietuvos miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse, kur daugumą sudaro kitakalbiai gyventojai, valstybinių įstaigų, įmonių bei organizacijų vadovaujantiems ir gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams iki 1995 m. sausio 1 d. taikyti tik minimalius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus.
2. Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų netaikyti darbuotojams, kuriems pagal pareigas arba darbą nereikia nuolat bendrauti su gyventojais arba tvarkyti raštvedybą.
3. Lietuvos miestų, gyvenviečių ir apylinkių, kuriose kitakalbiai gyventojai sudaro daugumą, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, jeigu jos pageidauja ir yra gavusios valstybinės kalbos inspekcijos sutikimą, perėjimo prie raštvedybos valstybine kalba terminą pratęsti iki 1995 m. sausio 1 d. Rajonų Tarybos yra atsakingos už tai, kad miestų, gyvenviečių ir apylinkių savivaldybės iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės tam reikalui skiriamų fondų iki 1992 m. sausio 1 d. būtų aprūpintos raštvedybos valstybine kalba priemonėmis (blankais, rašomosiomis mašinėlėmis ir kt.).
4. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1991 m. sausio 1 d. patvirtinti diferencijuotas valstybinės kalbos mokėjimo normas vadovaujantiems bei gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams ir programą konkrečių priemonių, kurios jiems sudarytų sąlygas išmokti bei vartoti lietuvių kalbą (lietuvių kalbos kursų, tarp jų – nemokamų, bei fakultatyvų steigimas; lietuvių kalbos mokymo centro pertvarkymas; vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimas ir leidimas; lietuvių kalbos mokymo kitakalbių mokyklose gerinimas; kultūros ir švietimo įstaigų plėtimas bei materialinės bazės stiprinimas ir kt.). Numatyti finansavimo būdus ir šaltinius šiai programai įgyvendinti.