LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.03:1997 PATVIRTINIMO
1997 m. lapkričio 4 d. Nr. 245
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin.,1996, Nr. 32-788) nuostatas,
1. Patvirtinti Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (pridedamas).
3. Pripažinti netekusiais galios nuo 1998 01 01:
3.1. Statinių projektavimo priežiūros laikinuosius nuostatus, patvirtintus ministerijos 1995 08 11 įsakymu Nr. 171 (pakeitimai 1996 01 29 įsakymu Nr. 10);
ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.05.03:1997
STATINIŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO, STATINIŲ PROJEKTŲ DERINIMO IR JŲ TVIRTINIMO TVARKA
1. TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato statinių (naujai statomų, rekonstruojamų, remontuojamų [21]) projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarką [1], [5].
1.2. Reglamentas taikomas tik tiems statiniams, kuriems privalomas leidimas statyti (griauti) ar įteisinti jų statybą pagal suderintus statinių projektus (statiniams, kuriems neprivalomas leidimas statyti, bet privalomas projektas [14]).
1.3. Šis reglamentas taip pat nurodo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir jos įgyvendinimo ataskaitos rengimo ir derinimo reikalavimus [4],[9],[10],[23], kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant statinių projektavimo sąlygas, derinant statinių projektus ir juos tvirtinant (žr. šio reglamento 16 punktą).
1.4. Žemės ūkio melioracijos ir su ja susijusių hidrotechnikos statinių projektavimo sąlygų nustatymo, šių statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarką (kartu su minėtų statinių sąrašu) nustato Žemės ir miškų ūkio ministerija kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija.
1.5. Branduolinės energetikos objektų projektavimo sąlygų nustatymo, projektų derinimo ir tvirtinimo tvarkos ypatumai nustatyti šio reglamento 18 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu [5].
1.6. Reglamente įprastu šriftu atspausdintame tekste pateikiama reikalavimų esmė, o pasvirusiu šriftu atspausdintame tekste tie reikalavimai paaiškinami ir detalizuojami, taip pat nurodomi šio reglamento nustatyti reikalavimai tam tikros paskirties statiniams. Visi reglamento punktai nepriklausomai nuo šrifto formos yra privalomi.
2. NUORODOS
[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788).
[2] Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391).
[3] Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37).
[4] Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82 – 1965).
[5] Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 119-2771; pakeitimas – Žin., 1997, Nr. 59-1368).
[6] Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin.,1993, 63(48)-1188).
[7] Lietuvos RespublikosVyriausybės 1997 05 29 nutarimas Nr. 525 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 49-1168).
[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 06 23 nutarimas Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 60-1419).
[9] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 05 12 nutarimas Nr. 456 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai išsamus vertinimas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1033).
[10] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 03 17 nutarimas Nr. 233 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems privaloma valstybinė poveikio aplinkai vertinimo ekspertizė, sąrašo patvirtinimo“ (Žin.,1997, Nr. 25-578).
[11] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 08 23 nutarimas Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 82-1981).
[12] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.01:1996 „Normatyvinių statybos terchninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ (Žin., 1996, Nr. 93-2197).
[13] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.09.01:1996 „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka“ (Žin.,1996, Nr. 98-2250).
[14] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1996 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 15-316; pakeitimas – Žin., 1997, Nr. 60-1433).
[15] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.02.01:1996 „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas“ (Žin.,1996, Nr. 112-2560).
[16] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.02.02:1997 „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ (Žin., 1997, Nr. 10-193).
[17] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:1996 „Statinių projektų ir statinių ekspertizė“ (Žin. 1996, Nr. 98-2249, pakeitimas – Žin., 1996, Nr. 115-2685).
[18] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin.,1997, Nr. 32-807).
[19] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ (Žin.,1997, Nr. 41-1023).
[20] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11. 01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 88-2086).
[21] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:1997 „Statinių statybos ir priežiūros darbų rūšys“ (Žin., 1997, Nr. 21-778).
[22] Detaliųjų planų taisyklės (Žin.,1996, Nr. 119-2806).
[23] Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pasekmių ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų nagrinėjimo Aplinkos apsaugos ministerijoje (jos tarnybose) tvarka (Žin., 1997, Nr. 88-2226).
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3.1. Šiame reglamente naudojami terminai „STATYBA“, „PROJEKTAVIMAS“, „STATINYS“, „STATYTOJAS (UžSAKOVAS)“, „PROJEKTUOTOJAS“ atitinka terminus ir jų apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [1]. „STATINIO“ terminas apima taip pat statinių grupę.
3.3. STATINIO PROJEKTAS – [18] statybos techniniais reglamentais nustatytos sudėties projektinės techninės dokumentacijos visuma (techninis projektas ir darbo projektas), kurioje pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aprašymas, apskaičiavimai, brėžiniai) ir kuri skirta statinio statybai įteisinti bei statyti.
3.4. STATINIO PROJEKTO DALIS (SPECIALIZUOTAS PROJEKTAS) – [18] statinio projekto visumos dalis, tam tikros techninės srities sprendiniai. Terminas „Projekto dalis“ ar „Specializuotas projektas“ naudojamas priklausomai nuo statinio projekto struktūros, jo sudėtingumo [18], [19].
3.5. TECHNINIS PROJEKTAS – [18] esminius statinio reikalavimus nustatantis (visais atvejais privalomas) vientisas statinio projekto etapas, pagal kurį:
– skelbiamas statybos konkursas statybos rangovui parinkti (ar rangovas parenkamas kitu būdu);
– gaunamas leidimas statyti (griauti) [14];
– STR 1.05.01: 1997 [18], [19] nustatytais atvejais (parengus, jei reikia, būtinus darbo projekto sprendinius) statomas ar griaunamas statinys;
– rengiamas statinio darbo projektas [18], [19];
– kai nerengiamas darbo projektas [18],[19], pastatytas statinys atiduodamas ir priimamas naudoti [18] ir naudojamas.
3.6. DARBO PROJEKTAS – [18] statinio projekto privalomas (išskyrus nustatytus atvejus [18], [19]) etapas, kuris:
– detalizuoja techninio projekto sprendinius;
– parengiamas kaip vienas (bendras) dokumentas – vienu metu ar atskirais sprendiniais skirtingu laiku (iš anksto parengus sprendinius, reikalingus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu);
– pagal kurį atliekami statybos darbai, gaminami statybos gaminiai ir dirbiniai;
-pagal kurį ir techninį projektą pastatytas statinys atiduodamas ir priimamas naudoti [20] ir teisiškai įregistruojamas [11].
3.7. PROJEKTO VADOVAS – [16] atestuotas specialistas [15], kuris, atstovaudamas statytojo interesams, vadovauja perkeliant pastarojo sumanymą į projektą, jį pasirašo ir atsako už jo kokybę.
3.8. PROJEKTO DALIES (SPECIALIZUOTO PROJEKTO) VADOVAS – [16] atestuotas specialistas [15], kuris, vadovaujamas projekto vadovo, atlieka projekto dalies (specializuoto projekto) rengimo organizatoriaus ir techninio vadovo funkcijas, jį pasirašo ir atsako už jo kokybę.
3.9. STATYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI – valstybės valdymo institucijų pagal įstatymų bei Vyriausybės nutarimų joms suteiktą kompetenciją jų patvirtintų normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės saugos, darbo saugos, branduolinės bei kitos energetikos saugos, civilinės saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis žmonių veiklos sritimis (tarp jų – statybos specialieji reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, statyba, atidavimu naudoti, naudojimu ir nugriovimu) [1], [13].
Jų valstybinę priežiūrą atlieka statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos [13].
Prie specialiųjų reikalavimų priskiriami taip pat technologijos (įrengimų ir procesų) reikalavimai statiniui projektuoti ir statyti.
3.10. SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ NORMATYVINIAI DOKUMENTAI – specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų patvirtinti specialiuosius reikalavimus reglamentuojantys privalomieji dokumentai.
3.11. PROJEKTAVIMO TECHNINĖS SĄLYGOS – privalomi reikalavimai prijungti statinio vidaus inžinerines sistemas ir jo statybos sklypo inžinerinius tinklus bei transporto komunikacijas prie bendro ar vietinio naudojimo inžinerinių tinklų, transporto komunikacijų ar tuos tinklus ir komunikacijas nutiesti [1]. Technines sąlygas parengia inžinerinių tinklų (taip pat juos maitinančių šaltinių, įrenginių) savininkai (naudotojai, nuomininkai).
3.12. PROJEKTAVIMO SPECIALIOSIOS SĄLYGOS – valstybinių institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų specialiuosius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai priklauso nuo statinio ir jo statybos sklypo vietos ir jo aplinkos [1], [13]. Kai yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, jame nustatyti teritorijos režimo reikalavimai kartu yra ir specialiosios sąlygos, o jei tie reikalavimai nepakankami statinio projektui rengti, specialiosios sąlygos nustatomos pagal šio reglamento reikalavimus.
Specialiosios projektavimo sąlygos yra:
1) statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų sąlygos, kurios nustatomos pagal STR 1.09.01:1996 [11] reikalavimus;
2) savivaldybės nustatomos sąlygos statinio architektūrai formuoti ir jo statybos sklypui tvarkyti pagal šio reglamento reikalavimus;
3.13. PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADAS – savivaldybės patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų (specialiųjų ir techninių) bendrasis dokumentas (Statybos įstatyme jis įvardintas „Statybos kompleksiniu dokumentu“ [1]).
3.14. PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ RENGĖJAI:
1) specialiųjų projektavimo sąlygų rengėjai – statybos specialiuosius reikalavimus nustatančios valstybinės priežiūros institucijos [13];
3.15. LAIKINOSIOS PROJEKTAVIMO IR STATYBOS SĄLYGOS – projektavimo ir statybos sąlygos statinio statybos reikmėms tenkinti. Jos nustatomos šiais atvejais:
1) kai įvykdyti technines sąlygas, nustatytas statiniui ir jo statybos sklypui, reikia daug laiko, o jų neįvykdžius negalima pradėti ar atlikti statybos darbų;
2) kai statybos metu ar rengiantis statyti reikia pastatyti laikinus statinius ar atlikti kitus statybos darbus už statinio ir jo statybos sklypo ribų (nutiesti laikinus kelius, lankstus, uždaryti kelius, gatves, jų dalis, įrengti laikinas tvoras, statybinius kranus, perkelti elektros ar ryšių oro linijų stulpus, atlikti inžinerinių tinklų laikinus perjungimus ir pan.).
3.16. STATINIO PROJEKTO DERINIMAS – detaliojo plano nustatytų teritorijos tvarkymo ir projektavimo sąlygų (techninių ir specialiųjų) reikalavimų statinio projekte įgyvendinimo patikrinimas.
3.17. STATINIO PROJEKTO TVIRTINIMAS – [1] statytojo pritarimas parengtam statinio projektui, įformintas tvirtinimo dokumentu (įsakymu, protokolu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu) ar statytojo parašu statinio techniniame projekte su žyma „Tvirtinu“.
3.18. SAVIVALDYBĖS PADALINYS – savivaldybės vykdomosios institucijos padalinys (padaliniai, valdininkas, savivaldybės įgaliota tarnyba ar įmonė ir pan.), kuriam pavesta parengti projektavimo sąlygų sąvadą ir derinti statinio projektą (miesto ar rajono statybos ir architektūros ar urbanistikos padalinys, vyriausiasis architektas, savivaldybės įgaliotas subjektas ir pan.).
3.19. DETALUSIS PLANAS – [2], [22] dokumentas, kuris suteikia teisę fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia arba papildo) teritorijos tvarkymo režimą. Planuojamojoje teritorijoje, nenustačius papildomų sąlygų (nekeičiant teritorijos tvarkymo režimo), leidžiama baigti pradėtas statybas, statyti pagal suderintus projektus bei tęsti darbus pagal išduotas projektavimo sąlygas, jei galioja šią veiklą leidžiantys dokumentai.
3.20. SPECIALUSIS PLANAS – Teritorijų planavimo įstatymo [2] nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas planavimo dokumentas vienos ar kitos veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendiniams parengti.
3.21. STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI – Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtinti statinio projektavimą, statybą, jo atidavimą naudoti ir naudojimą reglamentuojantys privalomieji normatyviniai dokumentai [1], [12].
3.22. INŽINERINIAI TINKLAI – statinio ir jo statybos sklype bei už jo ribų nutiesti vandentiekio, nuotekų (kanalizacijos), šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologijos vamzdynai, elektros bei telekomunikacijų kabeliai, laidai, jų kanalai, šuliniai, kameros, maitinimo šaltiniai, energijos transformavimo ir paskirstymo, slėgio ir kitų techninių parametrų reguliavimo bei kiti technologijos, priežiūros ir naudojimo įrenginiai, apskaitos įtaisai, prietaisai.
3.23. KOMUNALINIAI INžINERINIAI TINKLAI – inžineriniai tinklai (nepriklausomai nuo jų nuosavybės, nuomos ar naudojimo formos), skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų reikmėms tenkinti su bendrais jų maitinimo šaltiniais.
3.24. VIETINIAI INžINERINIAI TINKLAI – inžineriniai tinklai (nepriklausomai nuo jų nuosavybės, nuomos ar naudojimo formos), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų reikmėms tenkinti su autonominiais maitinimo šaltiniais.
3.25. TRANSPORTO KOMUNIKACIJOS – visų rūšių sausumos transporto (automobilių, geležinkelių, vandens, elektrinės traukos, kinkinio ir kt.) bei pėsčiųjų judėjimo vietos – keliai, gatvės, takai, šaligatviai ir kt.
3.26. STATINIO INŽINERINĖS SISTEMOS – inžinerinės sistemos, kurios skirtos tenkinti statinyje esančių žmonių poreikius (pagal atitinkamų normatyvinių dokumentų reikalavimus), pagal paskirtį naudoti statinį, jį prižiūrėti, tai: vandentiekio, nuotekų (kanalizacijos), šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, ryšių (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo, šiukšlių išvežimo, liftų (žmonėms) ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Terminas „Statinio inžinerinės sistemos“ apima įrenginių, įtaisų, prietaisų, vamzdynų, kabelių, laidų sąvokas.
3.27. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI – nekilnojamosioms kultūros vertybėms [3] priskirti statiniai (ar statomi šių vertybių teritorijoje), jų grupės (kompleksai), ansambliai, kultūrinės vietovės.
3.28. SAUGOMŲ TERITORIJŲ OBJEKTAI – saugomos teritorijos [6], išsaugančios (konservacinės) teritorijos (rezervatai, draustiniai), apsaugančios (prezervacinės) teritorijos, gamtos išteklius atkuriančios (rekuperacinės) teritorijos ir kompleksinės paskirties (integracinės) teritorijos (valstybiniai parkai, biosferos monitoringo teritorijos) ir statiniai, statomi tose teritorijose.
3.29. BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTAI – atominės elektrinės, branduoliniai reaktoriai, branduolinių medžiagų saugyklos, jų perdirbimo objektai [5].
4. PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO, PROJEKTŲ DERINIMO IR GINČŲ SPRENDIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Projektavimo sąlygų nustatymas
4.1. Statytojas (užsakovas), norėdamas statyti bet kurį statinį (išskyrus atvejus, kai jam statyti nereikia leidimo ir nereikia projekto [14]), statinio projektavimo specialiosioms ir techninėms sąlygoms (toliau – projektavimo sąlygos) gauti pateikia paraišką (žr. šio reglamento 19 punktą) savivaldybės padaliniui (-iams), kuriam pavestos projektavimo sąlygų nustatymo ir derinimo organizavimo funkcijos.
4.2. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybė, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai, papildymai), ar gali būti rengiamas statinio projektas ir kokias projektavimo sąlygas reikia nustatyti.
Apie priimtą sprendimą savivaldybės padalinys privalo informuoti statytoją (užsakovą) raštu per 7 (kultūros paveldo objektams – per 12) kalendorines dienas nuo jo paraiškos gavimo.
4.2.1. Ar reikia rengti specialiąsias projektavimo sąlygas kultūros paveldo objektams per 5 kalendorines dienas (nuo savivaldybės padalinio kreipimosi), nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir praneša apie tai savivaldybės padaliniui.
Ar reikia saugojamų teritorijų objektams rengti specialiąsias sąlygas, nustato Aplinkos apsaugos ministerija (ar jos tarnybos) ir kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos (priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso) šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytu terminu.
4.3. Savivaldybės padalinys privalo statytojui (užsakovui) išduoti savivaldybės patvirtintą visų projektavimo sąlygų sąvadą (kompleksinį statybos dokumentą [1]) per 35 kalendorines dienas nuo jo paraiškos gavimo.
4.3.1. Tais atvejais, kai projektavimo sąlygos (tarp jų – kultūros paveldo objektams, įrašytiems į savivaldybės ir Kultūros vertybių departamento parengtą senamiesčio tvarkymo investicijų sąrašą) bei saugomų teritorijų objektams yra parengtos iš anksto (iki statytojo paraiškos pateikimo savivaldybės padaliniui), projektavimo sąlygų sąvadą statytojui (užsakovui) savivaldybė privalo išduoti per 20 kalendorinių dienų nuo jo paraiškos gavimo.
4. 4. Projektavimo sąlygos nustatomos šia tvarka:
4.4.1. savivaldybės padalinys, gavęs statytojo (užsakovo) paraišką, jos pagrindu privalo pateikti projektavimo sąlygas nustatančioms institucijoms bei subjektams (toliau – projektavimo sąlygų rengėjai) savivaldybės raštą – reikalavimą – projektavimo sąlygoms parengti;
4.4.2. projektavimo sąlygų rengėjai privalo ne ilgiau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo savivaldybės rašto – reikalavimo – gavimo pateikti savivaldybės padaliniui parengtas projektavimo sąlygas arba motyvuotą atsakymą, nurodydami priežastis, dėl kurių tos sąlygos negali būti parengtos. Per tą patį laiką savivaldybės padalinys privalo parengti projektavimo sąlygas, kurias nustatyti pavesta savivaldybei.
Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybos per tą patį laiką praneša, ar tame statinio projekte privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
4.4.3. kultūros paveldo objektų projektavimo specialiosioms sąlygoms nustatyti savivaldybės padalinys raštą – reikalavimą – pateikia Kultūros vertybių apsaugos departamentui.
Saugomų teritorijų objektams projektuoti savivaldybė pateikia paraišką Aplinkos apsaugos ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir kitoms ministerijoms (priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso);
4.4.4. projektavimo sąlygas nagrinėja, tarpusavyje derina (konsultuodamasis su jų rengėjais), joms pritaria savivaldybės padalinys, įvertinęs statytojo, trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus; šiam padaliniui tenka atsakomybė, jei projektavimo sąlygose pažeisti įstatymai, kiti teisės aktai, statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyviniai dokumentai;
4.4.5. savivaldybės padalinys turi teisę nepriimti projektavimo sąlygų ar jų nesvarstyti ir grąžinti jas rengėjams, jei jos:
3) jei jos prieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams, statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatams.
Projektavimo sąlygų rengėjai šio punkto 3 papunktyje nurodytais atvejais privalo ne ilgiau kaip per 3 kalendorines dienas nuo savivaldybės kreipimosi parengti pakeistas projektavimo sąlygas.
4.5. Savivaldybės padalinys įrašo projektavimo sąlygas į projektavimo sąlygų sąvadą, jį patvirtina savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka ir išduoda statytojui (užsakovui), o jo kopiją – apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai:
4.5.1. kultūros paveldo objektams minėtą sąvadą savivaldybė tvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui), tik gavusi raštu suderintą sąvado projektą iš Kultūros vertybių apsaugos departamento, kurį jis privalo suderinti ir grąžinti savivaldybei per 5 kalendorines dienas (nuo gavimo datos);
4.5.2. statytojas (užsakovas) turi teisę reikalauti supažindinti jį su projektavimo sąlygų sąvado projektu.
Jei statytojas (užsakovas) neatvyko susipažinti (ar nepranešė, kad negalės atvykti nustatytu laiku), projektavimo sąlygų sąvado projektas laikomas suderintu;
4.5.3. draudžiama projektavimo sąlygose reikalauti iš statytojo (užsakovo) atlikti esamų inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų remonto ir rekonstravimo darbus, kuriuos privalo atlikti tų tinklų ir komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jeigu dėl statytojo (užsakovo) sumanyto statyti ar esamo statinio reikmių reikia išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, transporto komunikacijas, projektavimo sąlygose turi būti nurodyta jų statybos finansavimo ir naudojimo (užbaigus statybą) tvarka, nuosavybės teisės ir kitos sąlygos;
4.5.4. jei statytojas (užsakovas), gavęs iš savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą, po to keičia duomenis, kurių pagrindu (pagal statytojo paraišką) buvo išduotos projektavimo sąlygos arba baigėsi sąlygų galiojimo laikas (žr. šio reglamento 10 punktą), statytojas (užsakovas) privalo kreiptis į savivaldybės padalinį patikslinti (pakeisti iš dalies) projektavimo sąlygas. Savivaldybės padalinys minėtais atvejais gali nustatyti naujas projektavimo sąlygas, jei tam yra rimtų priežasčių.
Projektų derinimas
4.6. Parengtą statinio techninį projektą (toliau – projektą) projektuotojas pateikia derinti savivaldybės padaliniui, išdavusiam projektavimo sąlygų sąvadą. Derinimo procedūra atliekama Projektų derinimo taryboje (žr. šio reglamento 5 punktą).
4.7. Projektų derinimo taryba sudaroma prie savivaldybės padalinio iš specialiųjų ir techninių projektavimo sąlygų rengėjų (žr. šio reglamento 3.14 punktą) atstovų.
Projektų derinimo tarybos darbe taip pat dalyvauja:
4) saugomos teritorijos administracijos atstovas (kai nustatomos projektavimo sąlygos ir derinami statinių projektai saugomose teritorijose).
4.7.1. Kai yra parengtas kultūros paveldo objektų projektas, savivaldybės padalinys iki to projekto derinimo projektavimo taryboje pateikia jį derinti Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Šis, gavęs projektą iš savivaldybės padalinio, per 15 kalendorinių dienų privalo jį suderinti ir grąžinti savivaldybei ar pateikti motyvuotą atsakymą, nurodydamas priežastis, dėl kurių projekto derinti negalima.
4.8. Projekto derinimo dokumentą (aktą, protokolą) savivaldybės padalinys privalo pateikti visiems projektų derinimo tarybos nariams, projektuotojui, statytojui (užsakovui) ir apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai (nepriklausomai nuo to, ar projektas suderintas, ar ne) per 10 kalendorinių dienų nuo projekto pateikimo derinti dienos.
Kultūros paveldo objektų projektus – per 25 kalendorines dienas; projektus, kuriuose privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamus vertinimas [9]- per 40 kalendorinių dienų (žr. šio reglamento 16 punktą).
4.9. Tais atvejais, kai teritorijų detaliojo plano sprendiniai yra pakankami projektui rengti ir projektavimo sąlygos nenustatomos (žr. šio reglamento 4.2 punktą), projektą derina savivaldybės padalinys (be nagrinėjimo projektų derinimo taryboje). Projekto derinimo dokumentą jis pateikia per 7 kalendorines dienas (kultūros paveldo objektų projekto ir projekto, kuriame privalomas poveikio aplinkai vertinimas – per 12 kalendorinių dienų (iš jų – 5 kalendorinės dienos skiriamos Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos ministerijos išvadoms gauti).
4.10. Projekto derinimo metu tikrinama tik teritorijos detaliojo plano sprendinių, jame nustatytų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir projektavimo sąlygų sąvade nustatytų sąlygų projekte įgyvendinimas:
4.10.1. kai yra parengti kultūros paveldo objektų projektai, jie derinami taip pat atsižvelgus į specialiosiose sąlygose nustatytus tyrimus;
4.10.2. derinimo metu draudžiama nustatyti naujus reikalavimus, kurių nebuvo teritorijos detaliajame plane ir projektavimo sąlygų sąvade; reikalauti įvairių institucijų ir kitų savivaldybės padalinių (bei kitų savivaldybių, jei statinys ar statinių grupės atskiri statiniai yra kitų savivaldybių teritorijoje) vizų, derinimų ir pan., išskyrus atvejus, kai derinami kultūros paveldo objektų projektai (jei atlikus tyrimus, nustatoma iki tol buvusi nežinoma kultūros atžvilgiu vertė).
Ginčų dėl projektavimo sąlygų ir projektų derinimo sprendimas
4.11. Savivaldybės padalinio sprendimus per 10 kalendorinių dienų apskųsti turi teisę:
4.11.1. dėl projektavimo sąlygų – statytojas (užsakovas) savivaldybės merui, jei jis nesutinka su projektavimo sąlygų sąvado projekte arba patvirtintame sąvade nustatytomis projektavimo sąlygomis. Jei statytojas (užsakovas) nebuvo supažindintas su sąvado projektu – žr. šio reglamento 4.5.2 punktą;
4.11.2. dėl valstybinės reikšmės statinių projektavimo sąlygų – statytojas (užsakovas) Statybos ir urbanistikos ministerijai (tuo atveju, kai valstybinės reikšmės statinių projektavimo sąlygų reikalavimai neatitinka statinio ir jo statybos reikmių, t. y. per dideli arba nepakankami, kad statinys atliktų savo paskirtį). Ministerijai, suderinus tai su atitinkamomis ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis, suteikta teisė [1], [7] panaikinti technines ir specialiąsias projektavimo sąlygas ir pareikalauti iš šias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų jas pakeisti arba apriboti;
4.11.3. dėl projektų derinimo – statytojas (užsakovas) ar projektuotojas, projektų derinimo taryboje atstovaujamos institucijos ir subjektai (kai taryboje nepavyko priimti suderinto sprendimo ir tų institucijų nuomonės nepakeitė aukštesnių pagal jų pavaldumą institucijų vadovai) – apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininkui. Ginčus dėl kultūros paveldo objektų specialiųjų projektavimo sąlygų ir tų objektų projektų derinimo sprendžia Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius.
4.12. Pareiškėjas per 10 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos iš valdininkų ir institucijų, nurodytų šio reglamento 4.11 punkte, turi gauti pranešimą raštu apie ginčų sprendimo rezultatus (kopija šio reglamento 4.11.2 ir 4.11.3 punktuose nurodytais atvejais pateikiama savivaldybei). Apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko sprendimą turi patvirtinti tos apskrities viršininkas:
4.12.1. savivaldybės padalinys, gavęs valdininkų ar institucijų, nurodytų šio reglamento 4.11. punkte, sprendimą, per 7 kalendorines dienas privalo statytojui (užsakovui) išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ar suderinti projektą, arba apskųsti minėtą sprendimą teismui (šio reglamento 4.11.2 ir 4.11.3 punktuose nurodytais atvejais).
Jei paliekamas galioti projektų derinimo tarybos sprendimas, apie tai pareiškėjui turi būti pranešta raštu per 10 kalendorinių dienų;
5. PROJEKTŲ DERINIMO TARYBOS DARBO PRINCIPAI
5.1. Nagrinėdami statinio projektą, Projektų derinimo tarybos nariai bendromis pastangomis ieško sprendimo, tenkinančio statytojo, trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus techniniu, ekonominiu, aplinkos apsaugos, gaisrinės saugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitais požiūriais. Projektų derinimo tarybos nariai turi vadovautis nešališkumo principu ir, esant reikalui, rasti galimus kompromisus.
6. SPECIALIŲJŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO PRIVALOMUMAS
6.1. Specialiąsias projektavimo sąlygas nustato valstybės institucijos [13] ir savivaldybė 4.2 punkto nurodytu atveju.
7. TECHNINIŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO PRIVALOMUMAS
7.1. Technines projektavimo sąlygas (toliau – techninės sąlygos) privaloma nustatyti šio reglamento 4.2 punkte nurodytu atveju tada:
7.1.1. kai esamo ar planuojamo statyti statinio (bei jo statybos sklypo) inžinerinius tinklus ir transporto komunikacijas norima prijungti:
2) prie vietinių inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, jei tų tinklų prijungiamąsias trasas planuojama tiesti gatvėse, keliuose (kirsti juos ar inžinerinių tinklų, transporto komunikacijų bei kitas apsaugos zonas), kitiems savininkams (naudotojams) priklausančiose (naudojamose) teritorijose;
7.1.2. kai norima padidinti (viršyti tiekimo sutartyse nurodytus) tiekiamus į esamus statinius, prijungtus prie šio reglamento 7.1.1 punkte nurodytų inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, energijos, vandens, nuotekų kiekius, taip pat ryšių, transporto ar kitų paslaugų apimtis;
7.1.4. kai inžineriniai tinklai ir transporto komunikacijos trukdo statyti projektuojamą statinį ir pastačius jį naudoti (ar dėl kitų priežasčių) ir todėl turi būti perkelti iš esamų trasų arba išvis likviduoti;
7.1.5. kai statinio statybos sklype planuojama statyti (įrengti) tik tą statinį ar statinių grupę aptarnaujančias šias vietinės inžinerinės infrastruktūros sistemas:
2) ūkio buities ir paviršinių nuotekų sistemas, iš kurių vietiniuose valymo įrenginiuose apvalytos nuotekos nuvedamos į atvirus vandens šaltinius ar yra filtruojamos į gruntą;
7.1.6. kai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ar kituose statiniuose (kuriuose yra patalpos, priklausančios skirtingiems savininkams) pertvarkomos bendro naudojimo inžinerinės sistemos (didinami vartojamos energijos, vandens, nuotekų kiekiai), prie tų sistemų prijungiami (ar atjungiami nuo jų) įrenginiai, prietaisai, įtaisai.
7.2. Techninės sąlygos būtinos tada, kai keičiamos susiklosčiusios trečiųjų asmenų veiklos ar gyvenimo sąlygos, nurodytos Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje [1].
7.3. Techninės sąlygos neprivalomos tada, kai nereikia leidimo statyti ir projekto [14], išskyrus atvejus, kai gali būti pažeisti esami statiniai (tarp jų inžineriniai tinklai ir transporto komunikacijos).
7.4. Jei pažeidžiami institucijų ir subjektų, kuriems nepriskirtos statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijos, interesai, iš jų savivaldybės padalinys privalo pareikalauti projektavimo sąlygų.
7.5. Techninės sąlygos, susijusios su trečiųjų asmenų (juridinių ir fizinių) interesais, turi būti suderintos su šias sąlygas parengusia institucija ar subjektu (iki jų pateikimo savivaldybei).
7.6. Jei inžineriniai tinklai nėra juos naudojančios įmonės nuosavybė, o jų naudojimo sutartyje įmonei nesuteikta teisė priimti naujų vartotojų, išduoti technines sąlygas dėl statybos objekto prie inžinerinių tinklų prijungimo galima tik gavus tinklo savininko sutikimą.
7.7. Kai inžinerinės sistemos naudotojas yra fizinis asmuo, technines sąlygas, vadovaujantis pastarojo sutikimu bei jo pageidavimais (neprieštaraujančiais techniniams reikalavimams), rengia savivaldybės paskirtas subjektas (specialiosios paskirties įmonė, savivaldybės padalinys).
7.8. Jei yra keli tos pačios paskirties inžineriniai tinklai, paraiškas savivaldybė pateikia visiems potencialiems tų tinklų naudotojams (galintiems patenkinti statytojo paraiškoje nurodytas statinio funkcionavimo reikmes) ir kartu su statytoju parenka optimaliausią variantą, atitinkantį statytojo ir savivaldybės interesus.
8. PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ TURINYS
8.1. Projektavimo sąlygų reikalavimai turi būti suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, kad jų pagrindu būtų galima rengti projekto sprendinius:
8.1.1. projektavimo specialiosios sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais ir specialiųjų reikalavimų normatyviniais dokumentais [13]. Jose prie kiekvieno reikalavimo turi būti nurodytas teisinis pagrindas (konkretus teisės aktas, normatyvinis dokumentas);
8.1.2. inžinerinių tinklų techninėse sąlygose turi būti nurodyti pagrindiniai prijungimo prie jų reikalavimai – prijungimo vietos (šuliniai, kameros, telekomunikacijų spintos, elektros transformatorinės ar paskirstymo punktai ir pan.), inžinerinių tinklų trasos (jei jos yra parinktos) arba siūlomi jų pageidaujami variantai, vamzdynų diametrai, kabelių skerspjūviai (jei jie nenustatyti – reikalavimai juos apskaičiuoti) ir pan.;
8.1.3. energijos tiekimo šaltinių techninėse sąlygose turi būti nurodytas jų pajėgumas (ar duomenys jam nustatyti), kuro rūšis ir kiti techniniai duomenys, kurių pagrindu galima būtų parengti tų šaltinių projektavimo užduotį;
8.2. Specialiosiose (savivaldybės nustatomose) projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti pateikiami šie reikalavimai (tarp jų tik tie, kurie nenustatyti detaliajame plane):
8.3. Statinio projektavimo sąlygų sąvade turi būti pateikiamas anksčiau išduotų (galiojančių) projektavimo sąlygų ir suderintų projektų, susijusių su šio statinio (jo žemės sklypu, projektuojamais tinklais, transporto komunikacijomis bei jų apsaugos zonomis) projektavimu ir statyba, sąrašas (nurodant statinių pavadinimus, statytojus (užsakovus), projektavimo sąlygų sąvadų datas ir numerius, projektuotojus, projektų numerius ir suderinimų registracijos numerius bei datas).
8.4. Projektavimo sąlygose, vadovaujantis atitinkamais įstatymais, nustatomi kompensacijų reikalavimai už griaunamus, perkeliamus statinius (tarp jų – inžinerinius tinklus ir komunikacijas), kertamus medžius, už kraštovaizdžio, biologinei įvairovei, kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms bei kitą padarytą žalą:
8.4.1. visos kompensacijos nustatomos įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu pagal valstybės ir savivaldybės institucijų patvirtintus įkainius, metodiką;
8.5. Kompensacijų reikalavimus (įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu) savivaldybės padalinys įrašo į projektavimo sąlygų sąvadą. Jei dėl pagrįstų priežasčių sąvado sudarymo metu kompensacijos dydžio nustatyti negalima, sąvade nurodoma, kokios kompensacijos bus tikslinamos projektavimo metu ar užbaigus projektą (iki jo pateikimo derinti). Fizinių asmenų kompensacijų reikalavimai (tarpusavio susitarimai) turi būti patvirtinti notaro.
9. LAIKINŲJŲ TECHNINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS SĄLYGŲ NUSTATYMO TVARKA
9.1. Laikinosios techninės projektavimo ir statybos sąlygos nustatomos šia tvarka (savivaldybei parinkus tinkamiausią iš variantų):
1) kartu su techninėmis sąlygomis (jei statytojo paraiškoje savivaldybei pateikiami tam reikalingi duomenys) sąlygos įrašomos į projektavimo sąlygų sąvadą;
2) suderinus techninį projektą – jame pateiktų statybos parengimo ir organizavimo sprendinių pagrindu, o kai jų nepakanka – statybos darbų technologijos projekto pagrindu. Šios sąlygos išduodamos statytojui (techninės priežiūros vadovui) ar statybos rangovui (statybos vadovui) kaip atskiras dokumentas.
10. TECHNINIŲ IR SPECIALIŲJŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ GALIOJIMO LAIKAS
10.1. Projektavimo sąlygos galioja per visą statinio projektavimo ir statybos laiką, išskyrus šiuos atvejus:
10.1.1. jei per dvejus metus nuo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo dienos projektas nebuvo suderintas;
10.2. Pasibaigus projektavimo sąlygų galiojimo laikui, statytojo (užsakovo) paraiškos pagrindu savivaldybė jas pratęsia arba nustato naujas sąlygas reglamento nustatyta tvarka.
11. PROJEKTO DERINIMO ATVEJAI
11.1. Privaloma derinti šiuos projektus:
11.2. Tais atvejais, kai leidimo statyti nereikia [14], suderintas statinio projektas (jei jį privaloma rengti) suteikia teisę pradėti statybos darbus [1].
11.4. Darbo projektas derinamas išimties tvarka, tik šiais atvejais:
11.4.1. kai jame pakeisti suderinti techninio projekto sprendiniai (derinamas ne visas darbo projektas, o tik pakeisti techninio projekto sprendiniai);
11.4.2. kai techniniame projekte (pagal nustatytą šiam projekto etapui sprendinių detalumą) [19] negalima patikrinti, ar įvykdyti projektavimo sąlygų sąvado reikalavimai (miestų gatvėse tiesiamų inžinerinių tinklų darbo projektams) ir kai nurodymas dėl darbo projekto derinimo (šiame punkte nustatytu atveju) įrašytas į techninio projekto derinimo išvadas.
12. PROJEKTO DERINIMO SAVIVALDYBĖS PADALINYJE PROCEDŪRA
12.1. Projektuotojas savivaldybės padaliniui pateikia derinti visą projektą (1 egz.) ir jo atskirų dalių (specializuotų projektų ar sprendinių, kurie parengti vadovaujantis detaliajame plane nustatyto teritorijos režimo ir projektavimo sąlygų reikalavimais) tiek egzempliorių, kiek institucijų (subjektų) nustatė projektavimo sąlygas. Šie egzemplioriai lieka derinimo procedūroje dalyvaujančiose institucijose (negrąžinamai).
12.2. Projekto derinimą Projektų derinimo taryboje (žr. šio reglamento 4.7 – 4.10 punktus) organizuoja savivaldybės padalinys. Derinimo procedūroje dalyvauja to statinio projektavimo sąlygas nustačiusios institucijos (visais atvejais – Aplinkos apsaugos ministerija nepriklausomai, ar ji nustatė projektavimo sąlygas, ar ne) ir subjektų atstovai.
12.3. Savivaldybės padalinys projektuotojo pateiktą projektą perduoda visoms taryboje dalyvaujančioms institucijoms ir joms, projektuotojui ir statytojui (užsakovui) praneša apie tarybos posėdžio datą ir laiką.
12.3.1. Kultūros paveldo objektų projektus savivaldybės padalinys pateikia derinti Kultūros vertybių apsaugos departamentui, o projektus, kuriems reikalingas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, – Aplinkos apsaugos ministerijai. Tik minėtus projektus suderinus šiose institucijose, jie derinami projektavimo taryboje.
12.4. Projektą nagrinėjančioje projektavimo taryboje privalo dalyvauti projekto vadovas; jo nurodymu – projekto dalių (specializuotų projektų) vadovai.
12.7. Derinimo išvados yra šios:
12.8. Derinimo išvados įforminamos projektavimo tarybos protokolu, kurių nuorašai pateikiami šio reglamento 4.7 punkte nurodytoms institucijoms ir subjektams.
12.9. Derinimo išvados patvirtinamos specialiu spaudu ar kita žyma statinio projekte (nurodant projektavimo tarybos protokolo datą ir numerį) ir savivaldybės valdininko, atsakingo už SP derinimą, parašu.
12.10. Savivaldybės padalinyje suderintas projektas patvirtina pritarimą SP sprendiniams ir suteikia statytojui (užsakovui) teisę gauti leidimą statyti arba pradėti statybą, kai leidimas statyti neprivalomas [14].
12.11. Iki pateikiant projektą derinti savivaldybės padaliniui projektuotojas privalo:
12.11.1. suderinti su Statybos ir urbanistikos ministerija projekto sprendinių nukrypimus (juos kompensuojančius techninius sprendinius) nuo statybos techninių reglamentų reikalavimų, o nukrypimus nuo statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų – su juos patvirtinusiomis institucijomis [13].
Statybos ir urbanistikos ministerija ir statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos turi teisę šias funkcijas perduoti teritoriniams (vietos) padaliniams, kurių atstovai dalyvauja Projektų derinimo taryboje;
12.11.2. suderinti sumanyto statyti statinio (ir jo statybos sklypo) projekto sprendinius su trečiaisiais (juridiniais ir fiziniais) asmenimis – statinių ir statybos sklypų savininkais ar naudotojais, jei tie sprendiniai pakeičia iki statinio statybos pradžios susiklosčiusias tų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, nurodytas Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje [1]. Projekto sprendiniai derinami tik tuo atveju, kai, pakeitus tas sąlygas, nukrypstama nuo statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatų (derinimas su trečiaisiais asmenimis neatleidžia projektuotojo nuo prievolės suderinti tuos nukrypimus šio reglamento 12.11.1 punkto nustatyta tvarka).
12.12. Kai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pertvarkomos gyvenamosios patalpos, pritaikant jas komercinei bei ūkinei veiklai – projektuotojas pateikia projektą derinti pertvarkomų patalpų savininkui (savininkams). Savininkas (savininkai) turi gauti visų gyvenamųjų patalpų ir negyvenamųjų, esančių to paties aukšto laiptinėje, vienu aukštu aukščiau ar žemiau, taip pat turinčių su pertvarkomomis patalpomis bendras sienas, patalpų savininkų bei neprivatizuotų butų nuomininkų raštišką pritarimą, patvirtintą notaro [8].
13. SAVIVALDYBĖS PADALINIO TEISĖ NEPRIIMTI PROJEKTO DERINTI
13.1. Savivaldybės padalinys turi teisę nepriimti pateikto derinti projekto:
13.1.1. jei statytojas nepateikė savivaldybei paraiškos projektavimo sąlygoms gauti (kai tos sąlygos privalomos – žr. šio reglamento 4.2 ir 6, 7 punktus);
13.1.2. jei statytojas (užsakovas) dalį projektavimo sąlygų gavo tiesiogiai iš jų rengėjų ir jos neįrašytos į savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą;
13.1.5. jei projekte nenurodytas projekto vadovo (projektų dalyse ar specializuotuose projektuose – projekto dalies vadovo) kvalifikacijos atestato registracijos numeris, o ypatingos svarbos statinių, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, projektuose – taip pat projektavimo įmonės kvalifikacijos atestato numeris [15], [16].
14. STATINIO PROJEKTO DERINIMO SAVIVALDYBĖJE PRIVALOMIEJI NURODYMAI
14.1. Projekto derinimo privalomieji nurodymai nustato, ką reikia pataisyti pateiktame derinti projekte.
14.2. Privalomuosiuose projekto derinimo nurodymuose gali būti reikalaujama pataisyti projektą, kad jis atitiktų detaliajame plane nustatyto teritorijos režimo ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (nurodžius konkrečius tų reikalavimų pažeidimo projekte faktus).
15. SUDERINTO PROJEKTO GALIOJIMO TRUKMĖ
15.1. Suderintas projektas galioja tol, kol galioja jo pagrindu išduotas leidimas statyti (ar griauti) [14], o tų statinių, kuriems leidimas statyti neprivalomas, bet privalomas projektas – 5 metus.
15.2. Suderintas statinio projektas netenka galios:
16. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI IŠSAMAUS VERTINIMO PROGRAMOS PARENGIMAS IR JOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS TECHNINIUOSE PROJEKTUOSE DERINIMAS
16.1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamus vertinimas (toliau – poveikio vertinimas) atliekamas tų ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše [9].
16.3. Poveikio vertinimo ataskaita pateikiama statinio techniniame projekte [18], [19] ir derinama kartu su techniniu projektu, kurį projektuotojas pateikia savivaldybės padaliniui.
Savivaldybės padalinys techninį projektą (su poveikio vertinimo programa ir ataskaita, kurios turi būti suderintos nustatyta tvarka) pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai ar jos tarnyboms.
Aplinkos apsaugos ministerija (jos tarnybos) per 30 kalendorinių dienų (gavusi techninį projektą iš savivaldybės padalinio) privalo nuspręsti, suderinti vertinimo ataskaitą ar ne, ir raštu apie tai pranešti savivaldybės padaliniui, statytojui (užsakovui) ir projektuotojui.
16.4. Ataskaitos derinimo metu draudžiama nustatyti reikalavimus, kurių nebuvo suderintoje vertinimo programoje.
16.5. Suderintų projektų išsamaus poveikio vertinimo valstybinė ekspertizė (kai ji privaloma Vyriausybės nustatytais atvejais [10]) atliekama šio reglamento nustatyta tvarka.
17. STATINIO PROJEKTO TVIRTINIMAS
17.1. Statinio projektas turi būti patvirtintas [1] visais atvejais, išskyrus tuos, kai statiniams statyti nereikia leidimo [14].
17.2. Statinių projektai, kurių ekspertizė privaloma, tvirtinami tik esant ekspertizės išvadai „rekomenduojama tvirtinti“ [13].
17.4. Valstybinės reikšmės statinių projektai tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos pavedimu – valstybinės valdžios institucijos) nustatyta tvarka.
Branduolinės energetikos objektų projektai tvirtinami vadovaujantis šio reglamento 18 punkto reikalavimais.
17.5. Visuomenės lėšomis statomų statinių projektus tvirtina:
17.5.1. kai statinio statybos darbų vertė didesnė kaip 1 milijonas litų – ministerija ar kita valstybės institucija, kuriai skirtos statybos lėšos;
17.5.2. kai statinio statybos darbų vertė mažesnė kaip 1 milijonas litų – ministerija arba jos įgaliotas ūkio ar kitos veiklos subjektas;
17.6. Statinių projektų tvirtinimas įforminamas:
17.6.1. visuomenės lėšomis statomų statinių projektų – tvirtinančios institucijos organizaciniu tvarkomuoju dokumentu (įsakymu, nutarimu, potvarkiu ir pan.);
17.6.2. privačios nuosavybės statinių projektų – statytojo žyma „Tvirtinu“ ir parašu statinio projekto tituliniame lape;
18. BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO, PROJEKTŲ DERINIMO IR TVIRTINIMO TVARKOS YPATUMAI
18.1. Branduolinės energetikos objektams teritorijos detaliajame plane nustatyti teritorijos režimo reikalavimai turi būti pakankami projektui rengti.
18.2. Branduolinės energetikos objektų projektai derinami Branduolinės energetikos įstatymo [5] penktojo skirsnio bei šio reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės padalinys žymą projekte apie jo suderinimą įrašo tik gavęs valstybės institucijų, išvardytų Branduolinės energetikos įstatymo [5] 30 straipsnyje, projekto suderinimus.
18.4. Atominių elektrinių, branduolinių reaktorių, branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų (tarp jų – atliekų) saugyklų techniniai projektai kartu su ekspertų išvadomis pateikiami tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei [5]. Kitų branduolinės energetikos objektų projektus tvirtina jų statytojai (užsakovai) (žr. šio reglamento 17 punktą).
19. PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMO, PROJEKTŲ DERINIMO IR TVIRTINIMO DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
20. ŠIO REGLAMENTO REIKALAVIMŲ DETALIZAVIMAS
20.1. Vadovaudamosi šio reglamento reikalavimais, savivaldybių vykdomosios institucijos gali tvirtinti taisykles, rengti rekomendacijas, metodikas, detalizuodamos šiuose dokumentuose projektavimo sąlygų nustatymo ir projektų derinimo procedūras, o apskričių viršininkų administracija – ginčų sprendimo procedūras.
20.1.1. Savivaldybės turi teisę nerengti projektavimo sąlygų sąvado ir išduoti statytojui (užsakovui) atskiras projektavimo sąlygas šiais atvejais:
1) kai padidėja esamo statinio (jo statybos sklypo) naudojamos energijos, vandens, nuotekų kiekiai ar ryšių paslaugų apimtis, bet nereikia tiesti ar perkloti inžinerinių tinklų ir komunikacijų;
2) kai statinys (jo statybos sklypas) prijungiamas prie greta esančių inžinerinių tinklų (įrenginių) ir kai įvadai ar išleistuvai nekerta kitų tinklų trasų;
3) kai statinio patalpų inžinerinės sistemos prijungiamos prie esamų statinio inžinerinių sistemų (nekeičiant jų įvadų, išleistuvų);
21. ATSISKAITYMO UŽ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ NUSTATYMĄ IR PROJEKTŲ DERINIMĄ TVARKA
21.1. Institucijoms ir subjektams už projektavimo sąlygų nustatymą ir projektų derinimą sumoka (jei tai nustatyta įstatymų ar kitų teisės aktų) statytojai (užsakovai).
21.2. Apmokėjimo metodiką rengia ir mokėjimo tvarką nustato savivaldybių vykdomosios institucijos kartu su kitomis projektavimo sąlygų nustatymo ir projektų derinimo procese dalyvaujančiomis institucijomis bei subjektais; minėtus dokumentus derina su Finansų ministerija ir registruoja juos Statybos ir urbanistikos ministerijoje.