LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ, KOMPENSUOJAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. sausio 24 d. Nr. 84

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 1999, Nr. 62-2035) 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 643 „Dėl Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, už kuriuos išlaidos arba jų dalis ambulatorinio gydymo metu kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 65-1580);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 643 „Dėl Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, už kuriuos išlaidos arba jų dalis ambulatorinio gydymo metu kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                 Raimundas Alekna

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 84

 

AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ, KOMPENSUOJAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

 

1. Šioje tvarkoje nustatyta, kaip apskaičiuoti ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazines kainas.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

2.1. bazinė kaina – tai mažmeninės vaisto kainos dalis, pagal kurią kompensuojamos vaisto įsigijimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų išlaidos;

2.2. bendrinis (tarptautinis) vaisto pavadinimas – tai tarptautinis nepatentinis veikliosios medžiagos pavadinimas;

2.3. vaisto firminis pavadinimas – tai firmos gamintojos suteiktas vaisto pavadinimas.

3. Bazinei kainai nustatyti vaistai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka grupuojami pagal tuos pačius bendrinius (tarptautinius) vaistų pavadinimus, vartojimo būdą, formą, paskirtį ir veikimo trukmę.

4. Kompensuojamųjų vaistų (išskyrus insulino preparatus) bazinės kainos skaičiuojamos taip:

4.1. nustatoma kiekvieno vaisto firminiu pavadinimu mažmeninės kainos dalis bazinei jo kainai (M) apskaičiuoti pagal formulę:

M = A – A/(0,2 x A + 10), kur

A – mažmeninė vaisto kaina;

0,2 ir 10 – nekintantys koeficientai;

4.2. nustatoma kiekvieno tos pačios grupės vaisto firminiu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (V) pagal formulę:

V = M/N, kur

N – vaisto veikliosios medžiagos sutartinių kiekių skaičius pakuotėje;

4.3. kiekvienoje vaistų grupėje nustatoma, kurio vaisto firminiu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (Vmin) yra mažiausia;

4.4. nustatoma ribinė kiekvienos grupės vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (R), kuri yra 20 procentų didesnė už mažiausią veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kainą (Vmin ), pagal formulę:

R = Vmin x 1,2;

4.5. remiantis nustatyta ribine vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (R), apskaičiuojama kiekvienos vaisto firminiu pavadinimu pakuotės kompensuojamoji suma (R1) pagal formulę:

R1 = R x N;

4.6. nustatoma kiekvieno vaisto firminiu pavadinimu pakuotės bazinė kaina (B):

4.6.1. jeigu vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (V) yra mažesnė už ribinę vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kainą (R), vaisto bazinė kaina yra lygi jo mažmeninės kainos daliai vaisto bazinei kainai apskaičiuoti (B = M);

4.6.2. jeigu vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (V) yra didesnė arba lygi ribinei vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kainai (R ), vaisto bazinė kaina lygi vaisto kompensuojamajai sumai (B = R1).

5. Insulino preparatų bazine kaina laikoma kiekvienos insulino grupės (vaistai grupuojami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) mažiausia veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina, padidinta 20 procentų. Jeigu kompensuojamųjų insulinų mažmeninė kaina mažesnė už bazinę kainą, kompensuojama visa mažmeninė šių vaistų kaina.

6. Jeigu į ekstemporaliai pagaminto vaistinėje vaisto sudėtį įeina bent viena vaistinė medžiaga, įrašyta Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne, kompensuojama visa sudėtinio vaisto kaina.

7. Jeigu vaistų grupėje yra tik vieno gamintojo vaistai, kiekvieno vaisto bazinė kaina nustatoma pagal šios tvarkos 4.1 punktą (B=M).

8. Vaistus, įrašytus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne, galima parduoti vaistinėse tik kainyne nustatytomis mažmeninėmis kainomis.

______________