LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2001 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-512
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos universiteto senato 2001 m. gegužės 4 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. I-1131 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto“ (Žin., 1995, Nr. 107-2401).
Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m.
rugsėjo 18 d.nutarimo Nr. IX-512
1 priedėlis
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTAS
I. KlaipĖdos universitetas
1. Klaipėdos Universitetas įsteigtas 1991 m. sausio 1 d. Klaipėdoje buvusių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pagrindu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d.nutarimu.
2. Klaipėdos Universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė studijų ir mokslo įstaiga.
II. Klaipėdos universiteto misija, tikslai ir veiklos pagrindas
4. Universitetas organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, vykdo mokslinius tyrimus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kultūrą bei aukšto lygio profesionalią meno veiklą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.
5. Universitete vyrauja universitetinės studijos, organizuojama magistrantūra bei doktorantūra, yra meno aspirantūra. Studentų daugumą Universitete sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas. Universitete galima studijuoti ir pagal neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų programas.
6. Universiteto veikla grindžiama mokslo (meno) ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir šis Statutas.
7. Svarbiausi Universiteto tikslai:
7.1. rengti reikalingus Lietuvai aukštos kvalifikacijos švietimo, kultūros, meno, ekonomikos, gamtos mokslų, technikos, jūrų ūkio ir kitų sričių specialistus, mokslininkus bei menininkus, gebančius dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą;
7.2. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais ar meniniais laimėjimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
7.3. sudaryti sąlygas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, tęsti mokymąsi, kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti;
7.4. stiprinti mokslo, meno ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei modernios demokratinės, pilietinės visuomenės ugdymui;
7.5. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
7.6. skleisti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, praktine veikla siekti ją įgyvendinti, auklėti visuomenę ir ypač jaunąją kartą jūrinės tautos dvasia;
7.7. moksline, šviečiamąja, menine ir kita veikla skatinti Lietuvos ir jos regionų, ypač Vakarų Lietuvos Pajūrio regiono ir Žemaitijos plėtrą;
7.8. plėtoti humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus;
III. Universiteto veiklos pagrindai, autonomija, teisės ir akademinės laisvės
8. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, šiuo Statutu bei Vyriausybės nutarimais ir turi šiais teisės aktais suteiktą autonomiją.
10. Universitetas turi savo atributus: herbą, vėliavą, ženklelį, ceremonijų aprangą, absolvento ženklą. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Senatas. Senato nustatyta tvarka savo atributus gali turėti taip pat savarankiški Universiteto padaliniai.
11. Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir šiame Statute. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
12. Universitetas turi šias teises:
12.4. teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, taip pat mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus;
12.5. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems įstatymams, taip pat Universiteto skiriamų stipendijų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas;
12.8. leisti studijų, mokslo, meno ir kitą literatūrą, taip pat kaupti ir saugoti mokslui ir kultūrai vertingą informacinę medžiagą;
12.12. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, kultūros, meno ir studijų institucijomis, gamybos įmonėmis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis, fondais bei asmenimis, nustatyti bendradarbiavimo formas;
12.13. kartu su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis kurti mokslo, studijų ar kitas asociacijas;
12.14. leisti veikti Universitete susikūrusioms visuomeninėms organizacijoms, kurių įstatai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka;
12.15. reikšti nuomonę švietimo, mokslo, kultūros, ūkio, įstatymų leidybos bei kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais;
13. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei šio Statuto ir kuri garantuoja:
13.1. lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus, pilietybę;
13.3. apsaugą darbuotojams ir studentams nuo varžymų ir sankcijų už savo įsitikinimus bei mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų;
IV. Universiteto sudėtis
14. Universitetą sudaro:
14.1. fakultetai ir Senato sprendimu jiems prilyginti savarankiški studijų ir mokslo padaliniai (institutai, studijų centrai, kolegijos ir kt., toliau priskiriami prie fakultetų, išskyrus atvejus, kai traktuojami kitaip);
V. Universiteto Senatas
16. Senatas yra aukščiausiasis Universiteto sprendžiamasis organas. Įsigalioję Senato nutarimai privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir kitiems mokslo bei studijų proceso dalyviams.
17. Senatą sudaro visuotiniu slaptu balsavimu penkeriems metams išrinkti mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą turintys darbuotojai, proporcingai pagal Senato patvirtintas normas atstovaujantys fakultetams ir jiems prilygintiems mokslo bei studijų padaliniams, ir studentų atstovai. Ne mažiau kaip pusė Senato narių turi būti profesoriai. 1520% Senato narių turi sudaryti mokslininkai iš kitų institucijų. 10% Senato narių turi sudaryti studentai, deleguoti Universiteto studentų atstovybės. Universiteto rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Senato narių skaičių ir Senato rinkimų reglamentą tvirtina Senatas.
18. Balsavimo teisę Senato rinkimuose turi Universiteto darbuotojai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą arba konkurso būdu išrinkti į dėstytojo, mokslo darbuotojo ar administracines pareigas. Senato rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų Universiteto darbuotojų, turinčių balsavimo teisę. Išrinktais Senato nariais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų. Senatas gali pradėti dirbti, kai išrenkama 2/3 jo narių.
19. Senatui vadovauja pirmininkas, o jeigu jo nėra, pavaduotojas. Senato pirmininku negali būti Universiteto rektorius. Pirmininkas renkamas iš profesorių slaptu balsavimu visų Senato narių balsų dauguma; pavaduotojas tvirtinamas pirmininko teikimu. Senato pirmininkas renkamas ir jo pavaduotojas tvirtinamas penkeriems metams. Tas pats asmuo gali būti pirmininku ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
20. Senato posėdžius pirmininkas kviečia savo iniciatyva, rektoriaus teikimu arba jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo (reikalavimo). Jeigu Senato posėdis kviečiamas Senato narių reikalavimu, posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato eiliniai posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą.
21. Senato posėdžiuose dalyvauja Senato nariai, taip pat nesantys Senato nariais prorektoriai, dekanai, fakultetų tarybų pirmininkai. Senato sutikimu ar kvietimu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Senato posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 Senato narių.
22. Senatas atlieka šias funkcijas:
22.2. viešai reiškia Universiteto nuomonę svarbiausiais mokslo, kultūros, meno, švietimo ir kitais klausimais;
22.5. nustato prorektorių skaičių, rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, bibliotekos direktorių, fakultetų dekanus, Universiteto studijų institutų direktorius, katedrų vedėjus, išrinktus eiti pareigas Statute nustatyta tvarka; visiems šiuo būdu išrinktiems ar patvirtintiems vadovams gali pareikšti nepasitikėjimą;
22.6. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
22.7. teikia profesoriaus ir docento pedagoginius vardus Universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, taip pat Universiteto garbės vardus;
22.9. svarsto ir tvirtina studijų bei mokslinių tyrimų plėtros programas, aprobuoja struktūrinius pakeitimus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus;
22.10. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo konsultacinei ir informacinei veiklai mokslo ir meno srityse, kurias plėtoja Universitetas;
22.12. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir gavęs Universiteto tarybos išvadą jį tvirtina bei kartu su Universiteto tarybos išvada teikia švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija);
22.13. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir gavęs Universiteto tarybos išvadą kartu su šia išvada projektą teikia Ministerijai;
22.14. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir gavęs Universiteto tarybos išvadą jas tvirtina;
22.15. tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
22.16. Statute nustatyta tvarka šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;
22.17. steigia ir naikina fakultetus ir kitus savarankiškus studijų ir mokslo padalinius; tvirtina jų įstatus ir veiklos reglamentus, gali suteikti jiems tam tikrą ūkinės ir finansinės veiklos laisvę;
22.18. fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybų teikimu tvirtina katedrų bei kitų jiems pavaldžių mokslo ir studijų padalinių steigimą, reorganizavimą ir panaikinimą;
22.20. svarsto ir priima sprendimą kartu su Ministerija teikti Vyriausybei siūlymą steigti Universiteto mokslo institutą, svarsto jo perspektyvinį penkerių metų planą ir teikia siūlymą įtraukti šį planą į Universiteto plėtros perspektyvinį planą; kartu su instituto taryba teikia tvirtinti Vyriausybei tokio instituto statutą;
22.23. nustato ir tvirtina darbuotojų darbo ir užmokesčio normatyvus, nustato Universiteto skiriamų stipendijų dydį ir skaičių;
22.24. renka ir Senato reglamente nustatyta tvarka gali atšaukti Senato pirmininką; tvirtina jo pavaduotoją; sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas, tvirtina komisijų ataskaitas;
22.26. atšaukia visų Universiteto valdymo institucijų įsakymus ir sprendimus, jeigu jie prieštarauja įstatymams ir šiam Statutui; gali panaikinti rektoriaus įsakymus ir fakultetų tarybų nutarimus;
22.27. Senatas savo sprendimus skelbia viešai fakultetuose bei kituose padaliniuose ir kartą per metus už savo veiklą atsiskaito akademinei bendruomenei;
22.28. sudaro Ginčų nagrinėjimo komisiją, gali sudaryti kitas specialias komisijas ir komitetus (Etikos komisiją, Statuto priežiūros komitetą, Universiteto rėmėjų komitetą ir pan.), padedančius Universitetui įgyvendinti jo tikslus, tvirtina jų įstatus bei veiklos reglamentus;
VI. Universiteto taryba
23. Universiteto taryba (toliau – Taryba) sudaroma penkeriems metams iš 15 narių. Taryba susideda iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių sudaro Senato paskirti nariai; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Universiteto darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, miesto savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro susitarimu. Tarp Senato paskirtų Tarybos narių yra rektorius, vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, ir trys Senato nariai, išrinkti slaptu balsavimu. Tarybos sudėtį skelbia ir atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą jos pirmininką skiria švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu.
24. Taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą. Jos funkcijas, įgaliojimus bei santykius su Universitetu ir Ministerija nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
VII. Rektorius ir Rektoratas
27. Rektorius atlieka šias funkcijas:
27.1. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus;
27.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; skelbia disertacijų gynimą;
27.5. skatina darbuotojus bei studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas, apie tai viešai paskelbia;
27.7. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu;
27.8. viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
28. Rektorius gali savo įsakymu visai kadencijai arba terminuotam laikui dalį savo funkcijų perduoti prorektoriams ir tą įsakymą bet kada atšaukti.
29. Rektorių penkeriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu Statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu visų Senato narių balsų dauguma renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik profesoriaus pedagoginį vardą turintys asmenys.
30. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatenkinamai įvertinama rektoriaus metinė ataskaita ar metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas rektoriaus pareigas paveda eiti kitam Senato nariui. Rektoriui atsistatydinus arba jį atšaukus, nutrūksta ir prorektorių įgaliojimai.
32. Universiteto rektoratas tai rektoriaus sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir jiems prilygintų Universiteto padalinių vadovai pagal rektoriaus patvirtintą sąrašą.
VIII. Fakultetai
34. Fakultetą ir jiems prilygintus kitus struktūrinius vienetus sudaro katedros, mokslo centrai ir kiti fakultetui priskirti padaliniai.
35. Fakulteto veiklą organizuoja:
36. Fakulteto taryba – aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Tarybą sudaro fakulteto mokslininkų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir administracijos slaptu visuotiniu balsavimu penkeriems metams išrinkti fakulteto mokslininkai bei studentų atstovai. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10% tarybos narių. Dekanu ir tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo. Tarybos narių skaičių ir jų rinkimų reglamentą tvirtina taryba. Fakulteto dekanas yra tarybos narys pagal pareigas.
37. Taryba atlieka šias funkcijas:
37.2. tvirtina fakulteto metinių pajamų ir išlaidų sąmatą bei derina biudžeto paskirstymo projektus ir jo pakeitimus;
37.3. svarsto ir tvirtina dekano parengtas fakulteto veiklos ataskaitas ir vertinimo išvadas teikia rektoriui;
37.4. teikia Senatui siūlymus dėl pedagoginių profesoriaus, docento bei Universiteto garbės vardų suteikimo;
37.9. nustato naujos fakulteto tarybos narių skaičių ir vietų kvotas padaliniams, tvirtina tarybų rinkimų reglamentą;
37.10. slaptu balsavimu iš Universiteto konkurso komisijos aprobuotų kandidatūrų renka fakulteto dekaną ir katedros vedėjus;
39. Tarybos išrinktą kandidatą fakulteto dekano pareigoms rektorius teikia arba neteikia Senatui tvirtinti. Jeigu rektorius nepritaria išrinktai kandidatūrai arba jos nepatvirtina Senatas, fakulteto taryba siūlo kitą kandidatūrą. Jeigu nepatvirtinama ir ši kandidatūra, rektorius skiria dekaną savo įsakymu ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
40. Dekanas atlieka šias funkcijas:
40.1. atsako už tai, kad fakulteto veikla atitiktų Statutą, Senato ir fakulteto tarybos nutarimus, rektoriaus įsakymus;
IX. Katedros ir kiti fakulteto mokslo ir meno padaliniai
43. Katedra atlieka šias funkcijas:
43.6. savarankiškai sudaro bendradarbiavimo su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis sutartis, išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridiniai asmenys;
43.7. siūlo fakulteto tarybai steigti mokslo bei mokomuosius padalinius (laboratorijas, projektavimo ir konstravimo biurus, laikinus mokslinius ir meninius kūrybinius kolektyvus ir kt.), organizuoja jų darbą. Jei padaliniui steigti reikia finansavimo iš biudžeto, jo steigimą fakulteto tarybos teikimu tvirtina Senatas;
43.9. slaptu balsavimu išreiškia savo nuomonę apie rektoriaus siūlomas katedros vedėjo kandidatūras;
45. Katedros vedėjo kandidatūrą slaptu balsavimu iš Universiteto konkurso komisijoje aprobuotų mokslininkų ar menininkų, atsižvelgdama į katedros darbuotojų ir dekano raštiškai išreikštą nuomonę, renka ir siūlo rektoriui teikti tvirtinti Senate fakulteto taryba. Jeigu rektorius nepritaria išrinktai kandidatūrai ar Senatas jos netvirtina, fakulteto taryba, atsižvelgdama į katedros ir dekano nuomonę, siūlo kitą kandidatūrą. Jeigu ir ši kandidatūra netvirtinama, rektorius savo įsakymu skiria laikinąjį katedros vedėją ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
46. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:
47. Fakulteto mokslo centrai ir kiti mokslinės bei profesionaliosios meninės veiklos padaliniai organizuojami nagrinėti ir spręsti kompleksines mokslo problemas ar plėtoti profesionaliąją veiklą. Jie pavaldūs dekanui ir už savo veiklą atsiskaito fakulteto tarybai. Fakulteto mokslo centrų ir kitų padalinių valdymas apibrėžiamas fakulteto tarybos svarstomuose ir rektoriaus tvirtinamuose įstatuose.
X. Procedūros
48. Visų Universiteto kolektyvinio valdymo institucijų (Senato, tarybų, komisijų ir kt.) posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių.
49. Visi Universiteto kolektyvinio valdymo institucijų nutarimai, išskyrus asmeninius klausimus dėl pareigūnų išrinkimo bei atšaukimo ir pedagoginių vardų suteikimo, priimami paprasta posėdžio arba susirinkimo dalyvių balsų dauguma atviru arba slaptu balsavimu (kaip paprasta balsų dauguma atviru balsavimu nutaria posėdžio arba susirinkimo dalyviai). Senato nutarimai įsigalioja, kai rektorius parašo atitinkamus įsakymus arba praėjus 10 dienų nuo jų priėmimo.
50. Visi asmeniniai klausimai sprendžiami slaptu balsavimu. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas, rekomenduojamas) ir atšaukiamas paprasta atitinkamos institucijos dalyvių balsų dauguma, išskyrus rektorių, Senato pirmininką, fakultetų dekanus. Į šias pareigas asmenys renkami (tvirtinami) paprasta, o atšaukiami iš pareigų 2/3 visų atitinkamo organo narių balsų dauguma. Pedagoginiai vardai teikiami 2/3 Senato narių balsų dauguma.
51. Slapto balsavimo rezultatai gali būti paskelbti negaliojančiais tik tuo atveju, kai pažeista balsavimo procedūra ir tai nustatyta tame pačiame posėdyje. Procedūros pažeidimo faktą posėdžio dalyviai nustato atviru balsavimu paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma. Pripažinus pažeidimą, balsavimo rezultatai skelbiami negaliojančiais ir balsavimas kartojamas.
XI. Personalo sudėtis, darbuotojų teisės ir pareigos
54. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, koncertmeisteriai, administracija, kiti tarnautojai bei techniniai darbuotojai.
56. Universiteto mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo ir mokslo darbuotojo pareigas, taip pat asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.
57. Universiteto administraciją sudaro Universiteto ir jo savarankiškų padalinių vadovai bei jų pavaduotojai.
58. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Universitete nustato įstatymai, šis Statutas, kiti teisės aktai bei Senato nutarimais ir rektoriaus įsakymais įteisinti Universiteto vidaus tvarkos reglamentai.
59. Dėstytojai, mokslo ir meno darbuotojai turi teisę:
59.1. dirbti mokslinį ir meninį darbą, burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Universiteto konkursuose darbams ir paramai gauti;
59.2. skelbti savo mokslinio ir meninio darbo rezultatus, jeigu tam nėra įstatymų ar sutarčių nustatytų apribojimų;
60. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:
61. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams garantuojama žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos ir kūrybos laisvė bei autorinė teisė į jų sukurtą intelektinį produktą.
62. Universiteto darbuotojams sudaromos sąlygos tobulėti rengiant ir ginant kvalifikacinius mokslo darbus, studijuojant magistrantūroje, rašant ir leidžiant vadovėlius ir monografijas, stažuojantis bei lankant įvairius kursus.
63. Universiteto dėstytojai kas penkeri metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei, metodinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
64. Universitete sudaromos sąlygos keistis darbuotojais su kitomis institucijomis bei kviesti dirbti mokslininkus ir dėstytojus iš užsienio.
65. Dėstytojai, išdirbę Universitete ne mažiau kaip dvi kadencijas ir tenkinantys jų pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei tinkamai einantys pareigas, negali būti atleisti dėl etatų mažinimo, jeigu iki pensinio amžiaus jiems liko ne visa kadencija.
XII. Reikalavimai pedagoginiam ir mokslo personalui
67. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, arba pripažintas menininkas.
68. Docento pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šioms pareigoms keliamus reikalavimus, arba pripažintas menininkas.
69. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
71. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
72. Vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas.
73. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
74. Reikalavimus, keliamus asmenims, pretenduojantiems į Universiteto pedagoginio ar mokslo darbuotojo pareigas, nustato Senato patvirtinti Pedagoginių ir mokslo darbuotojų konkurso (atestacijos) nuostatai. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, pirmenybė teikiama pretendentui, turinčiam aukštesnę mokslinę (meninę) kvalifikaciją. šie reikalavimai turi būti ne mažesni už minimalius, nustatytus Aukštojo mokslo įstatymo.
XIII. Darbuotojų skyrimo į pareigas tvarka
75. Visi dėstytojai ir mokslo darbuotojai eiti pagrindines pareigas priimami viešo konkurso tvarka kiekvienai kadencijai. Kadencijos trukmė iki penkerių metų, bet ne mažiau kaip treji metai.
77. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, kol jam sukaks 65 metai.
78. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
79. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
80. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Universiteto ar jo padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
81. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą atlikti mokslinius tyrimus.
82. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui Statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto sutartyje su Ministerija.
83. Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti įstatymo nustatyto dydžio mokslininko valstybinę pensiją. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos.
84. Universitetas gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui kviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
XIV. Universiteto mokslinė ir meninė veikla
86. Universitete plėtojami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei taikomoji mokslinė veikla.
87. Pagrindiniai mokslinės veiklos tikslai yra šie:
87.2. sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis;
88. Universiteto meno studijų fakultetuose plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, skirta visuomenės meniniam lavinimui.
89. Universitetas turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline bei profesionaliąja menine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių mokslinių tyrimų bei meninės veiklos programose.
91. Universitete atliekamų tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pats Universitetas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Universiteto turimus finansinius išteklius. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė ir profesionalioji meninė veikla bei su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš kitų šaltinių.
XV. Mokslinės ir meninės veiklos organizavimas
92. Universiteto mokslinė ir profesionalioji meninė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, mokslo centruose, meno studijose, kituose moksliniuose padaliniuose.
93. Tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai gali būti atliekami Universiteto mokslo institutuose.
94. Universiteto mokslo institutas (toliau Institutas) yra juridinis asmuo. Institutą Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka bendru Ministerijos ir Universiteto teikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė. Institutas pagal sutartis su Universitetu suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. ši instituto veikla finansuojama iš Universiteto išlaidų sąmatoje tam numatomų lėšų.
95. Universitete organizuojami seminarai, mokslinės konferencijos, meno renginiai ir kt. Skatinamas studentų dalyvavimas mokslinėje ir meno veikloje.
96. Mokslinei ir meno veiklai plėtoti ir įvertinti Universitete gali būti sudaromos mokslo sričių akademinės ir mokslo krypčių kvalifikacinės komisijos, studijų programų komitetai ir kitos specialios paskirties pagalbinės institucijos.
XVI. Studijų tipai, formos ir pakopos
100. Universitete vyrauja nuosekliosios universitetinės studijos, sudarančios sąlygas asmeniui pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas programas įgyti teoriniu pasirengimu, moksliniais tyrimais ar menine praktika grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį apgynus disertaciją.
101. Nenuosekliosiose universitetinėse studijose Senato nustatyta tvarka studijuojami pavieniai dalykai ar jų ciklai.
102. Universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės studijos. Tai vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline ar menine veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją.
103. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Nenuosekliųjų studijų formas nustato Senatas.
104. Studijų kryptis, pagal kurias Universitete vyksta nuosekliosios studijos, svarsto Senatas ir teikia tvirtinti Ministerijai.
105. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:
105.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai;
XVII. Studijų krypties reglamentas ir studijų programos
106. Nuosekliųjų studijų apimtį, dėstomus dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato studijų krypties reglamentas, sudarytas pagal Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus, patvirtintas Senato ir suderintas su Ministerija. Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų reglamentas sudaromas pagal Vyriausybės patvirtintus doktorantūros ir meno aspirantūros nuostatų reikalavimus.
107. Studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentus ir Senato patvirtintus nuostatus. Studijų programas tvirtina Senatas.
108. Universitete gali būti organizuotos studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. šios studijos rengiamos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas Senato nustatytomis sąlygomis. Asmeniui, pagal atitinkamą studijų programą surinkusiam reikiamą kreditų skaičių, nustatyta tvarka gali būti pripažintas aukštasis išsilavinimas ir suteikta kvalifikacija.
109. Nuosekliosios studijos Universitete vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į valstybinį studijų ir mokomųjų programų registrą. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Vidinio ir išorinio vertinimo išvados skelbiamos viešai.
110. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Senato nustatyta tvarka. Studentai, studijuojantys pagal individualią studijų programą ir visą ją išėję, gali baigti Universitetą per trumpesnį studijų laikotarpį, negu numatyta bendruose studijų planuose.
XVIII. Priėmimas į studijas
112. Á Universitetą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Universitetą sąlygas nustato Senatas, suderinęs su Ministerija. Stojantysis į Universitetą turi teisę pateikti prašymą stoti ir į kitas aukštąsias mokyklas. Baigusieji neuniversitetines studijas gali būti priimami į magistrantūrą Senato nustatyta tvarka, išklausę kompensacinių studijų kursą.
XIX. Studentai ir klausytojai
115. Studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus. Jiems išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas.
116. Universitete gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.
XX. Universiteto studentų atstovybė
119. Studentų atstovybė sudaryta ir veikia pagal Universiteto deleguotų atstovų konferencijos patvirtintus ir rektoriaus įregistruotus įstatus.
120. Studentų atstovybę sudaro fakultetų ir studijų institutų studentai. Atstovybėje proporcingai studentų skaičiui turi būti atstovaujami visų trijų studijų pakopų studentai.
121. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų deleguotų atstovų konferencijoje. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė fakultetų deleguotų atstovų. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
122. Studentų atstovybė:
122.1. padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų skirstymo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo ir laikymosi klausimus;
123. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijų bei administracijos visais studijų klausimais.
124. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų studentų atstovybių susirinkimas turi teisę visų jo narių balsų dauguma pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus svarbius sprendimus studijų klausimais. Reikalavimas turi būti pateiktas raštiškai kartu su susirinkimo protokolo išrašu.
XXI. Ginčų nagrinėjimo komisija
127. Studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas Universiteto ar (ir) fakulteto vadovų ar jų įgaliotų asmenų atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per numatytą laiką.
128. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį tvirtina Senatas. Á Ginčų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriami Universiteto administracijos ir studentų sąjungos įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ne mažiau kaip šeši nariai.
XXII. Universiteto turtas
130. Universiteto turtą sudaro:
131. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise.
132. Kitą Universitetui priklausantį turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, taip pat gautą dovanų, priimtą kaip palikimą ir įgytą kitu teisėtu būdu (žemė, pastatai, vandens telkiniai ir kita), Universitetas valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Universiteto nustatyta tvarka.
XXIII. Universiteto lėšos
133. Universiteto lėšas sudaro:
133.1. valstybės biudžeto ir kitos valstybės lėšos:
133.1.1. skiriamos pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
133.2. nebiudžetinės lėšos:
134. Universiteto gaunamų papildomų pajamų skirstymo tvarką nustato Senatas. Papildomos pajamos negali būti priežastis mažinti Universitetui valstybės skiriamas lėšas.
135. Universiteto fakultetai, institutai, katedros, mokslo padaliniai savo uždirbtomis lėšomis disponuoja savarankiškai. Pajamų dalį, pervedamą Universiteto bendrosioms reikmėms, nustato Senatas.
137. Turtą ir lėšas Universitetas naudoja vadovaudamasis įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, remdamasis Senato nutarimais, rektoriaus įsakymais ir Senato patvirtintais Universiteto finansinės veiklos nuostatais.
138. Universitetas kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą. Išlaidų apyskaitas Universitetas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.
XXIV. Statuto priėmimas ir keitimas
Lietuvos Respublikos Seimo2001 m.
rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. IX-512
2 priedėlis
Klaipėdos universitetui perduotų naudotis pastatų
sąrašas
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Mokomasis korpusas |
Tilžės g. 13 |
236 |
| Mokomasis korpusas |
Sportininkų g. 13 |
6497 |
| Garažas |
Sportininkų g. 13 |
91 |
| Bendrabutis |
Malūnininkų g. 4 |
4391 |
| Mokomasis korpusas |
Bijūnų g. 17 |
8206 |
| Dirbtuvės |
Bijūnų g. 17 |
273 |
| Sandėlis |
Bijūnų g. 17 |
13 |
| Bendrabutis |
Statybininkų g. 43 |
2349 |
| Mokomasis korpusas |
S. Nėries g. 5 |
5184 |
| Gyvenamosios patalpos |
S. Nėries g. 5 |
78 |
| Dirbtuvės |
S. Nėries g. 5 |
205 |
| Mokomasis korpusas |
S. Nėries g. 5 |
1849 |
| Bendrabutis |
Taikos pr. 30 |
5392 |
| Mokomasis korpusas |
Minijos g. 153 |
4925 |
| Biblioteka |
Minijos g. 155 |
649 |
| Mokomasis korpusas ir sporto salė |
Donelaičio g. 4 |
6881 |
| Mokomasis korpusas |
Donelaičio g. 2/1 |
2443 |
| Mokomasis korpusas |
Donelaičio a. 2/3 |
2465 |
| Mokomasis korpusas |
Donelaičio a. 5 |
2421 |
| Mokomasis korpusas |
Donelaičio a. 4 |
892 |
| Mokomieji korpusai |
H. Manto g. 84 |
3112, 3405, 588, 1195 |
| Administraciniai pastatai |
H. Manto g. 84 |
558, 1115, 202 |
| Dirbtuvės |
H. Manto g. 84 |
267, 695, 708 |
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Katilinė |
H. Manto g. 84 |
188, 32 |
| Centrinis sandėlis |
H. Manto g. 84 |
129 |
| Sandėliai |
H. Manto g. 84 |
724, 932, 1088, 754, 262, 199, 556, 667, 1061, 82, 988, 200 |
| Kontrolinė būdelė |
H. Manto g. 84 |
75, 7, 72 |
| Pastatai |
H. Manto g. 84 |
767, 1018, 1995, 698, 759, 557, 132, 23 |
| Garažai |
H. Manto g. 84 |
1369, 429, 627 |
| Sporto kompleksas |
H. Manto g. 84 |
960 |
| Degalinė |
H. Manto g. 84 |
20, 18 |
| Garažai |
Donelaičio a. 5a |
46, 103, 112 |
| Gyvenamasis administracinis pastatas |
Kretingos g. 32 |
99 |
| Sandėliai |
Kretingos g. 86-92 |
28, 139 |
______________