ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL PUBLIKACIJOSE: „NEIŠSKIRIAMAS DRAUGES IŠSKYRĖ MIRTIS“ („LIETUVOS RYTAS“, 2004-09-24, NR. 222/4182), „NEIŠSKIRIAMOS DRAUGĖS MIRTIES PASLAPTĮ NUSINEŠĖ Į KAPUS“ („RESPUBLIKA“, 2004-09-25, NR. 223/4371), „LIETUVIUS VALDO MIRTIES INSTINKTAS“ („RESPUBLIKA“, 2004-09-25, NR. 223/4371), „VYRAS NUŽUDĖ DRAUGĘ IR PASIKORĖ“ („LIETUVOS RYTAS, 2004-10-19, NR. 243/4203), „GELBĖTOJAI NUO KAMINO NUKĖLĖ SUŠALUSĮ PAAUGLĮ“ („LIETUVOS RYTAS“, 2004-10-23, NR. 247/4207), „DVIGUBOS SAVIŽUDYBĖS SIAUBIA LIETUVOS MOKYKLAS“ („EKSTRA“, 2004-11-15, NR. 45) VIEŠAI PASKELBTOS INFORMACIJOS
2004 m. gruodžio 16 d. Nr. SPR-9
Vilnius
Žurnalistų etikos inspektorius mano, kad visuomenės informavimo priemonės turi ypatingą galią formuojant visuomenės, taip pat ir jos dalies – nepilnamečių, požiūrį į savižudybes. Pasikartojantys sensacingi aprašymai, savižudybės metodo nurodymas, požiūrio į savižudybę, kaip į priimtiną problemų sprendimo būdą, skelbimas, neigiamų savižudybės nuostatų neakcentavimas, gali prisidėti prie veiksnių, skatinančių krizę išgyvenančius žmones, ypač nepilnamečius, rinktis savižudybę.
Prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, įvertinusi viešai paskelbtą informaciją šiose publikacijose:
1. Publikacijoje „Neišskiriamas drauges išskyrė mirtis“ („Lietuvos rytas“, 2004-09-24, Nr. 222/4182) skelbiami dviejų nusižudžiusių nepilnamečių asmens duomenys (vardai, pavardžių pirmosios raidės, amžius, mokyklų pavadinimas, gyvenamieji mikrorajonai). Šių duomenų pakanka, kad būtų galima nustatyti nusižudžiusiųjų tapatybę. Publikacijai iliustruoti pateikiama nusižudžiusios nepilnametės nuotrauka. Publikacijoje paskelbta detali informacija apie nusižudymo aplinkybes ir priežastis turi imitacinį ir skatinamąjį efektą. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus.
2. Publikacijoje „Neišskiriamos draugės mirties paslaptį nusinešė į kapus“ („Respublika“, 2004-09-25, Nr. 223/4371) skelbiami nusižudžiusių nepilnamečių asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jų asmens tapatybę, detalizuojamos galimos savižudybių versijos. Tokiu būdu išsamiai pateikiamas savižudiško elgesio modelis turi skatinamąjį poveikį. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus.
3. Publikacijoje „Lietuvius valdo mirties instinktas“ („Respublika“, 2004-09-25, Nr. 223/4371) paskelbta detali informacija apie savižudybių priežastis, metodus, atlikimą, savižudiško elgesio pavyzdžius. Tokia išsami ir detali informacija skatina teigiamas nuostatas savižudybės atžvilgiu. Šis informacijos apie savižudybes pateikimo būdas turi skatinamąjį poveikį ir kelia aukštą imitacinę riziką. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kriterijų.
4. Publikacijoje „Vyras nužudė draugę ir pasikorė“ („Lietuvos rytas, 2004-10-19, Nr. 243/4203) paskelbta nužudytosios bei nusižudžiusiojo pavardės, vardai, amžius, gyvenamoji vieta. Atskleidžiamos nužudymo aplinkybės, detaliai aprašomas savižudiškas elgesys. Šiame kontekste pateikiant informaciją apie poros nepilnamečius vaikus (vaikų vardai, amžius) yra žeminamas jų orumas ir pažeidžiami interesai. Informacijos apie savižudybę pateikimo būdas skatina kitas savižudybes. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus kriterijus.
5. Publikacijoje „Gelbėtojai nuo kamino nukėlė sušalusį paauglį“ („Lietuvos rytas“, 2004-10-23, Nr. 247/4207) skelbiami mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta), pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą kriterijų.
6. Publikacijoje „Dvigubos savižudybės siaubia Lietuvos mokyklas“ („Ekstra“, 2004-11-15, Nr. 45) aprašomi įvairūs savižudybių atvejai, skelbiami nusižudžiusių nepilnamečių asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jų asmens tapatybę, savižudybės aprašomos itin detaliai. Toks informacijos pateikimo būdas turi skatinantį savižudybes poveikį. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus.
Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančia informacija laikoma viešoji informacija, susijusi su asmens duomenų paskelbimu, t. y. atitinkanti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytą turinį. Šią informaciją viešai skelbti draudžiama.
Vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, informaciją, apibrėžtą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-10 punktuose draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams.
Žurnalistų etikos inspektorius, remdamasis ekspertų grupės išvadomis, vadovaudamasis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punktais,
nusprendė:
1. Įspėti visuomenės informavimo priemonių – laikraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“ bei savaitraščio „Ekstra“ vyriausiuosius redaktorius bei kitus asmenis, atsakingus už visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinį, kad aukščiau minėtos publikacijos pagal jose pateiktos informacijos turinį viešai paskelbtos pažeidžiant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. Pareikalauti, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą pažeidusių visuomenės informavimo priemonių vyriausieji redaktoriai ir kiti asmenys, atsakingi už skelbiamos informacijos turinį, imtųsi priemonių, užtikrinančių, jog Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ateityje nebūtų pažeidžiamas.
3. Išsiųsti sprendimo nuorašus „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ ir „Ekstros“ vyriausiesiems redaktoriams. Apie priimtą sprendimą informuoti kitas visuomenės informavimo priemones, viešosios informacijos rengėjų bei platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, Lietuvos žurnalistų sąjungą.
4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.