Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1136 „Dėl ŽEMAITIJOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO“ pakeitimo
2012 m. liepos 18 d. Nr. 946
Vilnius
1. Pakeisti Žemaitijos kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1136 „Dėl Žemaitijos kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2010, Nr. 93-4906), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Žemaitijos kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Žemaitijos kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
ENERGETIKOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS
MINISTRĄ PIRMININKĄ ARVYDAS SEKMOKAS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĄ RAIMONDAS ŠUKYS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1136
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo
Nr. 946 redakcija)
ŽEMAITIJOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemaitijos kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, pagrindines mokslo ir studijų organizavimo nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.
2. Žemaitijos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Rietavas, L. Ivinskio g. 5. Kolegijos pavadinimas – Žemaitijos kolegija.
4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
5. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Kolegija turi autonomiją, derinamą su atskaitomybe visuomenei ir apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Statute. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
II. KOLEGIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
8. Kolegijos veiklos tikslai:
8.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
8.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
9. Kolegijos uždaviniai:
9.1. įdiegti ir tobulinti patikimą studijų kokybės nuolatinio vertinimo ir valdymo sistemą, kuri garantuotų studijų kokybę, atitinkančią Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo reikalavimus;
9.2. sistemingai tirti profesinio rengimo ir profesinių kvalifikacijų tobulinimo poreikius, pritaikyti Kolegijos veiklą šiems poreikiams tenkinti;
9.3. bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, siekiant sistemiškai atsinaujinti atsižvelgiant į mokslo, technologijų ir veiklos pasaulio pokyčius;
10. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
11. Kitos Kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
11.14. laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, kodas – 47.62;
III. PAGRINDINĖS MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
13. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
15. Studijų programos Kolegijoje yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgytas išsilavinimas lygiavertis.
16. Kolegija gali vykdyti perkvalifikavimo ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, skirtas kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, neformaliojo švietimo programas ir dalines studijas Kolegijos akademinės tarybos (toliau – Akademinė taryba) nustatyta tvarka.
17. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu. Kolegijoje dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
18. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Akademinė taryba. Vasarą studentams skiriamos ne trumpesnės kaip mėnesio nepertraukiamos atostogos.
19. Asmenims, baigusiems kolegines studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija Mokslo ir studijų įstatymo nurodytais atvejais. Išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis.
20. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
21. Asmenims, baigusiems laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
22. Diplomų, diplomo priedėlio ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registravimo ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kiti pažymėjimai išduodami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
IV. KOLEGIJOS ORGANAI ir jų kompetencija, jų rinkimas (skyrimas, šaukimas) ir atšaukimas
24. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
25. Taryba atlieka šias funkcijas:
25.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;
25.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą;
25.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
25.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
25.10. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
25.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
25.12. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
25.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
25.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
26. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
26.1. vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
26.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 Tarybos nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, iš jų vieną narį renka studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
28. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
29. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimas pasirašomas šia tvarka:
29.2. Tarybos nario įsipareigojimo tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), įsipareigoju vadovautis Žemaitijos kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas.“;
29.3. Tarybos narys įsipareigoja stovėdamas priešais Akademinės tarybos pirmininką, skaito įsipareigojimo tekstą padėjęs ranką ant Statuto;
30. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
31. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.
33. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
34. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
35. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
38. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
38.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
38.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
38.5. direktoriaus iniciatyva arba tada, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių, šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; susirinkimo (konferencijos) darbotvarkė, vieta, data, laikas ir kita svarbi informacija akademinei bendruomenei paskelbiami ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;
38.6. fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;
38.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
38.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
38.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
40. Akademinė taryba sudaroma 5 metams. Akademinę tarybą sudaro 15 išrinktų narių:
40.2. 11 narių, išrinktų visuotiniuose padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimuose. Išrinktų narių skaičius turi būti proporcingas padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių;
41. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas. Akademinė taryba slaptu balsavimu renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Kandidatai laikomi išrinktais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė Akademinės tarybos narių. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas (jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojas). Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek trunka jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.
42. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:
42.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje);
43. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį.
44. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.
45. Eiliniai Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami pagal patvirtintą Akademinės tarybos veiklos planą, bet ne rečiau kaip kartą per semestrą. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, išskyrus Statute nustatytas išimtis.
46. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų Akademinės tarybos narių. Neeilinis posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo Akademinės tarybos pirmininkui.
47. Akademinė taryba apie savo sprendimus informuoja Kolegijos bendruomenę Kolegijos informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą rengiamame Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkime.
49. Direktorius atlieka šias funkcijas:
49.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Kolegijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
49.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
49.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
49.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
49.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
52. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
53. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
V. STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
55. Studentas – asmuo, studijuojantis Kolegijoje pagal studijų programą. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
56. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojo studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jo sutartyje su Kolegija.
57. Studentai turi teisę:
57.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
57.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
57.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
57.10. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
57.10.1. nutraukti studijas savo noru, pateikę prašymą direktoriui; toks studentas išbraukiamas iš Kolegijos studentų sąrašų direktoriaus įsakymu nuo prašyme nurodytos datos;
57.10.2. atnaujinti studijas, ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo ketinamo studijuoti semestro pradžios pateikę prašymą direktoriui, kuriame nurodo pageidaujamą studijų programą, Kolegijos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą, finansavimo pobūdį ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; prašymo patenkinimo galimybės turi būti išnagrinėtos Kolegijos akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracijos per 15 darbo dienų, apie priimtą sprendimą asmeniui pranešama žodžiu arba raštu (jeigu asmuo pageidauja); su asmeniu, atnaujinusiu studijas Kolegijoje, sudaroma studijų sutartis ir priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro;
57.11. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
58. Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatoma išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.
59. Studentai privalo uoliai studijuoti, laikytis Kolegijos etikos kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių. Studentai už šių pareigų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyje su Kolegija, netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka.
60. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
61. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
62. Jeigu Kolegijoje studentų atstovybės nėra, į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
63. Studentų interesams valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo tvarka. Studentų atstovai dalyvauja sprendžiamojo balso teise.
64. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti dar kartą apsvarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės protokolo išrašu.
65. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė atsiskaito už Kolegijos skirtas lėšas Tarybos ir studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
VI. STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS
66. Į koleginių studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Kolegijos nustatytus kriterijus.
67. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertintus studentų atstovybės, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
68. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
69. Studijos Kolegijoje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) ir stojančiųjų lėšomis.
70. Kolegijos ir studento santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų sutartys nustato pagrindines studentų studijų Kolegijoje sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.
71. Į pirmosios pakopos studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai.
72. Akademinės atostogos studentams suteikiamos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į motyvuotą studento rašytinį prašymą, kuriame nurodomos konkrečios priežastys ir pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai.
VIi. kolegijos darbuotojai, jų teisės, pareigos ir atsakomybė
74. Kvalifikacinius dėstytojų, tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatyme, ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais.
75. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
77. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje ir 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
78. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto tinklalapiuose, šalies, o jeigu tikslinga, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
79. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
80. Kolegijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
81. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams netaikoma Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
82. Daugiau kaip pusė Kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti tobulinama Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos Kolegijoje turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.
84. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
84.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
84.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
85. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laiką dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
86. Kolegijos darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Kolegijos etikos kodekso ir atlikti kitas Statute ir darbo sutartyje nustatytas pareigas.
VIII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
88. Kolegijoje veikia šios ginčų nagrinėjimo komisijos:
88.1. Darbo ginčų komisija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų;
89. Individualūs darbo ginčai tarp Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
90. Ginčų komisija sudaroma 3 metams iš 6 narių, iš jų: 3 – Kolegijos administracijos darbuotojai; 3 – studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina direktorius. Ginčų komisijos pirmininką paprasta balsų dauguma renka jos nariai. Ginčų komisijos sekretorių, kuris nėra Ginčų komisijos narys, įsakymu skiria direktorius.
91. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintą Ginčų komisijos darbo reglamentą. Ginčų komisijos sekretorius, priėmęs ir užregistravęs gautą skundą, per vieną darbo dieną perduoda jį Ginčų komisijos pirmininkui. Per 15 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo Ginčų komisijos pirmininkas kviečia Ginčų komisijos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ginčo šalims pranešama raštu. Ginčų komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Posėdžiai protokoluojami. Ginčų komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo. Apie Ginčų komisijos sprendimą ginčo šalims, direktoriui ir atitinkamo padalinio vadovui per 3 darbo dienas pranešama raštu. Ginčų komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Jeigu ginčo šalių netenkina priimtas spendimas, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
92. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją.
IX. TURTAS IR LĖŠOS
93. Kolegija savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
94. Kolegija naudoja:
95. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
95.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
95.5. iš valstybės biudžeto ir Statuto 95.2–95.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
95.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
96. Kolegijos lėšas sudaro:
96.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos, skiriamos:
96.2. valstybės biudžeto lėšos studijoms, Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos:
96.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
97. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
98. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
99. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
100. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Kolegijos turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
X. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
103. Kolegija viešai (Kolegijos interneto tinklalapyje) skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
104. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį kolegijos vertinimą ir (arba) akreditavimą.
106. Kolegija diegia vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numato būdus ir priemones, padedančius užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
107. Kolegija nuolat savo interneto tinklalapyje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
108. Kolegija kiekvienais metais atlieka praėjusių metų veiklos savianalizę. Kolegijos veiklos savianalizė atliekama vadovaujantis Kolegijos parengtais, direktoriaus ir Akademinės tarybos patvirtintais vidinę kokybės sistemą reglamentuojančiais dokumentais.
XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMas, JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMas
111. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
114. Atstovybė veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
XII. STATUTO KEITIMas