LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTŲ poveikio požeminiam vandeniui VERTINIMO ir monitoringo tvarkOS aprašo PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-1056
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 – 2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 922 punktą:
1. T v i r t i n u Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-567 „Dėl Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 79-4127).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. D1-1056
ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTŲ poveikio požeminiam vandeniui VERTINIMO ir monitoringo tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – nustatyti reikalavimus žemės ūkio veiklos subjektų žemės sklypų teritorijoms (toliau – Ūkis), skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukų (toliau – SMSIL) poveikio požeminio vandeniui tyrimui ir monitoringui.
2. Tvarkos aprašas privalomas:
2.1. ūkio subjektams, kuriems pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831), privalomas požeminio vandens monitoringas;
2.2. ūkio subjektams, vykdantiems tyrimus ir požeminio vandens monitoringą ūkio subjektuose, nurodytuose Tvarkos aprašo 2.1 punkte;
3. Tvarkos aprašu nustatomi Ūkių ir SMSIL:
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. gręžinio likvidavimas – darbų kompleksas, kurio tikslas – panaikinti gręžinį ir užtikrinti požeminio vandens apsaugą nuo taršos gręžinio vietoje;
5.2. gruntinis vandeningasis sluoksnis – įvairios litologinės sudėties ir genezės nespūdinis vandeningasis sluoksnis, slūgsantis ant pirmos vandensparos ir dengiamas iš viršaus vandens neprisotintų nuogulų;
5.3. hidrogeologinis tyrimas – žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamos vandeningųjų sluoksnių filtracinės savybės, jų mitybos ir iškrovos sritys, slūgsojimo sąlygos, cheminė požeminio vandens sudėtis ir kokybė;
5.4. stebimasis gręžinys – gręžinys, kuriame stebimas požeminio vandens lygis, matuojama temperatūra ir kitos fizikinės vandens savybės, imami mėginiai hidrocheminiams tyrimams;
6. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-608/3D-651 (Žin., 2010, Nr. 85-4492), apibrėžtas sąvokas.
III. POVEIKIO POŽEMINIAM VANDENIUI VERTINIMO IR MONITORINGO TINKLO ĮRENGIMO reikalavimai
7. Siekiant optimizuoti požeminio vandens monitoringo vykdymą ir parengti Ūkių, mėšlidžių ir srutų kauptuvų (aikštelės, rezervuaro ar lagūnos tipo) teritorijų ir SMSIL požeminio vandens monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), Tvarkos aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodyti ūkio subjektai prieš rengdami Monitoringo programą, privalo atlikti gruntinio vandeningojo sluoksnio hidrogeologinį tyrimą ir įvertinti požeminio vandens būklę.
8. Hidrogeologinio tyrimo metu turi būti gaunami šie duomenys:
8.2. įvertinama tiriamos teritorijos gruntinio vandeningojo sluoksnio hidrodinaminė situacija (teritorijos gruntinio vandens filtracijos schema, t. y. gruntinio vandens tėkmės kryptis ir paviršiaus nuolydis);
8.3. teritorijos gruntinio vandens sluoksnio ir aeracijos zonos uolienų filtracinės savybės (filtracijos koeficientas, aktyvus poringumas);
9. Siekiant įvertinti hidrogeologines sąlygas, požeminio vandens tėkmės kryptis ir nustatyti tinkamiausias stebimųjų gręžinių įrengimo vietas, tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių ir stebėjimo gręžinių išdėstymą numato tyrimą atliekantis asmuo vadovaudamasis bendraisiais hidrogeologinio tyrimo principais. Tiriamųjų hidrogeologinių ir stebimųjų gręžinių skaičius (nuo tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių skaičiaus), atsižvelgiant į galimų taršos židinių dydį, turi sudaryti:
9.1. Ūkiai ir juose esantys tvartai, mėšlidės, skystojo mėšlo, srutų kauptuvai:
| Plotas, ha |
Tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių skaičius |
Stebimųjų gręžinių skaičius |
| <1 |
3 |
2 |
| 1–2,5 |
6 |
3 |
| 2,5–5 |
8 |
5 |
| 5–10 |
10 |
7 |
| >10 |
13 |
8 |
9.2. mėšlidės, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvai, įrengti atskirame žemės sklype:
| Plotas, ha |
Tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių skaičius |
Stebimųjų gręžinių skaičius |
| <0,05 |
3 |
1 |
| 0,05–0,2 |
3 |
2 |
| 0,2–0,5 |
4 |
3 |
| 0,5–1 |
5 |
3 |
| 1–2 |
6 |
4 |
| 2–3 |
7 |
4 |
| 3–4 |
8 |
5 |
| 4–5 |
9 |
5 |
| >5 |
10 |
6 |
10. Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytais atvejais tiriamieji hidrogeologiniai gręžiniai turi būti įrengiami ir požeminio vandens mėginiai turi būti imami kiek galima arčiau Ūkyje esamų potencialių požeminio vandens taršos židinių.
11. Tvarkos aprašo 9.2 punktas netaikomas mėšlo, skystojo mėšlo ar srutų kauptuvams, turintiems įrengtas hermetiškumo kontrolės drenažo sistemas su kontroliniais šuliniais, leidžiančiais pastebėti teršiančių medžiagų patekimus į aplinką. Kontrolinių šulinių stebėsena turi būti numatyta Monitoringo programoje. Jeigu 9.1 punkte nurodytų objektų teritorijose yra mėšlo, skystojo mėšlo ar srutų kauptuvai, turintys įrengtas hermetiškumo kontrolės drenažo sistemas su kontroliniais šuliniais, jų užimamas plotas rengiant tiriamuosius hidrogeologinius ir stebėjimo gręžinius, neįskaičiuojamas.
12. Atsižvelgus į teritorijos hidrodinaminę situaciją, pagrindžiamas ir įrengiamas požeminio vandens monitoringo tinklas. Įrengiant monitoringo tinklą, bent vienas stebimasis gręžinys turi apibūdinti atitekančio požeminio vandens cheminę būklę, kiti gręžiniai skirti tiriamojo objekto poveikiui, požeminio vandens cheminei būklei stebėti. Atskirų stebimųjų gręžinių vietos turi būti pagal galimybę suderintos su paviršinio ir dirvožemio monitoringo vietomis, jeigu tai vykdoma objekte.
13. Požeminio vandens mėginiai iš tiriamųjų hidrogeologinių ir stebimųjų gręžinių turi būti imami pagal LST ISO 5667-11:2009 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“ ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“, vadovaujantis procedūromis, nurodytomis leidinyje „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“, kuris skelbiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) interneto puslapyje.
14. Atlikus hidrogeologinį tyrimą ir sukaupus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą informaciją, tiriamieji hidrogeologiniai gręžiniai turi būti likviduoti.
15. Jeigu hidrogeologinio tyrimo rezultatai rodo, kad:
15.1. Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijama didžiausia leistina medžiagos koncentracija (toliau – DLK), nurodyta Tvarkos aprašo 24 punkte, turi būti nustatyti taršos židiniai ir imamasi priemonių, kad būtų nutrauktas teršimas ir pašalinti taršos padariniai;
IV. požeminio vandens monitoringo organizavimo principai
16. Ūkio ir SMSIL požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal Monitoringo programas, parengtas vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais ir Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-190 (Žin., 2009, Nr. 157-7130).
17. Monitoringo programoje stebimųjų gręžinių minimalus kiekis turi sudaryti kiekį, nurodytą Tvarkos aprašo 9.1–9.3 punktuose, išskyrus Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytus atvejus.
18. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas SMSIL, atsižvelgus į numatomą tręšimo intensyvumą, SMSIL geologines ir hidrogeologines sąlygas, tręšimo planuose, parengtuose pagal Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui ir srutoms tvarkyti, turi būti vykdomas tik pasirinktuose, skirtingas geologines-hidrogeologines sąlygas ir tręšimo intensyvumą atitinkančiuose laukuose. Kituose vienodas sąlygas atitinkančiuose laukuose poveikio požeminiam vandeniui monitoringo galima nevykdyti.
19. Šio Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas minimalus stebimųjų gręžinių kiekis netaikomas ūkio subjektams, nustatyta tvarka vykdantiems poveikio aplinkai monitoringą iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo, jeigu medžiagų koncentracijos požeminiame vandenyje neviršija ribinių koncentracijų (toliau – RK), nurodytų šio Tvarkos aprašo 24 punkte.
20. Tiriamuosius hidrogeologinius ir stebimuosius gręžinius rengti ir požeminio vandens monitoringą vykdyti gali tik juridiniai ar fiziniai asmenys arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiems tyrimo metodams:
V. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS IR ribinės pagrindinių teršiančių medžiagų KONCENTRACIJOS
22. Požeminio vandens cheminės būklės tyrimus privaloma atlikti ne rečiau kaip 2 kartus per metus: pavasarį (SMSIL – prieš tręšimo pradžią) ir rudenį (SMSIL – pasibaigus tręšimui).
23. Atliekant monitoringą, būtina stebėti 24 punkte nurodytų medžiagų kaitą požeminiame vandenyje. Siekiant užtikrinti monitoringo duomenų kokybę, prieš paimant vandens mėginį turi būti matuojamas oksidacinis – redukcinis potencialas (pH, Eh) arba (ir) savitasis elektrinis laidis (SEL). Vieną kartą per 2 metus rekomenduojama įvertinti permanganato indeksą (PI), organinių medžiagų kiekį pagal cheminį deguonies suvartojimą (ChDS) ir bendrą (makrokomponentinę) vandens cheminę sudėtį. Laboratorinis vandens mėginių tyrimas turi būti atliekamas laboratorijose, turinčiose leidimus šiems matavimams ir tyrimams atlikti, arba teisės aktų nustatyta tvarka akredituotose laboratorijose.
24. Didžiausios leistinos ir ribinės koncentracijos požeminiame vandenyje:
| Medžiagos pavadinimas |
DLK požeminiame vandenyje, mg/l |
Ribinė koncentracija (RK) požeminiame vandenyje, mg/l |
| Ūkių ir mėšlo, skystojo mėšlo, srutų kauptuvų teritorijos |
||
| Bendras azotas |
30 |
12 |
| NO2 |
1,5 |
0,5 |
| NO3 |
100 |
50 |
| NH4 |
10,0 |
2,57 |
| Bendras fosforas |
4 |
1,6 |
| PO4 |
3,3 |
0,7 |
| SMSIL |
||
| Bendras azotas |
NT |
NT |
| NO2 |
1,0 |
0,3 |
| NO3 |
50,0 |
37 |
| NH4 |
6,43 |
2,0 |
| Bendras fosforas |
NT |
NT |
| PO4 |
3,3 |
0,7 |
NT – netaikoma.
25. Atsižvelgiant į Ūkio ir SMSIL padėtį kitų objektų atžvilgiu, teritorijos ekologinį jautrumą, esamą požeminio vandens užteršimo lygį ir taršos sklaidos hidrogeosferoje sąlygas, turi būti vykdomas prevencinis (stebėjimai platesni ir dažnesni) arba kontrolinis (stebėjimai retesni) požeminio vandens monitoringas. Prevencinis ir kontrolinis monitoringas privalo būti organizuojamas Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarkos 1 priede nurodyta tvarka.
26. Prevencinis monitoringas turi būti vykdomas, kai Ūkis ir SMSIL:
26.1. yra požeminio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos ar paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, intensyvaus karsto regione, 10 km juostoje (zonoje) nuo jūros kranto;
26.2. nutekančio gruntinio vandens srauto kryptimi yra arčiau kaip 200 m nuo pavienių (ar grupinių) šachtinių arba gruntinį vandeningąjį sluoksnį eksploatuojančių gręžtinių šulinių ir hidrogeologinės sąlygos taršai plisti vandeningaisiais sluoksniais yra palankios;
26.3. monitoringo rezultatų metinio vidurkio koncentracija rodo, kad Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijamos RK, nurodytos Tvarkos aprašo 23 punkte, išskyrus Tvarkos aprašo 15.1 punkte nurodytus atvejus;
26.4. monitoringo rezultatų metinio vidurkio koncentracija rodo, kad Tvarkos aprašo 9.3 punkte nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijamos RK, nurodytos Tvarkos aprašo 24 punkte, išskyrus Tvarkos aprašo 15.2 punkte nurodytus atvejus. Tokiais atvejais veiklos vykdytojas privalo sumažinti išleidžiamų teršalų į SMSIL kiekį (pvz., sumažinti laistymo normą arba laikinai nutraukti laistymą) ir numatyti kitas neigiamą poveikį aplinkai mažinančias priemones.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Hidrogeologinių tyrimų ir požeminio vandens Monitoringo programos yra vertinamos, duomenys renkami, saugomi ir teikiami vadovaujantis Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka.
30. Hidrogeologinį tyrimą ir požeminio vandens monitoringą vykdantys asmenys už teikiamų duomenų išsamumą ir tikslumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.