LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS INFORMACIJOS INSTITUTO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gegužės 29 d. Nr. 412
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 412
LIETUVOS INFORMACIJOS INSTITUTO ĮSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Lietuvos informacijos institutas (toliau vadinama – institutas) yra valstybinė mokslo įstaiga. Institutas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinio aptarnavimo centras ir nacionalinė mokslinės informacijos institucija.
2. Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, potvarkiais, kitais normatyviniais aktais ir šiais įstatais.
5. Institutas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
6. Institutui priklauso Lietuvos technikos biblioteka, kuri yra instituto padalinys, turintis juridinio asmens teises. Ji finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto ir bibliotekinį aptarnavimą atlieka nemokamai. Institutas yra individualių (personalinių) įmonių-regioninių technologinės ir komercinės informacijos centrų, turinčių juridinio asmens statusą, steigėjas. Šie informacijos centrai neišlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.
7. Institutas tvarko savo ūkinės-finansinės veiklos apskaitą ir, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia valstybinės valdžios ir valdymo organams informaciją, kurios reikia valstybinei finansinei apskaitai, taip pat instituto apmokestinimo dydžiui nustatyti.
8. Institutas tvarko savo raštvedybą ir archyvo fondo dokumentus, juos naudoja bei perduoda valstybiniams archyvams ar atitinkamiems funkcijų bei teisių perėmėjams Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
INSTITUTO UŽDAVINIAI IR VEIKLOS KRYPTYS
9. Svarbiausieji instituto uždaviniai yra kaupti, apdoroti, saugoti, analizuoti bei teikti vartotojams technologinę, ekonominę ir socialinę informaciją, keistis šia informacija Respublikos ir tarptautiniu lygiu, dalyvauti pagrindžiant, formuojant ir realizuojant valstybinę politiką mokslinės informacinės veiklos srityje.
10. Pagrindinės instituto veiklos kryptys yra šios:
10.1. valstybinės valdžios ir valdymo organų informacinis aptarnavimas:
10.1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimas analitine ekspertine informacija (specialūs leidiniai, analitiniai pranešimai ir apžvalgos, referatai, teminiai informacijos rinkiniai), gauta atlikus mokslinius tyrimus;
10.1.2. ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų bei savivaldybių informacinis konsultacinis aptarnavimas;
10.2. taikomieji moksliniai tyrimai:
10.2.2. pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos problemų moksliniai metodiniai tyrimai formuojant nacionalinę patentinę sistemą;
10.2.3. Lietuvos Respublikos valstybinių standartų kūrimo ir diegimo problemų tyrimai formuojant nacionalinės standartų sistemos mokslinį metodinį pagrindą;
10.3. nacionalinės mokslinės informacijos institucijos funkcijų vykdymas:
10.3.2. patentinių dokumentų fondų kaupimo ir panaudojimo organizavimas Lietuvoje; patentinių leidinių rengimas, leidimas ir platinimas;
10.3.3. informacinių leidinių apie Lietuvoje atliktus mokslinio tyrimo darbus, apgintas disertacijas bei deponuotus rankraščius leidimas;
10.3.4. referatinių leidinių apie Lietuvoje paskelbtas publikacijas mokslo bei ūkio klausimais leidimas ir platinimas;
10.4. informacinė analitinė veikla:
10.4.1. įmonių, įstaigų ir kitų institucijų, taip pat fizinių asmenų aprūpinimas pagal sutartis faktografine, dokumentine ir analitine informacija;
INSTITUTO TEISĖS
11. Institutas, veikdamas numatytomis kryptimis, turi teisę:
11.1. neatlygintinai valdyti ir naudoti nekomercinei veiklai jam skirtą valstybės turtą, jį gausinti;
11.2. vykdyti pavaldžių arba jo reguliavimo sferai priskirtų organizacijų steigėjo funkcijas ir savarankiškai nustatyti savo organizacinę struktūrą, taip pat ryšius su partneriais Lietuvos Respublikoje bei užsienyje;
11.3. nustatyti savos produkcijos ir teikiamų paslaugų kainas, įkainius bei tarifus, darbo apmokėjimo formas, išskyrus atvejus, reguliuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų;
11.4. naudotis specialistų ir kitų darbuotojų darbo rezultatais, jeigu tai nepažeidžia autorių teisių ir Lietuvos Respublikos įstatymų;
11.5. turėti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose savo sąskaitas ir naudoti jose esančias lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
11.7. vienytis (asocijuotis) su kitomis įmonėmis, įstaigomis ir institucijomis mokslinės informacinės veiklos, ūkiniams ir socialiniams uždaviniams spręsti. Šių asocijuotų ryšių sąlygos ir galiojimo laikas numatomi sutartyse, registruojamose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
11.8. bendradarbiauti pagal savo veiklos profilį su kitų šalių valstybinėmis, privačiomis ir visuomeninėmis institucijomis, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kurti bendras įmones Lietuvos Respublikoje ir kitose šalyse;
INSTITUTO TURTAS
12. Instituto turtą sudaro intelektualinio darbo produktai (jeigu tai nepažeidžia autorių teisių), pastatai, inventorius, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai ir kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Valstybė perduoda institutui valdyti ir naudoti valstybės turtą, o institutas šį turtą, taip pat jam skirtą žemę naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VEIKLOS FINANSAVIMAS
14. Institutui skiriamos lėšos iš Lietuvos valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinio aptarnavimo centro ir nacionalinės mokslinės informacijos institucijos funkcijoms vykdyti. Institutas, įvykdęs steigėjo įpareigojimus, savarankiškai planuoja ir pagal sutartis vykdo kitą savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų.
15. Instituto veiklos nuostoliai bei įsiskolinimai padengiami iš jam liekančios pelno dalies. Jeigu institutas ilgiau kaip šešis mėnesius dirba nuostolingai, steigėjas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė) skiria kitą instituto direktorių arba sprendžia instituto reorganizavimo (likvidavimo) klausimą.
VALDYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
17. Instituto valdymo organai yra instituto taryba (toliau vadinama – taryba) ir direktorius, kuris atsiskaito visuotiniam darbuotojų susirinkimui ir steigėjui.
18. Tarybos uždaviniai yra:
18.1. teikti direktoriui pasiūlymus dėl organizacinės instituto struktūros, mokslinės informacinės veiklos krypčių, darbo apmokėjimo fondo ir pelno paskirstymo principų;
18.4. aprobuoti renkamųjų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, rinkti (tarybos sprendimu) mokslininkus ir specialistus su aukštuoju išsimokslinimu (toliau vadinama – specialistai) laisvoms konkursinėms vietoms užimti;
20. Tarybos narių rinkimai organizuojami prieš mėnesį iki esamos tarybos įgaliojimų pabaigos. Tarybos narių rinkimams organizuoti direktorius skiria rinkiminę komisiją iš trijų asmenų. Taryba renkama dvejiems metams.
21. Kandidatu į renkamus tarybos narius gali būti pasiūlytas ar pats pasisiūlyti kiekvienas instituto mokslininkas arba specialistas.
22. Tarybos narius renka instituto mokslininkai ir specialistai slaptu arba, jų susirinkimui pritarus, atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Susirinkimo sprendimas laikomas galiojančiu, jeigu susirinkime dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 instituto mokslininkų ir specialistų.
24. Instituto direktorių, tarybai pritarus, penkeriems metams skiria steigėjas. Direktorius turi būti mokslininkas.
25. Instituto direktorius:
25.1. vadovauja ir atstovauja institutui, atsako už jo veiklą, priima sprendimus visais instituto veiklos klausimais;
25.2. formuoja instituto valdymo struktūras, skiria savo pavaduotojus ir nustato jų pareigas, atlyginimus bei atsakomybę už vadovavimą įvairioms instituto veiklos kryptims;
25.3. priima darbuotojus pagal samdos sutartį, nustato jiems atlyginimus. Organizuoja instituto darbuotojų darbo įvertinimą;
26. Tarybai pateikus motyvuotą pasiūlymą, direktorius steigėjo sprendimu gali būti atšauktas pirma laiko.
27. Visuotinis darbuotojų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Direktorius informuoja susirinkimą apie instituto mokslinę informacinę, ūkinę ir komercinę veiklą.
28. Visuotinis darbuotojų susirinkimas dvejiems metams renka socialinės apsaugos komisiją ir tvirtina jos veiklos nuostatus. Socialinės apsaugos komisija rūpinasi darbuotojų darbo ir buities sąlygomis, socialinėmis ir teisinėmis garantijomis.
29. Visuotinis darbuotojų susirinkimas dvejiems metams renka revizijos komisiją iš penkių asmenų instituto ūkinei ir finansinei veiklai tikrinti. Revizijos komisija rengia klausimus, kurie gali būti svarstomi visuotiniame darbuotojų susirinkime. Direktorius revizijos komisijos prašymu privalo pateikti dokumentus, susijusius su instituto veikla, taip pat sudaryti sąlygas bet kuriuo metu patikrinti institute esamus materialinius išteklius ir kitas vertybes. Revizijos komisijos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias sužino, tikrindami instituto veiklą. Visuotinio darbuotojų susirinkimo sprendimu revizijos komisijos narys gali būti atleistas iš komisijos narių pirma laiko ir į jo vietą išrinktas kitas narys.
30. Visuotinio darbuotojų susirinkimo sprendimu taryba gali pateikti instituto steigėjui pasiūlymus dėl instituto veiklos pertvarkymo.
DARBO SANTYKIAI
32. Darbo santykius institute reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir šie įstatai.
33. Konkursą laisvoms vietoms užimti skelbia direktorius. Konkursui rengti sudaroma komisija iš tarybos narių ir instituto darbuotojų. Rinkimai ir jų sąlygos skelbiami ne vėliau kaip prieš mėnesį iki rinkimų pradžios.
34. Darbuotojai, kurių nereikia rinkti konkurso būdu, priimami į darbą pagal samdos sutartis. Jie perkeliami į aukštesnes pareigas arba atleidžiami iš pareigų direktoriaus įsakymu.
35. Pasibaigus instituto vadovų įgaliojimų laikui, taip pat prieš laiką nutraukus sudarytą su jais darbo sutartį, taryba turi pasiūlyti jiems institute darbą, atitinkantį kvalifikaciją.
36. Instituto darbuotojams, turintiems mokslo laipsnius ir dirbantiems mokslinį analitinį darbą, gali būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo.
37. Sutartį su laimėjusiu konkursą mokslininku, specialistu direktorius sudaro penkeriems metams. Gerai užsirekomendavusiems mokslininkams ir specialistams, du kartus laimėjusiems konkursą (išskyrus padalinių vadovus), tarybos sprendimu darbo sutartys gali būti pratęstos be konkurso neribotam laikui.