LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1492, LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1699 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 8 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2038
2003 m. gegužės 30 d. Nr. 689
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 1408 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-1492 dėl šių priežasčių:
1.1. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) 8 straipsnio pakeitimas išbraukiant nuostatą, pagal kurią draudimo sutartys privalo būti sudaromos iki valstybinio transporto priemonių įregistravimo, yra netikslingas, kadangi šio straipsnio nuostatos jau yra suderintos su Europos Sąjungos direktyvomis ir kitais transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą (žaliosios kortelės sistemą) reglamentuojančiais tarptautiniais teisės aktais. Be to, tai susilpnintų privalomojo draudimo sistemos kontrolę, kadangi registruojant transporto priemonę Lietuvoje transporto priemonė kartu ir apžiūrima, taigi iki registravimo įstaigos transporto priemonė turi atvažiuoti keliais, kuriais važinėjantys vairuotojai be išlygų turi būti apsidraudę.
1.2. Europos Sąjungos direktyvos 72/166/EEB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo 3 straipsnis įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares imtis tinkamų kontrolės priemonių, kad transporto priemonių, įprastai naudojamų jų teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta. Įgyvendinant šios direktyvos reikalavimus ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. rekomendaciją Nr. 5, numatančią atsisakyti draudimo kontrolės pasienyje, visi Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai draudikų biurai, tarptautinės žaliosios kortelės sistemos nariai, 1991 m. gegužės 15 d. yra pasirašę Daugiašalį garantijos susitarimą, kuris pagrįstas automobilio registravimo ir jo valstybinio numerio, kaip draudimo įrodymo, pripažinimo principu. Šio susitarimo pasirašymas skatina Europos Sąjungos valstybėse narėse draudimo kontrolės sistemą, paremtą ne draudimo liudijimų ar draudimo lipdukų naudojimu, o transporto priemonių registrų duomenimis. Juo pripažįstama, kad kiekviena transporto priemonė, turinti valstybinio numerio (registracijos) ženklą, yra laikoma apdrausta, nesvarbu ar transporto priemonės savininkas gali pateikti draudimo apsaugą pagrindžiantį draudimo liudijimą. Daugiašalį garantijos susitarimą yra pasirašiusios ir šios Europos Sąjungos valstybės kandidatės: Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Kroatija. Iki įstojimo į Europos Sąjungą šį susitarimą turės pasirašyti ir Lietuva.
2. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-1699 dėl Įstatymo 10, 14, 15 straipsnių pakeitimų:
2.1. Įstatymo 10 straipsnio pakeitimas, numatantis draudimo sutarties galiojimą pagal grafiką, neatitinka bendrų sutarčių galiojimo ir draudimo sutarčių sudarymo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
2.2. Įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, tikslinantis bazinių draudimo įmokų dydžius reglamentavimu, o ne liberalizavimu, prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 92/49/EEB 6 straipsniui.
2.3. Įstatymo 15 straipsnio pakeitimas, numatantis sumažinti įmoką nustačius apdraustųjų kaltumą, yra perteklinis, kadangi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 (Žin., 2001, Nr. 80-2791), 15 punkte nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl draudimo įmokos mažinimo atsižvelgiama į autoavarijas, dėl kurių padarymo apdraustajam kilo civilinė atsakomybė.
3. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4, 8 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-2038 dėl šių priežasčių:
3.1. Įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, kuriuo atsisakoma nuostatos, kad kelių eisme dalyvaujantis vairuotojas privalo turėti galiojantį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) (toliau vadinama – draudimo liudijimas (polisas), ir įtvirtinama nuostata, kad ant transporto priemonės valstybinio numerio būtų priklijuotas ženklas – lipdukas, kuris žymėtų draudimo sutarties sudarymą, yra netikslingas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.989 straipsnio 2 dalies nuostatose imperatyviai nurodoma, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas), t.y. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas tokios pat teisinės galios kaip draudimo liudijimas (polisas) jo kopijai ar ženklui – lipdukui nesuteikia. Be to, Įstatymo nuostata turėti kelių eisme dalyvaujančiam vairuotojui draudimo liudijimą (polisą), o ne jo pakaitalą (kopiją ar ženklą – lipduką) yra labai svarbi bendros privalomojo draudimo kontrolės sistemos grandis.
3.2. Naudoti ženklą – lipduką kaip papildomą kontrolės priemonę neatsisakant draudimo liudijimo (poliso) būtų netikslinga, nes įstojus į Europos Sąjungą visa privalomojo draudimo kontrolės sistema remsis ne draudimo liudijimų (polisų) ar ženklų – lipdukų egzistavimu, o transporto priemonių valstybinių registrų ir draudimo sutarčių duomenų bazių informacija. Pasiūlymas trumpam laikotarpiui įteisinti ženklus – lipdukus vietoj esamų draudimo liudijimų (polisų) iš esmės keistų šiuo metu įdiegtą ir egzistuojančią privalomojo draudimo kontrolės sistemą ir pareikalautų didelių sąnaudų.