LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL 2004 METŲ GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS PLANO PATVIRTINIMO

 

2004 m. vasario 4 d. Nr. B1-107

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programa, siekdamas sustiprinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių įgyvendinimą:

1. Tvirtinu pridedamą 2004 metų gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės planą.

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

Direktoriaus pavaduotojas

l. E. direktoriaus pareigas                                                                 Darius Remeika

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus

2004 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. B1-107

 

2004 METŲ GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS PLANAS

 

2004 metų gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų bandos turi būti tiriamos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) patvirtintus reikalavimus.

2. Gyvūnų bandoms neapimtos bandos statusas turi būti suteikiamas atsižvelgus į VMVT patvirtintus reikalavimus. Neapimtoms bandoms teritorinės VMVT išduoda nustatytos formos pažymas, nurodytas 1–8 prieduose.

3. Gyvūnai turi būti ištirti kliniškai likus 24 valandoms iki jų judėjimo iš išsiuntimo vietos į paskirties vietą. Kiekvienai gyvūnų siuntai turi būti išduotas veterinarijos pažymėjimas, kai gyvūnai gabenami Lietuvos Respublikoje, ir veterinarijos sertifikatas, kai gyvūnai gabenami į ES arba trečiąją šalį.

4. Pasienio veterinarijos postuose esantys ir karantinuojami laikymo vietose gyvūnai turi būti tiriami pagal VMVT patvirtintus reikalavimus.

5. Nacionalinė veterinarijos laboratorija ir Klaipėdos apskrities VMVT laboratorija turi atlikti atsitiktinai paimtų ir pristatytų mėginių, nurodytų 2004 metų gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės plane, laboratorinius tyrimus.

 

II. PAVOJINGŲ GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

6. Apskričių VMVT administruojamoje teritorijoje turi būti tiriamas šių pavojingų užkrečiamųjų ligų paplitimas:

6.1. naminių gyvūnų snukio ir nagų ligos (serologinė stebėsena);

6.2. laukinių gyvūnų snukio ir nagų ligos (serologinė stebėsena);

6.3. kiaulių klasikinio kiaulių maro (serologinė stebėsena);

6.4. šernų klasikinio kiaulių maro (serologinė stebėsena);

6.5. kiaulių vezikulinės ligos (serologinė stebėsena);

6.6. naminių paukščių gripo (serologinė stebėsena);

6.7. laukinių paukščių gripo (serologinė stebėsena);

6.8. naminių paukščių Niukaslio ligos (serologinė stebėsena nevakcinuojamuose nuo Niukaslio ligos pulkuose);

6.9. laukinių paukščių Niukaslio ligos (serologinė stebėsena).

7. Pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos turi būti tiriamos, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede, ir karantinuojamiems gyvūnams. Pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nurodytų 6 punkte, įtarimo atveju turi būti taikomos priemonės, nurodytos atitinkamos gyvūnų užkrečiamosios ligos neatidėliotinų priemonių plane.

 

III. BENDRŲ DAUGELIUI GYVŪNŲ RŪŠIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

8. Gyvūnai turi būti tiriami dėl šių ligų:

8.1. juodligės, įtarus susirgimą; nustačius juodligę, gyvūnai gali būti vakcinuojami pagal VMVT ar teritorinės VMVT nustatytą juodligės veterinarinės kontrolės planą;

8.2. pasiutligės, įtarus susirgimą ar karantinuojant gyvūnus; nustačius pasiutligę, gyvūnai gali būti vakcinuojami pagal VMVT ar teritorinių VMVT patvirtintą veterinarinės kontrolės planą;

8.3. leptospirozės, įtarus susirgimą ar, esant reikalui, karantinuojant gyvūnus;

8.4. paratuberkuliozės, įtarus susirgimą ar, esant reikalui, karantinuojant gyvūnus;

8.5. visų jautrių rūšių gyvūnų skerdenos turi būti tiriamos dėl juodligės, echinokokozė/hidatozės, cisticerkozės ir trichineliozės.

 

IV. GALVIJŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

9. Galvijai turi būti tiriami dėl šių ligų:

9.1. galvijų tuberkuliozė tiriama:

9.1.1. galvijų bandų, neapimtų galvijų tuberkuliozės pagal paskutinių 2 metų tyrimų duomenis, karvėms, kurios einamaisiais metais (einamieji metai skaičiuojami nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) yra vyresnės kaip 24 mėnesių amžiaus – vieną kartą per metus,

9.1.2. galvijų bandų, kuriose buvo įtarta arba buvo diagnozuota tuberkuliozė pagal paskutinių 2 metų tyrimų duomenis, galvijams nuo 6 savaičių amžiaus – kas 42 dienas nuo tuberkulinizacijos vertinimo dienos, kol bandoje neliks abejotinai reaguojančių galvijų,

9.1.3. karantinuojamiems galvijams;

9.2. galvijų bruceliozė tiriama:

9.2.1. galvijų sertifikuotose bandose atliekant individualių karvių pieno mėginių tyrimą 2 kartus per metus; įtarus susirgimą, turi būti atliekamas kraujo serologinis ir bakteriologinis tyrimai,

9.2.2. galvijų bandų, kuriose buvo įtarta arba buvo diagnozuota bruceliozė pagal paskutinių 2 metų tyrimų duomenis, galvijams nuo 12 mėnesių amžiaus – 2 kartus per metus,

9.2.3. galvijų bandų, neapimtų galvijų bruceliozės pagal paskutinių 2 metų tyrimų duomenis, karvėms, kurios einamaisiais metais yra vyresnės kaip 24 mėnesių amžiaus – vieną kartą per metus,

9.2.4. karantinuojamiems galvijams;

9.3. enzootinė galvijų leukozė tiriama:

9.3.1. galvijų sertifikuotose bandose atliekant individualių karvių pieno mėginių tyrimą 2 kartus per metus, mėginius imant ne dažniau kaip kas 3 mėnesius ir ne rečiau kaip kas 6 mėnesius; įtarus susirgimą, turi būti atliekamas kraujo serologinis tyrimas,

9.3.2. galvijų bandų, kuriose buvo įtarta arba buvo diagnozuota enzootinė galvijų leukozė, galvijams, kuriems einamaisiais metais sukanka 12 mėnesių – vieną kartą per metus,

9.3.3. galvijų bandų, kurios neapimtos enzootinės galvijų leukozės pagal paskutinių 2 metų tyrimų duomenis, karvėms, kurios einamaisiais metais yra vyresnės kaip 24 mėnesių amžiaus – vieną kartą per metus,

9.3.4. karantinuojamiems galvijams;

9.4. infekcinis galvijų rinotracheitas/infekcinis pustulinis vulvovaginitas tiriamas veislinėse galvijų bandų, veislininkystės įmonių, bulių auginimo ir spermos surinkimo centrų galvijams arba jų reprodukcinei medžiagai, naudojamai šios ligos neapimtos bandos reprodukcijai, ir prekinės bandos galvijams, kai vykdoma VMVT patvirtinta ligos likvidavimo programa, ir karantinuojamiems galvijams ir galvijų reprodukcinei medžiagai, skirtai eksportui, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede;

9.5. galvijų virusinė diarėja tiriama veislinių galvijų bandų, veislininkystės įmonių, bulių auginimo ir spermos surinkimo centrų galvijams ar jų reprodukcinei medžiagai, naudojamai šios ligos neapimtos bandos reprodukcijai, ir prekinių bandų, kai vykdoma VMVT patvirtinta ligos likvidavimo programa, bei karantinuojamiems galvijams ir galvijų reprodukcinei medžiagai, skirtai eksportui, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede;

9.6. galvijų spongiforminė encefalopatija tiriama pagal reikalavimus, nurodytus Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklėse;

9.7. galvijų leptospirozė tiriama veislinėse galvijų bandose, veislininkystės įmonėse, bulių auginimo ir spermos surinkimo centruose;

9.8. trichomonozė, kampilobakteriozė ir salmoneliozė tiriamos veislinėse galvijų bandose, veislininkystės įmonėse, bulių auginimo ir spermos surinkimo centruose;

9.9. paratuberkuliozė tiriama veislinėse galvijų bandose, veislininkystės įmonėse, bulių auginimo ir spermos surinkimo centruose;

9.10. galvijų zoonozės turi būti tiriamos pagal VMVT patvirtintą zoonozių kontrolės programą.

 

V. KIAULIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

10. Kiaulės turi būti tiriamos dėl šių ligų:

10.1. Aujeskio liga tiriama vieną kartą per metus šios ligos neapimtoje kiaulių bandoje; tiriamų kiaulių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima nustatyti 2 % ligos paplitimą 95 % patikimumu produkcijos bandose ir 0,1 % ligos paplitimą 95 % patikimumu veislinėse bandose, spermos surinkimo centruose ir karantinuojamoms kiaulėms;

10.2. užkrečiamasis gastroenteritas, enterovirusinis encefalomielitas, bruceliozė ir leptospirozė turi būti tiriami neapimtose šių ligų kiaulių bandose ir karantinuojamoms kiaulėms, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede;

10.3. atrofinis rinitas turi būti tiriamas neapimtose šios ligos kiaulių bandose ir karantinuojamoms kiaulėms;

10.4. parvovirusinė infekcija ir kiaulių kvėpavimo ir reprodukcijos sindromas tiriami šių ligų neapimtų veislinių fermų ir veislininkystės įmonių, spermos surinkimo centrų kiaulėms ir karantinuojamoms kiaulėms, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede.

 

VI. AVIŲ IR OŽKŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

11. Avys ir ožkos turi būti tiriamos dėl šių ligų:

11.1. bruceliozė (Brucella melitensis), kontaginis epididimitas (Brucella ovis), kazeozinis limfadenitas, kontaginė agalaktija, Maedi-Visna liga, ožkų artritas-encefalitas, plaučių adenomatozė, enzootinis avių abortas ir salmoneliozė (Salmonella abortusovis) tiriami įtarus susirgimą ir šių ligų neapimtose avių ir ožkų bandose, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede, ir karantinuojamoms avims ir ožkoms;

11.2. skrepi liga tiriama pagal reikalavimus, nurodytus Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklėse.

 

VII. ARKLIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

12. Arkliai turi būti tiriami dėl šių ligų: infekcinės anemijos, įnosių, kergimo ligos, kontaginio metrito, virusinio arterito, visų tipų encefalomielito, arklių rinopneumonijos. Šios ligos tiriamos šių ligų neapimtuose ir kontroliuojamuose žirgynuose, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede, ir, esant reikalui, karantinuojamiems arkliams, išskyrus kergimo ligą kastruotiems arkliams.

 

VIII. PAUKŠČIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

13. Paukščiams turi būti tiriamos paukščių salmoneliozės (Salmonella enteritidis, Salmonella typhimurium, Salmonella gallinarum, Salmonella pullorum, Salmonella berta, Salmonella thompson, Salmonella infantis), mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum, Mycoplasma synovia, Mycoplasma meleagridis) pagal VMVT patvirtintas programas.

 

IX. TRIUŠIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

14. Triušių miksomatozė, hemoraginė liga ir tuleremija turi būti tiriamos neapimtose šių ligų bandose ir karantinuojamiems triušiams, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede.

 

X. BIČIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

15. Bičių akariozė, amerikinis puvinys, europinis puvinys, nozematozė ir akariozė turi būti tiriami neapimtuose šių ligų bitynuose ir karantinuojamoms bičių šeimoms, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede.

 

XI. ŽUVŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

 

16. Žuvys, auginamos neapimtuose užkrečiamųjų ligų pramoniniuose žuvininkystės ūkiuose, ir karantinuojamos žuvys turi būti tiriamos dėl virusinės hemoraginės septicemijos, karpių pavasarinės viremijos, infekcinės kraujodaros organų nekrozės, infekcinės lašišų anemijos, infekcinės kasos nekrozės, renibakteriozės, furunkuliozės ir parazitinių ligų, siekiant nustatyti 5 procentų ligos paplitimą 95 procentų patikimumu, kaip nurodyta 9 priede.

 

XII. KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ TYRIMAI

 

17. Visos audinės ir, esant reikalui, karantinuojamos audinės turi būti tiriamos dėl virusinio enterito ir Aleutinės ligos pagal VMVT patvirtintą programą.

 

XIII. ZOOLOGIJOS SODŲ, CIRKŲ IR KITŲ GYVŪNŲ TYRIMAI

 

18. Zoologijos sodų, cirkų ir kiti gyvūnai turi būti tiriami dėl užkrečiamųjų ligų, nurodytų 10 priede.

 

XIV. VAKCINACIJOS

 

19. Visų rūšių gyvūnus draudžiama vakcinuoti nuo ligų, įrašytų į Tarptautinio epizootijų biuro A sąrašą, išskyrus paukščių vakcinaciją nuo Niukaslio ligos ir prevencinę vakcinaciją, nurodytą neatidėliotinų priemonių planuose, ligos protrūkio atveju.

20. Leidžiama gyvūnus vakcinuoti nuo užkrečiamųjų ligų, neįrašytų į Tarptautinio epizootijų biuro A sąrašą, pagal VMVT patvirtintas šių ligų likvidavimo programas, VMVT registruotomis vakcinomis. Programos neturi būti teikiamos tvirtinti, kai vakcinuojami naminiai gyvūnėliai ir kiti gyvūnai nuo ligų, apie kurias neprivaloma pranešti VMVT.

21. Nuo pasiutligės privaloma vakcinuoti visus šunis ir kates, ir gyvulius ligos protrūkio zonose, kurie turėjo ir galėjo turėti kontaktą su pasiutlige užsikrėtusiais gyvūnais.

22. Nuo juodligės privaloma vakcinuoti jautrius šiai ligai gyvūnus ligos protrūkio atveju.

23. Gyvūnus galima vakcinuoti tik Lietuvos Respublikoje registruotomis vakcinomis.

 

XV. KITOS VETERINARINĖS PRIEMONĖS

 

23. Dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją galima atlikti tik Lietuvos Respublikoje registruotais biocidais.

24. Gyvūnai turi būti apdorojami nuo parazitų registruotais veterinarinės medicinos produktais.

25. Gyvūnų patologiniai anatominiai tyrimai ligos ar mirties priežasčiai nustatyti atliekami pagal Gyvūnų skrodimo ir dokumentų įforminimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 14-542).

26. Zoonozės turi būti tiriamos pagal VMVT patvirtintas programas.

 

XVI. VETERINARINIŲ PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS

 

27. Diagnostiniai tyrimai, nurodyti 11 priede, turi būti finansuojami gyvūnų savininkų lėšomis.

______________