LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 10 d. Nr. B1-126
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa:
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės veterinarijos tarnybos 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 4-30 „Dėl Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-438).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. vasario 10 d.
įsakymu Nr. B1-126
ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (toliau – Taisyklės) pateikiami reikalavimai, taikomi tokių rūšių naminių gyvulių (toliau – gyvuliai): galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių ir ožkų bei naminių neporakanopių – mėsos, skirtos žmonių maistui, gamybai ir tiekimui į rinką.
2. Taisyklės netaikomos šviežios mėsos išpjaustymui ir laikymui mažmeninės prekybos parduotuvėse arba šalia pardavimo vietų esančiose patalpose, jeigu išpjaustoma ir laikoma mėsa yra skirta parduoti vartotojui vietoje.
4. Taisyklės nekeičia apribojimų dėl mažmeninei prekybai augintų neporakanopių gyvulių mėsos, kurie taikomi atsižvelgiant į Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutarties bendrąsias nuostatas, taikymo.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Eksportuojanti šalis – ES šalis, iš kurios šviežia mėsa yra išsiųsta.
Individualus priverstinis skerdimas – gyvulio skerdimas, valstybiniam veterinarijos gydytojui nurodžius, dėl nelaimingo atsitikimo arba fiziologinių ir funkcinių sutrikimų. Individualus priverstinis skerdimas gali būti atliekamas ne skerdykloje, jei valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad gyvulio transportavimas būtų nepakeliamas gyvuliui arba jam sukeltų nereikalingų kančių.
Įmonė – patvirtinta skerdykla, išpjaustymo įmonė, šaltasis sandėlis arba įmonė, jungianti kelias tokias įmones.
Įpakavimas – suvyniotos šviežios mėsos įdėjimas į pakuotę.
Įvyniojimas – šviežios mėsos apsaugojimas, apsukant pirmine įvyniojimo medžiaga, ar šviežios mėsos įdėjimas į pirminę pakuotę, kuri tiesiogiai liečiasi su šviežia mėsa.
Mėsa – visos naminių galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių dalys, tinkamos žmonių maistui.
Mechaniškai atskirta mėsa – mėsa, kuri gaunama mechaniniu būdu atskiriant nuo kaulų po iškaulinėjimo likusią mėsą, išskyrus galvos kaulus, galūnes žemiau riešo ir kulno sąnarių, o kiaulėms – dar ir uodegos slankstelius. Ši mėsa skirta įmonėms, patvirtintoms pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1- 26).
Paskirties šalis – ES šalis, į kurią šviežia mėsa siunčiama iš eksportuojančios šalies.
Perpakavimo centras – cechas arba sandėlis, kur įvyniota ar įpakuota mėsa, skirta tiekti į rinką, iš naujo perdedama ir/arba perpakuojama.
Skerdena – visas paskersto gyvulio kūnas, be kraujo, galvos, uodegos ir tešmens, išdarinėtas, pašalintomis galūnėmis ties riešo ir kulno sąnariais, o galvijų, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių – ir nulupta oda. Kai kiauliena yra skirta apdoroti pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus, galūnių ties riešo ir kulno sąnariais bei galvos gali būti nereikalaujama šalinti.
Skerdenos šalutiniai produktai (valgomieji subproduktai) – šviežia mėsa, išskyrus skerdeną, net jeigu ji natūraliai prisijungusi prie skerdenos.
Šviežia mėsa – mėsa, taip pat ir įpakuota vakuuminiu būdu ar inertinių dujų atmosferoje, kuri, saugant nuo gedimo, nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį.
Transporto priemonės – krovinius vežantis kelio, geležinkelio, oro transportas ir laivų triumai ar konteineriai, skirti transportuoti šviežią mėsą žeme, jūra ir oru.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas valstybinis veterinarijos gydytojas.
Vidaus organai – krūtinės, pilvo ir dubens ertmės organai, taip pat trachėja ir stemplė.
II. ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI
6. VMVT turi užtikrinti, kad:
6.1. skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų dalys, supjaustytos ne daugiau kaip į tris didmeninei prekybai skirtus gabalus, ir skerdenų ketvirčiai būtų:
6.1.1. gauti skerdykloje, atitinkančioje 1 priedo I ir II skyriuose nustatytas sąlygas ir patvirtintoje bei prižiūrimoje vadovaujantis 37–52 punktų reikalavimais,
6.1.2. paskersto gyvulio, kuriam priešskerdiminę apžiūrą atliko valstybinis veterinarijos gydytojas pagal 1 priedo VI skyriaus nuostatas ir pripažino gyvulį tinkamu skersti šiose Taisyklėse numatytais tikslais,
6.1.3. apdoroti užtikrinus minimalias higienos sąlygas, laikantis 1 priedo V ir VII skyrių nuostatų,
6.1.4. valstybinio veterinarijos gydytojo patikrinti atliekant poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VIII skyriaus nuostatas; juose nebuvo pastebėta jokių pokyčių, išskyrus prieš pat skerdžiant atsiradusius pokyčius dėl traumos arba lokalizuotus pokyčius, jeigu laboratoriniais tyrimais, esant reikalui, yra nustatoma, kad dėl šių pokyčių skerdenos arba skerdenos šalutiniai produktai tinkami žmonių maistui arba nekelia pavojaus žmonių sveikatai,
6.1.6. gabenimo metu lydimi:
6.1.6.1. prekybos dokumento, išduoto eksportuojančios šalies įmonės, kuriame be nuostatų, nurodytų 1 priedo 58 punkte, nurodomas įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris, o siunčiant šaldytą mėsą – sušaldymo mėnuo ir metai; Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai nurodoma, koks 4 priedo IV skyriaus punktas taikomas (išbraukiamas netaikomas punktas); krovinio gavėjas privalo saugoti šį dokumentą, kad galėtų pateikti kompetentingai institucijai pareikalavus; šios institucijos prašymu kompiuteriniai duomenys turi būti atspausdinti,
6.1.7. paskirties šalies kompetentingos institucijos prašymu lydimi sveikumo patikrinimo pažymos, jei mėsa po perdirbimo yra skirta eksportui į trečiąją šalį; išlaidas už tokį patikrinimą apmoka siuntos valdytojai, savininkai,
6.1.8. atlikus poskerdiminį patikrinimą, sandėliuojami tinkamomis higienos sąlygomis, laikantis 1 priedo XIV skyriaus reikalavimų įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktus ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus,
6.2. išpjovos arba gabalai, mažesni už nurodytus 6.1 punkte, arba įvyniota ar neįvyniota iškaulinėta mėsa be kaulų būtų:
6.2.1. iškaulinėti arba išpjaustyti išpjaustymo įmonėje, atitinkančioje 1 priedo I ir III skyrių reikalavimus ir patvirtintoje bei prižiūrimoje pagal 37–52 punktų nuostatas,
6.2.2. gauti iš:
6.2.2.1. šviežios mėsos, atitinkančios 6.1 punkte nustatytus reikalavimus, išskyrus 6.1.9 punkte nurodytus reikalavimus, ir gabenami pagal 1 priedo XV skyriaus reikalavimus,
6.2.2.2. šviežios mėsos, importuotos iš trečiųjų šalių, vadovaujantis Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 77-2720) reikalavimais;
6.2.3. laikomi 1 priedo XIV skyriaus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktų nuostatas ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus,
6.3. skerdenos šalutiniai produktai, gauti iš patvirtintos skerdyklos arba patvirtintos išpjaustymo įmonės, neišpjaustytos skerdenos šalutiniai produktai atitiktų 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus;
6.4. šviežia mėsa, kuri buvo laikoma pagal Taisyklių nuostatas VMVT patvirtintame šaltajame sandėlyje ir nebuvo kitaip tvarkoma, o tik laikoma sandėlyje:
6.4.1. atitiktų 6.1.3, 6.1.5, 6.1.8, 6.1.9, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus arba būtų importuota iš trečiųjų šalių pagal Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos reikalavimus,
6.4.2. būtų gabenama į paskirties vietą kartu su prekybos dokumentu arba 6.1.6.2 punkte nurodytu veterinarijos sertifikatu, kuriame nurodytas šaltųjų sandėlių veterinarinio patvirtinimo numeris; prekybos dokumente turi būti nurodytas šaltojo sandėlio veterinarinio patvirtinimo numeris; veterinarijos sertifikatas turi būti užpildytas valstybinio veterinarijos gydytojo, remiantis veterinarijos sertifikatu, pridėtu prie šviežios mėsos siuntos, kai ji kraunama į šaltuosius sandėlius, o importuojant mėsą veterinarijos sertifikate reikia nurodyti šviežios mėsos kilmę;
6.5. šviežia mėsa, pagaminta pagal Taisyklių reikalavimus, laikoma patvirtintame trečiosios šalies šaltajame sandėlyje pagal Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 1-33), esant muitinės kontrolei, ir po to kitaip netvarkyta, o tik laikyta sandėlyje,
6.5.2. atitiktų tam tikras garantijas dėl patikrinimų ir sertifikavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus,
6.5.3. būtų gabenama kartu su sertifikatu, patvirtintu Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka; konkrečios garantijos, susijusios su tikrinimu ir užtikrinimu, kad laikomasi sandėliavimo ir gabenimo reikalavimų, ir su sertifikato išdavimu, priimamos Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka;
6.6. išpakuota šviežia mėsa, kurią ketinama perpakuoti ne toje įmonėje, kurioje ji buvo įpakuota, o kitoje įmonėje:
7. Tačiau, nepažeidžiant ES gyvūnų sveikatos reikalavimų, 6 punkto reikalavimai netaikomi:
7.2. šviežiai mėsai, kuri skirta parodoms, specialiems tyrimams arba analizei, jeigu VMVT gali užtikrinti, kad mėsa nebus naudojama žmonių maistui ir kad parodai pasibaigus arba atlikus specialius tyrimus ar analizę visa mėsa, išskyrus tą, kuri buvo panaudota tyrimams, bus sunaikinta;
8. VMVT, taikydama išimtį 6,7 punktams, gali leisti tiekti mėsą iš skerdyklų, kurios neatitinka 1 priedo I ir II skyriaus reikalavimų, į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu yra užtikrinamos šios sąlygos:
8.1. skerdyklos, iš kurių tiekiama mėsa:
8.1.1. per savaitę paskerdžia ne daugiau kaip 20 sąlyginių gyvulių, o per metus – ne daugiau kaip 1000 sąlyginių gyvulių,
8.1.2. atitinka 1 priedo V ir VII skyriaus, XIV skyriaus 83, 84, 86, 87, 92 punktų ir XV skyriaus 94, 95 punktų, išskyrus reikalavimus importuojamai šviežiai mėsai, ir 97, 98 ir 99 punktų reikalavimus,
8.2. skerdyklos savininkas ar jo įgaliotas asmuo registruoja ir VMVT pareikalavus pateikia informaciją apie:
8.3. valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas atlieka mėsos poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VII skyriaus 30 punkto ir VIII skyriaus reikalavimus; jeigu mėsoje yra pažeidimų arba ji yra sugedusi, poskerdiminį patikrinimą atlieka tik valstybinis veterinarijos gydytojas; valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas reguliariai stebi, kaip laikomasi higienos taisyklių, nustatytų 1 priedo V ir VII skyriuose.
9. Sąlyginiai gyvūnų vienetai apskaičiuojami taip:
9.1. suaugęs galvijas, kaip nurodyta 1986 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 805/68 dėl jautienos ir veršienos rinkos organizavimo, ir neporakanopis gyvulys – 1 sąlyginis gyvulys;
10. Neviršydama 8.1.1 punkte nurodyto 1000 sąlyginių gyvulių skaičiaus, VMVT gali nustatyti kitą per savaitę paskerdžiamų gyvulių skaičių, atsižvelgusi į poreikį religinių švenčių metu skersti ėriukus ir ožiukus, jeigu skerdimo metu dalyvauja valstybinis veterinarijos gydytojas, laikomasi higienos reikalavimų ir mėsa prieš tiekimą į rinką nešaldoma.
11. 8.1.1 punkte nurodytas maksimalus sąlyginių gyvulių skaičius gali būti taikomas individualiems savininkams, skerdžiantiems savo lėšomis gyvūnus skirtingu laiku įmonėje, kuri atitinka šiuos reikalavimus:
11.1. įmonės (skerdyklos) savininkas arba ją nuomojantis asmuo yra apmokytas gamybos higienos reikalavimų pagal VMVT patvirtintą programą;
11.2. skerdžiami gyvuliai yra įmonės savininko arba mėsininko veikla užsiimančio asmens nuosavybė arba jie bus parduodami pagal 11.4 punktą;
12. Jeigu sudedami keli atskirų skerdimų kiekiai, maksimalus 8.1.1 punkte nurodytas kiekis visas sąlygas, nurodytas 8.1 punkte, atitinkančiai skerdyklai gali būti padidintas iki 30 sąlyginių gyvulių per savaitę ir 1500 sąlyginių gyvulių per metus.
13. Kai taikomos 12 punkte nurodytos nuostatos, VMVT turi pateikti Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurios pasinaudoja šia išimtimi.
14. Pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, VMVT gali taikyti 8, 9 punktų reikalavimus skerdykloms, esančioms regionuose, kuriuose dėl geografinių ar tiekimo sunkumų paskerdžiama ne daugiau kaip 2000 sąlyginių gyvulių per metus.
15. VMVT pagal 2 priedą gali leisti išpjaustymo įmonėms, kurios nėra patvirtintos skerdimo veiklai ir kurios pagamina ne daugiau kaip 5 tonas iškaulinėtos mėsos per savaitę ar atitinkamą neiškaulinėtos mėsos kiekį, taikyti išimtis 1 priedo V skyriaus, VII skyriaus 36 punkto, IX skyriaus nuostatoms, išskyrus temperatūros reikalavimus išpjaustymo patalpai, kurie nurodyti 52 punkto antrajame sakinyje, ir 1 priedo X skyriaus 56.1 punktui.
16. Mėsa, kuri yra gauta iš įmonių, atitinkančių 8–15 punktuose nurodytus reikalavimus, ir kuri, remiantis Taisyklėse nustatytais higienos ir sveikatos reikalavimais, pripažįstama tinkama žmonių maistui, turi būti ženklinama nacionaliniu spaudu, kuris turi skirtis nuo sveikumo ženklo ir negali būti ovalus. Tokiu spaudu neturi būti ženklinama nesupakuota išpjaustyta mėsa.
17. VMVT gali taikyti išimtis minimaliems reikalavimams, nurodytiems 1 priedo 1 skyriuje, mažo pajėgumo šaltiesiems sandėliams, kuriuose laikoma tik supakuota mėsa ir kiti produktai.
18. Skerdyklos, kurioms taikomos Taisyklių 8–17 punktuose nurodytos išimtys, tikrinamos Europos Komisijos, kaip patvirtintos įmonės.
19. VMVT turi užtikrinti, kad valstybinis veterinarijos gydytojas pripažintų netinkamais žmonių maistui:
19.1. mėsą gyvulių:
19.1.1. kuriems, nepažeidžiant 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką C priedo reikalavimų, diagnozuota viena iš šių ligų:
- išplitusi aktinobacilozė arba aktinomikozė,
- juodligė,
- išplitusi tuberkuliozė,
- išplitęs limfadenitas,
- įnosės,
- pasiutligė,
- stabligė,
- ūmi salmoneliozė,
- ūmi bruceliozė,
- kiaulių raudonligė,
- botulizmas,
- septicemija, piemija, toksemija arba viremija,
19.1.2. kuriems nustatyti ūmios bronchopneumonijos požymiai, pleuritas, peritonitas, metritas, mastitas, artritas, perikarditas, enteritas arba meningoencefalomielitas, patvirtinti nuodugniai apžiūrėjus, papildomai atlikus bakteriologinius tyrimus bei ištyrus vaistinį poveikį turinčių medžiagų likučius; tačiau tuo atveju, kai šių specialių tyrimų rezultatai yra neigiami, skerdenos, pašalinus iš jų žmonių maistui netinkamas dalis, pripažįstamos tinkamomis žmonių maistui,
19.1.3. sirgusių šiomis parazitinėmis ligomis: generalizuota sarkocistoze, generalizuota cisticerkoze, trichinelioze,
19.2. mėsą tų gyvulių:
19.2.1. kurie teigiamai arba abejotinai reagavo į tuberkuliną ir kuriems, atlikus skerdenos tyrimą pagal 1 priedo 42 punktą, buvo nustatyti tik židininiai tuberkulai daugelyje organų arba skerdenos vietų; kai tuberkulai nustatomi to paties organo ar skerdenos sritiniuose limfmazgiuose, mėsa neturi būti laikoma netinkama žmonių maistui,
19.3. skerdenų dalis, kuriose yra serozinių ar hemoraginių infiltratų, židininių abscesų ar židininis užteršimas;
19.4. skerdenos šalutinius produktus ir vidaus organus, kuriuose yra pokyčių dėl infekcinių ligų, parazitinių ligų ir traumų;
19.5. mėsą:
19.6. jei valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad skerdena arba skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti kazeozinio limfadenito arba pūlingo proceso ir šie procesai nėra išplitę ir neatsirado dėl išsekimo:
19.6.1. bet kurį organą ir jo sritinį limfmazgį, jeigu šie procesai yra to organo paviršiuje arba to organo ar limfinio mazgo audinyje,
19.8. kai valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad visa skerdena arba bet kuri jos dalis ar skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti dėl ligos arba juose yra pokyčių, išskyrus tuos, kurie jau buvo nurodyti, visus skerdenos šalutinius produktus arba mažesnę jų dalį, kuriuos, veterinarijos gydytojo nuomone, reikia pašalinti;
19.10. kraują gyvulio, kurio mėsa buvo pripažinta netinkama žmonių maistui, ir kraują, užterštą skrandžio turiniu ar kita medžiaga;
19.11. mėsą tų gyvulių, kuriems buvo skirta:
19.11.1. medžiagų, uždraustų Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“,
19.11.2. produktų, dėl kurių mėsa gali tapti pavojinga arba kenksminga žmonių sveikatai ir dėl kurių turi būti priimtas sprendimas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę,
19.12. mėsą, kurioje yra medžiagų, leistų naudoti su išimtimis pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1997 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“, medicininių produktų, vaistų, antibiotikų, pesticidų ar kitų medžiagų, kurios yra kenksmingos arba dėl kurių šviežia mėsa gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, likučių, jei tokie likučiai viršija ES teisės aktuose ir pagal Veterinarijos įstatymo 6 str. 11 punkto procedūrą nustatytą leistiną kiekį;
19.13. užkrėstą arba užterštą mėsą tokiu mastu, kuris nustatomas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę;
19.14. kepenis ir inkstus vyresnių nei dvejų metų amžiaus gyvulių, augintų tuose regionuose, kuriuose, pagal Medžiagų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles (Žin., 2000, Nr. 107-3413), atlikus tyrimus nustatytas padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis;
19.15. mėsą, kuri, nepaisant ES teisės aktų dėl jonizacijos, buvo apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais;
20. 19 punkto nuostatos, ypač nuostatos dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir salmoneliozės, gali būti papildytos ar pakeistos Nuolatiniam maisto ir gyvūnų sveikatos komitetui išreiškus nuomonę pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.
Kol bus priimtos numatytos nuostatos, Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai taikomi šie reikalavimai dėl salmoneliozės:
20.1. trejus metus nuo įstojimo sutarties įsigaliojimo mėsos siuntoms atliekami mikrobiologiniai tyrimai, mėginiai imami kilmės įmonėje pagal nustatytas taisykles;
20.2. 20.1 punkte nurodytų tyrimų nereikia atlikti siuntoms, kurios:
20.2.2. yra gautos iš įmonių, kuriose taikoma tokia pati, kaip ir Suomijoje, Švedijoje, programa; šiai mėsai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir Suomijoje ir Švedijoje pagamintai mėsai; pasibaigus šiam trejų metų laikotarpiui, reikalavimai gali būti peržiūrėti ir pataisyti, laikantis Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto;
21. VMVT turi užtikrinti, kad:
21.1. nepažeidžiant 19.1.3 ir 20 punktuose numatytų atvejų, 6 punkte nurodyta šviežia kiauliena arba arkliena, neištirta dėl trichineliozės, būtų apdorojama šalčiu pagal 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 77/96/EEB dėl trichinelių (trichinella spiralis) ištyrimo šviežioje kiaulienoje, importuojamoje iš trečiųjų šalių 4 priedą;
21.2. nepažeidžiant 19.16 punkte numatytų atvejų, kuilių, kriptorchidų ir hermafroditų kiaulių, nekastruotų paršų, kurių skerdenos svoris neviršija 80 kilogramų, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė, VMVT pripažintu metodu arba pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą pripažintu metodu, gali garantuoti, mėsa ar skerdenos gabalai, skleidžiantys aštrų kuilių kvapą, būtų ženklinami specialiu ženklu, nurodytu 1984 m. liepos 3 d. Komisijos sprendime 84/371/EEB ir termiškai apdorojami vienu iš Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse nurodytų būdų;
21.3. mechaniškai atskirta mėsa būtų apdorojama termiškai pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus;
21.4. pašalinus netinkamas žmonių maistui dalis, gyvulių, kuriems nustatytas neišplitęs apsikrėtimas Cysticercus bovis arba Cysticercus cellulosae, šviežia mėsa ir skerdenos šalutiniai produktai būtų apdorojami šalčiu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;
21.5. gyvulių, kurie buvo individualiai priverstinai paskersti, mėsa būtų naudojama žmonių maistui Lietuvos Respublikos rinkoje, jei laikomasi šių reikalavimų:
21.5.2. prieš skerdimą valstybinis veterinarijos gydytojas, vadovaudamasis 6.1.1, 6.1.2 punktų nuostatomis, atliko gyvulių priešskerdiminę apžiūrą,
21.5.3. gyvulys buvo paskerstas prieš tai jį apsvaiginus, jam iškart nuleistas kraujas ir skerdimo vietoje pašalinti vidaus organai; valstybinis veterinarijos gydytojas ypatingais atvejais gali leisti nesvaigintą gyvulį nušauti,
21.5.4. paskerstas gyvulys, kuriam nuleistas kraujas, užtikrinant minimalias higienos sąlygas, kuo skubiau gabenamas į skerdyklą, patvirtintą pagal šias Taisykles; tais atvejais, kai paskerstas gyvulys negali būti atgabentas į tokią skerdyklą per valandą, jis turi būti gabenamas konteineriu arba tokiomis transporto priemonėmis, kuriose palaikoma nuo 0o iki +4oC temperatūra; jei vidaus organai nebuvo išimti skerdimo metu, juos būtina pašalinti ne vėliau kaip per tris valandas nuo paskerdimo; jei gyvulys išdarinėjamas paskerdimo vietoje, vidaus organai turi būti siunčiami į skerdyklą kartu su skerdena,
21.5.5. vežamą į skerdyklą paskerstą gyvulį turi lydėti skerdimą užsakiusio valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas priverstinio gyvūno skerdimo aktas pagal Gyvūnų priverstinio skerdimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 79-3400), patvirtinantis, kad po priešskerdiminės apžiūros gyvulys pripažintas tinkamu skersti, nurodantis paskerdimo laiką, gyvuliui skirtą gydymą ir, jei reikia, vidaus organų patikrinimo rezultatus,
21.5.6. kol pagal 6.1.4 punkto reikalavimus neatliktas paskersto gyvulio skerdenos poskerdiminis patikrinimas ir bakteriologinis tyrimas (jei toks atliekamas), kuriais nustatomas visiškas ar dalinis mėsos tinkamumas žmonių maistui, skerdena turi būti tvarkoma taip, kad ji nesiliestų su tomis gyvulių skerdenomis arba skerdenų šalutiniais produktais, kurie tinka žmonių maistui;
21.6. mėsai iš teritorijos, kurioje taikomi apribojimai dėl gyvulių ligų, būtų taikomos specialiosios taisyklės, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;
21.7. 21.1 –21.6 punktuose numatytas apdorojimas būtų atliekamas kilmės įmonėje arba kurioje nors kitoje valstybinio veterinarijos gydytojo paskirtoje įmonėje;
22. VMVT turi kontroliuoti, kad:
22.1. mėsą, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų lengva atskirti nuo mėsos, pripažintos tinkama žmonių maistui;
22.2. mėsa, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų apdorojama pagal Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 10-296).
23. Jei reikia, 22 punkto įgyvendinimo išsamios taisyklės nustatomos pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
24. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas, remdamasis gyvulių sveikatos patikrinimų duomenimis, įtaria, jog gyvuliuose arba jų mėsoje gali būti likučių, mėsa turi būti ištirta, nepažeidžiant Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisyklių (Žin., 2002, Nr. 111-4952).
25. 24 punkte nurodyto tyrimo metu patikrinami tiek vaistinių medžiagų likučiai, tiek jų skilimo produktų likučiai bei kitos į mėsą patekusios medžiagos, kurios gali pakenkti žmonių sveikatai.
26. Jei mėsoje aptinkamų likučių kiekis viršija leistinas ribas, ši mėsa turi būti pripažinta netinkama žmonių maistui.
27. 25 punkte nurodytų likučių tyrimai turi būti atliekami mokslo pripažintais patvirtintais metodais, ypač tais, kurie pateikti Europos Sąjungos teisės aktuose arba kituose tarptautiniuose standartuose.
28. Turi būti sudaryta galimybė įvertinti medžiagų likučių tyrimo rezultatus pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra Lietuvos Respublikos kontrolinė laboratorija pesticidų likučiams tirti.
29. VMVT turi užtikrinti, kad:
29.1. skerdykloje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, atliekant priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą nuolat dalyvautų bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas;
29.2. išpjaustymo įmonėje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, bent kartą per dieną tvarkant mėsą dalyvautų valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris patikrintų įmonės higienos sąlygas ir į įmonę atvežamos bei iš jos išvežamos mėsos registravimo duomenis;
30. Valstybiniam veterinarijos gydytojai gali padėti pagalbinis personalas, kuris jo nurodymu ir jam prižiūrint gali atlikti šiuos darbus:
30.2. atlikti poskerdiminį patikrinimą su sąlyga, kad valstybinis veterinarijos gydytojas faktiškai galėtų vietoje prižiūrėti pagalbinio personalo darbą;
31. Pagalbinį personalą turi sudaryti keli asmenys, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų efektyviai prižiūrėti priešskerdiminės apžiūros vykdymą.
32. Pagalbiniu personalu gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie po VMVT surengto patikrinimo atitinka 3 priedo reikalavimus.
33. Pagalbinis personalas įtraukiamas į inspekcinę grupę, kuriai vadovauja ir už kurią atsako valstybinis veterinarijos gydytojas.
35. VMVT nustato kiekvienos įmonės inspekcinės grupės sudėtį, atsižvelgdama į tai, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų prižiūrėti grupės atliekamus veiksmus.
36. Išsamios taisyklės, reguliuojančios 29–33 punktuose minimus veiksmus, pagal būtinybę nustatomos pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.
37. VMVT sudaro patvirtintų įmonių, išskyrus tas, kurios nurodytos 8 punkte, sąrašą ir nurodo kiekvienos įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį. Šis sąrašas siunčiamas ES valstybėms ir Europos Komisijai.
38. 1 priedo 8.2 punkte nurodytos išpjaustymo įmonės taip pat turi būti patvirtintos pagal Šviežios paukštienos ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2004, Nr. 14-441) reikalavimus. Europos Komisijos paskelbtame išpjaustymo įmonių sąraše taip pat pateikiama nuoroda į tokį specialų patvirtinimą.
40. Jei nustatoma, kad higienos sąlygos yra netinkamos, ir jei pasitvirtina, kad 1 priedo 40, 41 punktuose numatytų priemonių nepakanka padėčiai pagerinti, VMVT laikinai sustabdo patvirtinimą konkrečiai įmonės veiklos daliai ar visai veiklai.
41. Jei įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas neištaiso nurodytų trūkumų per VMVT nustatytą laikotarpį, VMVT panaikina patvirtinimą konkrečiai įmonės veiklos daliai ar visai veiklai.
42. VMVT turi atsižvelgti į 56–58 punktuose nustatyta tvarka atliktų patikrinimų išvadas. Apie veterinarinio patvirtinimo sustabdymą arba panaikinimą informuojamos ES šalys ir Europos Komisija.
43. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas, laikydamasis 50 punkto reikalavimų, privalo reguliariai atlikti savo įmonės gamybos sąlygų bendrosios higienos patikrinimus ir vykdyti mikrobiologinę kontrolę.
44. Būtina tikrinti laboratorinius reikmenis, įrangą, mechanizmus visais gamybos etapais ir, jei reikia, pačius produktus.
45. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas, VMVT pareikalavus, privalo informuoti valstybinį veterinarijos gydytoją arba Europos Komisijos ekspertus apie minėtu tikslu atliktų patikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus, taip pat, jei reikėtų, ir tyrimą atlikusios laboratorijos pavadinimą.
46. Patikrinimų pobūdis, dažnumas, mėginių ėmimo būdai bei mikrobiologinio tyrimo būdai nustatomi pagal Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose taisykles.
47. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas privalo parengti personalo mokymo programą, kuri sudarytų darbuotojams galimybę laikytis higieniškos gamybos reikalavimų, pritaikytų gamybos struktūrai.
48. Už įmonės veterinarinę priežiūrą atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas privalo dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įmonėje tokią programą.
49. Už patikrinimus ir priežiūrą atsako valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam, pagal 29–36 punktų nuostatas, praktines užduotis gali padėti atlikti pagalbinis personalas.
50. Bet kuriuo metu valstybiniam veterinarijos gydytojui turi būti prieinamos visos įmonių patalpos, kad jis galėtų įsitikinti, jog šių Taisyklių laikomasi, o kai kyla abejonių dėl mėsos arba paskerstų gyvulių kilmės, jam turi būti prieinami visi apskaitos dokumentai, leidžiantys nustatyti paskersto gyvulio kilmės/laikymo vietą.
51. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo reguliariai analizuoti 43–46 punktuose minimų patikrinimų rezultatus. Remdamasis šia analize, jis gali organizuoti mikrobiologinius tyrimus visais gamybos etapais arba pačių gaminių tolesnius mikrobiologinius tyrimus.
52. 51 punkto tyrimų rezultatai įrašomi į ataskaitą; išvados ir rekomendacijos pranešamos įmonės savininkui arba jo atstovui, kurie turi pašalinti nurodytus trūkumus, trukdančius higienos sąlygų gerinimui.
53. VMVT direktoriaus įsakymu teritorinėms VMVT gali būti pavesta surinkti ir panaudoti priešskerdiminės apžiūros ir poskerdiminio patikrinimo, kuriuos atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, rezultatus, siekiant diagnozuoti žmonėms perduodamas ligas.
54. Diagnozavus žmonėms perduodamą ligą, apie konkretaus susirgimo rezultatus kuo skubiau turi būti pranešta teritorinei VMVT, atsakingai už bandos, iš kurios kilę ligos priežastimi tapę gyvuliai, priežiūrą.
55. VMVT perduoda Europos Komisijai informaciją apie tam tikras ligas, ypač tuos atvejus, kai nustatomos žmonėms perduodamos ligos. Europos Komisija, tvirtindama šio punkto detalias įgyvendinimo taisykles, nustato:
56. Europos Komisijos ekspertai gali, kiek tai reikalinga vienodam Taisyklių taikymui, bendradarbiaudami su VMVT, atlikti patikrinimus LR įmonėse.
57. Tikrindami reprezentatyvų įmonių skaičių, ekspertai gali įsitikinti, ar VMVT tikrina, kaip įmonės laikosi Taisyklių.
58. VMVT suteikia Europos Komisijos ekspertams visokeriopą pagalbą, kurios reikia misijos sėkmei užtikrinti. Europos Komisija informuoja VMVT apie atliktų patikrinimų rezultatus kitų ES šalių įmonėse.
59. Pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nurodytą procedūrą tvarką gali būti leista padaryti išimtis 1 priedo 2.3.1.2, 2.3.1.3, 2.3.1.4, 43.2 ir 53 punktų nuostatoms. Taikant tokias išimtis, nustatomos sveikatos sąlygos, kurios turi būti tolygios bent jau 1 priede nurodytoms sąlygoms; LR gali būti nustatyti papildomi reikalavimai konkrečiai ES šaliai dėl tam tikrų ligų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai.
60. Nepažeisdamas specialiųjų šių Taisyklių nuostatų, jeigu įtariama, kad nesilaikoma veterinarijos teisės aktų, ar abejojama dėl mėsos tinkamumo žmonių maistui, VMVT pavedimu valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti patikrinimus.
61. VMVT turi taikyti atitinkamas administracines priemones ar nuobaudas už veterinarijos teisės aktų pažeidimus, ypač jeigu nustatoma, kad išduoti veterinarijos sertifikatai ar dokumentai neatitinka faktinės mėsos būklės, identifikaciniai ženklai neatitinka Taisyklių, mėsa nebuvo pateikta patikrinimui arba buvo panaudota kitam tikslui negu buvo skirta.
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką
taisyklių 1 priedas
ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI
I. BENDRIEJI ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Įmonėse, kurios siekia būti patvirtintos tam tikrai veiklai, turi būti:
1.1. patalpose, kuriose gaunama, tvarkoma arba sandėliuojama šviežia mėsa, ir koridoriuose, kuriais šviežia mėsa gabenama:
1.1.1. vandeniui nelaidi grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo turi būti nuleidžiamas per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą, kad nebūtų kvapų; tačiau 2.4, 2.6, 3.1, 4.1 punktuose nurodytose patalpose nereikalaujama nuleisti vandens per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą; 4.1 punkte nurodytose patalpose pakanka tokio patalpų įrengimo, kad būtų galima lengvai pašalinti vandenį; 5.1 punkte nurodytose patalpose ir tose vietose bei koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, pakanka įrengti nepermirkstančią ir nepūvančią grindų dangą,
1.1.2. lygios, patvarios, neperšlampamos sienos, ne mažiau kaip du metrus padengtos šviesia ir plaunama danga, o skerdyklose – bent tris metrus; aušinimo arba užšaldymo patalpų ir sandėlių sienų danga turi siekti bent tą aukštį, iki kurio sukraunama mėsa; sienų ir grindų sujungimai, išskyrus 5.1 punkte nurodytose patalpose, turi būti suapvalinti arba panašiu būdu užbaigti; jei 5 punkte nurodytose patalpose medinės grindys buvo įrengtos iki 1983 m. sausio mėnesio, įmonės patvirtinimas nepanaikinamas,
1.1.3. patvarios, nerūdijančių medžiagų durys, o jei jos pagamintos iš medžio – lygiu ir neperšlampamu paviršiumi,
1.2. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms bei įrankiams valyti ir dezinfekuoti karštu vandeniu; vandens čiaupai neturi būti valdomi rankomis; rankoms plauti turi būti įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai, paruoštos valymo ir dezinfekavimo bei rankų džiovinimo higieninės priemonės bei įrankių dezinfekavimo priemonės su karštu vandeniu, kurio temperatūra ne žemesnė kaip +82C;
1.4. instrumentai ir darbo įranga: iškapojimo, išpjaustymo stalai su atskiriamu paviršiumi, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai – pagaminti iš antikorozinės medžiagos, nekenkiančios mėsai, lengvai valomi ir dezinfekuojami; paviršiai, kurie liečiasi arba gali liestis su mėsa, tarp jų ir suvirintos siūlės, jungtys, turi būti visada lygūs; šviežia mėsa turi būti higieniškai įpakuota;
1.5. korozijai atspari įranga ir įrenginiai, atitinkantys higienos reikalavimus, mėsos tvarkymui, mėsos laikymui konteineriuose taip, kad mėsa ir konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis;
1.6. patalpos, tarp jų tinkamai suplanuotos ir įrengtos mėsos priėmimui ir paskirstymui, bei sąlygos higieniškai tvarkyti ir apsaugoti mėsą pakrovimo ir iškrovimo metu;
1.7. specialūs nelaidūs vandeniui ir nerūdijantys užrakinami konteineriai, skirti žmonių maistui netinkamai mėsai laikyti, su dangčiais ir sklendėmis, kad pašaliniai asmenys negalėtų nieko iš jų išimti, arba, jei tokios mėsos kiekis yra gana didelis arba mėsa kiekvienos darbo dienos pabaigoje neišvežama arba nesunaikinama, rakinama patalpa; kai tokia mėsa pašalinama vamzdynais, jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nekiltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus;
1.8. sąlygos higieniškam vyniojimo ir pakavimo medžiagų sandėliavimui, kai įmonė užsiima šia veikla;
1.9. šaldymo įrenginiai šviežios mėsos vidaus temperatūrai, nurodytai šiose Taisyklėse, palaikyti; prie šaldymo įrenginių priskiriama kondensacijos metu susidariusio vandens pašalinimo sistema, kuri turi būti įrengta taip, kad nebūtų galimybės užteršti šviežios mėsos;
1.10. geriamojo vandens tiekimas vandentiekiu pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); tačiau išimties tvarka gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garui gaminti, gaisrams gesinti arba aušinimo ar šaldymo įrenginiams su sąlyga, kad negeriamo vandens vamzdžiai būtų įrengti taip, jog nebūtų galima naudoti tokio vandens kitais tikslais ir nekiltų pavojus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;
1.11. tinkamas karšto geriamojo vandens tiekimas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
1.13. tinkamai įrengta rakinama patalpa, skirta tik VMVT, arba tinkamos patalpos 5 punkte nurodytose patalpose;
1.15. reikiamas skaičius persirengimo patalpų, kurių sienos ir grindys lygios, neperšlampamos, plaunamos ir kuriose įrengti praustuvai, dušai ir tualetai taip, kad švariosios patalpos būtų apsaugotos nuo užteršimo; tualetų durys neturi atsidaryti tiesiai į darbo patalpas; šaltosiose šviežios mėsos sandėliavimo patalpose, į kurias atgabenama ir iš kurių išgabenama tik higieniškai įvyniota šviežia mėsa, dušai nereikalingi; į praustuvus turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jų turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų, higieniškų rankų džiovinimo priemonių; praustuvai neturi būti valdomi rankomis; šalia tualetų turi būti pakankamai tokių praustuvų;
1.16. vieta ir tinkamos patalpos mėsos gabenimo priemonėms valyti ir dezinfekuoti, išskyrus tuos atvejus, kai šviežia mėsa atgabenama ir išgabenama iš šaltųjų šviežios mėsos sandėliavimo patalpų higieniškai įpakuota; skerdyklose turi būti atskiros vietos ir patalpos gyvus galvijus gabenančioms transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti; šios vietos ir patalpos neprivalomos tuo atveju, kai pagal galiojančias nuostatas transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos oficialiai patvirtintose patalpose;
II. SPECIALIEJI SKERDYKLŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
2. Be bendrųjų reikalavimų skerdyklose, kurios siekia būti patvirtintos pagal Taisykles, turi būti:
2.1. patalpos arba, jei leidžia klimatas, laikini aptvarai gyvuliams laikyti iki skerdimo; sienos ir grindys turi būti patvarios, neperšlampamos ir lengvai valomos bei dezinfekuojamos; šiose patalpose turi būti įrenginiai, skirti gyvuliams girdyti ir, reikalui esant, šerti, ir, jei tikslinga, nuotekų šalinimo sistema;
2.2. pakankamai didelės skerdimo patalpos, kad būtų galima tinkamai atlikti darbą; skerdimo patalpose kiaulėms skersti turi būti išskirta speciali vieta; tačiau tokia speciali vieta nėra būtina, jei kiaulės ir kiti gyvuliai skerdžiami skirtingu metu; tokiais atvejais kiaulių plikymas, šerių šalinimas, grandymas ir nusvilinimas turi būti atliekami specialiose vietose, kurios aiškiai atskirtos nuo skerdimo linijos mažiausiai penkių metrų atviru plotu arba bent trijų metrų aukščio pertvara;
2.3. pakankamai didelės patalpos, naudojamos:
2.3.1. skrandžiams ir žarnoms tuštinti ir valyti; tačiau tokių patalpų nereikia, jei procedūros su skrandžiais atliekamos uždarosios grandinės mechaniniu įrenginiu, turinčiu reikiamą ventiliacijos sistemą ir atitinkančiu šiuos reikalavimus:
2.3.1.1. įrenginys turi būti įrengtas ir paruoštas taip, kad žarnų atskyrimo nuo skrandžio ir skrandžių tuštinimo bei valymo operacijos būtų atliekamos higieniškai; jis turi būti įrengtas specialioje vietoje, aiškiai atskirtoje nuo bet kokios atviros šviežios mėsos pertvara, kurios aukštis – mažiausiai trys metrai nuo grindų ir kuri atitvertų darbui naudojamą plotą; apdorojant kiaules, šio reikalavimo nuostata taikoma tiek, kad šviežia mėsa ir skerdenų šalutiniai produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo,
2.3.1.2. įrenginio konstrukcija ir jo veikimo principas turi veiksmingai apsaugoti šviežią mėsą nuo užteršimo,
2.3.1.3. traukos ventiliatorius turi būti įrengtas ir veikti taip, kad pašalintų kvapus ir leistų išvengti pavojaus užteršti mėsą aerozoliais,
2.3.1.4. įrenginyje turi būti įtaisas, kuriuo vandens nuotekos ir skrandžių turinys uždarosios grandinės principu būtų nuleidžiamas į nuotekų sistemą,
2.3.1.5. srautas, kuriuo skrandžiai patenka į įrenginį ir pašalinami iš jo, turi būti griežtai atskirtas ir nutolęs nuo srauto, kuriuo gabenama šviežia mėsa; ištuštinti ir išvalyti skrandžiai turi būti tuoj pat pašalinti laikantis higienos taisyklių,
2.3.2. žarnoms ir didžiajam prieskrandžiui tvarkyti, jei tai atliekama skerdykloje; tačiau šios operacijos gali būti atliekamos toje pačioje patalpoje, nurodytoje 2.3.1 punkte, jei galima išvengti kryžminio užteršimo,
2.3.3. skerdenos šalutiniams produktams paruošti ir išvalyti, taip pat ir atskira vieta galvoms laikyti pakankamu atstumu nuo kitų skerdenų šalutinių produktų, jei šios operacijos atliekamos skerdykloje, o ne ant skerdimo konvejerio,
2.4. atskira vieta skerdenos šalutiniams produktams pakuoti, jei ši operacija atliekama skerdykloje;
2.5. rakinamos patalpos arba, jei tinkamas klimatas, tinkamai išdėstyti aptvarai, turintys atskirą nuotekų sistemą, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, gyvuliams laikyti, rakinamos patalpos tokiems gyvuliams skersti, sulaikytos mėsos ir mėsos, pripažintos netinkama žmonių maistui, sandėliavimui; įmonėje, kuriai VMVT nedavė leidimo skersti gyvulius arba kurioje tokie gyvuliai skerdžiami pasibaigus įprastam skerdimui, nėra būtina skirti atskirų patalpų šiems gyvuliams skersti, jei imamasi priemonių, leidžiančių išvengti žmonių maistui tinkamos mėsos užteršimo; tokiu atveju patalpos, kurios vėl bus naudojamos gyvuliams, nesergantiems ir neįtariamiems, kad serga, skersti, turi būti ypatingai švariai išvalytos ir išdezinfekuotos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
2.6. pakankamai didelės aušinimo arba užšaldymo patalpos, kuriose antikorozinė įranga suprojektuota taip, kad gabenama arba laikoma šviežia mėsa nesiliestų nei su grindimis, nei su sienomis;
2.9. įrenginiai, leidžiantys apsvaigintą gyvulį kaip galima ilgiau doroti pakabintą; pakabintas gyvulys jokiu būdu negali liestis su grindimis;
III. SPECIALIEJI IŠPJAUSTYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
3. Be bendrųjų reikalavimų išpjaustymo įmonėse, siekiančiose būti patvirtintoms pagal Taisyklių reikalavimus, turi būti:
3.1. pakankamai didelės aušinimo arba šaldymo patalpos, kad jose būtų galima laikyti mėsą, ir, jei įmonėje sandėliuojama supakuota mėsa, pakuotai mėsai laikyti skirta atskira patalpa; nesupakuota mėsa gali būti laikoma tose pačiose atšaldymo ir šaldymo patalpose prieš tai jas išvalius ir išdezinfekavus;
3.2. išpjaustymo, iškaulinėjimo ir vyniojimo patalpa, kurioje įrengtas registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras;
3.3. pakavimo patalpa, kai tokios operacijos atliekamos išpjaustymo įmonėje, jei nesilaikoma šio priedo 79 punkte numatytų reikalavimų;
IV. SPECIALIEJI ŠALTŲJŲ SANDĖLIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
4. Be bendrųjų reikalavimų sandėliuose, kuriuose mėsa laikoma pagal 83 punkto nuostatas, turi būti:
4.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva valyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 83 punkte nurodytoje temperatūroje;
5. Be bendrųjų reikalavimų sandėliuose, kuriuose mėsa laikoma 86, 87 punktuose nurodytomis sąlygomis, turi būti:
5.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva išvalyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 90 punkte numatytoje temperatūroje;
V. ĮMONIŲ PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ HIGIENOS REIKALAVIMAI
6. Turi būti užtikrinta tinkama personalo, patalpų bei įrenginių higiena:
6.1. darbuotojai, tvarkantys neįvyniotą ar įvyniotą mėsą arba dirbantys patalpose ar vietose, kuriose tokia mėsa tvarkoma, pakuojama arba per kurias gabenama, privalo dėvėti švarius ir lengvai valomus galvos apdangalus, vilkėti šviesius darbo drabužius, jei reikia, segėti švarias apykakles ar vilkėti kitus apsaugos rūbus, avėti švarią avalynę; asmenys, kurie skerdžia gyvulius, apdoroja arba tvarko mėsą, darbo dienos pradžioje privalo vilkėti švarius darbo drabužius ir, jei reikia, pasikeisti juos darbo metu; darbuotojai privalo plauti ir dezinfekuoti rankas keletą kartų per dieną ir kiekvieną kartą prieš pradėdami dirbti; asmenys, kurie turėjo kontaktą su nesveikais gyvuliais arba užkrėsta mėsa, privalo tuoj pat kruopščiai nusiplauti rankas iki alkūnių karštu vandeniu, o paskui jas išdezinfekuoti; gamybos patalpose, sandėliuose, pakrovimo, priėmimo, rūšiavimo ir iškrovimo bei kitose vietose ir koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, draudžiama rūkyti;
6.2. į įmonę neturi patekti jokių gyvūnų, išskyrus skersti atgabentus gyvulius, o įmonės teritorijoje gali būti tik darbui joje laikomi gyvūnai; graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai turi būti nuolat naikinami;
7. Patalpų, instrumentų ir darbo įrankių negalima naudoti kitais tikslais, išskyrus šviežios mėsos dorojimą arba ūkiuose auginamų laukinių žvėrių ar paukščių mėsos dorojimą pagal Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2000, Nr. 16-517).
8. 7 punkte nurodytas apribojimas netaikomas:
8.2. paukštienos, triušienos, laukinės faunos mėsos pjaustymui ar mėsos pusgaminių gamybai, jei šios operacijos atliekamos ne tuo pačiu metu, kai pjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių arba paukščių mėsa, nurodyta 7 punkte; išpjaustymo patalpa, kurioje bus išpjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių mėsa, prieš darbą turi būti idealiai išvaloma ir išdezinfekuojama.
11. Visoms reikmėms turi būti naudojamas geriamasis vanduo; tačiau išskirtiniais atvejais garui gaminti gali būti naudojamas negeriamas vanduo su sąlyga, kad negeriamo vandens vamzdžiai būtų įrengti taip, jog šio vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojaus užteršti šviežią mėsą. Išskirtiniais atvejais negeriamą vandenį galima naudoti šaldymo įrangos aušinimui. Negeriamo vandens vamzdžiai turi būti aiškiai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių.
12. Gamybos patalpose arba šviežios mėsos sandėliavimo patalpose draudžiama ant grindų pilti pjuvenas ar kitas panašias medžiagas.
13. Plovimo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti naudojamos taip, kad jos nepakenktų įrankiams, darbo įrangai ir šviežiai mėsai. Po jų panaudojimo įrankiai ir darbo įranga turi būti kruopščiai nuskalaujami geriamuoju vandeniu.
15. Asmenys, dirbantys su šviežia mėsa, turi turėti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių asmuo negalėtų dirbti šio darbo. Tokio asmens medicinos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
VI. PRIEŠSKERDIMINĖ APŽIŪRA
16. Priešskerdiminė apžiūra turi būti atliekama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo gyvulių atgabenimo į skerdyklą ir ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki skerdimo; be to, valstybinis veterinarijos gydytojas gali bet kuriuo metu pareikalauti atlikti priešskerdiminę apžiūrą.
18. Kiekvienas skersti parengtas gyvulys turi būti paženklintas, kad VMVT galėtų nustatyti jo kilmę.
19. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo, esant tinkamam apšvietimui, kompetentingai atlikti priešskerdiminę apžiūrą.
20. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo patikrinti, ar į skerdyklą atvežti gyvuliai atitinka Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
21. Priešskerdiminės apžiūros metu turi būti nustatyta:
21.1. ar gyvuliai neserga kuria nors žmonėms ir gyvūnams perduodama liga, ar jų bendra būklė ir tam tikri požymiai nerodo juos esant užsikrėtusius;
21.2. ar gyvuliams nebūdingi ligos arba bendros būklės sutrikimo požymiai, leidžiantys įtarti, kad jų mėsa gali būti netinkama žmonių maistui; taip pat būtina atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, iš kurių paaiškėtų, kad gyvuliams buvo skirta vaistinį poveikį turinčių medžiagų arba jie buvo šeriami medžiagomis, dėl kurių jų mėsa galėtų pakenkti žmonių sveikatai;
22. Pavargusiems arba sunerimusiems gyvuliams būtina leisti bent 24 valandas pailsėti, jei valstybinis veterinarijos gydytojas nenusprendžia kitaip.
23. Gyvulius, kuriems nustatytas bent vienas iš 21.1 ir 21.2 punktuose nurodytų požymių, skersti mėsai, kuri būtų naudojama žmonių maistui, draudžiama.
24. Gyvulių, nurodytų 23 punkte, skerdimas turi būti atidėtas. Šie gyvuliai turi būti nuodugniai ištirti ir nustatyta susirgimo diagnozė.
25. Kai susirgimo diagnozei nustatyti būtina atlikti poskerdiminį patikrinimą, valstybinis veterinarijos gydytojas pareikalauja, kad tokie gyvuliai būtų skerdžiami atskirai arba po įprastinio gyvulių skerdimo.
26. Jei po 24 punkte nurodyto gyvulių poskerdiminio patikrinimo, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, diagnozei patvirtinti būtini papildomi tyrimai, papildomai atliekamas reikalingas bakteriologinis tyrimas ir vaistinį poveikį turinčių medžiagų, kurių naudojimą galima įtarti, likučių paieška.
VII. SKERDIMO, IŠPJAUSTYMO IR MĖSOS TVARKYMO HIGIENOS REIKALAVIMAI
27. Į skerdimo patalpą atgabenti gyvuliai turi būti nedelsiant paskersti, jiems nuleidžiamas kraujas, nulupama oda ar pašalinami šeriai, jie išdorojami, vidaus organai išimami taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo.
28. Žmonių maistui skirtas kraujas turi būti supilamas į švarias talpyklas. Jo negalima maišyti rankomis, o tik higienos reikalavimus atitinkančiais įrankiais.
29. Nepažeidžiant 39.4.1 punkte numatytos išlygos, odą, išskyrus kiaulių, privaloma nedelsiant nulupti. Jei kiaulių oda nenulupama, tuoj pat turi būti pašalinti šeriai. Atliekant šią operaciją, jei po to kiaulės rūpestingai nuplaunamos geriamuoju vandeniu, gali būti naudojamos šerių nuėmimo medžiagos. Veršiukų ir avių galvų lupti nebūtina, jei jos tvarkomos taip, kad būtų išvengta šviežios mėsos užteršimo.
30. Vidaus organai turi būti nedelsiant išimti; ši operacija turi būti baigta ne vėliau kaip per 45 minutes nuo gyvulių apsvaiginimo, o ritualinio skerdimo atveju – praėjus pusei valandos nuo kraujo nuleidimo. Plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis gali būti atskirti nuo skerdenos arba palikti natūraliai prie jos prisijungę. Tuo atveju, kai plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis atskiriami, juos būtina sunumeruoti arba kitu būdu paženklinti, kad būtų galima atsekti, kokiai skerdenai jie priklauso; šis reikalavimas taip pat taikomas galvai, liežuviui, virškinamajam traktui ir bet kokiai kitai gyvulio daliai, kurią būtina apžiūrėti arba patikrinti pagal Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles. Iki apžiūros pabaigos minėtos dalys turi būti paliktos prie skerdenos. Tačiau penis, jei jame nepastebima jokių patologinių požymių arba sužeidimų, gali būti tuoj pat išmestas. Visų rūšių gyvulių inkstai turi būti atskirti nuo riebalinio apvalkalo; galvijų, kiaulių ir neporakanopių gyvulių perirenalinė kapsulė taip pat turi būti atskirta.
31. Mėsoje negalima palikti jokių įrankių; draudžiama valyti mėsą audeklo gabalėliu arba kitomis medžiagomis bei pučiamu oru. Ritualiniais sumetimais gali būti leidžiama pašalinti kurį nors organą pučiamu oru, tačiau toks organas neturi būti naudojamas žmonių maistui. Valstybiniam veterinarijos gydytojui leidus, ėriukams ir ožiukams, kurių gyvas svoris yra mažesnis negu 15 kg, lupti, laikantis higienos reikalavimų, galima naudoti mechaninį įpūtimą.
32. Neporakanopių, vyresnių kaip keturių savaičių amžiaus paršelių ir vyresnių kaip šešių mėnesių amžiaus galvijų skerdenų poskerdiminis patikrinimas turi būti atliekamas, padalijus skerdenas išilgai stuburo į dvi dalis. Valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti išilgai perkirsti bet kurio gyvulio galvą arba bet kurią skerdeną. Tačiau, atsižvelgusi į technologijos reikalavimus arba vietinius mėsos vartojimo įpročius, VMVT gali leisti pateikti apžiūrai neperkirstas kiaulių galvas.
33. Kol neatliktas poskerdiminis patikrinimas, draudžiama nepatikrintoms skerdenoms ir skerdenų šalutiniams produktams liestis su patikrintomis skerdenomis ir skerdenų šalutiniais produktais; tokias skerdenas draudžiama perkelti į kitą vietą, pjaustyti arba kitaip apdoroti.
34. Draudžiama mėsai, skrandžiams, žarnoms ir skerdenų šalutiniams produktams, kurie neskirti žmonių maistui ir buvo sulaikyti arba pripažinti netinkamais žmonių maistui, liestis su mėsa, pripažinta tinkama žmonių maistui; netinkama žmonių maistui mėsa turi būti nedelsiant nugabenta į specialias patalpas arba sudėta į konteinerius, esančius tokioje vietoje ir sukonstruotus taip, kad būtų išvengta kitos šviežios mėsos užteršimo.
35. Jei nepasibaigus poskerdiminiam patikrinimui į tą patį konteinerį supilamas kelių gyvulių kraujas ir sudedami skerdenos šalutiniai produktai, visas konteinerio turinys, jei buvo pripažinta netinkama bent vieno į konteinerį sudėto gyvulio skerdena, turi būti pripažintas netinkamu žmonių maistui.
36. Mėsa, taip pat ir skerdenos šalutiniai produktai turi būti tvarkomi, apipjaustomi, toliau apdorojami bei gabenami laikantis higienos reikalavimų. Jei tokia mėsa pakuojama, būtina laikytis 2.4 punkto ir XI skyriaus reikalavimų. Supakuota/įvyniota mėsa ir nesupakuota/neįvyniota šviežia mėsa turi būti laikoma atskirose patalpose.
VIII. POSKERDIMINIS PATIKRINIMAS
37. Norint nustatyti, ar mėsa tinka žmonių maistui, visos gyvulio dalys ir kraujas turi būti apžiūrimi nedelsiant po skerdimo.
38. Poskerdiminį patikrinimą sudaro:
38.2. 39–42 punktuose nurodytų organų ir, jei valstybiniam veterinarijos gydytojui atrodo būtina, gimdos apčiuopa;
38.3. tam tikrų organų bei limfmazgių ir, atsižvelgus į valstybinio veterinarijos gydytojo padarytas išvadas, gimdos pjūvis; jei apžiūrint arba apčiuopiant tam tikrus organus pastebimos žaizdos, galinčios užteršti skerdenas, įrenginius, darbuotojus arba darbo patalpas, šių organų pjūvių negalima atlikti skerdykloje ar kitoje įmonės vietoje, kur galėtų būti užteršta šviežia mėsa;
39. Valstybinis veterinarijos gydytojas poskerdiminį patikrinimą atlieka taip:
39.1. vyresnių negu šešių savaičių amžiaus galvijų:
39.1.1. galvos ir gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio, antrykliniai ir paausiniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales, mandibulares ir parotidei) turi būti įpjauti ir ištirti, būtina ištirti paviršinius kramtomuosius raumenis, kuriuose lygiagrečiai su apatiniu žandikauliu būtina padaryti du pjūvius, ir giliuosius kramtomuosius raumenis (sparniniai (pterygoideus) raumenys), kuriuos būtina įpjauti išilgai vienos plokštumos; liežuvį reikia apčiuopti, atlaisvinti, apžiūrėti, nuodugniai apžiūrėti snukį ir ryklę; tonzilės turi būti pašalintos,
39.1.2. trachėjos apžiūra, plaučių ir stemplės apžiūra ir apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti įpjauti ir ištirti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui,
39.1.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis perpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara,
39.1.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa: įpjaunamas kepenų paviršius ir atliekamas pjūvis ties uodeguotosios skilties pagrindu, kad būtų galima ištirti tulžies latakus; kasos limfmazgių patikrinimas ir apčiuopa,
39.1.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir priekiniai žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas,
39.1.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra, jei reikia, apčiuopa ir įpjovimas: karvių kiekviena tešmens pusė turi būti atveriama ilgu, giliu pjūviu, kadangi turi būti įpjauti pieną išskiriančios ertmės (sinus lactiferes) ir tešmens limfiniai mazgai, nebent tešmuo nebūtų naudojamas žmonių maistui;
39.2. jaunesnių negu šešių savaičių amžiaus galvijų:
39.2.1. galvos ir gerklės apžiūra: antrykliniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales) turi būti įpjauti ir ištirti; turi būti apžiūrėtas snukis ir ryklė, liežuvis turi būti apčiuoptas; tonzilės turi būti šalinamos,
39.2.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra, plaučių apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti įpjauti ir ištirti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui,
39.2.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara,
39.2.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa, jei reikia, įpjaunamos kepenys ir jų limfiniai mazgai,
39.2.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas,
39.3. kiaulių:
39.3.1. galvos ir gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio limfmazgiai (Lnn. mandibulares) turi būti įpjauti ir ištirti; turi būti apžiūrėtas snukis, ryklė ir liežuvis; tonzilės turi būti šalinamos,
39.3.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra; plaučių bei bronchinių ir tarpusienio limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) apčiuopa: trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui,
39.3.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara,
39.3.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas,
39.3.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra ir, jei reikia, pieno liaukų apčiuopa ir įpjovimas,
39.4. avių ir ožkų:
39.4.1. nulupus odą, apžiūrima galva ir, kilus abejonių, tiriama gerklė, burna, liežuvis ir rykliniai bei paausiniai limfmazgiai; nepažeidžiant gyvulių sveikatos reikalavimų, šie tyrimai nebūtini tada, kai VMVT gali garantuoti, kad galva, taip pat ir liežuvis bei smegenys nebus naudojami žmonių maistui,
39.4.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra; plaučių bei bronchinių ir tarpusienio limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) apčiuopa; kilus abejonių, šiuos organus ir limfmazgius būtina įpjauti ir ištirti,
39.4.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa; kepenų paviršiaus įpjovimas, siekiant ištirti tulžies latakus,
39.4.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra,
39.5. naminių neporakanopių gyvūnų:
39.5.1. galvos ir, atlaisvinus liežuvį, gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio, antrykliniai ir paausiniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales, mandibulares ir parotidei) turi būti apčiuopti ir, jei reikia, įpjauti; liežuvis atlaisvinamas, kad būtų galima kruopščiai patikrinti snukį ir ryklę; tonzilės turi būti šalinamos,
39.5.2. trachėjos, plaučių ir stemplės apžiūra; plaučių apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti apčiuopti ir, jei reikia, įpjauti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui,
39.5.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara,
39.5.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra; kepenų ir jų limfmazgių apčiuopa; jei reikia, ir kasos limfmazgių apčiuopa,
39.5.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, jei reikia, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių įpjovimas,
39.5.8. inkstų apžiūra, apčiuopa ir, jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas,
39.5.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra ir, jei reikia, pieno liaukų įpjovimas,
39.5.12. bambos srities ir sąnarių apžiūra ir apčiuopa; kilus abejonių, bambos srityje turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai,
40. Kilus abejonių, valstybinis veterinarijos gydytojas gali pjaustyti bei apžiūrinėti tam tikras gyvulių dalis, kad priimtų galutinį sprendimą.
41. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas nustato, kad yra aiškiai pažeisti higienos reikalavimai arba nėra sąlygų tinkamai atlikti poskerdiminį patikrinimą, jis turi teisę imtis veiksmų, susijusių su įrenginių arba patalpų panaudojimu, ar kitų reikalingų priemonių, gali sumažinti gamybos apimtis arba nutraukti gamybą.
43. Be to, valstybinis veterinarijos gydytojas privalo sistemingai atlikti:
43.1. tyrimus dėl kiaulių cisticerkozės; šis tyrimas turi apimti tiesiogiai matomų raumenų paviršių, ypač šlaunų raumenų, diafragmos kojyčių, tarpšonkaulinių raumenų, širdies, liežuvio, gerklų ir, jei reikia, pilvo sienelės ir didžiųjų bei mažųjų juosmens raumenų (psoaos), nuo kurių nuimti riebalai, tyrimą;
43.2. neporakanopių gyvulių įnosių tyrimus, nuodugniai apžiūrint trachėjos, gerklų, nosies ertmių, sinusų ir jų atšakų gleivines, prieš tai padalijus pusiau galvą ir išpjovus nosies pertvarą;
44. Tyrimas dėl trichineliozės atliekamas remiantis patikrintais, mokslo pripažintais metodais, kurie nurodyti Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 107-3412).
45. Tyrimo dėl trichineliozės rezultatai turi būti įvertinti taikant standartinį metodą, nustatytą pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, ir Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui pateikus savo nuomonę; šis metodas turi būti toks pat patikimas, kaip ir nurodytos Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklių 5 skyriuje numatytas trichinoskopijos metodas.
46. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo užregistruoti priešskerdiminės apžiūros ir poskerdiminio patikrinimo rezultatus nustatytos formos žurnale ir, jei diagnozuojamos Taisyklių 21 punkte nurodytos žmonėms perduodamos ligos, perduoda juos VMVT, atsakingai už bandos, iš kurios tie gyvuliai yra kilę, priežiūrą, taip pat ir asmeniui, atsakingam už šią bandą.
IX. MĖSOS IŠPJAUSTYMO REIKALAVIMAI
47. Pjaustyti galvijų mėsą į gabalus, mažesnius už tuos, kurie nurodyti Taisyklių 6.1 punkte, imti iš jos kaulus arba smulkinti į gabalėlius jų skerdenos šalutinius produktus leidžiama tik patvirtintose išpjaustymo įmonėse.
48. Įmonės savininkas arba jo atstovas privalo padėti atlikti įmonės veterinarinės priežiūros operacijas, ypač tas, kurios laikomos būtinomis, ir skirti VMVT reikalingas patalpas; valstybiniam veterinarijos gydytojui paprašius, privalo informuoti, iš kur mėsa atgabenta į išpjaustymo įmonę.
49. Nepažeidžiant 7, 8, 9 punktų nuostatų, mėsa, neatitinkanti Taisyklių 6.2.2 punkto reikalavimų, gali būti laikoma patvirtintose išpjaustymo įmonėse tik specialiose sandėliavimui skirtose patalpose; ji turi būti išpjaustoma kitoje vietoje ir kitu metu nei mėsa, kuri atitinka Taisykles. Valstybiniam veterinarijos gydytojui turi būti suteikta teisė bet kuriuo metu patekti į visas sandėliavimo ir gamybos patalpas, kad jis galėtų įsitikinti, ar laikomasi aukščiau minėtų nuostatų.
50. Šviežia mėsa turi būti gabenama į 3.2 punkte numatytas patalpas. Supjaustyta ir, jei reikia, supakuota mėsa iškart turi būti išgabenta į šaldymo patalpas, nurodytas 3.1 punkte.
51. Į išpjaustymo patalpas išvežama mėsa turi būti patikrinta ir, jei reikia, apipjaustyta. Darbo vietoje, kurioje atliekama ši operacija, turi būti atitinkami įrenginiai ir tinkamas apšvietimas.
52. Pjaustomos, iškaulinėjamos, vyniojamos ir pakuojamos mėsos vidaus temperatūra turi būti +7oC arba žemesnė. Išpjaustymo patalpos aplinkos temperatūra neturi viršyti +12oC. Pjaustomų, vyniojamų ar pakuojamų kepenų vidaus temperatūra turi būti +3oC arba žemesnė. Išpjaustomų, iškaulinėjamų, smulkinamų į gabalus, pjaustomų kubeliais, vyniojamų ir pakuojamų kepenų, inkstų ir galvų mėsos vidaus temperatūra turi būti +3oC arba žemesnė.
53. Taikant išimtis 50 ir 52 punkto reikalavimams, galima išpjaustyti šiltą mėsą. Tuo atveju mėsa iš skerdimo patalpų turi būti nedelsiant vežama į išpjaustymo patalpą. Skerdimo ir išpjaustymo patalpos turi būti toje pačioje pastatų grupėje ir gana arti viena kitos, kad mėsą būtų galima vežti ir išpjaustyti nedelsiant. Išpjaustyta ir, jei reikia, supakuota mėsa turi būti išvežta į atitinkamą atšaldymo patalpą.
X. IŠPJAUSTYTOS IR SANDĖLIUOJAMOS MĖSOS STEBĖSENA
55. Patvirtintų mėsos išpjaustymo įmonių ir patvirtintų šaltųjų sandėlių priežiūrą atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas.
56. Valstybinio veterinarijos gydytojo funkcijos:
56.3. šviežios mėsos sveikumo tikrinimas prieš išpjaustymą ir kai mėsa išvežama iš 55 punkte nurodytos įmonės;
56.4. V skyriuje nurodytų patalpų, įrenginių ir instrumentų, taip pat ir darbuotojų, įskaitant jų drabužius, higienos priežiūra;
XI. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU
57. Už ženklinimą sveikumo ženklu atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atsako už ir prižiūri:
58. Sveikumo ženklo spaudas turi būti 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio, ovalo formos, kuriame aiškiai įskaitomais rašmenimis pateikiama ši informacija:
- viršuje – didžiosiomis raidėmis „LT“ arba „LIETUVA“ ar „LITHUANIA“,
- viduryje – įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris,
- apačioje – EEB (ši informacija nurodoma nuo įstojimo į ES).
59. Sveikumo ženkle raidės turi būti mažiausiai 0,8 cm, skaičiai – bent 1 cm aukščio. Ženklinant ėriukų, ožiukų ir paršelių skerdenas sveikumo ženklu, raidės ir skaičiai gali būti sumažinti. Be to, sveikumo ženkle gali būti valstybinio veterinarijos gydytojo, paženklinusio skerdenas sveikumo ženklu, identifikacijos numeris.
60. Laikantis 58, 59 punktų reikalavimų, skerdenos dalys turi būti ženklinamos rašaliniu sveikumo ženklu arba šis ženklas išdeginamas:
60.1. jei skerdena sveria daugiau kaip 65 kilogramus, turi būti ženklinama kiekviena skerdenos dalis bent šiose vietose: išorinėje šlaunų, juosmens, nugaros, krūtinės ir menčių pusėje;
60.2. ėriukų, ožiukų ir paršelių skerdenos turi turėti ne mažiau kaip du ženklus – po vieną ant kiekvienos skerdenos pusės ant mentės arba išorinėje šlaunų pusėje;
61. Ėriukų, ožiukų ir paršelių skerdenoms ženklinti galima naudoti vienkartines etiketes (korteles).
62. Galvijų, kiaulių ir neporakanopių kepenyse turi būti išdeginamas sveikumo ženklas, jeigu jos yra skirtos ES šaliai, ar Islandijos Respublikai, Lichtenšteino Kunigaikštystei ir Norvegijos Karalystei.
63. Visi kiti žmonių maistui tinkami skerdenos šalutiniai produktai nedelsiant turi būti paženklinami, kaip nurodyta 58, 59 punktuose, tiesiai ant produkto arba pakuotės. Pagal 58, 59 punktų reikalavimus sveikumo ženklo spaudas turi būti dedamas ant etiketės, kuri yra pritvirtinta prie pakuotės, arba tiesiog ant pakuotės.
65. Supakuota supjaustyta mėsa ir supakuoti skerdenos šalutiniai produktai, nurodyti 62, 63 punktuose, turi būti paženklinti sveikumo ženklu pagal 58, 59 punktų reikalavimus. Sveikumo ženkle turi būti nurodytas išpjaustymo įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris. Sveikumo ženklas turi būti uždėtas prie pakuotės pritvirtintoje etiketėje arba išspaustas ant pakuotės taip, kad būtų pažeidžiamas atidarant pakuotę. Sveikumo ženklo nesunaikinti galima leisti tik tuo atveju, jeigu atidarymo metu sunaikinama pakuotė. Tačiau tais atvejais, kai išpjaustyta mėsa arba skerdenos šalutiniai produktai vyniojami pagal 78 punkto reikalavimus, minėta etiketė gali būti tvirtinama prie vyniojimo medžiagos. Jei skerdenos šalutiniai produktai buvo supakuoti skerdykloje, sveikumo ženkle nurodomas tos skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numeris. Šis reikalavimas taip pat taikomas 71 punkto reikalavimus atitinkančioms pakuotėms.
66. Jeigu šviežia mėsa suvyniota porcijomis, skirtomis parduoti tiesiogiai vartotojui, taikomi 63 ir 65 punkto reikalavimai. Tačiau tokios šviežios mėsos sveikumo ženklo matmenys gali neatitikti 58, 59 punktų reikalavimų. Kai mėsa yra perpakuojama kitoje įmonėje nei buvo suvyniota pirmą kartą, ant vyniojimo medžiagos turi būti išpjaustymo įmonės, kurioje mėsa buvo pirmą kartą suvyniota, sveikumo ženklas, o ant pakuotės turi būti perpakavimo centro sveikumo ženklas.
67. Neporakanopių mėsa bei šios mėsos pakuotės turi būti ženklinamos sveikumo ženklu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
68. Spaudui galima naudoti Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 1999, Nr. 3-76) nurodytas medžiagas.
XII. ŠVIEŽIOS MĖSOS VYNIOJIMAS IR PAKAVIMAS
69. Pakuotės (pavyzdžiui: pakavimo dėžutės, kartoninės dėžės) turi atitikti visus higienos reikalavimus, ypač:
70. Medieną galima naudoti tik ėriukų ir ožiukų skerdenoms sudėti ir tik tada, jeigu imamasi visų apsaugos priemonių, kad, suplyšus įvyniojimo medžiagoms, mėsa nekontaktuotų su mediena.
71. Pakuotės negali būti dar kartą naudojamos, nebent jos pagamintos iš antikorozinių medžiagų, kurias lengva išvalyti ir kurios prieš panaudojimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos.
72. Jei šviežią mėsą arba skerdenos šalutinius produktus po išpjaustymo reikia pakuoti, tai turi būti atliekama nedelsiant, laikantis higienos reikalavimų.
73. Išpjaustyta mėsa ir skerdenos šalutiniai produktai, išskyrus kiaulių lašinius ir šoninę, jei jie nėra gabenami pakabinti, turi būti įvynioti.
74. Įvyniojimo medžiaga turi būti permatoma ir bespalvė bei atitikti 69 punkto reikalavimus; draudžiama antrą kartą naudoti įvyniojimo medžiagą.
75. 74 punkto reikalavimo galima nepaisyti, jeigu šaldyta mėsa yra naudojama kaip žaliava tolesniam perdirbimui pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2001, Nr. 16-517) reikalavimus.
76. Tiekiamos į prekybos tinklus ar importuojamos įvyniotos kepenys, inkstai ar širdys turi būti nesupjaustyti.
78. Jei įvyniojimo medžiaga užtikrina produkto saugą, ji nebūtinai turi būti peršviečiama ir bespalvė. Konteineris gali būti naudojamas kaip antrinė pakuotė, jeigu laikomasi kitų 69 punkto reikalavimų.
79. Mėsa gali būti pjaustoma, tvarkoma, vyniojama ir pakuojama toje pačioje patalpoje, jeigu laikomasi šių sąlygų:
79.1. patalpa yra pakankamai didelė ir įrengta taip, kad aukščiau minėtų operacijų metu joje būtų užtikrintos higienos sąlygos;
79.2. pakavimo arba įvyniojimo medžiagos yra aptrauktos apsaugine danga, atsparia pažeidimams, kurie gali atsirasti gabenant pakavimo ar įvyniojimo medžiagas į įmonę; jos laikomos atskiroje įmonės patalpoje, laikantis higienos reikalavimų;
79.3. patalpose, kuriose laikomos pakavimo medžiagos, nėra dulkių, kenkėjų, į jas nepatenka oro iš tų patalpų, kuriose yra medžiagų, galinčių užteršti šviežią mėsą; pakuotės nelaikomos ant grindų;
79.4. prieš atgabenant pakavimo medžiagas į patalpą, jos yra supakuojamos laikantis higienos reikalavimų;
79.5. pakavimo medžiagos atgabenamos į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir nedelsiant naudojamos; jų netvarko darbuotojai, dirbantys su šviežia mėsa;
80. Šviežią mėsą galima pakuoti ir išpjaustymo patalpoje į 71 punkto reikalavimus atitinkančius konteinerius, jei jie prieš atgabenant į išpjaustymo patalpą buvo išvalyti ir išdezinfekuoti.
XIII. VETERINARIJOS SERTIFIKATAS
82. Veterinarijos sertifikato originalą, kuris turi būti gabenamas su mėsa iki jos pristatymo vietos, privalo išduoti valstybinis veterinarijos gydytojas mėsos pakrovimo metu. Sertifikato forma turi atitikti 4 priede nurodytą formą; sertifikatas turi būti surašytas viename lape valstybine pristatymo šalies kalba arba kalbomis.
XIV. LAIKYMAS
83. Tuoj pat po poskerdiminio patikrinimo šviežia mėsa turi būti atšaldoma; palaikoma nuolatinė vidaus temperatūra: skerdenų ir jos gabalų – ne aukštesnė kaip +7 oC, skerdenos šalutinių produktų – ne aukštesnė kaip +3 oC.
84. Dėl techninių priežasčių, susijusių su mėsos brandinimu, VMVT kiekvienu atskiru atveju gali leisti nesilaikyti 83 punkto reikalavimo, kai mėsa gabenama į netoli nuo skerdyklos esančias išpjaustymo įmones arba mėsos parduotuves, jeigu vežama ne ilgiau kaip dvi valandas.
85. Užšaldyti skirta šviežia mėsa turi būti atgabenta tiesiai iš patvirtintos skerdyklos arba patvirtintos išpjaustymo įmonės.
86. Šaldymo įrenginiais šviežia mėsa užšaldoma patalpose, esančiose toje pačioje įmonėje, kur ji buvo apdorota ar išpjaustyta, arba patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose.
87. Užšaldyti skirti Taisyklių 6.1 punkte ir 63 punkte nurodyti skerdenų gabalai bei skerdenų šalutiniai produktai turi būti užšaldyti nedelsiant, jei jų nereikia subrandinti. Tokiu atveju jie užšaldomi nedelsiant po subrandinimo.
88. Skerdenos, skerdenų pusės, skerdenų pusės, supjaustytos ne daugiau kaip į tris gabalus, skirtus didmeninei prekybai, ir ketvirčiai turi būti užšaldyti nedelsiant pasibaigus brandinimo laikui.
90. Užšaldytos mėsos vidaus temperatūra turi būti -12 oC arba žemesnė; tokia mėsa negali būti sandėliuojama aukštesnėje temperatūroje.
92. 4 ir 5 punktuose nurodytose šaldymo patalpose, jei mėsa nėra įpakuota arba laikoma atskiroje vietoje, negali būti laikoma jokių kitų produktų, galinčių užteršti mėsą.
XV. GABENIMAS
94. Šviežia mėsa turi būti gabenama sandariomis transporto priemonėmis arba, kai mėsa importuojama pagal Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarką ar tranzitu gabenama per trečiosios šalies teritoriją, plombuotomis transporto priemonėmis, suprojektuotomis ir įrengtomis taip, kad visą gabenimo laiką būtų palaikoma XIV skyriuje nurodyta temperatūra.
95. Mėsos skerdenos, jų pusės, skerdenos, supjaustytos į tris gabalus, bei skerdenų ketvirčiai išimties 94 punktui tvarka gali būti transportuojami aukštesnėje negu XIV skyriuje nurodytoje temperatūroje, t. y. sąlygomis, kurios gali būti nustatomos ES teisės aktais ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, po konsultacijų su Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu.
96. Transporto priemonės šviežiai mėsai gabenti turi atitikti šiuos reikalavimus:
96.1. jų vidinis paviršius arba bet kuri kita dalis, kuri gali liestis su mėsa, turi būti pagaminti iš antikorozinės medžiagos, kuri negali paveikti mėsos organoleptinių savybių arba padaryti ją kenksmingą žmonių sveikatai; vidiniai paviršiai turi būti lygūs ir lengvai valomi bei dezinfekuojami;
96.2. jose turi būti įrengtos priemonės, saugančios mėsą nuo vabzdžių ir dulkių; jos turi būti atsparios vandeniui;
96.3. gabenant skerdenas, skerdenų puses, skerdenų puses, supjaustytas ne daugiau kaip į tris gabalus, skirtus didmeninei prekybai, ketvirčius ir neįpakuotą supjaustytą mėsą, jose turi būti įrengti korozijai atsparūs įtaisai mėsai pakabinti, pritvirtinti tokiame aukštyje, kad mėsa negalėtų liestis su grindimis. Ši nuostata netaikoma higieniškai įpakuotai užšaldytai mėsai. Gabenant oro transportu, įtaisai mėsai pakabinti nebūtini, jei mėsai pakrauti, laikyti ir iškrauti naudojami tinkami, higieniški, korozijai atsparūs įrenginiai.
97. Transporto priemonės, skirtos mėsai gabenti, negali būti naudojamos gyviems gyvuliams arba produktams, galintiems užteršti mėsą, vežti.
98. Transporto priemonėje, kuria gabenama mėsa, negali būti kitų produktų, galinčių ją užteršti, nebent būtų imtasi tam tikrų atsargumo priemonių. Įpakuota ir neįpakuota mėsa turi būti gabenama atskiromis transporto priemonėmis, nebent toje pačioje transporto priemonėje būtų pertvara, galinti apsaugoti neįpakuotą mėsą nuo įpakuotos. Be to, ta pačia transporto priemone negali būti gabenami nenuplikyti ir nevalyti skrandžiai, nenuluptos, nenuplikytos galvos ir kojos su nepašalintais šeriais.
99. Šviežią mėsą draudžiama gabenti neišvalyta ar neišdezinfekuota transporto priemone ar sudėjus į neišvalytą ar neišdezinfekuotą konteinerį.
100. Skerdenos, skerdenų pusės ir ketvirčiai, skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris gabalus, skirtus didmeninei prekybai, išskyrus užšaldytą mėsą, įpakuotą pagal higienos reikalavimus, turi būti gabenami pakabinti, išskyrus tuos atvejus, kai gabenama oro transportu, kaip nurodyta 96.3 punkte.
101. Šviežios mėsos gabalai, išskyrus nurodytus 100 punkte, ir skerdenos šalutiniai produktai, jei jie neįpakuoti ar nesudėti į korozijai atsparius konteinerius, turi būti pakabinami arba dedami ant stovų. Stovai, pakuotės ar konteineriai turi atitikti higienos ir šių Taisyklių reikalavimus.
102. Žarnas galima gabenti sudėtas į tvirtas, vandens ir riebalų nepraleidžiančias talpyklas, kurios antrą kartą gali būti panaudotos tik jas išvalius ir išdezinfekavus.
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką
taisyklių 2 priedas
REIKALAVIMAI MAŽO PAJĖGUMO ĮMONĖMS
I. BENDRIEJI MAŽO PAJĖGUMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Mažo pajėgumo įmonėse turi būti:
1.1. patalpose, kuriose gaminama ir tvarkoma šviežia mėsa:
1.1.1. vandeniui atspari grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo per groteles ir kvapų gaudykles turi būti nuleidžiamas kanalais į nuotekų sistemą, kad nebūtų kvapų,
1.1.2. lygios, patvarios, neperšlampamos sienos, ne mažiau kaip du metrus padengtos šviesia, plaunama danga, o skerdyklose – bent tris metrus; jei 1 priedo 4 punkte nurodytose patalpose medinės sienos buvo įrengtos iki 1991 m. liepos 1 d., įmonės patvirtinimas nepanaikinamas,
1.1.3. durys, pagamintos iš lengvai valomų, nerūdijančių ir bekvapių medžiagų; jei mėsa sandėliuojama įmonėje, sandėliavimo patalpos turi atitikti aukščiau minėtus reikalavimus,
1.2. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms plauti ir dezinfekuoti bei įrankiams plauti karštu vandeniu; rankoms plauti turi būti įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai, paruoštos valymo ir dezinfekavimo bei rankų džiovinimo higieninės priemonės;
1.3. kuo arčiau darbo vietų arba gretimoje patalpoje įrankių dezinfekavimo priemonės ir karštas vanduo, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 82 °C;
1.5. instrumentai ir darbo įranga: pjaustymo stalai, stalai su atskiriamu išpjaustymo paviršiumi, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai, – pagaminti iš antikorozinės mėsai nekenkiančios medžiagos, neteršiantys mėsos, lengvai valomi ir dezinfekuojami; draudžiama naudoti medinius gaminius;
1.6. atitinkanti higienos reikalavimus nerūdijančių medžiagų įranga ir įrenginiai:
1.6.2. mėsos laikymui konteineriuose, kad nei mėsa, nei konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis,
1.7. šaldymo įrenginiai Taisyklėse reikalaujamai mėsos vidaus temperatūrai palaikyti; šaldymo įrenginių kondensacinio vandens nuvedimo sistema turi būti prijungta prie nuotekų sistemos taip, kad nekiltų mėsos užteršimo pavojaus;
1.8. pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ tiekiamas geriamasis vanduo; išimties atvejais gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garui gaminti, gaisrams gesinti arba aušinimo ar šaldymo įrenginiams aušinti su sąlyga, kad šie vamzdžiai būtų įrengti taip, kad negeriamo vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojaus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;
1.9. karšto geriamojo vandens tiekimas, kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
1.11. bent vienas praustuvas ir tualetai su tekančiu vandeniu; tualetai neturi atsidaryti tiesiai į gamybos patalpas. Į praustuvą turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jo turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų bei rankų džiovinimo higieninių priemonių; praustuvas turi būti šalia tualetų.
II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI MAŽO PAJĖGUMO SKERDYKLŲ PATVIRTINIMUI
2. Be I skyriuje nurodytų reikalavimų, skerdyklose turi būti bent:
2.1. pakankamai dideli gardai gyvuliams, jei jie prieš skerdimą yra laikomi skerdyklos teritorijoje, laikyti;
2.2. skerdimo patalpa ir, atsižvelgiant į operacijas, kurios joje bus atliekamos skerdimo metu, patalpos, pakankamai didelės, kad darbas būtų atliekamas higienos sąlygomis;
2.4. skerdimo patalpoje iki 3 m aukščio arba iki lubų plaunamos sienos; skerdžiant turi būti tinkamai ištraukiami garai;
2.5. įrengimai, leidžiantys kuo ilgiau po apsvaiginimo doroti pakabintą gyvulį; dorojamas pakabintas gyvulys jokiu būdu neturi liesti grindų;
3. Skerdimo patalpoje draudžiama tuštinti arba valyti skrandžius bei žarnas arba laikyti odas, ragus, kanopas ir kiaulių šerius. Skerdykloje skrandžius ir žarnas galima valyti nevykdant skerdimo.
4. Jei mėšlas iš skerdyklos teritorijos kasdien neišvežamas, jis turi būti laikomas atskirtoje vietoje.
6. Sergantys arba įtariami, kad serga, gyvuliai neturi būti skerdžiami skerdyklose, išskyrus tuos atvejus, kai VMVT padaro išimtį. Tuo atveju skerdžiama VMVT prižiūrint ir imamasi priemonių apsaugoti mėsą nuo užteršimo; patalpos prieš kitą gyvulių skerdimą turi būti ypač švariai išvalytos ir išdezinfekuotos, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką
taisyklių 3 priedas
PAGALBINIO PERSONALO KVALIFIKACIJA
1. Taisyklių 29–33 punktuose nurodytu pagalbiniu personalu gali tapti tik tie asmenys, kurie išklauso bent 400 valandų trukmės teorijos kursą, nurodytą 3.1 punkte, tyrimų stebėjimą ir kurie valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint atliko bent 200 valandų trukmės praktinius darbus. Praktinis darbas atliekamas skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, šaltuosiuose sandėliuose ir šviežios mėsos tikrinimo vietose.
2. Tačiau personalas, minimas Šviežios paukštienos ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, gali išklausyti mokymo programą, kurios teorinė dalis sumažinta iki 200 valandų.
3. Šių Taisyklių 32 punkte minimas žinių patikrinimas susideda iš teorinės ir praktinės dalies ir apima šias temas:
3.1. teorinė dalis:
3.1.4. higienos, ypač pramonės, skerdimo, išpjaustymo ir sandėliavimo higienos bei darbo higienos pagrindai,
3.1.5. žinios apie skerdimo, šviežios mėsos tikrinimo, paruošimo, vyniojimo, pakavimo ir gabenimo būdus bei tvarką,
3.1.6. žinios apie su darbu susijusius įstatymus, įstatymų lydimuosius aktus ir administracines nuostatas,
3.2. praktinė dalis:
Šviežios mėsos paruošimo ir
tiekimo į rinką taisyklių
4 priedas
VETERINARIJOS SERTIFIKATAS
ŠVIEŽIAI MĖSAI1
SPECIMENT HEALTH CERTIFIKATE
for fresh meat 1 referred to in Article 3 (A) (1) (f) (iii) of Directive 64/433/EEC
Nr.2 /No 2______________
Pakrovimo vieta:
Place of loading:__________________________________________________________________
I. Mėsos tapatumo nustatymas/Identification of meat
Gyvulių rūšis:
Meat of:_________________________________________________________________________
(animal species)
Gabalų arba pakuočių skaičius:
Number of cuts or packages: _________________________________________________________
Užšaldymo mėnuo (mėnesiai) ir metai:
Month(s) and years (s) when frozen: __________________________________________________
II. Mėsos kilmė/Origin of meat
Patvirtintos skerdyklos adresas (adresai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (numeriai):
Address (es) and veterinary approval number(s) of the approved slaughterhouse(s): _____________
________________________________________________________________________________
Patvirtintos išpjaustymo įmonės (įmonių) adresas (adresai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (numeriai):
Address(es) and veterinary approval number(s) of the approved cutting plant(s):
________________________________________________________________________________
III. Mėsos paskirties vieta/ Destination of meat
Mėsa bus siunčiama iš (pakrovimo vieta) į (paskirties šalis ir vieta) šia transporto priemone3:
The meat will be sent from __________________________________________________________
(place of loading)
To______________________________________________________________________________
(country and place of destination)
by the following means of transport (3):________________________________________________
Siuntėjo pavadinimas ir adresas:
Name and address of consignor: ______________________________________________________
________________________________________________________________________________
IV. Sveikumo patvirtinimas/Health attestation
Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad mėsa buvo gauta laikantis Tarybos direktyvoje 64/433/EEB nustatytų reikalavimų, reguliuojančių gamybą ir kontrolę:
I, the undersigned official veterinarian, certify that the meat described above was obtained under the conditions governing production and control laid down in Directive 64/4333/EEC:
-
Skerdykloje4, esančioje teritorijoje arba regione, kuriuose taikomi apribojimai;
- in a slaughterhouse situated in a restricted region or area 4 ;
-
tranzitu atgabenta per trečiąją šalį ir yra skirta ES šaliai4 .
- and is intended for a Member State after transit through a third country (4).
- atliktas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 5(3) straipsnyje nurodytas tyrimas 4 ;
- gauta įmonėje, kurioje taikoma Tarybos direktyvos 64/433/EEB 5(3) straipsnyje nurodyta programa 4 .
Išduotas_________________________________________________________________________
(data) (vieta)
Done at ______________on________________
(valstybinio veterinarijos gydytojo pavardė ir parašas)
(name and signature of the official veterinarian)
1 Žmonių maistui tinkamai naminių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų bei neporakanopių gyvūnų mėsai, kuri nebuvo konservuota; sušaldyta ir užšaldyta mėsa yra šviežia mėsa /Fresh meat: in accordance with the Directive reffered to in IV of this certificate, this means all parts fit for human consumption from domestic bovine animals, swine and goats and solipeds which have not undergone any preserving process: however, chilled and frozen meat shall be considered to be fresh meat
2 Pasirinktinai/Optional
3 Gabenant geležinkeliu arba sunkvežimiais, nurodyti registracijos numerį, gabenant oro transportu – reiso numerį, gabenant laivais – konteinerio pavadinimą ir, jei reikia, numerį/In the case of rail truck and lorries, State the registration number, in the case of aircraft the flight number, and in the case of boats the name and, where necessary, the number of the container
4 Išbraukti punktus, kurie netinka/Delete where not applicable
______________