LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL JUODUPĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. rugpjūčio 16 d. Nr. D1-431

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Juodupės pelkės gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, planavimą;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-431

JUODUPĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Juodupės pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Juodupės pelkė – yra Utenos apskrityje, Ignalinos rajono savivaldybės Kazitiškio seniūnijoje ir Utenos rajono savivaldybės Tauragnų seniūnijoje. Juodupės pelkė yra Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, t. y. dalis didesnės vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138). Šiuo Gamtotvarkos planu gamtotvarkos veiksmai planuojami tik Juodupės pelkėje, užimančioje Aukštaitijos nacionalinio parko Juodupės hidrografinio ir Baluošo kraštovaizdžio draustinių dalį, ekologinės apsaugos ir miškų ūkio prioriteto funkcinių zonų dalį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 225 ha.

Teritorijoje aptikti 6 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą:

6450 Aliuvinės pievos. Nebenaudojamų ir smarkiai medžiais bei krūmais apžėlusių aliuvinių pievų fragmentų pasitaiko pietinėje Juodupės duburio dalyje, upelio aukštupio slėnio terasose. Šios buveinės plotas – 0,4 ha;

7140 *Tarpinės pelkės ir liūnai. Didžiausi tarpinių pelkių plotai aptinkami vakarinėje Juodupės duburio dalyje; mažesnių fragmentų pasitaiko kitose teritorijos vietose. Buveinės geros būklės, reprezentatyvios. Šios buveinės plotas – 5,9 ha;

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Didžiausi šaltiniuotų žemapelkių plotai aptinkami rytinėje Juodupės duburio dalyje; mažesnių fragmentų pasitaiko Juodupės slėnyje ir kitose teritorijos vietose. Buveinės daugelyje vietų intensyviai užželia medžiais ir krūmais. Šios buveinės plotas – 6,5 ha;

7230 Šarmingos žemapelkės. Nedideli šių buveinių fragmentai įsiterpia šaltiniuotų žemapelkių plotuose. Buveinės išsiskiria gausiai augančiomis kalcifilinių augalų rūšimis (ganykline viksva (Carex lepidocarpa), viksva traine (Carex panicea), dviname viksva (Carex dioica), plačialapiu švyliu (Eriophorum latifolium). Šios buveinės plotas – 1,6 ha;

9010 *Vakarų taiga. Brandūs spygliuočių miškai ant mineralinių dirvožemių supa Juodupės duburį ir auga jame įsiterpusiuose mineraliniuose pusiasaliuose bei salose. Teritorijoje gausu reprezentatyvių Vakarų taigos pušynų buveinių, ypač vakarinėje ir pietvakarinėje teritorijos dalyje. Brandūs eglynai užima mažesnį plotą; jų daugiausia šiaurinėje ir pietinėje teritorijos dalyje arčiau Juodupės duburio. Šios buveinės plotas – apie 120 ha;

91D0 *Pelkiniai miškai. Pelkiniai spygliuočių miškai auga Juodupės duburyje ir slėnyje, kituose teritorijoje esančiuose miškinguose reljefo pažemėjimuose. Pietinėje Juodupės duburio pusėje telkiasi pelkiniai pušynai (Ledo-Pinetum), kai kur su žymia beržų ir eglių priemaiša. Duburio pakraščiuose gausiau pelkinių eglynų (Sphagno girgensohnii-Piceetum). Šios buveinės plotas – apie 6 ha.

Juodupės pelkėje aptikta 12 augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), o dvi iš jų – pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) ir žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) – įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą:

Virgininis varpenis (Botrychium virginianum). Vaišniūnų girininkijos 88 kv. rasti 8 augalai, 5 iš jų sporifikavo. Augavietė -brandus eglynas su pušimis;

Nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida). Šie augalai paplitę Juodupės duburio šaltiniuotuose raistuose ir tarpinėse pelkėse. Pastebėta, kad populiacijos gausumas skirtingais metais labai svyruoja;

Liūninė viksva (Carex heleonastes). Gana gausiai auga šarmingų žemapelkių buveinėse Juodupės duburio rytinėje dalyje. Sudaro sąžalynus;

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Auga šaltiniuotose žemapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Vietomis gana gausi;

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Auga pelkėtuose miškuose ir krūmynuose. Dažnesnė centrinėje ir šiaurinėje teritorijos dalyje. Vietomis gana gausi;

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Auga šaltiniuotose žemapelkėse Juodupės duburyje ir aukštupio slėnyje. Vietomis gausi;

Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca). Labai negausiai auga rytiniame Juodupės duburio pakraštyje, šaltiniuotoje žemapelkėje;

Siauralapė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Retai pasitaiko šaltiniuotose žemapelkėse Juodupės duburyje;

Belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum). Vienintelė žinoma tebegyvuojanti populiacija Lietuvoje auga Vaišniūnų girininkijos 88 kv., brandžiame spygliuočių miške Juodupės duburio pakraštyje;

Įvairialapė usnis (Hieracium heterophyllum). Aptikta ant kvartalinės linijos tarp Vaišniūnų girininkijos 88 ir 89 kv. Negausi;

Širdinė dviguonė (Listera cordata). Auga pelkėtuose mišriuose ir spygliuočių miškuose. Ypač gausios cenopopuliacijos šiauriniame Juodupės duburio pakraštyje, pelkinių eglynų bendrijoje;

Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos). Aptiktas Juodupės aukštupio slėnyje (Vaišniūnų girininkijos 100 kv.) drėgname mišriame miške;

Žvilgančioji riestūnė. Šios rūšies samanos gana gausiai paplitusios šaltiniuotų žemapelkių plotuose; daugiausiai Juodupės duburio rytinėje pusėje. Kai kur sudaro tankias vejas;

Pelkinė uolaskėlė. Dvi gausios ir gyvybingos šios rūšies populiacijos tirtos 2000 m. šaltiniuotoje žemapelkėje pietrytinėje Juodupės duburio dalyje (Vaišniūnų girininkijos 100 kv.). Abiejose populiacijose bendras individų skaičius viršija 1000. Tikėtina, kad teritorijoje yra daugiau šios rūšies cenopopuliacijų, nes čia gausu šiems augalams tinkamų biotopų.

Juodupės pelkė patenka į paukščių apsaugai svarbią teritoriją – vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, kuriai šis statusas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899).

Pagrindinė grėsmė, turinti įtakos teritorijos vertybių būklei, yra atvirų šlapių pievų ir pelkių užžėlimas nendrėmis, krūmais ir medžiais.

Didžiąją teritorijos dalį (205 ha) užima valstybinės reikšmės miškai, valdomi VĮ Ignalinos miškų urėdijos. Tik 20 ha teritorijos miškų yra valdomi privačios nuosavybės teise arba rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos pievų, pelkių ir miškų buveinių su joms būdinga struktūra ir pelkinės uolaskėlės populiacijos palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti užaugančias ir palaikyti atviras pelkinės uolaskėlės augavietes, palaikyti tipingą pelkių ir pievų buveinių struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą;

4.2. įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagerinta miško buveinių 9010 *Vakarų taiga, 91D0 *Pelkiniai miškai būdinga struktūra.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Atkurti užaugančias ir palaikyti atviras pelkinės uolaskėlės augavietes, tipingą pelkių ir pievų buveinių struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą	1.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą iš teritorijos. Medžių ir krūmų padengimas pelkių buveinėse (4, 5 tvarkymo plotai) turi būti paliekamas ne didesnis kaip 15%, o pievų buveinėse (9 tvarkymo plotas) – 5%	Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, VĮ Ignalinos miškų urėdija³	2008 metai	I	Konsultuojant ūkininkus siekti, kad jie privačioje arba išsinuomotoje valstybinėje žemėje geros agrarinės būklės pievas ir pelkes tvarkytų pagal KPP AAP²Kraštovaizdžio tvarkymo programą
	1.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (4, 5, 9 tvarkymo plotai)	VĮ Ignalinos miškų urėdija³, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2009, 2010, 2013, 2016 metai	II
	1.3. organizuoti reguliarų pievų šienavimą (9 tvarkymo plotas)	VĮ Ignalinos miškų urėdija³, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2010–2016 metai	II
	1.4. informuoti privačios žemės savininkus (valdytojus) apie galimybes gauti paramą pievų ir šlapžemių tvarkymui pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą. Konsultuoti ūkininkus rengiant paraiškas pagal KPP AAP (2 seminarai)	Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2008–2016 metai (seminarai – 2008–2009 metais)	I
2. Įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagerinta miško buveinių 9010 Vakarų taiga, 91D0 Pelkiniai miškai būdinga struktūra	2.1. siekiant užtikrinti tipingos Europos Bendrijos svarbos miško buveinių struktūros susiformavimą ir išsaugojimą, inventorizuoti teritorijoje randamų miško buveinių plotus, nustatant taksacinius miško sklypus, kuriuose jos paplitusios ir kuriuose nebus vykdomi pagrindiniai ar kiti miško kirtimai, kaip tai nustatyta Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335) (1-3, 6-8 tvarkymo plotai). Inventorizacijos duomenis pateikti Aplinkos ministerijai	Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, VĮ Ignalinos miškų urėdija³	2007–2008 metai	I
	2.2. remiantis 2.1 priemonės rezultatais, parengti pasiūlymus VĮ Ignalinos miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektui	Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2009 metai	I
	2.3. surengti 2 informacinius seminarus ir raginti miško savininkus, valdančius miško sklypus su vertingiausiomis miško buveinėmis, sudaryti sutartis dėl jų išsaugojimo pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų aplinkosauga“ (įgyvendinama kartu su 1.4 priemone)	Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2008–2009 metai	III

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė

³tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Ji atsakinga už saugomų rūšių ir buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija organizuoja pelkių ir pievų buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbus. Vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus, šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas, organizuoja VĮ Ignalinos miškų urėdija (valstybinės reikšmės miškuose) ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija (privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje). Įgyvendinant šias priemones, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija konsultuoja VĮ Ignalinos miškų urėdiją dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. Kaip alternatyva organizuojant pelkių ir pievų reguliarų tvarkymą gali būti siūloma išnuomoti valstybinėje žemėje esančias žemės ūkio naudmenas ūkininkams, sutinkantiems jas kasmet tvarkyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programą.

Siekiant užtikrinti tipingos Europos Bendrijos svarbos miško buveinių struktūros susiformavimą ir išsaugojimą, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su VĮ Ignalinos miškų urėdija įgyvendina vertingiausių miško buveinių plotų inventorizavimą ir miško taksacinių sklypų identifikavimą. Nustatytuose Europos Bendrijos svarbos miško buveinių plotuose, kurie turėtų būti ne mažesni, nei nurodyta šiame Gamtotvarkos plane, nevykdomi pagrindiniai ar kiti miško kirtimai, kaip tai nustatyta Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija suderintus inventorizacijos rezultatus pateikia Aplinkos ministerijai.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO

PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Ignalinos miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį, atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir skaičiaus stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių (pelkinės uolaskėlės, žvilgančiosios riestūnės) ir buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių ir buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai.

10. Saugomų Lietuvoje gegūnių (Dactylorhyza spp.) genties ir įtrauktų į Buveinių direktyvos U priedą augalų (pelkinės uolaskėlės ir žvilgančiosios riestūnės) didėjanti gausa pelkių buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrėtas po 3 metų. Vėliau Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kas 5 metai.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti jų palankią apsaugos būklę.

PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________