ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „KODĖL?“ (TV3, 2011-02-28, 2011-03-02, 2011-03-05) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. liepos 20 d. Nr. SPR-79
Vilnius
2011 m. balandžio 15 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Anrido Vinklerio (toliau – pareiškėjas) skundas dėl televizijos laidoje „Kodėl?“ (TV3, 2011-02-28) ir jos kartojimuose (2011-03-02, 2011-03-05) paskelbtos informacijos.
Pareiškėjas teigia, kad tikrovės neatitinka ir jo garbę bei orumą žemina tokie laidoje nurodyti duomenys: 1) esą pareiškėjas davė 200 tūkst. litų socialliberalų partijai; 2) esą prasidėjus teismo procesui su J. Tučkumi, pareiškėjas pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką A. Paulauską, kuris už tai pradėjo važinėti į teismų tarybos posėdžius, dėl ko J. Tučkus pralaimėjo 26 bylas, o Pareiškėjas užvaldė 150 mln. vertės J. Tučkaus turtą. Pareiškėjas teigia, kad 2011 m. kovo 9 d. kreipėsi į viešosios informacijos rengėją su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau UAB „Tele-3“ nurodė, kad remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3–4 punktais šio reikalavimo netenkins. Pareiškėjas nurodo, kad laidoje nurodytų teiginių neatitikimą tikrovei atspindi 2008 m. sausio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-589-2008, apie kurį 2011 m. kovo 15 d. informavo UAB „Tele-3“. Pareiškėjas teigia, kad 2011 m. kovo 29 d. pakartotinai kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau į reikalavimą nebuvo reaguota. Pareiškėjas prašo: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Tele-3“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo bei pareiškėjo dalykinės reputacijos pažeidimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo; 2) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „Tele-3“ nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą; 3) viešai paskelbti sprendimą Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje; 4) apie skundo išnagrinėjimą informuoti raštu.
Tirdama pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Tele-3“ generalinę direktorę Laurą Blaževičiūtę, prašydama pateikti viešosios informacijos skleidėjo paaiškinimus dėl susidariusios situacijos.
UAB „Tele-3“ generalinė direktorė L. Blaževičiūtė kaip paaiškinimą pateikė 2011 m. balandžio 28 d. pareiškėjui išsiųstą atsakymą. L. Blaževičiūtė savo paaiškinimuose nurodė, kad visa atsakomybė už laidos žiūrovo J. Tučkaus išsakytas mintis tenka tik jam pačiam. Viešosios informacijos skleidėjas pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybių paskelbti paneigimą, nes UAB „Tele-3“ niekaip neprisidėjo prie pareiškėjo garbės ir orumo vertinimo. UAB „Tele-3“ generalinės direktorės teigimu, 2008 m. sausio 29 d. sprendime Panevėžio miesto apylinkės teismas nesprendė dėl teiginių, kuriuos pareiškėjas prašė paneigti savo 2011 m. kovo 9 d. raštu, t. y. dėl partijos finansavimo bei dėl politiko(-ų) pagalbos pareiškėjo interesams. Viešosios informacijos skleidėjas atkreipė dėmesį, kad žiūrovo išsakytuose teiginiuose nebuvo pasisakyta dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikta neteisėta politiko pagalba arba kad teismines bylas pareiškėjas laimėjo neteisėtai. Anot L. Blaževičiūtės, J. Tučkaus išdėstyti teiginiai gali būti laikomi tik asmenine šio asmens nuomone, tačiau ne faktais ar žinia, todėl mano, kad laidos žiūrovo pasisakymo turinys negali būti prilygintas informacijai, žeminančiai pareiškėjo garbę ir orumą, nes politinių partijų rėmimas nežemina asmens garbės ir orumo. L. Blaževičiūtė paaiškinimuose nurodė, kad galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis numato ne tik viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atleidimą nuo žalos atlyginimo, tačiau ir redakcinės atsakomybės netaikymą, esant straipsnyje numatytiems pagrindams.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Iš skundo matyti, kad dalį paskleistų duomenų (esą prasidėjus teismo procesui su J. Tučkumi, pareiškėjas pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką A. Paulauską, kuris už tai pradėjo važinėti į teismų tarybos posėdžius, dėl ko J. Tučkus pralaimėjo 26 bylas, o pareiškėjas užvaldė 150 mln. vertės J. Tučkaus turtą) pareiškėjas išskiria į kelis epizodus: 1) esą pareiškėjas pradėjo remti Naująją sąjungą (socialliberalus), siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, t. y. bandė papirkti Seimo Pirmininką; 2) esą 150 mln. vertės turtas buvo įgytas neteisėtai.
Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan.
Kiekvienu atveju yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Atribojant žinią nuo nuomonės reikia analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečias aplinkybes. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos įstatymuose nustatyta tvarka.
Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad laidoje vyko dialogas tarp televizijos laidos „Kodėl“ vedėjos R. Janutienės ir laidos dalyvio (žiūrovo) J. Tučkaus:
R. J.: Paaiškinkite, kodėl mokami pinigai partijoms ir ko už tai tikimasi? Trumpai drūtai.
J. T.: Labas vakaras. Visų pirma norėjau pasveikinti visus šiauliečius su teisingu pasirinkimu ir su tuo, kad Vaivorykštės korporacijos skirti 200 tūkst. litų socialliberalų partijai nepadėjo ir jie nelaimėjo, ir žmonės priėmė teisingą sprendimą.
R. J.: Kas davė 200 tūkst. litų?
J. T.: Vaivorykštės korporacijos vadovas Anridas Vinkleris.
R. J.: Naujajai sąjungai? Kodėl? Jūs paaiškinkite tą motyvaciją, kodėl metami tokie pinigai į rinkimus.
J. T.: Taip, galiu paaiškinti, nes aš tą Vaivorykštę sukūriau ir vadovavau visą dešimtmetį ir prasidėjus konfliktui mane nušalino, prasidėjus teisminiam procesui Anridas Vinkleris tada pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką, jos lyderį Artūrą Paulauską, Seimo pirmininką tuometinį, kuris pradėjo važinėti į teismų tarybos posėdžius ir aš nelaimėjau nė vienos bylos, pralaimėjau 26 bylas ir buvo užvaldytas 150 mln. turtas.
R. J.: Jūs manot, kad už tai, kad metė į rinkimus, buvo atsimokėta?
J. T.: Taip taip, būtent už tai. Per 10 metų nerėmėm jokios partijos ir staiga pradėjo remti, ir... užvaldytas turtas. Faktas kaip ant delno. ... Šiuo metu šią situaciją nagrinėja valstybės saugumas pagal prezidentės pavedimą.
Laidoje pasakytais teiginiais „<...> Vaivorykštės korporacijos skirti 200 tūkst. litų <...>“, „Vaivorykštės korporacijos vadovas Anridas Vinkleris“, „<...> Vinkleris tada pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką, jos lyderį Artūrą Paulauską <...>“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad pareiškėjas rėmė politinę partiją – Naująją sąjungą (socialliberalus). Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visi aukojusieji fiziniai ir juridiniai asmenys privalo būti paviešinami. Politinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos, o už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus ketvirčiui Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje skelbiamame viešame aukotojų sąraše paskelbia aukotojo – fizinio asmens – vardą, pavardę ir savivaldybę, kurioje jis gyvena, ir aukotojo – juridinio asmens – pavadinimą, kodą ir savivaldybę, kurioje yra jo buveinė.
Atliekant tyrimą buvo kreiptasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK). VRK 2011 m. birželio 15 d. rašte Nr. 2-972(4F.9.) nurodė, kad iki 2004 m. rugsėjo 9 d. galiojęs Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymas nenumatė politinėms partijoms prievolės VRK pateikti aukotojų sąrašus. Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas numatė, kad VRK teikiamos gautų aukų ir kitų lėšų bei dovanų ir jų naudojimo politinės kampanijos metu ataskaitos. 2004 m. rugsėjo 10 d. įsigaliojęs Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas numato, kad aukotojų sąrašus VRK teikia politinės partijos ir politinių kampanijų dalyviai. VRK patikrino 2004–2010 metų ir 2011 m. I ketvirčio Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir nuo 2000 m. vykusių politinių kampanijų: 2000 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų rinkimų, 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimų, 2002 m. gruodžio 22 d. Respublikos Prezidento rinkimų, 2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimų, 2003 m. birželio 15 d. naujų Seimo narių rinkimų, 2004 m. birželio 13 d. Respublikos Prezidento rinkimų, 2004 m. birželio 13 d. rinkimų į Europos Parlamentą, 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, 2005 m. lapkričio 20 d. naujų Seimo nario rinkimų Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43, 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių tarybų rinkimų, 2007 m. spalio 7 d. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą Dzūkijos vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 69, 2008 m. spalio 12 d. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2009 m. gegužės 17 d. Respublikos Prezidento rinkimų, 2009 m. birželio 7 d. rinkimų į Europos Parlamentą, 2009 m. lapkričio 15 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, 2011 m. vasario 13 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimų aukotojų sąrašus. Nenustatyta, kad patikrintuose aukotojų sąrašuose būtų nurodyta, kad aukos buvo gautos iš Anrido Vinklerio, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“, UAB „Masada“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Šiaulių fobas“, UAB „Šiaulių jaunystė“, UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Naujoji vaidra“, UAB „VAV investicijos“, UAB „Transnetas“. VRK pateikti duomenys rodo, kad nėra duomenų apie tai, jog Anridas Vinkleris ar „Vaivorykštės“ korporacija suteikė aukų Naujajai sąjungai (socialliberalams). Pažymėtina, jog viešosios informacijos skleidėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti paskleistos informacijos tikrumą. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais konstatuotina, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės.
Asmens garbę ir orumą žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Todėl informaciją apie tai, kad pareiškėjas atliko teisėtus veiksmus – rėmė politinę partiją, nėra pagrindo laikyti pažeidžiančia asmens garbę ir orumą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo garbė ir orumas dėl nagrinėjamuose teiginiuose paskleistos informacijos pažeisti nebuvo.
Laidoje buvo išsakyti teiginiai „Paaiškinkite, kodėl mokami pinigai partijoms ir ko už tai tikimasi?“, „<...> prasidėjus teisminiam procesui, Anridas Vinkleris tada pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką, jos lyderį Artūrą Paulauską, Seimo pirmininką tuometinį, kuris pradėjo važinėti į teismų tarybos posėdžius ir aš nelaimėjau nė vienos bylos, pralaimėjau 26 bylas ir buvo užvaldytas 150 mln. turtas“, „Jūs manot, kad už tai, kad metė į rinkimus, buvo atsimokėta?“, „Taip taip, būtent už tai. Per 10 metų nerėmėm jokios partijos ir staiga pradėjo remti, ir... užvaldytas turtas. Faktas kaip ant delno.“ Šiuose teiginiuose yra paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad pareiškėjas rėmė Naująją sąjungą (socialliberalus), kad Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pradėjo važinėti į teisėjų tarybos posėdžius, kad buvo pralaimėtos 26 bylos, kad pareiškėjas įgijo 150 mln. litų vertės turtą. Nurodyti faktai gali būti patikrinti, todėl laikytina, kad buvo paskleistos atitinkamo turinio žinios.
Pažymėtina, kad nors tiesiogiai nėra įvardijama, tačiau sistemiškai vertinant paskleistos informacijos turinį darytina išvada, kad paskleista informacija apima daugiau faktinių aplinkybių, t. y. jog tarp pareiškėjo ir laidos žiūrovo J. Tučkaus vyko teisminiai ginčai; kad pareiškėjas rėmė Naująją sąjungą (socialliberalus); kad Seimo Pirmininkas važinėjo į Teisėjų tarybos posėdžius; kad Seimo Pirmininkas galimai darė poveikį Teisėjų tarybai; kad Teisėjų taryba (ar atskiri jos nariai) darė poveikį konkrečias bylas nagrinėjantiems teisėjams; kad teisėjai priėmė pareiškėjui palankius sprendimus; kad pareiškėjas tokiu būdu įgijo 150 mln. litų vertės turtą. Nors teiginiai apie tai, kad Seimo Pirmininkas galimai darė poveikį Teisėjų tarybai; kad Teisėjų taryba (ar atskiri jos nariai) darė poveikį konkrečias bylas nagrinėjantiems teisėjams neišreikšti tiesiogiai, kitaip jų vertinti nėra galimybės dėl laidos dalyvio J. Tučkaus pateiktos informacijos ir daromų išvadų (pvz.: „<...> staiga pradėjo remti, ir... užvaldytas turtas <...>“).
J. Tučkaus pasakytuose teiginiuose minėti faktai eksplicitiškai nėra siejami priežastiniais ryšiais, tačiau jų pasakymo aplinkybės (nurodyta, kad laidos svečias gali pakomentuoti apie tai, dėl kokių priežasčių yra remiamos politinės partijos; konkrečių faktinių aplinkybių nurodymas tokiame kontekste gali būti suprantamas kaip iliustracija, pavyzdys priežasčių, dėl kurių gali būti remiamos politinės partijos), taip pat laidos vedėjos ir J. Tučkaus teiginiai „Jūs manot, kad už tai, kad metė į rinkimus, buvo atsimokėta?“, „Taip taip, būtent už tai <...>“ suponuoja, kad politinės partijos rėmimas yra priežastiniais ryšiais susijęs su Seimo Pirmininko dalyvavimu Teisėjų taryboje bei teismų priimtais sprendimais. Tą patvirtina ir vėlesnis teiginys „<...> staiga pradėjo remti, ir ... užvaldytas turtas. Faktas kaip ant delno.“
Teiginys „<...> prasidėjus teisminiam procesui, Anridas Vinkleris tada pradėjo remti socialliberalų partiją ir jos pirmininką, jos lyderį Artūrą Paulauską, Seimo Pirmininką tuometinį <...>“ rodo, kad remti Naująją sąjungą (socialliberalus) buvo pradėta po to, kai prasidėjo teisminiai procesai ir Artūrui Paulauskui jau einant Seimo Pirmininko pareigas. Nurodyta aplinkybė ir teiginiai „<...> Paaiškinkite, kodėl mokami pinigai partijom ir ko už tai tikimasi?“, „<...> staiga pradėjo remti, ir... užvaldytas turtas <...>“ leidžia daryti išvadą, kad Naujoji sąjunga (socialliberalai) buvo pradėta remti turint tikslą sulaukti, tikintis tam tikros pagalbos, atlygio ar naudos, konkrečiai šiuo atveju – pagalbos teisminiuose ginčuose. Tokios laidos dalyvio teiginiuose nurodytos aplinkybės ir visas pasisakymų kontekstas suponuoja, kad teismų priimti J. Tučkui nepalankūs sprendimai yra pareiškėjo veiksmų rezultatas. Pažymėtina, kad aukojimas susitarus dėl pageidaujamų veiksmų atlikimo ar neatlikimo aukotojo naudai gali atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatytos veikos (papirkimo) sudėtį. Įspūdį, kad pareiškėjo veiksmai galimai yra neteisėti, sustiprina ir teiginys „<...> Šiuo metu šią situaciją nagrinėja valstybės saugumas pagal prezidentės pavedimą“. Minėtų laidos žiūrovo tiesiogiai nurodytų ir logiškai sekančių aplinkybių visuma, jų priežastiniai ryšiai bei vartojama frazė „užvaldytas turtas“ rodo J. Tučkaus daromą išvadą, kad teismų priimti sprendimai galimai yra neteisėti, atitinkamai 150 mln. litų vertės turtas galimai buvo įgytas neteisėtai.
Pažymėtina, kad priežastinio ryšio tarp minėtųjų faktinių aplinkybių buvimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas nuomone. Tačiau šiuo atveju faktai buvo pateikiami kartu su jų vertinimu, nebuvo pakankamai užuominų, kurios galėtų nurodyti, kad yra pateikiamas tik kalbėtojo vertinimas: faktai ir jų vertinimas buvo pateikiami tokiu būdu, kuris suponuoja vienintelį šių faktinių aplinkybių priežastinį ryšį, t. y. laidos žiūrovui nebuvo pakankamai prielaidų suvokti, atskirti, kad yra pateikiamas laidos žiūrovo faktinių aplinkybių vertinimas, jo nuomonė. Šiuo atveju svarbu, kad nurodytų aplinkybių atitikimas tikrovei gali būti patikrintas. Minėtieji argumentai, taip pat visos kalbos kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcijos, leidžia daryti išvadą, jog buvo paskleista žinia apie tai, kad pareiškėjas paramą Naujajai sąjungai (socialliberalams) suteikė siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. litų vertės turtas pareiškėjo buvo įgytas neteisėtai. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundą, toliau jis bus nagrinėjamas dėl paskleistų žinių apie tai, kad pareiškėjas suteikė paramą Naujajai sąjungai (socialliberalams) siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. litų vertės turtas buvo įgytas neteisėtai.
Pažymėtina, kad televizijos laidos vedėjos ir žiūrovo (J. Tučkaus) pasisakymuose žinios yra paskleistos apie kelis asmenis: paramą, tikėdamasis už tai sulaukti pagalbos teisminiuose ginčuose, Naujajai sąjungai (socialliberalams) suteikė pareiškėjas; Teisėjų tarybos posėdžiuose dalyvavo ir tam tikrą poveikį jai galimai darė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas; poveikį bylas nagrinėjantiems teisėjams galimai darė Teisėjų tarybos nariai; pareiškėjui palankius sprendimus priėmė atitinkamas bylas nagrinėję teisėjai. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 6 dalis numato, kad garbės ir orumo pažeidimo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo, asmens duomenų visuomenės informavimo priemonėse tvarkymo pažeidimo atvejais žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Atsižvelgiant į tai, kad žinios iš esmės yra paskleistos apie kelis asmenis, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų įgaliotas atstovauti kitiems asmenims, skundas gali būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, kiek teigiama, jog pareiškėjas parėmė Naująją sąjungą (socialliberalus) siekdamas už tai sulaukti pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. vertės turtą pareiškėjas įgijo neteisėtai.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad aukos – aukos gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti politinių partijų veiklai ar savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. Šiuo atveju svarbus yra neatlygintinumo momentas. Nagrinėjamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad draudžiama sudaryti slaptus įsipareigojimus tarp aukos gavėjo ir aukotojo, 4 dalyje nustatyta, kad aukotojų ir aukų gavėjų susitarimai, susiję su įsipareigojimais privatiems (asmeniniams ir (ar) grupiniams) interesams, draudžiami. Pažymėtina, kad aukojimas siekiant tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo aukotojo naudai gali atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatytos veikos (papirkimas) sudėtį. Laidoje paskleista informacija apie tai, kad pareiškėjas pradėjo remti Naująją sąjungą (socialliberalus) siekdamas sulaukti pagalbos teisminiuose ginčuose, kad už tai teismams buvo daromas poveikis, kuris lėmė galimai neteisėtus teismų sprendimus (ir atitinkamai neteisėtai pareiškėjo užvaldytą 150 mln. litų vertės turtą). Taigi šiuo atveju paskleista informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, nesąžiningą veiklą. Tokių teiginių viešas paskelbimas diskredituoja asmenį, kuriam jie priskiriami, vaizduoja šį asmenį neigiamu aspektu, todėl tokia žinia apie neteisėtą ir netinkamą asmens, konkrečiu atveju, pareiškėjo elgesį, žemina jo garbę ir orumą.
Minėta, kad laidos žiūrovo J. Tučkaus laidoje pateikta informacija gali būti teisinga tik esant tam tikrų faktinių aplinkybių ir priežastinio ryšio tarp jų visumai. Šiame sprendime konstatuota, kad informacija apie tai, jog pareiškėjas rėmė Naująją Sąjungą (socialliberalus), neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad neegzistuoja viena būtinų faktinių aplinkybių žiūrovo daromai išvadai pagrįsti, todėl ir laidos dalyvio pateikiama informacija laikytina neatitinkančia tikrovės. Todėl darytina išvada, jog informacija apie tai, kad pareiškėjas suteikė paramą Naujajai sąjungai (socialliberalams) siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. litų vertės turtas buvo įgytas neteisėtai, taip pat neatitinka tikrovės.
Atsižvelgiant į ginčo teiginių paskelbimo laidoje aplinkybes, svarbu įvertinti tai, ar pareiškėjui buvo suteikta atsakymo teisė, kuri yra įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje. Skunde pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į UAB „Tele-3“ su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ši atsiuntė atsakymą, kad remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatomis šio reikalavimo netenkins. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju. Nagrinėjamu atveju informacija buvo paskelbta 2011 m. vasario 28 d. tiesiogiai transliuotos laidos „Kodėl?“ žiūrovo J. Tučkaus. Šis atvejis atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, todėl UAB „Tele-3“ pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį redakcinė atsakomybė netaikytina ir transliuotojas nėra atsakingas už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Pažymėtina, kad televizijos laida buvo kartojama 2011 m. kovo 2 d. ir kovo 5 d. Šiais atvejais Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes laida nebuvo transliuojama tiesiogiai. Todėl viešosios informacijos skleidėjas turi atsakyti už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą laidos kartojimo metu. Remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad viešosios informacijos skleidėjas nepagrįstai atsisakė suteikti atsakymo teisę dėl 2011 m. kovo 2 ir kovo 5 d. rodytose laidos „Kodėl?“ kartojimuose paskleistos informacijos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Visuomenės informavimo įstatyme laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, jog teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjas šių reikalavimų nesilaikė, nes, neturėdamas informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų, paskleidė informaciją apie tai, kad pareiškėjas rėmė Naująją sąjungą (socialliberalus), kad pareiškėjas suteikė paramą Naujajai sąjungai (socialliberalams) siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. litų vertės turtas buvo įgytas neteisėtai.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 ir 2 punktais, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
2. Įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „Tele-3“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo dėl televizijos laidos „Kodėl?“ kartojimuose (TV3, 2011-03-02, 2011-03-05) paskelbtos informacijos.
3. Reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas UAB „Tele-3“ paneigtų informaciją apie tai, kad pareiškėjas suteikė paramą Naujajai sąjungai (socialliberalams) siekdamas pagalbos teisminiuose ginčuose, kad 150 mln. litų vertės turtas galimai buvo įgytas neteisėtai, arba sudarytų pareiškėjui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją.
4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje.
5. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui ir UAB „Tele-3“ generalinei direktorei L. Blaževičiūtei.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta televizijos TV3 programoje.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.