LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TEISĖS DERINIMO KOMISIJŲ SUDARYMO IR BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gegužės 12 d. Nr. 532
Vilnius
Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos Respublika pasirengtų narystei Europos Sąjungoje teisės derinimo srityje, ir pagerinti Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Sudaryti šias teisės derinimo komisijas:
1.6. telekomunikacijos ir informacijos technologija (komisijos veiklą koordinuoja Susisiekimo ministerija);
1.11. profesinė sveikata ir sauga darbe (komisijos veiklą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
1.12. regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimas (komisijos veiklą koordinuoja Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija);
3. Nustatyti, kad teisės derinimo komisijos pirmininkas yra vyriausybinės Europos integracijos komisijos paskirtas atitinkamos darbo grupės derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti vadovo pavaduotojas (jeigu vyriausybinė Europos integracijos komisija nėra paskyrusi pavaduotojo, teisės derinimo komisijos pirmininku tampa minėtosios grupės vadovas). Teisės derinimo komisijų veikloje dalyvaujančių institucijų sąrašą koordinuojančios institucijos teikimu tvirtina vyriausybinė Europos integracijos komisija. Į kiekvienos teisės derinimo komisijos veikloje dalyvaujančių institucijų sąrašą turi būti įrašytas Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nariai – institucijos atstovai skiriami į komisiją atitinkamos institucijos vadovo įsakymu.
4. Pavesti Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje parengti bendrą visų teisės derinimo komisijų veiklos ataskaitą ir pateikti ją vyriausybinei Europos integracijos komisijai.
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 807 „Dėl teisės harmonizavimo komisijų sudarymo ir jų statuso“ (Žin., 1997, Nr. 71-1814);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 849 „Dėl komisijos Lietuvos Respublikos įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką programai parengti sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 73-1878);
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1359 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 807 „Dėl teisės harmonizavimo komisijų sudarymo ir jų statuso“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 114-2888);
5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1484 „Dėl teisės harmonizavimo komisijos narių bei su teisės harmonizavimo veikla susijusių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų darbuotojų papildomo darbo apmokėjimo bendrųjų principų“ (Žin., 1998, Nr. 1-7);
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 67 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 807 „Dėl teisės harmonizavimo komisijų sudarymo ir jų statuso“ papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 8-181);
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 242 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1484 „Dėl teisės harmonizavimo komisijos narių bei su teisės harmonizavimo veikla susijusių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų darbuotojų papildomo darbo apmokėjimo bendrųjų principų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 22-549);
5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 807 „Dėl teisės harmonizavimo komisijų sudarymo ir jų statuso“ papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 33-880).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gegužės 12 d.
nutarimu Nr. 532
BENDRIEJI TEISĖS DERINIMO KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisės derinimo komisija (toliau vadinama – komisija) yra tarpžinybinė institucija, dalyvaujanti derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos teise, analizuojanti Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, taip pat konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus, kad nustatytų, ar jie atitinka Europos Sąjungos teisę, ir teikianti šiais klausimais pasiūlymus atitinkamoms institucijoms.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
3. Komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirta komisijos veiklą koordinuojanti institucija (toliau vadinama – koordinuojanti institucija).
II. KOMISIJOS FUNKCIJOS IR TEISĖS
5. Komisija vykdo šias funkcijas:
5.3. analizuoja Europos Sąjungos teisės aktus, jų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę atitinkamame Acquis sektoriuje ir įgyvendinimą;
5.4. svarsto komisijos posėdžiuose teisės aktų, perkeliančių Europos Sąjungos teisės nuostatas, projektus prieš juos pateikiant derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka;
5.5. raštu ir žodžiu konsultuoja teisės akto projekto rengėjus ir teikia koordinuojančiai ir kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jų įgyvendinimo;
6. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
6.1. gauti informaciją iš valstybės institucijų su komisijos veikla susijusiais klausimais, įskaitant informaciją apie rengiamus ir numatomus rengti teisės aktų projektus;
6.3. naudotis daugiašale ir dvišale technine pagalba, siūlyti komisijos narius dalyvauti Europos Komisijos ar kitų institucijų rengiamose stažuotėse, konsultacijose ir seminaruose Europos integracijos klausimais;
III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Komisija veiklą organizuoja vadovaudamasi patvirtintu jos veiklos planu, kuris sudaromas remiantis Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) teisės derinimo priemonėmis, taip pat atsižvelgdama į darbo grupių derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti veiklą ir Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą padarinių įvertinimo procesą.
8. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir komisijos sekretorius (koordinuojančios institucijos darbuotojas) skiriami iš komisijos narių komisijos pirmininko sprendimu.
9. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie šaukiami atsižvelgiant į komisijos veiklos planą, bet ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Apie posėdžių datą, vietą ir darbotvarkę komisijos nariams pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas. Kartu pateikiama medžiaga, kuri bus nagrinėjama posėdyje. Raštiškas pastabas ir pasiūlymus dėl gautos medžiagos prieš posėdį nariai gali pateikti komisijos sekretoriui. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.
10. Posėdyje svarstomi iš anksto parengti klausimai, tačiau komisijos pirmininko pasiūlymu jame gali būti nagrinėjami ir neįtraukti į darbotvarkę klausimai, jeigu su tuo sutinka daugiau kaip pusė dalyvaujančių posėdyje komisijos narių.
11. Rašomas komisijos posėdžių protokolas, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas privalo būti išsiųstas kiekvienam komisijos nariui asmeniškai. Sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje komisijos narių paprasta balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas komisijos pirmininko balsas, o jeigu jis nedalyvauja – komisijos pirmininko pavaduotojo balsas.
12. Komisijos posėdžiuose su patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų valstybės institucijų atstovai, kiti komisijos pirmininko pakviesti asmenys. Prireikus komisija gali pasitelkti mokslo ir studijų institucijų, visuomeninių, kitų organizacijų ir įmonių ekspertus.
13. Komisijos pirmininkas:
13.1. atsižvelgdamas į Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) teisės derinimo priemones, parengia komisijos veiklos planą ir teikia jį tvirtinti komisijai;
13.3. asmeniškai atsako už efektyvų komisijos veiklos organizavimą ir užtikrina, kad komisijos veiklos planas būtų vykdomas laiku;
14. Komisijos nariai turi teisę:
14.1. iš anksto susipažinti su pateikiamais komisijos posėdžiui dokumentais, pareikšti atskirąją nuomonę bet kuriuo svarstomu klausimu ir reikalauti, kad ji būtų įrašyta į protokolą;
15. Komisijos nariai privalo: