LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. VASARIO 11 D. ĮSAKYMO Nr. 40 „DĖL SKOLŲ BEVILTIŠKUMO BEI PASTANGŲ SUSIGRĄŽINTI ŠIAS SKOLAS ĮRODYMO IR BEVILTIŠKŲ SKOLŲ SUMŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1K-311

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-644; 2010, Nr. 70-3480; 2011, Nr. 47-2231):

1.1. Išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 25 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 3-78) 3 punktu, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2010, Nr. 145-7410) 18 straipsnio 13 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 363 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį“ (Žin., 2011, Nr. 39-1861), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin, 2002, Nr. 35-1271; 2011, Nr. 161-7616) 891 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 671 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas“ (Žin., 2002, Nr. 51-1939; 2012, Nr. 29-1307) 1.20 punktu,“.

1.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėse:

1.2.1. Išdėstau 1 punktą taip:

1. Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja, kokiu būdu vienetas (toliau – pelno mokesčio mokėtojas) pelno mokesčio tikslais, individualią veiklą vykdantis gyventojas (toliau – gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas) gyventojų pajamų mokesčio tikslais ar apmokestinamasis asmuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tikslais įrodo skolų arba jų dalies, įskaitant pardavimo PVM (toliau – skolos), beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tas skolas. Šios taisyklės taip pat reglamentuoja, kaip pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas apskaičiuoja beviltiškų skolų sumas.“

1.2.2. Išdėstau 2 punktą taip:

2. Pelno mokesčio mokėtojas, gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas ir (arba) apmokestinamasis asmuo (toliau kartu – mokesčio mokėtojas) turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu:

2.1. pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pelno mokesčio mokėtojo ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojo pajamas arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo – į realizavimo pajamas (įplaukas) (toliau – pajamos), o jeigu pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo bendrąsias įplaukas pripažino faktišku įplaukų gavimo momentu (toliau – pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) – praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, o apmokestinamasis asmuo negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 12 paskutinių kalendorinių mėnesių nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinimo momento; arba

2.2. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu; arba

2.3. skolininkas yra likviduotas; arba

2.4. skolininkas yra bankrutavęs.“

1.2.3. Išdėstau 5 punktą taip:

5. Pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais beviltiškų skolų sumą taip pat sudaro ir šioms beviltiškoms skoloms tenkanti pardavimo PVM suma. Jeigu pelno mokesčio mokėtojas ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, į leidžiamus atskaitymus įtraukiama beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis kartu su šioms skoloms tenkančia pardavimo PVM suma (toliau – skoloms tenkanti sąnaudų dalis). Šiuo atveju, jeigu atimtas beviltiškas skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžinta skolų suma, įskaitant šioms skoloms tenkančią PVM sumą, priskiriama pajamoms. Jeigu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) nustatyta tvarka beviltiškoms skoloms tenkančia pardavimo PVM suma tikslinama į biudžetą mokėtina PVM suma, ši PVM suma nelaikoma pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais beviltiškoms skoloms tenkančia pardavimo PVM suma.“

1.2.4. Išdėstau 7 punktą taip:

7. Jeigu pelno mokesčio mokėtojas ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą ir pelno mokesčio mokėtojas beviltiškomis pripažintas skolas užfiksavo apskaitos dokumentuose nuo 2000 m. sausio 1 d., o gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas – nuo 2003 m. sausio 1 d., tai šioms skoloms tenkanti sąnaudų dalis įtraukiama į leidžiamus atskaitymus tą mokestinį laikotarpį, kada skolos buvo pripažintos beviltiškomis pagal šių taisyklių nuostatas.“

1.2.5. Išdėstau 8 punktą taip:

8. Jeigu skolų suma buvo įtraukta į pelno mokesčio mokėtojo pajamas nuo mokestinio laikotarpio, prasidėjusio 1996 metais, pradžios iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir tos skolos laikomos beviltiškomis, tai beviltiškų skolų suma įtraukiama į leidžiamus atskaitymus lygiomis dalimis per penkerius ateinančius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį skolos buvo pripažintos beviltiškomis, bet ne anksčiau nei mokestiniu laikotarpiu, kuris prasidėjo 2000 metais.“

1.2.6. Išdėstau 9 punktą taip:

9. Jeigu pelno mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, tai skoloms, kurios atsirado nuo mokestinio laikotarpio, prasidėjusio 1996 metais, pradžios iki 1999 m. gruodžio 31 d., tenkanti sąnaudų dalis įtraukiama į leidžiamus atskaitymus lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį skolos pradedamos laikyti beviltiškomis, bet ne anksčiau nei mokestiniu laikotarpiu, kuris prasidėjo 2000 metais.“

1.2.7. Išdėstau 10 punktą taip:

10. Jeigu tarp mokesčio mokėtojo ir jo skolininko egzistuoja skolos, kurios atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus, ir tas mokesčio mokėtojas kokiu nors būdu iš to skolininko įsigyja kokio nors turto, prekių ir (arba) paslaugų ir jo skolos taip pat atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus, tai tokiais atvejais ir vienos, ir kitos skolos negali būti laikomos beviltiškomis. Šiais atvejais beviltiška gali būti laikoma tik tokia suma, kuri yra vienų ir kitų skolų, kurios atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus, skirtumas. Ši taisyklė yra taikoma neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas skiria kiekvienų iš nurodytų skolų atsiradimą. Šiais tikslais tokie skolos įskaitymai turi būti patvirtinti mokesčio mokėtojo ir skolininko surašytais dokumentais.“

1.2.8. Išdėstau 11 punktą taip:

11. Jeigu mokesčio mokėtojas skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui, tai mokesčio mokėtojas neturi teisės tokių skolų, kurios atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus, laikyti beviltiškomis.“

1.2.9. Išdėstau 19 punktą taip:

19. Mokesčio mokėtojas gali skolas laikyti beviltiškomis, kai negali jų atgauti dėl to, kad skolininkas yra:

19.1. bankrutavusi įmonė, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010);

19.2. fizinis asmuo, dėl kurio baigta fizinio asmens bankroto byla, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (Žin., 2012, Nr. 57-2823), išskyrus atvejus, kai bankroto byla baigta teismui pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus;

19.3. asmuo, bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus.“

1.2.10. Papildau šiuo 20.4 punktu:

20.4. įsiteisėjusius teismo nutartį ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą;“.

1.2.11. Papildau šiuo 20.5 punktu:

20.5. tais atvejais, kai skolininkas yra bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus, – užsienio valstybėje išduotus tai patvirtinančius dokumentus.“

1.2.12. Išdėstau 25 punktą taip:

25. Jeigu pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų pelno mokesčio mokėtojo ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, arba PVM tikslais vieno skolininko skolų (įskaitant pardavimo PVM), už kurias prievolė apskaičiuoti PVM atsirado per vienus kalendorinius metus, suma neviršija 10 000 litų, tai, norint skolas laikyti beviltiškomis, yra netaikomi reikalavimai privalomai turėti dokumentus, nurodytus šių taisyklių 15.1 ir 15.2 punktuose. Šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas. Skolų beviltiškumo ar pastangų susigrąžinti skolas įrodymo dokumentais yra laikomi dokumentai, kurie leidžia padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad mokesčio mokėtojas stengėsi skolas susigrąžinti: skolų suderinimo aktai (jei jie yra sudaryti), susitikimų su skolininku protokolai, įvairi vidinė mokesčio mokėtojo dokumentacija (finansinių tarnybų ataskaitos, informaciniai pranešimai ir kt.), taip pat išorinė dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, skolų išieškojimo (tarpininkavimo susigrąžinant skolas) paslaugas teikiančių įmonių dokumentai, kur nurodoma apie pastangas atgauti skolas, ir kitokie dokumentai). Bet kuriuo atveju tokie dokumentai turi leisti padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad mokesčio mokėtojas stengėsi skolas susigrąžinti.“

1.2.13. Išdėstau 26 punktą taip:

26. Šių taisyklių 25 punkte nurodytiems dokumentams yra netaikomi šiose taisyklėse esantys dokumentų legalizavimo arba patvirtinimo pažyma (apostille), vertimo ir (arba) jų nuorašų tvirtinimo reikalavimai. Tačiau tais atvejais, kai mokesčių administratorius nusprendžia, kad turimi papildomi dokumentai arba jų nuorašai turi būti šiose taisyklėse nustatyta tvarka išversti, patvirtinti ir (arba) legalizuoti arba patvirtinti pažyma (apostille), tai toks reikalavimas neturi tapti nepateisinamai sudėtinga kliūtimi mokesčio mokėtojui įrodyti skolų beviltiškumą ir savo pastangas atgauti skolas.“

1.2.14. Išdėstau 28 punktą taip:

28. Reikalavimas mokesčio mokėtojui turėti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas, netaikomas, norint laikyti beviltiškomis šias skolas:

28.1. jeigu pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, arba PVM tikslais vieno skolininko skolų (įskaitant pardavimo PVM), už kurias prievolė apskaičiuoti PVM atsirado per vienus kalendorinius metus, suma neviršija 1000 litų;

28.2. jeigu pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais vieno skolininko (fizinio asmens) skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, arba PVM tikslais vieno skolininko skolų (įskaitant pardavimo PVM), už kurias prievolė apskaičiuoti PVM atsirado per vienus kalendorinius metus, suma neviršija 3400 litų, o skolos susidarė dėl pervežimo paslaugų, privaloma tvarka suteiktų deportuojamiems keleiviams.“

1.2.15. Išdėstau 29 punkto pirmąją pastraipą taip:

29. Jeigu pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tikslais vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, arba PVM tikslais vieno skolininko skolų (įskaitant pardavimo PVM), už kurias prievolė apskaičiuoti PVM atsirado per vienus kalendorinius metus, suma yra didesnė nei 10 000 litų, bet ne didesnė kaip 100 000 litų, tai nebūtina turėti šių taisyklių 15.1 punkte nurodytų dokumentų. Šiais atvejais mokesčio mokėtojas, norėdamas skolas laikyti beviltiškomis, turi turėti 15.2 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto, taip pat dokumentus, įrodančius bent vieną iš šių faktų:“.

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.2.9 punkte išdėstytos Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių 19.2 punkto nuostatos ir šio įsakymo 1.2.10 punktas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

 

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ