PATAISOS REIKALŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKYMO ORGANIZAVIMO PATAISOS REIKALŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRE INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
1999 m. lapkričio 16 d. Nr. 64
Vilnius
Vadovaudamasis Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Mokymo centro nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 24, 23 punktu,
1. Tvirtinu Mokymo organizavimo Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Mokymo centre instrukciją (pridedama).
2. Pavedu 1 punkte nurodytos instrukcijos vykdymą kontroliuoti Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Mokymo centro direktoriui.
PATVIRTINTA
Pataisos reikalų departamento direktoriaus
1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 64
MOKYMO ORGANIZAVIMO PATAISOS REIKALŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRE INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagrindinis Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Mokymo centro (toliau – Centras) tikslas – užtikrinti Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų įvadinį mokymą, jų kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą. Mokymo procesas grindžiamas šiuolaikine Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių pataisos įstaigų patirtimi, naujesnių techninių priemonių naudojimu, statutinės drausmės ir doros ugdymu.
2. Mokymo planavimas ir organizavimas turi užtikrinti Centro darbo ritmingumą ir nuoseklumą, proporcingą dėstytojų mokymo krūvio paskirstymą, metodiką, pagrįstą teorinio ir praktinio mokymo reguliavimu, loginę mokomosios medžiagos studijavimo seką. Svarbus vaidmuo turėtų būti skiriamas materialinei mokymo bazei kurti, dėstytojų veiklai, normalioms darbo sąlygoms sudaryti.
3. Šia instrukcija siekiama užtikrinti svarbiausius ugdymo tikslus: brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę, auklėti klausytojus doros, patriotizmo, Lietuvos valstybės ir žmogaus teisių gerbimo dvasia, sugebančius greitai adaptuotis įvairiomis darbo ar gyvenimo sąlygomis.
II. MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS IR PLANAVIMAS
5. Mokymosi trukmė Centre priklauso nuo profilio bei formų:
6. Centre nustatoma 45 minučių trukmės akademinė valanda, 6–8 akademinių valandų darbo diena, 5 dienų darbo savaitė. Valandų skaičius per savaitę neturi viršyti 38 akademinių valandų.
8. Mokymo grupėje gali būti nuo 20 iki 25 klausytojų. Užsiėmimo metu klausytojai privalo dėvėti tarnybinę uniformą. Per praktinius užsiėmimus, pratybas ir operatyvinius taktinius mokymus gali būti dėvima speciali apranga.
9. Įėjimas į auditorijas, kitas mokymo patalpas užsiėmimo metu draudžiamas. Pedagoginis stebėjimas, vienų dėstytojų lankymasis kitų užsiėmimuose, siekiant pasidalyti ar kaupti patirtį, galimas tik nuo užsiėmimo pradžios.
11. Kiekvieną dieną mokymo grupėje iš klausytojų skiriamas budėtojas, kuris pateikia dėstytojui informaciją apie nedalyvaujančius užsiėmimuose klausytojus.
12. Planavimo dokumentai:
12.1. mokymo programa. Jos turinį sudaro mokomųjų dalykų pavadinimai, valandų paskirstymas, mokymo ir atsiskaitymo formos. Mokymo programą rengia Centro administracija, tvirtina Pataisos reikalų departamento direktorius;
12.2. mokymo planas. Jis sudaromas vadovaujantis mokymo programa. Jame nurodoma mokymosi trukmė, stažuotės laikas, įskaitų ir egzaminų sesijos. Mokymo planą sudaro vyresnysis metodininkas, tvirtina Centro direktorius;
12.3. užsiėmimų tvarkaraštis. Tvarkaraštis sudaromas vadovaujantis mokymo programa ir mokymo planu. Kiekvienoje mokymo grupėje nurodomas užsiėmimų laikas, mokomojo dalyko pavadinimas, mokymo forma, vieta, dėstytojo pavardė. Užsiėmimų tvarkaraštį sudaro vyresnysis metodininkas, tvirtina Centro direktorius;
12.4. metinė veiklos programa. Programoje numatoma teorinio ir praktinio mokymo tobulinimo priemonės, auklėjamojo pobūdžio renginiai, teorinis ir metodinis darbas, materialinis techninis mokymo proceso aprūpinimas. Programą sudaro Centro administracija, tvirtina Pataisos reikalų departamento direktorius;
12.5. mokymo krūvio paskirstymo planas. Planas sudaromas kalendoriniams mokslo metams, remiantis mokymo programa ir planu. Jis užtikrina proporcingą dėstytojo mokymo krūvio paskirstymą, atsižvelgiant į metinę dėstytojo mokymo krūvio normą. Planą rengia vyresnysis metodininkas, tvirtina Centro direktorius;
12.6. individualus dėstytojo darbo planas. Dėstytojas sudaro metinį darbo planą. Jame turi būti nurodytas dėstytojo mokymo krūvis, metodinis, teorinis, auklėjamasis darbas, kvalifikacijos kėlimas. Dėstytojo individualų darbo planą tvirtina Centro direktorius;
12.7. mokymo teminė programa. Programas sudaro dėstomų mokomųjų dalykų dėstytojai. Programose nurodoma pagrindinės temos, joms skirtas valandų skaičius, reikalingos literatūros sąrašas. Mokymo teminę programą tvirtina Centro direktorius;
13. Apskaitos ir kontrolės dokumentai:
13.1. mokomųjų dalykų žurnalas. Žurnaluose nurodoma užsiėmimų forma ir įrašomi klausytojų žinių įvertinimai. Kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo, profesinio rengimo trumpalaikiuose kursuose tie patys žurnalai gali būti naudojami kelis mokymo ciklus. Žurnalų tvarkymą kontroliuoja vyresnysis metodininkas;
14. Kiti dokumentai:
III. MOKOMŲJŲ UŽSIĖMIMŲ RŪŠYS IR FORMOS
16. Pagrindinės Centro mokymo formos: paskaitos, seminarai, praktiniai darbai, stažuotės, savarankiškos klausytojų studijos, pažintinės ekskursijos ir kt.:
16.1. paskaita. Jos tikslas – logiškai ir iš esmės išaiškinti pagrindinius nagrinėjamos temos klausimus. Mokomojo dalyko studijas reikėtų pradėti nuo įvadinės paskaitos. Paskaitos metu pateikiami metodiniai nurodymai savarankiškam darbui, klausytojai supažindinami su reikiama literatūra, vadovėliais, teisiniais dokumentais. Išstudijavus visą mokomojo dalyko medžiagą, skaitomos apžvalginės paskaitos. Jų tikslas – pagilinti ir įtvirtinti klausytojų žinias, akcentuoti svarbiausius, sunkiai suvokiamus kurso klausimus. Dėstytojas privalo pasiruošti paskaitai, t. y. turėti paskaitos tekstą arba išplėstines paskaitos tezes;
16.2. seminaras. Jo tikslas – patikrinti ir įtvirtinti klausytojų žinias. Seminaro metu dėstytojas turi įtraukti klausytojus į kūrybinį darbą, ugdyti jų mąstymą. Seminaro pradžioje dėstytojas apibrėžia temą, trumpai ją apibūdina. Seminaro pabaigoje dėstytojas komentuoja ir įvertina klausytojų atsakymus, nurodo klaidas ir literatūrą, kuri padėtų geriau suprasti dėstomąją medžiagą. Seminaras turi būti suplanuotas taip, kad liktų laiko atsakymams į klausytojų klausimus. Kiekvienam seminarui dėstytojas privalo parengti planą, kurį tvirtina Centro direktorius. Plano turinį sudaro temos pavadinimas, trukmė, nurodoma auditorija, seminaro pagrindiniai klausimai, naudojamos techninės vaizdinės priemonės, literatūros sąrašas;
16.3. praktiniai darbai (pratybos). Jų tikslas – įtvirtinti klausytojų teorines žinias, patikrinti sugebėjimą pritaikyti jas praktikoje. Atsižvelgiant į mokomąjį dalyką, pratybos gali vykti auditorijoje, specialiai parengtoje teritorijoje ar pataisos įstaigose. Praktinių užsiėmimų pabaigoje dėstytojas aptaria jų eigą, nurodo trūkumus ir pasiekimus bei įvertina klausytojų žinias. Dėstytojas privalo užtikrinti saugų elgesį praktinių užsiėmimų metu. Specialiųjų mokomųjų dalykų (savigyna, šaudyba, informatika ir t. t.) praktiniai darbai, jei grupėje yra daugiau kaip 15 klausytojų, gali būti organizuojami pogrupiuose, dalijant grupę į dvi dalis;
16.4. kontrolinis darbas. Jo tikslas – patikrinti klausytojų teorines žinias, sugebėjimą jas pritaikyti. Mokomojo dalyko kontrolinių darbų skaičius numatomas teminiame plane. Kontrolinio darbo metu gali būti naudojami skirtingi darbų variantai arba skiriamos asmeninės užduotys kiekvienam klausytojui. Kontrolinis darbas gali vykti ir testavimo forma. Parašytas kontrolinis darbas turi būti ištaisytas per penkias dienas, pažymiai surašyti į mokomųjų dalykų žurnalą;
16.5. operatyvinės taktinės pratybos. Jų tikslas – tobulinti klausytojų praktinius įgūdžius vykdant operatyvines tarnybines užduotis, maksimaliai panašias į realias sąlygas. Sudaromas operatyvinių taktinių pratybų planas, kurį tvirtina Centro direktorius. Plane įrašoma pratybų tema, tikslai, vadovas, dalyviai ir vykdymo vieta;
16.6. stažuotė. Tai sudėtinė mokymo proceso dalis, kurios metu įtvirtinamos ir gilinamos teorinės žinios bei specialybės praktiniai įgūdžiai. Stažuotės apimtis ir terminas numatomas mokymo programose ir planuose. Dėstytojai, kurie paskirti stažuotės vadovais, privalo sudaryti programas, parengti būtinus dokumentus. Stažuotojai privalo atlikti plane numatytą darbą ir parašyti stažuotės ataskaitą;
16.7. konsultacija. Konsultacijos metu klausytojams teikiama metodinė dalykinė pagalba. Konsultacijos gali būti individualios ir grupinės. Grupinės konsultacijos planuojamos ir organizuojamos prieš egzaminus (įskaitas). Dėstytojai privalo kviesti į konsultacijas klausytojus, gavusius blogų pažymių ar praleidusius daug užsiėmimų;
IV. KLAUSYTOJŲ ŽINIŲ PATIKRINIMAS. ĮSKAITOS, DIFERENCIJUOTOS ĮSKAITOS IR EGZAMINAI
17. Klausytojų pažangumo stebėjimas, žinių ir įgūdžių vertinimas padeda nustatyti mokymo proceso efektyvumą, kaupti informaciją, padedančią tobulinti mokymo procesą.
18. Klausytojų žinių patikrinimas skirstomas į einamąjį ir baigiamąjį. Einamajam priskiriamas klausytojų žinių patikrinimas seminarų, pratybų, kontrolinių darbų metu. Baigiamasis žinių patikrinimas vyksta įskaitų ir egzaminų metu, įvertinant stažuotės rezultatus.
20. Diferencijuotų įskaitų ir egzaminų metu žinios ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema:
| 10 (dešimt) |
– |
puikiai; |
| 9 (devyni) |
– |
labai gerai; |
| 8 (aštuoni) |
– |
gerai; |
| 7 (septyni) |
– |
pakankamai; |
| 6 (šeši) |
– |
patenkinamai; |
| 5 (penki) |
– |
silpnai; |
| 4 (keturi) |
– |
nepakankamai; |
| 3 (trys) |
– |
blogai; |
| 2 (du) |
– |
labai blogai; |
| 1 (vienas) |
– |
visiškai negerai. |
21. Įskaitos skirstomos į diferencijuotas ir nediferencijuotas (paprastas). Diferencijuota įskaita vertinama įrašant žodį „įskaityta“ ir pažymiu, kuris nurodomas skliausteliuose. Pvz.: „Įskaityta (8)“. Kai įskaita nediferencijuota (paprasta), vertinama vienu žodžiu „Įskaityta“.
22. Įskaitai, diferencijuotai įskaitai, egzaminui dėstytojas privalo parengti bilietus (testus), apimančius visą mokomojo dalyko programos medžiagą. Bilietų turi būti daugiau už mokymo grupėje esančių klausytojų skaičių. Įskaitos, diferencijuotos įskaitos, egzamino metu dėstytojas įrašo tiek teigiamus, tiek neigiamus įvertinimus.
23. Klausytojui, kuris nesugeba atsakyti į paimto bilieto klausimus, leidžiama imti antrą bilietą arba egzaminuotojas gali pateikti jam klausimų iš viso kurso programos. Tokiu atveju pažymys mažinamas vienu balu.
24. Klausytojams, sėkmingai baigusiems įvadinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo kursus, išlaikiusiems įskaitas ir egzaminus, išduodami nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.
V. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI PEDAGOGAMS. PEDAGOGŲ PAREIGOS, TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
26. Dirbti pedagoginį darbą gali etatiniai dėstytojai, Centro administracijos darbuotojai, dėstytojai antraeilininkai ir kviečiami dėstytojai (Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų pareigūnai, kitų mokymo įstaigų pedagogai), mokantys valstybinę kalbą, turintys aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kvalifikaciją bei praktinio darbo patirtį.
27. Pedagogų pareigos:
27.4. rengti dėstomojo mokomojo dalyko teminius planus, paskaitų konspektus ar tezes, seminarų planus ir kt.;
27.8. teikti klausytojams metodines rekomendacijas, nurodymus, padedančius suprasti mokomojo dalyko medžiagą savarankiškų studijų metu;
27.9. organizuoti klausytojų susitikimus su dėstomojo dalyko srities specialistais, Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų atstovais;
27.13. kas penkerius metus kelti savo kvalifikaciją Pataisos reikalų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, tobulintis aukštesnio lygio šalies mokslo įstaigose, užsienyje;
28. Pedagogų teisės:
29. Pedagogų atsakomybė.
Pedagogai atsako už:
29.3. saugaus mokymo reikalavimų laikymąsi praktinių užsiėmimų, operatyvinių taktinių ir šaudymo pratybų metu;
VI. PEDAGOGINIO DARBO KRŪVIS IR APSKAITA
30. Etatinių dėstytojų ir vyresniųjų dėstytojų metinį pedagoginį darbo krūvį sudaro 720 akademinių valandų. Vyresniesiems dėstytojams, dėstytojams, atsakingiems už mokymo kabinetus, sporto sales, tirą ir pan., pedagoginio darbo krūvis gali būti sumažintas iki 15 procentų.
32. Centro administracijos darbuotojams ir kviečiamiems dėstytojams (Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų pareigūnams, kitų mokymo įstaigų pedagogams) per mokslo metus leidžiama turėti iki 360 akademinių valandų, už kurias apmokama valandinio apmokėjimo tvarka.
33. Praktinių darbų (pratybų) metu, kada grupė dalijama į du pogrupius, pedagoginio darbo krūvis skaičiuojamas kiekvienam dėstytojui, kaip už darbą su visa grupe.
36. Vadovavimas stažuotei įvertinamas faktišku laiku, bet ne daugiau kaip 3 akademinės valandos už vieną darbo dieną.
37. Konsultacijoms skiriama ne daugiau kaip 10 procentų viso auditorinio valandų skaičiaus, skirto dėstomajam dalykui vienoje mokymo grupėje.
38. Nediferencijuotos įskaitos laikomos tam dalykui skirtų valandų sąskaita ir įvertinamos faktišku darbo laiku.
39. Diferencijuotai įskaitai, egzaminui priimti skiriama 0,3 akademinės valandos vienam klausytojui.
VII. METODINIS DARBAS. PEDAGOGINIS PASKAITŲ STEBĖJIMAS
41. Pagrindinės metodinio darbo formos:
41.1. pedagogų dalyvavimas mokymo programų, mokymo, metodinių vaizdinių (filmų, skaidrių, schemų ir kt.) priemonių ruošime;
41.3. mokslinės metodinės konferencijos, pedagogų susirinkimai, Centro Mokymo tarybos posėdžiai, metodiniai pasitarimai, paskaitos ir pranešimai apie dėstymo ir klausytojų auklėjimo metodiką;
42. Centro Mokymo taryba. Ji sudaroma iš Centro, Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų bei mokslo įstaigų atstovų. Tarybos sudėtį tvirtina Pataisos reikalų departamento direktorius. Tarybos posėdžių metu aptariami klausimai, susiję su mokymo metodinio darbo organizavimu, teikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl klausytojų mokymo tobulinimo. Centro Mokymo tarybos posėdžio protokolą pasirašo jos pirmininkas ir sekretorius.
43. Dėstytojų susirinkimas. Susirinkimo metu aptariama Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Pataisos reikalų departamento dokumentų (įsakymai, nurodymai, nutarimai, instrukcijos ir t. t.) vykdymo tvarka. Dėstytojų susirinkimas sprendžia mokymo proceso organizavimo problemas, aptaria naujų techninių priemonių panaudojimo metodiką, svarsto mokymo planus, metodinio ir organizacinio darbo planus, klausytojų pažangumą, stažuotės organizacines problemas, drausmės palaikymo organizacines priemones. Susirinkimo metu dėstytojai supažindina kolegas su savo darbo rezultatais. Dėstytojų susirinkimus organizuoja ir juose pirmininkauja Centro direktorius. Susirinkimo protokolą pasirašo jo pirmininkas ir sekretorius.
44. Mokymo proceso stebėjimas:
44.1. mokymo proceso stebėjimo tikslas – nustatyti, kaip vykdomos mokymo programos ir planai, koks yra dėstymo metodinis lygis, kaip pasiruošę užsiėmimams dėstytojai ir klausytojai, kaip organizuojamos klausytojų savarankiškos studijos, kokia yra mokymo materialinė bazė ir galimybės ją tobulinti;
44.2. užsiėmimus gali stebėti Pataisos reikalų departamento direktorius ir jo pavaduotojai, šio departamento tarnybų vadovai ir jų pavaduotojai, Pataisos reikalų departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, Centro direktorius, jo pavaduotojas ir vyresnysis metodininkas;
44.3. stebėtojas privalo dalyvauti nuo užsiėmimo pradžios iki jo pabaigos. Užsiėmimo metu stebėtojui draudžiama daryti pastabas ar kitaip trukdyti dėstytojui;
44.4. aptaręs su dėstytoju, stebėtojas užsiėmimą vertina tą pačią dieną ir pateikia rekomendacijas bei pasiūlymus dėl mokymo proceso tobulinimo;