LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GAMYBOS LIEKANŲ PRISKYRIMO PRIE ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. sausio 17 d. Nr. D1-46/4-63
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63
GAMYBOS LIEKANŲ PRISKYRIMO PRIE ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) nustatomi medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijai, sąlygos ir tvarka.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas.
Gamybos procesas – veikla, kurios metu žaliavos (pradinės medžiagos, skirtos apdoroti arba perdirbti) paverčiamos gaminiu ar pusgaminiu.
Pagrindinis produktas – gamybos proceso metu tikslingai sukurta medžiaga ar daiktas.
Šalutinis produktas – gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų.
Šalutinio produkto darytojas – pagrindinį produktą, kurio gamybos metu susidaro šalutinis produktas, gaminanti įmonė.
Šalutinio produkto naudotojas – asmuo, naudojantis šalutinį produktą savo veikloje.
II. PRISKYRIMO PRIE ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ KRITERIJAI IR SĄLYGOS
4. Gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas:
4.1. atitinka visus šiuos kriterijus:
III. GAMYBOS LIEKANŲ SUSIDARYMAS GAMYBOS PROCESO METU
6. Tinkančios naudojimui gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais, jei jos gautos pagrindinio produkto gamybos proceso metu.
7. Atliekos, susidarančios ne gamybos proceso metu (pvz., buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas), negali būti laikomos šalutiniais produktais.
8. Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.1 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto darytojo parašu patvirtintu technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto susidarymo faktas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.
IV. GAMYBOS LIEKANŲ NAUDOJIMO ŽINOMUMAS
9. Gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jų panaudojimas yra įprastinė gamybos praktika: tokias medžiagas ar daiktus naudoti įprasta.
10. Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.2 punkte nurodytam kriterijui pagrindžiama dokumentu, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai (pvz., sutartis tarp šalutinio produkto darytojo ir šalutinio produkto naudotojo dėl konkretaus šalutinio produkto kiekio priėmimo naudoti ar kitas dokumentas, įrodantis galimybę gamybos liekanas perduoti naudoti).
V. GAMYBOS LIEKANŲ TIESIOGINIS NAUDOJIMAS
12. Gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu), išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybinės praktikos būdu.
13. Įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti.
14. Paruošimą naudoti gali atlikti tiek šalutinio produkto darytojas, tiek šalutinio produkto naudotojas.
15. Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.3 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.
VI. GAMYBOS LIEKANŲ NAUDOJIMO TEISĖTUMAS
16. Gamybos liekanų naudojimas laikomas teisėtu, jei:
16.1. gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui (pvz., tankis, priemaišų kiekis ir pan.). Jei specialūs techniniai reikalavimai medžiagai ar daiktui nekeliami, toks naudojimas turi būti bent jau neuždraustas teisės aktų;
16.2. gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, neviršija teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms ir atitinka kitus aplinkos, sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus.
17. Gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jei:
17.1. gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų (pvz., skalda, kuri neatitinka specifinių reikalavimų, negali būti naudojama keliams tiesti ir turi būti laikoma atlieka);
18. Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.4 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.
VII. PRISKYRIMO PRIE ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ TVARKA
19. Sprendimas dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų turi būti priimamas esant konkrečiam tam tikrų gamybos liekanų kiekiui. Ta pati medžiaga ar daiktas vienu atveju gali atitikti Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytus kriterijus ir būti priskirti prie šalutinių produktų, kitu atveju, neatitikus Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytų kriterijų, laikomi atliekomis ir jiems turi būti taikomi atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai.
20. Už teisingą gamybos liekanų priskyrimą prie šalutinių produktų atsakingas šalutinių produktų darytojas.
21. Šalutinio produkto darytojas, nusprendęs, kad konkretus jo gamybos liekanų kiekis gali būti šalutiniai produktai, privalo turėti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams patvirtinančius dokumentus, kurie gamybos vietoje turi būti saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo gamybos liekanų susidarymo ir pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus.
23. Šalutiniams produktams taikomi bendrieji aplinkos apsaugą, o ne atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai.
24. Šalutinių produktų turėtojas aplinkos poveikiui neatsparius šalutinius produktus turi apsaugoti nuo šio poveikio. Šalutinių produktų laikymo talpos turi būti atsparios laikomų daiktų ir medžiagų poveikiui, iš jų ar iš laikomų šalutinių produktų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan.
25. Tvarkos aprašo 1 priede pateikiama sprendimo, ar gamybos liekanos gali būti priskiriamos prie šalutinių produktų, schema.
VIII. ATSAKOMYBĖ UŽ PAŽEIDIMĄ
Gamybos liekanų priskyrimo prie
šalutinių produktų tvarkos aprašo
1 priedas
SPRENDIMO, AR GAMYBOS LIEKANOS GALI BŪTI PRISKIRIAMOS ŠALUTINIAMS PRODUKTAMS, SCHEMA
Gamybos liekanų priskyrimo prie
šalutinių produktų tvarkos aprašo
2 priedas
ATLIEKŲ IR ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ PAVYZDŽIAI
1. Atliekų ir šalutinių produktų pavyzdžiais (toliau – Pavyzdžiai) siekiama paaiškinti atvejus, kada gamybos liekanas galima, o kada negalima laikyti šalutiniais produktais.
2. Pavyzdžiai:
2.1. geležies ir plieno gamybos šlakai ir dulkės:
2.1.1. aukštakrosnių šlakas gaunamas aukštakrosnėse kartu su išlydytu plienu. Plieno gamybos procesas pritaikytas taip, kad užtikrintų, jog šlakui būtų suteiktos reikiamos techninės savybės. Gamybos pradžioje priimtas techninis sprendimas lemia, kokių savybių šlakas susidarys. Be to, iš anksto yra žinoma, kad šlakas bus naudojamas keliais aiškiai apibrėžtais būdais ir jo paklausa bus didelė. Aukštakrosnių šlaką galima naudoti tiesiogiai gamybos proceso pabaigoje be apdirbimo. Tačiau šlakas gali būti apdirbamas įprastos gamybos praktikos metu, pvz., smulkinamas norint gauti tinkamo dydžio daleles. Todėl šios gamybos liekanos gali būti priskiriamos šalutiniams produktams;
2.1.2. sieros šalinimo šlakas gaunamas dėl to, kad prieš gaminant plieną iš geležies reikia pašalinti sierą. Šiame šlake gausu priemaišų (sieros), todėl toks šlakas negali būti naudojamas toliau metalurgijoje ir dažniausiai šalinamas sąvartyne. Taigi, šios gamybos liekanos atitinka atliekų sąvoką ir negali būti priskiriamos prie šalutinių produktų;
2.1.3. plieno gamybos metu valant gamyklos patalpų orą susidaro dulkės, kurios nusėda filtruose. Šiuos filtrus galima valyti ir likusį metalą grąžinti į gamybos ciklą. Toks filtrų valymas laikomas papildomu apdirbimu, todėl dulkės neatitiks Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4.1.3 punkte nurodyto kriterijaus ir turės būti priskiriamos atliekoms;
2.2. maisto ir gėrimų pramonės šalutiniai produktai – gyvūnų pašarai. Maisto ir gėrimų pramonės šalutiniai produktai gali būti naudojami gyvūnams šerti. Pvz., cukraus gamybos, aliejaus spaudimo, krakmolo gamybos ir salyklo gamybos metu susidaro medžiagos, kurias ūkininkai naudoja gyvūnams šerti arba kurias naudoja gyvūnų pašarų gamintojai. Šios gamybos liekanos gali būti naudojamos gyvūnams šerti be papildomo apdirbimo. Be to, pašarinių žaliavų naudojimas reguliuojamas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančiu Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1). Todėl esant tokių gamybos liekanų paklausai, ši medžiaga nepatenka į atliekų sąvoką ir gali būti priskiriama prie šalutinių produktų;
2.3. šalutiniai deginimo produktai:
2.3.1. gipsas, gautas iš išmetamųjų dujų šalinant sierą, naudojamas įvairiems tikslams. Jis gali būti naudojamas vietoj natūralaus gipso, pvz., gipso plokštėms gaminti. Išmetamųjų dujų valymo procesas keičiamas ir kontroliuojamas siekiant gaminti reikiamų savybių gipsą. Todėl medžiaga bus naudojama prieš tai jos neapdirbant gamybos procese. Toks gipsas gali būti laikomas šalutiniu produktu;
2.4. medienos nuopjovos ir kitos panašios medžiagos. Pjuvenos, medienos skiedros ir neapdorotos medienos nuopjovos susidaro lentpjūvėse arba kitose medžio apdirbimo įmonėse, kartu su pagrindiniu produktu – pjauta mediena, pvz., gaminant baldus ar medinius padėklus. Šie likučiai toliau naudojami kaip žaliavos medienos plokštėms, pvz., drožlių plokštėms arba popieriui gaminti. Jie bus naudojami be papildomo apdirbimo, išskyrus smulkinimą iki reikalingo dydžio, todėl bus laikomi šalutiniais produktais;
2.5. fosfogipsas. Fosfogipsas susidaro gaminant chemines trąšas (fosfatą paveikus sieros rūgštimi). Šios gamybos liekanos, be papildomo apdirbimo, gali būti naudojamos keliams tiesti, grybams auginti. Tačiau dėl fosfogipse esančių priemaišų ir didelių perdirbimo sąnaudų jo pritaikymas ribotas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, šalutiniu produktu gali būti laikoma tik ta fosfogipso dalis, kuri sunaudojama faktiškai;
2.6. kiti atvejai:
2.6.1. gamybos metu susidarančias perteklines medžiagas arba tik išoriškai pažeistas medžiagas, iš esmės panašias į pagrindinį produktą (sugadinti produktai), kurias įmanoma iš karto panaudoti gamybai, galima priskirti prie šalutinių produktų, pvz., kaučiuko ir vulkanizavimo mišiniai, žievės drožlės ir gabalai, plastiko atliekos ir panašios medžiagos;