LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ
2000 m. sausio 5 d. Nr. 5
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 35 straipsniu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940),
2. Įpareigoju visų valstybinių ir Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją turinčių nevalstybinių, aukštesniųjų mokyklų vadovus:
2.1. parengti mokyklos nuostatų (įstatų) projektus ir iki 2000 m. vasario 15 d. pateikti juos Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštesniųjų studijų skyriui;
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos 1992 04 09 nutarimu Nr. 19 patvirtintus Aukštesniųjų mokyklų nuostatus;
3.2. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos 1992 m. liepos 15 d. raštą Nr. 21-05-74 „Dėl Aukštesniųjų mokyklų nuostatų“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2000 m. sausio 5 d.
įsakymu Nr. 5
AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS BENDRIEJI NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštesniosios mokyklos bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) taikomi aukštesniosioms mokykloms, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, nuosavybės ir veiklos formas.
2. Aukštesnioji mokykla – Lietuvos Respublikos švietimo sistemos grandis, suteikianti galimybę visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, neatsižvelgiant į jų tautybę, lytį, religinius ir politinius įsitikinimus, įgyti aukštesnįjį išsilavinimą.
3. Aukštesnioji mokykla yra juridinis asmuo. Savo veiklą ji grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šių Nuostatų pagrindu parengtais, steigėjo patvirtintais aukštesniosios mokyklos nuostatais. Šie Nuostatai reglamentuoja aukštesniosios mokyklos vietą švietimo sistemoje, veiklą, valdymą, studentų ir dėstytojų teises, pareigas ir atsakomybę.
Kiekviena aukštesnioji mokykla, vadovaudamasi Aukštesniosios mokyklos bendraisiais nuostatais, rengia savo nuostatus, kuriuose nurodo steigėją, jo pavadinimą, kodą, adresą, juridinį mokyklos statusą, grupę ir tipą, visą ir sutrumpintą mokyklos pavadinimą lietuvių kalba, pavadinimą anglų kalba, mokyklos adresą ir steigimo datą, mokyklos struktūrą, struktūrinių padalinių statusą, jų kompetenciją.
4. Aukštesniojoje mokykloje rengiami specialistai, turintys bendrųjų bei profesinių žinių, galintys savarankiškai dirbti pramonėje, žemės ūkyje, kultūros, švietimo, medicinos, meno, verslo bei kt. srityse, sugebantys vadovauti institucijos padaliniui ar smulkiai ir vidutinei įmonei, pasirengę savarankiškai priimti sprendimus ir tobulinti savo žinias, greitai adaptuotis darbo vietoje. Studijų programų sąrašus ir išsilavinimo reikalavimus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
Nurodyti pagrindinę mokyklos veiklos rūšį ir kodą; kitas veiklos rūšis ir kodus.
5. Aukštesnioji mokykla ne tik rengia specialistus, bet ir yra savo srities žinių skleidėja, regiono kultūrinio, visuomeninio, intelektualinio gyvenimo židinys.
6. Aukštesniųjų mokyklų grupei priklauso visos aukštesnįjį išsilavinimą teikiančios švietimo įstaigos. Konkretų pavadinimą aukštesniajai mokyklai suteikia jos steigėjas. Nerekomenduojama mokyklos pavadinime vartoti žodį „kolegija“.
7. Konkrečios aukštesniosios mokyklos nuostatus, aprobuotus mokyklos tarybos, tvirtina jos steigėjas. Nuostatai įforminami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
II. AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS STEIGIMAS, PAVALDUMAS
9. Valstybines aukštesniąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aukštesniosios mokyklos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu.
10. Nevalstybinės aukštesniosios mokyklos steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, Švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
III. STUDENTAI IR PEDAGOGAI
12. Į aukštesniąsias mokyklas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Į konservatorijų pirmąją pakopą priimami asmenys, įgiję pagrindinį išsilavinimą. Priėmimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos Priėmimo į aukštesniąsias mokyklas sąlygos.
13. Aukštesniosios mokyklos studentų teisės:
13.3. siūlyti aukštesniosios mokyklos pedagogų tarybai į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;
13.4. burtis į visuomenines organizacijas, sambūrius, judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;
13.7. pasibaigus mokslo metams arba semestrui, atskirais atvejais ir per mokslo metus keisti mokymo instituciją;
13.9. pablogėjus sveikatai arba esant kitoms svarbioms priežastims, gauti akademines atostogas arba mokslo pertrauką;
13.10. mokyklos nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už teorinius dalykus, numatytus studijų programose;
14. Aukštesniosios mokyklos studentų pareigos:
14.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti kultūrinius interesus;
14.2. gerbti aukštesniosios mokyklos bendruomenės narius ir deramai atstovauti savo mokyklai viešajame gyvenime;
14.3. vykdyti aukštesniosios mokyklos pedagogų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų nutarimus;
15. Aukštesniosios mokyklos studentų atsakomybė:
15.2. studentai šalinami iš aukštesniosios mokyklos, jeigu jie:
yra nepažangūs moksle,
šiurkščiai pažeidė ar sistemingai pažeidinėjo mokyklos vidaus tvarkos taisykles,
negali tęsti mokslo dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio;
15.3. konkretūs išbraukimo iš sąrašų atvejai ir tvarka numatomi aukštesniosios mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse. Sprendimas pašalinti studentą gali būti priimamas tik suderinus su mokyklos pedagogų taryba ir išklausius studentų savivaldos institucijų nuomonę. Studentas šalinamas direktoriaus įsakymu.
16. Teisę dirbti pedagoginį darbą aukštesniojoje mokykloje turi asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją. Dėstantiems teorinius dalykus pedagogams būtinas aukštasis išsilavinimas, dėstomos specialybės mokslinio, gamybinio, kūrybinio arba pedagoginio darbo patirtis. Aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami tik steigėjui raštiškai sutikus.
Vadovauti praktikoms gali asmenys, turintys ne mažesnį kaip aukštesnysis išsilavinimą.
17. Aukštesniųjų mokyklų pedagogams kvalifikacinės kategorijos suteikiamos juos atestuojant. Pedagogai atestuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
18. Pedagogų teisės:
18.3. kelti kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę kategoriją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
18.7. susipažinti su aukštesniosios mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, valdymo ir savivaldos institucijų nutarimais bei susirinkimų protokolais;
18.8. burtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
19. Pedagogų pareigos:
19.3. laikytis aukštesniosios mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių ir pedagoginės etikos normų;
19.5. rengti dėstomų dalykų programas ir teikti jas tvirtinti mokyklos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui. Tobulinti jų turinį, siekti, kad studentai perimtų dėstomąją medžiagą;
19.6. rengiamam specialistui pateikti naujausias žinias, formuoti jo reikiamus įgūdžius ir nuostatas;
19.7. rengti dėstomo dalyko konspektus bei kitą metodinę medžiagą, skirtą studentų savarankiškam darbui;
19.8. nuolat mokytis taisyklingos kalbos ir rašto. Lavinti informacinių technologijų ir užsienio kalbų vartojimo įgūdžius;
IV. STUDIJŲ TVARKA
21. Vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais Aukštesniųjų studijų programų reikalavimais, mokykla sudaro studijų programas ir teikia jas tvirtinti steigėjui. Studijų programos rengiamos ir tvirtinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Jose nurodomos mokymo formos (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė ir kt.).
22. Lietuvos Respublikos aukštesniosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, jei:
23. Aukštesniojoje mokykloje rengiamos specialybės ir specializacijos steigiamos ir likviduojamos mokyklos iniciatyva ir steigėjo sprendimu. Aukštesnioji mokykla šiais klausimais nuolat konsultuojasi su darbdaviams atstovaujančiomis organizacijomis, darbo biržomis, atlieka specialistų poreikių ir absolventų įsidarbinimo tyrimus.
26. Aukštesnioji mokykla pasirenka penkių arba šešių darbo dienų savaitę. Paskaitos, praktiniai darbai, konsultacijos numatomos tvarkaraščiuose, kuriuos tvirtina aukštesniosios mokyklos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
27. Pagrindinės mokymo formos: paskaitos, seminarai, praktiniai ir laboratoriniai darbai, praktikos, savarankiškos studentų studijos, pažinties ekskursijos ir kt. Aukštesniojoje mokykloje gali būti taikomos ir individualios studijų programos.
28. Praktinį studentų mokymą aukštesnioji mokykla gali organizuoti sudarydama sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir firmomis, turinčiomis deramą bazę ir galinčiomis laiduoti šį mokymą. Studentų praktikų metu tarp mokyklos, institucijos, kurioje atliekama praktika, ir studento sudaroma trišalė mokymo sutartis. Šioje sutartyje nustatomos mokymo, darbo ir apmokėjimo už jį sąlygos. Sutartis sudaroma iki praktikos pradžios.
29. Aukštesnioji mokykla skatina savarankiškas studijas. Jų tvarką reglamentuoja taisyklės, kurias tvirtina direktorius, suderinęs su aukštesniosios mokyklos pedagogų taryba.
30. Paskaitų trukmė – viena (45 min.) arba dvi akademinės valandos. Praktikų trukmę nustato studijų programos. Pertraukų trukmę (būtina ilgesnė pietų pertrauka) reglamentuoja aukštesniosios mokyklos vidaus tvarkos taisyklės.
31. Valstybinė aukštesnioji mokykla formuoja pirmo kurso studentų grupę, ne mažesnę kaip 25. Studentų skaičius gali būti keičiamas tik Švietimo ir mokslo ministerijai raštiškai sutikus.
Seminarų, praktinių ir laboratorinių darbų metu grupė, jei joje yra ne mažiau negu 20 studentų, gali būti skiriama į du pogrupius. Švietimo ir mokslo ministerijai sutikus, grupę konkrečiose darbo vietose galima suskirstyti ir į daugiau pogrupių. Aukštesniojoje mokykloje paskaitos gali vykti srautais.
32. Jei aukštesniuosiuose kursuose grupėje lieka tik keli studentai, jiems sudaromos sąlygos baigti mokyklą nekeičiant specialybės.
33. Už privalomuosius ir alternatyviai pasirenkamuosius dalykus ir praktikas aukštesniosios mokyklos studentai atsiskaito laikydami įskaitą arba egzaminą.
34. Aukštesniosios mokyklos studentų mokymosi pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties. Nediferencijuotų įskaitų vertinimas: „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atlikta“, „neatlikta“.
35. Studentai, įvykdę visas studijų programoje numatytas užduotis, laiko baigiamuosius egzaminus arba gina diplominį darbą kvalifikavimo komisijoje.
36. Kvalifikavimo komisija sudaroma vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta „Aukštesniųjų mokyklų baigiamųjų egzaminų bei diplominių darbų gynimo organizavimo instrukcija“.
37. Kvalifikavimo komisijos nutarimu aukštesniosios mokyklos studentams įteikiamas nustatyto pavyzdžio diplomas ir suteikiama kvalifikacija.
38. Aukštesniosios mokyklos studentams, kurių pažymių vidurkis 9,00, o galutinis atskirų dalykų įvertinimas ne žemesnis negu 8, išlaikiusiems baigiamuosius egzaminus ar apgynusiems diplominį darbą „labai gerai“ ir „puikiai“ (9 ar 10), direktoriaus įsakymu įteikiamas diplomas su pagyrimu.
39. Studentams, neišlaikiusiems baigiamųjų egzaminų arba neapgynusiems diplominio darbo, direktoriaus įsakymu leidžiama tą patį darbą ginti po vienerių metų. Esant ilgesnei studijų pertraukai, turi būti atsižvelgiama į per tą laikotarpį įvykusius studijų programų pasikeitimus.
40. Studentai, pasibaigus semestrui turintys nepatenkinamą 3 ir daugiau dalykų žinių įvertinimą, negali toliau tęsti studijų aukštesniojoje mokykloje. Turintiesiems 1 ar 2 akademinius įsiskolinimus nustatomas terminas, per kurį studentai privalo juos likviduoti. Studentai, nustatytu laiku nelikvidavę akademinių įsiskolinimų, aukštesniosios mokyklos nuostatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka šalinami iš mokyklos.
41. Studentams, dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių neįvykdžiusiems studijų programos reikalavimų, direktoriaus įsakymu leidžiama kursą kartoti arba sudaromos sąlygos išeiti numatytą studijų programą.
42. Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose dieninės studijos yra nemokamos. Nevalstybinėse aukštesniosiose mokyklose sudaroma mokymo sutartis, kurioje nurodomas užmokesčio už mokymą dydis. Jis gali būti keičiamas tik šalių susitarimu.
43. Aukštesnioji mokykla turi teisę organizuoti mokamus kursus, seminarus ir teikti kitas su jos veikla susietas paslaugas. Specialistų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas organizuojamas sutarčių pagrindu pagal užsakovų aprobuotas studijų programas.
44. Suderinusi su steigėju, aukštesnioji mokykla gali steigti ir turėti profesinio rengimo skyrių, specializuotą mokymo centrą, dirbtuves ir kitus padalinius.
45. Aukštesnioji mokykla turi turėti biblioteką. Mokyklos bibliotekoje kaupiama dėstytojų darbui ir studentų studijoms bei jų kultūriniams poreikiams tenkinti reikalinga literatūra. Pagal savo nuostatus, patvirtintus mokyklos direktoriaus, veikia būreliai, sekcijos, klubai ir pan.
V. AUKŠTESNIŲJŲ MOKYKLŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
Direktorius
47. Aukštesniajai mokyklai vadovauja direktorius, turintis aukštąjį išsilavinimą, organizacinio ir pedagoginio darbo patirtį. Direktorių, laimėjusį viešą konkursą, įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia steigėjas. Valstybinių aukštesniųjų mokyklų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Direktorius pasirašytinai supažindinamas su steigėjo patvirtinta pareigine direktoriaus instrukcija.
48. Aukštesniosios mokyklos direktorius, savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Aukštesniosios mokyklos bendraisiais nuostatais, mokyklos nuostatais, pareigine instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais:
48.2. užtikrina mokyklos bendruomenei demokratinį gyvenimą, kūrybingą ir saugų darbą laiduojančias sąlygas;
48.3. apsvarsčius aukštesniosios mokyklos taryboje, tvirtina mokyklos darbuotojų etatų sąrašus, tarifikacijas bei pareigines instrukcijas;
48.4. vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais priima ir atleidžia iš darbo mokyklos darbuotojus, materialiai ir moraliai skatina juos, skiria jiems nuobaudas;
48.6. direktorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito mokyklos tarybai už lėšų panaudojimą, aukštesniosios mokyklos materialinės bazės kūrimą ir saugojimą;
48.9. laiduoja studijų programų realizavimo kokybę ir užtikrina studijų programų lankstumą bei įvairovę;
48.12. personaliai atsako už biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų, materialaus turto efektyvų ir racionalų panaudojimą;
Mokyklos savivaldos institucijos
50. Aukštesniojoje mokykloje turi veikti savivaldos institucijos – aukštesniosios mokyklos taryba, aukštesniosios mokyklos pedagogų susirinkimas, pedagogų taryba, aukštesniosios mokyklos studentų susirinkimas, studentų taryba, taip pat gali veikti ir kitos savivaldos institucijos, kurių veiklą reglamentuoja aukštesniosios mokyklos nuostatai. Visuomeninės ir politinės organizacijos mokyklos savivaldoje nedalyvauja.
Mokyklos taryba
51. Aukštesniosios mokyklos taryba susideda iš ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 15 narių. Ne mažiau kaip pusę tarybos narių turi sudaryti studentų, socialinių partnerių ir regiono atstovai. Profsąjungos atstovas dalyvauja stebėtojo teisėmis. Tarybos vienos kadencijos trukmė ne ilgesnė kaip treji metai.
Konkreti aukštesniosios mokyklos tarybos struktūra apibrėžiama tos mokyklos nuostatuose.
52. Administracijos, dėstytojų ir kitų darbuotojų atstovai renkami mokyklos visuotiniame susirinkime, o jų kandidatūras pasiūlo atitinkami mokyklos padaliniai; studentų atstovus deleguoja studentų taryba; kitų organizacijų atstovus deleguoja tų organizacijų vadovai.
53. Aukštesniosios mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius yra tarybos narys, bet negali būti renkamas tarybos pirmininku.
54. Mokyklos tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per studijų metus. Posėdžius kviečia tarybos pirmininkas arba tarybos nariai, kai to reikalauja 1/3 jos narių.
55. Aukštesniosios mokyklos taryba:
55.2. svarsto ir parengia išvadas dėl aukštesniosios mokyklos plėtros programų projektų, rūpinasi paramos aukštesniajai mokyklai teikimu;
55.6. svarsto ir parengia išvadas dėl teikiamų metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
55.9. svarsto ir teikia siūlymų direktoriui dėl mokyklos struktūros, atskirų padalinių steigimo ir likvidavimo;
Pedagogų susirinkimas
56. Pedagogų susirinkimą sudaro visi aukštesniosios mokyklos pedagoginiai darbuotojai. Į pedagogų susirinkimą gali būti kviečiami mokyklos socialinių partnerių atstovai, studentų tarybos atstovai, studentų tėvai, kiti svarstomu klausimu suinteresuoti mokyklos darbuotojai.
57. Pedagogų susirinkimą šaukia direktorius, aukštesniosios mokyklos pedagogų taryba arba pedagogai, kai to reikalauja 1/3 pedagogų susirinkimą sudarančių pedagoginių darbuotojų.
Pedagogų susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus.
59. Pedagogų susirinkimui pareikalavus, mokyklos administracija informuoja susirinkimą apie mokyklos veiklą.
Pedagogų taryba
61. Pedagogų tarybą sudaro mokyklos pedagoginiai darbuotojai. Kiekvienai studijų sričiai turi atstovauti ne mažiau kaip vienas atstovas.
62. Mokyklos pedagogų tarybos narių skaičių, sudėtį ir įgaliojimus, padalinių atstovavimo kvotas, kandidatų kėlimo tvarką nustato pedagogų susirinkimas mokyklos nuostatų nustatyta tvarka. Į tarybą gali būti pakviesti ir mokykloje nedirbantys asmenys.
Aukštesniosios mokyklos pedagogų tarybos pirmininkas yra direktorius.
63. Aukštesniosios mokyklos pedagogų taryba:
63.2. tiria, analizuoja ir teikia siūlymus dėl naujų studijų krypčių, specialybių ir specializacijų diegimo galimybių;
63.3. svarsto, vertina ir teikia siūlymus dėl aukštesniosios mokyklos studijų programų bei jų įgyvendinimo kokybės;
Studentų susirinkimas
65. Aukštesniosios mokyklos studentų aukščiausia savivaldos institucija – studentų susirinkimas (konferencija). Tarp (konferencijų) susirinkimų veikia studentų taryba. Ją renka, narių skaičių ir įgaliojimus nustato studentų (konferencija) susirinkimas. Studentų taryba nustato konferencijos dalyvių atstovavimo normas.
Studentų taryba
67. Studentų taryba:
67.1. veikia pagal susirinkime (konferencijoje) patvirtintus, su aukštesniosios mokyklos taryba suderintus savo nuostatus, kurie negali prieštarauti aukštesniosios mokyklos nuostatams;
67.2. teikia siūlymų mokymo procesui tobulinti, padeda spręsti socialines ir buitines studentų problemas, organizuoja studentų laisvalaikį;
67.3. deleguoja atstovus į aukštesniosios mokyklos tarybą ir, esant reikalui, į pedagogų tarybos posėdžius;
67.4. dalyvauja pedagogų tarybai svarstant studentų drausmės pažeidimų atvejus ir teikia siūlymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo;
VI. AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS TURTAS IR LĖŠOS
68. Aukštesniosios mokyklos turtą sudaro pastatai, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitas teisėtu būdu įgytas turtas. Aukštesnioji mokykla yra juridinis asmuo ir turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinė aukštesnioji mokykla:
69. Vadovaudamasi savo nuostatais, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
71. Biudžetinės lėšos yra pagrindinis valstybinės aukštesniosios mokyklos finansavimo šaltinis. Mokykla jas gauna ir už jų panaudojimą atsiskaito steigėjui jo nustatyta tvarka.
72. Nebiudžetinės lėšos:
72.1. pajamos, gautos iš šalies ir užsienio įmonių, organizacijų bei fizinių asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, realizuotą gamybinės-mokslinės veiklos produkciją, mokamas paslaugas, kursus;
72.3. šalies ir užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos ir dovanojamos lėšos ir materialinės vertybės;
73. Nebiudžetinių lėšų dydis negali lemti valstybinės aukštesniosios mokyklos biudžetinio finansavimo. Jos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
75. Darbo užmokesčio tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiai teisės aktai.
76. Aukštesnioji mokykla Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka gali leisti, jeigu tai neblogina mokyklos darbo sąlygų, laikinai naudoti (pagal panaudos sutartį) arba nuomoti ilgalaikį materialųjį turtą kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
77. Aukštesnioji mokykla turi teisę nustatyta tvarka iš savo balanso perduoti arba nurašyti susidėvėjusį ar ilgalaikį materialųjį turtą.
78. Aukštesnioji mokykla privalo veiksmingai naudoti turimą materialinę techninę bazę ir nuolat ją atnaujinti.
80. Aukštesnioji mokykla savo ūkinę finansinę veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų teisės aktais.
VII. AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS RYŠIAI
81. Užmezga ryšius su ministerijomis, apskričių viršininkų administracijomis, savivaldybėmis, įmonėmis, įstaigomis, privačiais asmenimis ir darbo birža, tiria, kiek ir kokios kvalifikacijos aukštesniojo išsilavinimo specialistų reikia parengti, bei parengtų specialistų įsidarbinimo galimybes.
82. Sudaro sutartis su užsakovais ir remdamasi jomis derina studijų programas, steigia naujas specializacijas.
83. Užmezga tiesioginius ryšius su giminiško profilio aukštosiomis mokyklomis ir sudaro sutartis dėl tolesnių aukštesniosios mokyklos absolventų studijų jose.
85. Turi teisę tiesiogiai bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio šalių mokymo įstaigomis ir firmomis, mokslo ir studijų institucijomis.
VIII. ARCHYVŲ IR RAŠTVEDYBOS ORGANIZAVIMO TVARKA