LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2009 m. balandžio 16 d. Nr. ISAK-772

Vilnius

 

Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767):

1. Papildau 16.4 punkto lentelę šiomis naujomis pastraipomis:

Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas.

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcių centrų plėtrai (41 priedas)

Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių

Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra (44 priedas)

2. Išdėstau 18 punktą taip:

„18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 42 komponentus.“

3. Išdėstau 19 punktą taip:

„19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 711,736 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.“

4. Išdėstau 22 punktą taip:

„22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 16,3 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams:

 

Finansavimo būdas

Lėšos, mln. Lt

Europos regioninės plėtros fondo lėšos

Nacionalinės projektų lėšos

Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju)

Iš viso

Valstybės projektai

177,6925

31,3575

209,05

Regionų projektai

166,464

29,376

195,84

Projektų konkursai

41,434

7,312

3,656

48,746

Iš viso

385,5905

68,0455

453,636

Valstybės projektai

162,35

28,65

191,00

Regionų projektai

Projektų konkursai

57,035

10,065

1,24

67,10

Iš viso

219,385

38,715

258,10

 

Pastaba: * Pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“

5. Išdėstau 24.4 punktą taip:

„24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus:

 

Komponentas

Fondas

ES fondo lėšos, mln. Lt

Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt

Iš viso lėšų, mln. Lt

Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt

2007

2008

2009

2010

2011–2013

Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese

ESF

4,25

0,75

5,00

0,68

1,05

3,27

Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones

ESF

0,85

0,15

1,00

0,34

0,52

0,14

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas

ESF

5,10

0,90

6,00

1,01

1,57

3,42

Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas

ESF

2,55

0,45

3,00

0,34

0,90

1,76

Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas

ESF

3,40

0,60

4,00

0,68

1,05

2,27

Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas

ESF

4,25

0,75

5,00

0,84

1,31

2,85

Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas

ESF

9,35

1,65

11,00

 

0,79

2,10

8,11

Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas

ESF

5,95

1,05

7,00

1,35

2,10

3,55

Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas

ESF

3,40

0,60

4,00

0,63

1,05

2,32

Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas

ESF

0,935

0,165

1,10

0,25

0,66

0,19

Švietimo inovacijos

ESF

17,00

3,00

20,00

2,25

6,0

11,75

Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra

ERPF

41,434

7,312

48,746

9,749

38,997

Iš viso

 

98,469

17,377

115,846

0,00

0,00

9,16

28,059

78,627

6. Išdėstau 40 priedą nauja redakcija (pridedama).

7. Išdėstau 41 priedo 2 punktą taip:

„2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas.“

 

7.1. Išdėstau 41 priedo 10 punktą taip:

„10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, kurių plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius

2006

19

 

7.2. Išdėstau 41 priedo 11 punktą taip:

„11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)

2006

19

7.3. Išdėstau 41 priedo 17 punkto lentelės 1.3 pastraipą taip:

1.3.

Priemonė

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas

8. Papildau nauju 44 priedu (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                               GINTARAS STEPONAVIČIUS

 

_________________


Mokyklų tobulinimo programos plius

40 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2009 m. balandžio 16 d.

įsakymo Nr. ISAK-772 redakcija)

 

PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS

 

Komponentas

Pasirašyta paramos sutarčių, Lt

2007

2008

2009

2010

2011–013

Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas

 

1 314 600

1 965 600

 

1 719 800

Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas

 

731 100

631 700

 

637 200

Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas

 

2 376 900

 

 

2 623 100

E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį

 

1 168 600

 

 

1 831400

Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas

 

1 061 400

 

 

1 938 600

Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones

 

780 000

 

 

2 220 000

Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui

 

6 686 700

 

 

3 313 300

Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas

 

4 697 300

 

 

1 302 700

Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas

 

9 872 200

 

 

7 127 800

Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis

 

6 715 000

 

5 285 000

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra

 

11 322 700

 

18 677 300

 

Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas

 

4 100 000

 

5 900 000

 

Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra

 

5 480 000

 

3 520 000

 

Specialiųjų mokymo priemonių rengimas

 

3 080 000

 

6 920 000

 

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra

 

5 230 000

 

4 770 000

 

Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas

 

9 000 000

 

 

1 000 000

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas

 

4 865 000

 

 

4 135 000

Besimokančių mokyklų tinklai

 

3 500 000

 

 

3 500 000

Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje

 

1 800 000

 

 

8 200 000

Lyderių laikas

 

10 000 000

 

 

10 000 000

Universalių daugiafunkcių centrų steigimas ir plėtra

 

 

 

87 800 000

 

Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas

 

 

22 440 000

 

 

Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas

 

 

20 000 000

 

 

Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas

 

 

25 910 000

 

 

Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas

 

 

23 370 000

 

 

Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra

 

 

88 790 000

 

 

Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas

 

 

34 200 000

 

 

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra

 

2 620 000

 

1 380 000

 

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcius centrus

 

10 340 000

 

 

 

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

 

 

44 000 000

 

44 040 000

Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese

 

 

2 000 000

 

3 000 000

Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones

 

 

1 000 000

 

 

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas

 

 

3 000 000

 

3 000 000

Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas

 

 

1 500 000

 

1 500 000

Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas

 

 

2 000 000

 

2 000 000

Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas

 

 

2 500 000

 

2 500 000

Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas

 

 

3 500 000

 

7 500 000

Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas

 

 

4 000 000

 

3 000 000

Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas

 

 

2 000 000

 

2 000 000

Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas

 

 

1 100 000

 

 

Švietimo inovacijos

 

10 000 000

 

10 000 000

 

Nevalstybinių ir valstybinių bendroj o lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros

 

 

48 746 000

 

 

Iš viso

104 560 000

293 907 300

182 998 300

130 270 400

 

Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos

91 600 000

79 197 300

45 072 300

86 230 400

 

Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos

12 960 000

214 710 000

137 926 000

44 040 000

 

 

_________________


Mokyklų tobulinimo programos plius

44 priedas

 

NEVALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ MENINIO UGDYMO PROGRAMAS, INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS

 

I. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

1. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 valstybinių meninio bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų ir 27 nevalstybinės įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokymo aplinkos pagerinimui iki šiol buvo skiriamas menkas dėmesys.

2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta skatinti privačią iniciatyvą švietimo srityje, laikytis sąžiningos konkurencijos, lygių teisių ir sąlygų nevalstybinėms švietimo ir mokslo iniciatyvoms, sutvarkyti mokymosi aplinką ir renovuoti daugelį mokymo įstaigų, kuriose plačiai naudojamos modernios mokymo (si) priemonės ir pažangios technologijos.

3. 2012 metais laukiamas rezultatas – pagerinta dalies valstybinių meninio ugdymo ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymosi aplinka, paskatinta nevalstybinių mokyklų švietimo paslaugų teikėjų tinklo plėtra.

 

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

 

4. Valstybinių, vykdančių meninio ugdymo programas, ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės (mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, administracija ir kt.).

 

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

5. Tikslas – atnaujinti ir modernizuoti dalies meninio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas vykdančių valstybinių bei bendrojo lavinimo nevalstybinių mokyklų infrastruktūrą kokybiškam ugdymui.

6. Uždaviniai:

6.1. atlikti nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

6.2. aprūpinti nevalstybines bendrojo lavinimo mokyklas ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, būtina technika, įranga ir baldais;

6.3. atsižvelgiant į nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinti šių mokyklų kabinetus mokymo įranga bei mokymo(si) priemonėmis.

 

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR SIEKIAMI REZULTATAI

 

7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lygio įgyvendinimo lygio rodiklius (2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“):

 

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Pradinė situacija

Tikėtina padėtis 2015 metais

Informacijos šaltinis

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

5000

Projektų ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

6

Projektų ataskaitos

 

Nevalstybinės mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau kaip 5 mln. Lt

3

Projektų ataskaitos

 

Meninio ugdymo mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau nei 5 mln. Lt

3

Projektų ataskaitos

 

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

 

Veiksmų programa

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

Veiksmų programos prioritetas

2 prioritetas. „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

Prioriteto uždavinys

2 uždavinys „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“

Uždavinio priemonė

Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra

Programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

Programos tikslas

Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą

Programos uždavinys

Modernizuoti nevalstybines ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę

 

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

 

8. Veiklos, susijusios su nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų remonto/rekonstrukcijos darbais, taip pat jų aprūpinimu reikalinga technika, įranga ir baldais bei atsižvelgiant į vykdomas nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinimu mokymo(si) ir metodinėmis medžiagomis ir papildomo ugdymo priemonėmis.

 

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

 

9. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. projektas dvimetis.

10. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

 

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

 

11. Minimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Maksimali paramos suma 1 projektui – 7 mln. litų.

12. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

 

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

 

13. Pareiškėjais gali būti:

13.1. nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos;

13.2. valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas;

13.3. nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų savininkai, dalyviai, dalininkai;

13.4. valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, steigėjai.

14. Partneriais gali būti:

14.1. savivaldybių administracijos;

14.2. apskričių viršininkų administracijos.

 

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

 

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

 

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

 

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie skirti:

17.1. valstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios vykdo meninio ugdymo programas:

17.1.1. meninio ugdymo programų kompleksiškumas. Vykdo keletą, t. y. daugiau nei dvi, meninio ugdymo ir kelių meno krypčių programų;

17.1.2. tikslinė grupė – vaikai – iš skirtingų regionų. Vaikų, besimokančių pagal meninio ugdymo programas, iš vieno regiono ir kitų regionų, dalis;

17.1.3. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;

17.1.4. mokinių skaičius. Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių;

17.2. nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms:

17.2.1. patalpų nuosavybė ir nuoma. Turi nuosavas arba ilgam laikui nuomojamas patalpas (mažiausiai 15 metų);

17.2.2. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;

17.2.3. mokinių skaičius.

18. Pareiškėjai numato nuosavą indėlį. Nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių.

 

_________________