LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2009 m. RUGSĖJO 16 d. ĮSAKYMO Nr. D1-546 „DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. spalio 4 d. Nr. D1-772
Vilnius
1. Pakeičiu Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 113-4831):
1.2. papildau šiuo 3.6 punktu:
„3.6. ūkio subjektų aplinkos radiologinis monitoringas – branduolinės energetikos objekto taršos ir jo aplinkos monitoringas arba įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, vykdančių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai, veiklos sąlygotos taršos ir aplinkos monitoringas.“;
1.3. išdėstau 4 punktą taip:
„4. Kitos šių Nuostatų 3 punkte neapibrėžtos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr.112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-88; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314), Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 91-4316), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239) vartojamas sąvokas.“;
1.4. papildau šiuo 41 punktu:
„41. Ūkio subjektų aplinkos radiologinio monitoringo tikslai, aplinkos radiologinio monitoringo programos turinys, jos rengimo, derinimo tvarka, aplinkos radiologinio monitoringo vykdymas, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimas ir kontrolė, aplinkos radiologinio monitoringo duomenų ir informacijos rinkimas, saugojimas ir teikimas nustatyti Nuostatų 5 ir 6 prieduose. Ūkio subjektų aplinkos radiologiniam monitoringui netaikomi Nuostatų IV–VI skyriuose nustatyti reikalavimai.“;
1.6. papildau šiuo 81 punktu:
„81. Ūkio subjektų aplinkos (taršos ir poveikio aplinkai) radiologinį monitoringą privalo vykdyti:
81.1. ūkio subjektas, projektuojantis, statantis, eksploatuojantis branduolinės energetikos objektą (toliau – BEO), vykdantis BEO eksploatavimo nutraukimą ir vykdantis uždarytų radioaktyviųjų atliekų kapinynų priežiūrą. Jeigu ūkio subjekto veiklos metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) radionuklidai nėra išmetami, vykdomas tik poveikio aplinkai radiologinis monitoringas;
81.2. įmonės, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdančios veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai, jeigu pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nustatoma, kad ūkio subjektui reikalingas leidimas išmesti į aplinką radionuklidus, ir įvertinta gyventojų kritinės grupės narių apšvitos dozė didesnė už 0,1 mSv (100 ?Sv) per metus.“;
2. Nustatau, kad radiologinio monitoringo programos, parengtos ir suderintos teisės aktų nustatyta tvarka iki šio įsakymo įsigaliojimo, galioja ir yra peržiūrimos Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų
5 priedas
branduolinės energetikos objektų aplinkos radiologinio monitoringo reikalavimai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai reglamentuoja aplinkos radiologinį monitoringą (toliau – Monitoringas), kurį privalo vykdyti ūkio subjektas, projektuojantis, statantis, eksploatuojantis branduolinės energetikos objektus (toliau – BEO), vykdantis BEO eksploatavimo nutraukimą ir uždarytų radioaktyviųjų atliekų kapinynų priežiūrą. Jie netaikomi branduolinių ir radiologinių avarijų BEO atvejais.
II. Aplinkos Radiologinio monitoringo programa, jos rengimo ir derinimo tvarka
3. BEO Monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) suderintą aplinkos radiologinio monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir poveikio aplinkai monitoringo.
4. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą ir sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Foniniam užterštumui (gamtiniams, globaliai išplitusiems ir kitų taršos šaltinių radionuklidams) įvertinti Monitoringas turi būti vykdomas ne mažiau nei 1-erius metus iki BEO eksploatavimo pradžios.
5. Monitoringo programa turi apimti visas radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius ir kritinių grupių narių efektines dozes.
6. Monitoringo programoje turi būti nurodyta:
6.2. laboratorijos, vykdančios Monitoringą, pavadinimas, adresas, akreditavimo pažymėjimo arba leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus numeris ir išdavimo data;
6.8. matavimų metodų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos, kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros;
7. Kartu su derinama Monitoringo programa ūkio subjektas turi pateikti radionuklidų išmetimo į aplinką plano, parengto ir suderinto Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka, kopiją.
8. Monitoringo programa derinama šia tvarka:
8.1. ūkio subjektas, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios ar ūkinės veiklos pakeitimo, pateikia Monitoringo programą (2 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) derinti AAA, kuri:
8.1.1. Monitoringo programą pateikia derinti LHMT. LHMT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo iš AAA dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus AAA arba raštu derina Monitoringo programos meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų dalį;
10. Pirmoji Monitoringo programos peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Peržiūrint turi būti atsižvelgiama į ankstesniojo laikotarpio patirtį, naujausius Monitoringo metodus ir priemones, BEO eksploatavimo ar aplinkos sąlygų pokyčius. Nepaisant šiame punkte nustatyto periodiškumo, Monitoringo programa turi būti peržiūrima šiais atvejais:
10.1. ūkio subjektui planuojant pradėti eksploatuoti naują BEO (kurio poveikį gali patirti ta pati gyventojų kritinė grupė/grupės) greta jau veikiančio;
10.2. jei ūkio subjektui keičiant BEO veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant eksploatavimą) atsiranda nauji išmetami radionuklidai, jų išmetimo keliai, būdai ar taškai ir keičiamas radionuklidų išmetimo į aplinką planas Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka;
10.3. jei vykdant Monitoringą nustatoma, kad į aplinką išmetami radionuklidai, nenurodyti radionuklidų išmetimo į aplinką plane, parengtame ir suderintame Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka (neplanuoto išmetimo atveju);
III. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
12. Reikalavimai meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų vykdymui:
12.1. ūkio subjektas turi vykdyti meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizei BEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir gyventojų kritinių grupių narių efektinėms dozėms vertinti. Šių stebėjimų duomenys taip pat naudojami avarijų likvidavimo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bei patvirtinti, kad BEO sauga atitinka projektinius rodiklius;
12.2. BEO aplinkoje turi būti atliekami šie meteorologiniai stebėjimai: vėjo greičio, krypties ir jos trukmės, oro temperatūros ir jos kaitos greičio, saulės šiluminės radiacijos ir debesuotumo, besimaišančio sluoksnio struktūros, kritulių kiekio;
12.3. meteorologiniai prietaisai turi būti įrengti taip, kad pastatai ir vietovės ypatybės neturėtų poveikio rezultatams. Visi stebėjimai turi būti atliekami pagal tarptautinius ir nacionalinius meteorologinių reiškinių stebėjimo reikalavimus. Naujai statomuose BEO turi būti įrengiama Doplerio-SODAR tipo akustinių matavimų sistema, arba tiesioginiai matavimai turi būti atliekami aukštyje, ne žemesniame už efektyvaus išmetimo aukštį;
12.5. BEO aplinkoje turi būti atliekami išleidžiamo vandens cheminių (pH, pagrindinių anijonų, katijonų ir ištirpusio deguonies koncentracijos, ištirpusių organinių medžiagų koncentracija arba biocheminis deguonies suvartojimas) ir fizinių (temperatūra, tankis, elektrinis laidumas, suspenduotos dalelės) savybių, debito ir nereguliarių išleidimų dažnio bei vandens telkinio, į kurį iš BEO patenka radionuklidai, hidrologiniai stebėjimai – vandens lygis, cheminės ir fizinės savybės, skendos dalelių koncentracija ir sedimentacijos sparta;
12.6. prietaisai ir mėginių ėmimo bei matavimo sistemos turi būti apsaugotos, įrengtos, prižiūrimos ir kalibruojamos taip, kad patirtų kuo mažesnį pavojingų aplinkos veiksnių (saulės, šviesos, ledo, korozijos ir kt.) poveikį;
12.7. sistemos turi būti veiksmingos įvairiomis sąlygomis ir įrengtos taip, kad duomenis būtų galima gauti ir avarijų metu;
12.8. duomenys turi būti kaupiami tokiu būdu, kad būtų galima operatyviai gauti informaciją apie vyraujančias meteorologines ir hidrologines sąlygas;
12.9. projektuojant ir statant BEO, jo teritorijoje turi būti atlikti išsamūs meteorologiniai ir hidrologiniai tyrimai, siekiant sukaupti informaciją apie aplinkos oro būklę ir vandens telkinio, į kurį iš BEO bus išmetami radionuklidai, ypatumus (vandens tūrį, intakų ir ištakų debitus, terminę stratifikaciją, sąveiką su gruntiniu vandeniu, dugno nuosėdų tipus, galimos radionuklidų pernašos kryptis).
13. Radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą, aktyvumui įvertinti turi būti įrengtos dujų mėginių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimo arba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimai matuojamas bet kokiomis sąlygomis.
14. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama į aplinkos orą išmetamų radionuklidų sudėtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3H, 14C).
15. Išmetamo į aplinkos orą 3H aktyvumas pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose turi būti matuojamas ne rečiau kaip kas ketvirtį.
16. Trumpalaikei BEO taršos kaitai įvertinti ne rečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) turi būti matuojamas bendras išmetamų į aplinkos orą radionuklidų aktyvumas. Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arba nepertraukiamai imant integralius mėginius.
17. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama išmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3H, bet neįskaitant 14C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių mėginių paėmimo sistemos (rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamas radionuklidų bendras aktyvumas. Kitais atvejais mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu išmetimų dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai matuojami išleidžiamo vandens srautai.
18. Jei vanduo ilgą laiką kaupiamas, prieš jį išleidžiant iš BEO į aplinką turi būti imami mėginiai ir įvertinama radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas.
19. Išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14C aktyvumas turi būti matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai BEO veikia įvairiais režimais.
20. Į aplinkos orą ir vandenį išmetamų radionuklidų aktyvumas turi būti įvertinamas trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą radionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant BEO ar jo dalį remonto atveju), turi būti atliekami papildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir taikomi laboratoriniai metodai.
21. Monitoringas turi apimti jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkant aplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtaką kritinių grupių narių apšvitai.
22. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose BEO teritorijos, sanitarinės apsaugos zonos vietose ir tolstant nuo BEO link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai) prietaisai.
23. Radionuklidų išmetimo (išleidimo) vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio aplinkai zonoje, kuri nustatoma Monitoringo programoje, turi būti imami aplinkos komponentų mėginiai.
24. Sausumos ekosistemų atveju turi būti imami šie mėginiai:
25. Vandens ekosistemų atveju turi būti imami šie mėginiai:
26. Mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertinti kritinės grupės (grupių) narių apšvitai. Aplinkos komponentų, kurių Monitoringas vykdomas ir valstybinio aplinkos monitoringo metu, ėmimo periodiškumas turi būti ne mažesnis, negu numatytas šių komponentų stebėjimui Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.
27. Aplinkos komponentų užterštumui įvertinti turi būti nustatoma mėginių radionuklidinė sudėtis ir matuojamas gama spinduolių (137Cs, 134Cs, 60Co, 54Mn, 95Zr, 95Nb, 131I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas beta spinduoliais (89Sr, 90Sr, 3H ir 14C) ir alfa spinduoliais (239, 240Pu) turi būti įvertinamas analizuojant parinktus būdingiausius mėginius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitojo aktyvumo matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.
28. Mėginiai gali būti imami dažniau bei atliekami papildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis išlakų ir nuotėkų aktyvumas ar sudėtis.
29. Visų rūšių mėginiai, kuriuos fiziškai įmanoma saugoti (filtrai, dugno nuosėdos, sudeginti mėginiai pelenų pavidalu, išgarinti mėginiai nuosėdų pavidalu ir pan.), turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus.
30. Monitoringas turi būti atliekamas taikant tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes nei 0,01 mSv per metus dozes.
31. Tyrimų rezultatai, esantys žemiau aptikimo ribos, turi būti apskaičiuojami pagal reikalavimus, pateiktus 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas) arba ISO 11929:2010 Būdingų ribų (nustatymo ribos, aptikimo ribos ir pasitikėjimo intervalo ribų) nustatymas jonizuojančiosios spinduliuotės matavimuose – Principai ir taikymas (Determination of the characteristic limits (decision threshold, detection limit and limits of the confidence interval) for measurements of ionizing radiation – Fundamentals and application).
32. Prietaisai, naudojami monitoringui atlikti ir mėginiams imti ne laboratorijoje, turi būti paženklinti specialiomis etiketėmis.
33. Monitoringo sistemos turi būti dubliuotos ir nuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.
34. Duomenų kokybei užtikrinti monitoringo sistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos ir atnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinant kokybės užtikrinimo programą. Kokybės užtikrinimo programa turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimo, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (ISO/IEC 17025: 2005)“ reikalavimus.
35. Ūkio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o, jei nėra ir šių reikalavimų, – pagal parengtas Matavimų procedūras.
36. Ūkio subjektai, vykdantys Monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
37. Ūkio subjekto vykdomą BEO Monitoringą kontroliuoja AAA ir kitos valstybės valdymo institucijos pagal kompetenciją.
IV. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
39. Monitoringo metinę ataskaitą ūkio subjektas turi pateikti AAA, Valstybinei atominės energetikos inspekcijai ir Radiacinės saugos centrui iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos.
40. Monitoringo ataskaitą turi sudaryti:
40.2. į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras metinis radionuklidų aktyvumas pagal sąrašą, pateiktą 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje dėl standartizuotos informacijos apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas);
40.3. bendroji informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, Subjekto BEO perdirbtos, susidarę, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos, per metus į aplinką išmesto oro ir vandens tūriai);
40.4. į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu, normuotosios taršos vertė;
40.6. įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės dozės (kiekvienam radionuklidui, radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, bendra BEO), jų palyginimas su apribotąja doze;
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų
6 priedas
įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, aplinkos radiologinio monitoringo reikalavimai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai reglamentuoja aplinkos radiologinį monitoringą (toliau – Monitoringas), kurį privalo vykdyti įmonės, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdančios veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai.
2. Reikalavimai netaikomi:
II. monitoringo tikslai, monitoringo programa, jos rengimo ir derinimo tvarka
4. Monitoringo tikslai:
5. Aplinkos radiologinis monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) suderintą radiologinio aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir poveikio aplinkai monitoringo.
6. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą, sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Programoje turi būti atsižvelgta į visas svarbias radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius gyventojų kritinių grupių narių apšvitos efektines dozes. Radionuklidai gali būti grupuojami, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines savybes (pvz., jodo radioizotopai; alfa spinduliai ir pan.).
7. Siekiant įvertinti foninį užterštumą gamtiniais, globaliai išplitusiais ir kitų taršos šaltinių radionuklidais, subjektas kartu su Monitoringo programa turi pateikti subjekto aplinkos radiologinės būklės įvertinimą, pagrįstą atitinkamais tyrimais.
8. Monitoringo programoje turi būti nurodyta:
8.2. laboratorijos, vykdančios Monitoringą, pavadinimas, adresas, akreditavimo pažymėjimo arba leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus numeris ir išdavimo data;
8.6. matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos, matavimo metodų kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros;
9. Kartu su derinimui pateikiama Monitoringo programa pateikiama leidimo išmesti į aplinką radionuklidus (su priedu), išduoto Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka, kopija.
10. Monitoringo programa derinama šia tvarka:
10.1. ūkio subjektas pateikia derinti likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios ar ūkinės veiklos pakeitimo, Monitoringo programą (1 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) AAA;
10.2. AAA ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus arba raštu derina Monitoringo programą;
12. Monitoringo programa gali būti peržiūrima ir keičiama subjekto iniciatyva, atsižvelgiant į subjekto veiklos vykdymo patirtį, aplinkos sąlygų pokyčius, naujausius Monitoringo metodus ir priemones. Nepaisant šiame punkte nustatytų atvejų, Monitoringo programa turi būti peržiūrima šiais atvejais:
12.2. jei subjektui keičiant veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant veiklą) planuojama naudoti naujus radionuklidus, keičiasi naudojamų radionuklidų aktyvumas, keičiasi ar atsiranda nauji radionuklidų išmetimo keliai, būdai ar taškai;
III. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
14. Matavimo metodai ir įranga turi leisti išmatuoti radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes kaip 0,01 mSv (10 ?Sv) dozes. Pasirenkant aplinkos komponentus, turi būti atsižvelgiama į jų svarbą gyventojų kritinės grupės narių apšvitai. Stebėti visas radionuklidų sklaidos grandis nebūtina, gali būti stebimos tik tos grandys, kurių monitoringas efektyviausias.
15. Radionuklidų išmetimo (išleidimo) į vandenį (nuotakyną) atveju, kai turinčios radionuklidų nuotekos kaupiamos ir laikomos talpose siekiant sumažinti radionuklidų aktyvumą dėl skilimo, prieš jas išleidžiant turi būti atliekami matavimai vietoje arba imami mėginiai nuotekų radionuklidinei sudėčiai ir aktyvumui įvertinti.
16. Ūkio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o, jei nėra ir šių reikalavimų, – pagal parengtas Matavimų procedūras.
17. Ūkio subjektai, vykdantys Monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
IV. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
19. Monitoringo metinę ataskaitą ūkio subjektas turi pateikti AAA ir Radiacinės saugos centrui iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos.
20. Monitoringo ataskaitą turi sudaryti:
20.2. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras metinis radionuklidų aktyvumas;
20.3. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų palyginimas su ribiniu aktyvumu;
20.4. įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės dozės (kiekvienam radionuklidui, kiekvienam radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, bendra, sąlygota subjekto veiklos);