LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE
2012–2020 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2012 m. gegužės 8 d. Nr. 3D-330/D1-401

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629; 2010, Nr. 139-7116) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi ir 16 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdami į tai, kad aštriašnipiai eršketai įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), ir įvertindami šios žuvų rūšies išteklių atkūrimo bei išsaugojimo Lietuvoje svarbą:

1. T v i r t i n a m e pridedamus:

1.1. Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programą;

1.2. Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupę.

2. P a v e d a m e Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupei:

2.1. koordinuoti Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;

2.2. kiekvienais metais iki kovo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai teikti ataskaitą apie Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimą, prireikus teikti pasiūlymus dėl jos pakeitimo ar patikslinimo.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. 3D-330 / D1-401

 

AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE

2012–2020 METAIS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos (toliau – programa) tikslas – sukurti teisines, materialias ir finansines priemones, siekiant pagausinti Lietuvos biologinę įvairovę, atkurti ir išsaugoti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), įrašytos žuvų rūšies – aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrhynchus Mitchill) (toliau – aštriašnipis eršketas) – populiaciją.

2. Šioje programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395), Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218).

 

II. ESAMA BŪKLĖ

 

3. Iki XIX a. pabaigos eršketai buvo sutinkami Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose: Nemune, Neryje, Merkyje, Šventojoje, Baltijos jūroje. Didėjantis užterštumas, upių tvenkimas ir melioravimas nuskurdino buveines, o drastiška šių žuvų žvejyba XX a. viduryje sąlygojo šios rūšies išnykimą Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose. Manyta, kad Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose gyveno atlantinis eršketas (Acipenser sturio L.), tačiau pastarąjį dešimtmetį atlikus genetinius tyrimus nustatyta, kad Baltijos jūroje prieš 800–1200 metų gyveno aštriašnipiai eršketai. Šis faktas atvėrė naujas eršketų išteklių atkūrimo galimybes. Aštriašnipiai eršketai yra gana plačiai paplitę Šiaurės Amerikoje, jų populiacija pakankamai gausi, kad būtų galima gauti medžiagos reintrodukcijos darbams. Vokietijoje ir Lenkijoje pradėti vykdyti aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai. Iš Kanados vandenyse sugautų reproduktorių ikrų išinkubuota, paauginta ir į Oderio, Vyslos baseinų upes per paskutinius 6 metus išleista virš 100 tūkst. vnt. paaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių.

4. 2007 m. lapkričio 15 d. Helsinkio komisija (HELCOM) patvirtino Baltijos jūros veiksmų planą. 1992 m. balandžio 9 d. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499) pasirašiusios šalys įsipareigojo siekti geros Baltijos jūros biologinės įvairovės būklės ir imtis priemonių išnykusioms rūšims atkurti.

5. Aštriašnipiai eršketai įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

6. Įgyvendinant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2000 L 327, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114), ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės (OL 2006 L 264, p. 20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1), nuostatas, vandens kokybė Lietuvos upėse gerėja, verslinė žvejyba upėse (išskyrus specializuotą stintų ir ungurių žvejybą) nevykdoma ir tai sudaro palankias sąlygas atkurti Lietuvoje didžiausių gėlavandenių žuvų – aštriašnipių eršketų – populiaciją.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI

 

7. Programos tikslas – atkurti ir išsaugoti aštriašnipių eršketų išteklius Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose.

8. Programos uždaviniai:

8.1. sudaryti palankias sąlygas aštriašnipių eršketų populiacijai atkurti Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose;

8.2. užtikrinti, kad kasmet į Lietuvos upes būtų įveisiamas mokslininkų rekomenduojamas aštriašnipių eršketų jauniklių kiekis.

 

IV. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMAS REZULTATAS

 

9. Programos vertinimo kriterijai:

9.1. aštriašnipių eršketų inkubavimui ir paauginimui pritaikytų cechų kiekis (vnt.);

9.2. kasmet į Lietuvos upes būtų išleidžiamas mokslininkų rekomenduojamas aštriašnipių eršketų jauniklių kiekis (vnt.).

10. Programos siekiamas rezultatas – iki 2030 m. Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose būtų atkurta gyvybinga, natūraliai neršianti aštriašnipių eršketų populiacija.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

11. Įgyvendinant programą numatoma vykdyti šias priemones:

11.1. įrengti aštriašnipių eršketų veisimo ir paauginimo cechus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) Žuvivaisos skyriaus poskyriuose, kuriuose būtų taikomos naujausios eršketinių žuvų veisimo ir paauginimo technologijos, įsigyti tam reikalingą įrangą ir priemones;

11.2. įdiegti eršketinių žuvų veisimo ir paauginimo technologijas;

11.3. įsigyti aštriašnipių eršketų ikrų ir juos inkubuoti;

11.4. įsigyti aštriašnipių eršketų jauniklių ir juos paauginti;

11.5. vykdyti aštriašnipių eršketų išteklių fiziologinės būklės stebėseną, ichtiopatologinius bei genetinius tyrimus;

11.6. išleisti į Lietuvos upes aštriašnipių eršketų jauniklių;

11.7. aštriašnipius eršketų jauniklius ženklinti telemetriniais ženklais;

11.8. įsigyti telemetrinių ženklų sekimo įrangą ir stebėti ženklintų aštriašnipių eršketų jauniklius;

11.9. tirti aštriašnipių eršketų migraciją ir elgseną;

11.10. tirti aštriašnipių eršketų augimą ir mitybą natūraliomis sąlygomis;

11.11. sudaryti aštriašnipių eršketų reproduktorių bandą Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus poskyriuose ir ją naudoti veisimui;

11.12. reglamentuoti verslinę ir mėgėjų žvejybą nustatant priemones, mažinančias aštriašnipių eršketų sugavimą;

11.13. uždrausti statyti užtvankas ar kitus hidrotechninius įrenginius, apsunkinančius šių žuvų migraciją upėse, svarbiose aštriašnipių eršketų migracijai;

11.14. informuoti visuomenę apie aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimą.

12. Programos įgyvendinimo priemonių veiksmų planas pateikiamas priede.

 

VI. PROGRAMOS KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

13. Programos įgyvendinimą koordinuoja Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupė (toliau – priežiūros grupė).

14. Programą pagal kompetenciją įgyvendina Žuvininkystės tarnyba ir Aplinkos apsaugos agentūra. Įgyvendinant programą gali dalyvauti mokslo ir studijų institucijos.

15. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi programa, vykdo aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo ir išleidimo į Lietuvos žuvininkystės vandens telkinius darbus pagal Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, kasmetinius planus, organizuoja mokslinius tyrimus, susijusius su šių žuvų dirbtiniu veisimu.

16. Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose stebėseną, organizuoja ir koordinuoja šių žuvų išteklių, buveinių ir migracijos kelių apsaugą.

17. Žuvininkystės tarnyba ir Aplinkos apsaugos agentūra kiekvienais metais iki vasario 1 d. priežiūros grupei teikia informaciją apie atliktus darbus.

 

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

18. Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

19. Programai įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, kitų užsienio valstybių ir tarptautinių fondų lėšos, privačių asmenų lėšos ir kiti finansavimo šaltiniai.

_________________

 

Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo

Lietuvoje 2012–2020 metais programos

priedas

 

AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE 2012–2020 METAIS PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

Eil. Nr.

Veiksmai

Metai/ Lėšų poreikis, tūkst. Lt

Galimi finansavimo šaltiniai

Atsakingos institucijos

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

1.

Paruošiamieji darbai (vizitai į Lenkijos eršketų auginimo įmonę, ryšių užmezgimas su kitų šalių mokslo institucijomis ir žuvivaisos įmonėmis)

10

10

-

-

-

-

-

-

-

ŽT biudžeto lėšos

ŽT

2.

Įrengti aštriašnipių eršketų veisimo ir paauginimo cechus

-

700

-

-

-

-

-

-

-

EŽF lėšos

ŽT

3.

Įsigijimas ir įdiegimas technologinės įrangos ŽT Žuvivaisos skyriaus poskyriams, kuriuose bus inkubuojami aštriašnipių eršketų ikrai ir paauginami jaunikliai

200

-

-

-

-

-

-

-

-

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

4.

Ikrų įsigijimas (tūkst. vnt./tūkst. Lt)

7/3,5

7/3,5

14/6,5

14/6,5

14/6,5

14/6,5

-

-

-

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

5.

Ikrų inkubavimas

5

5

5

5

5

5

6

6

6

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

6.

Jauniklių įsigijimas (tūkst. vnt./tūkst. Lt)

3/4

3/4

3/4

2/3

2/3

2/3

-

-

-

ŽT biudžeto lėšos

ŽT

7.

Jauniklių auginimas ir priežiūra

11

11

11

11

11

11

12

12

12

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

8.

Pašarų įsigijimas 

11

11

17,5

15

15

15

15

20

20

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

9.

Jauniklių fiziologinės ir genetinės būklės nustatymas

10

10

5

5

5

5

5

6

6

ŽT biudžeto lėšos

ES finansinės paramos lėšos

Aarp lėšos

ŽT

GTC EI

10.

Jauniklių paleidimas į upes

3

3

3

3

3

3

5

5

5

ŽT biudžeto lėšos

ŽT

GTC EI

11.

Telemetrinių ženklų įsigijimas ir aštriašnipių eršketų jauniklių ženklinimas telemetriniais ženklais

8

8

8

8

 

 

 

 

 

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

GTC EI

12.

Telemetrinių ženklų sekimo įrangos įsigijimas

5

5

5

5

 

 

 

 

 

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

GTC EI

13.

Jauniklių migracijos ir elgsenos tyrimai

10

10

10

10

10

10

10

10

10

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

GTC EI

14.

Jauniklių augimo ir mitybos natūraliomis sąlygomis tyrimai

12

12

12

12

12

12

12

12

12

ES finansinės paramos lėšos

ŽT

GTC EI

15.

Tolesnis aštriašnipių eršketų auginimas ir motininės bandos formavimas

4

4

4

4

4

5

5

5

5

ŽT biudžeto lėšos

ŽT

16.

Ikrų paėmimas (iš užaugintų Lietuvoje reproduktorių) ir inkubavimas

-

-

-

-

-

-

-

5

5

ŽT biudžeto lėšos

ŽT

17.

Verslinės ir mėgėjų žvejybos reglamentavimo priemonių, mažinančių galimus aštriašnipių eršketų sugavimus, nustatymas

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

AM

18.

Visuomenės informavimas apie aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimą

3

3

3

5

5

5

5

5

5

ŽŪM, ŽT, AM biudžeto lėšos

ŽŪM, ŽT, AM

 

Pastabos:

Vartojamos santrumpos:

AM – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

EŽF – Europos žuvininkystės fondas;

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;

ŽT – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos;

GTC EI – Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas;

Aarp – Aplinkos apsaugos rėmimo programa;

ES – Europos Sąjunga.

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. 3D-330 / D1-401

 

AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE 2012–2020 METAIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS GRUPĖ

 

1. S u d a r o m e Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupę (toliau – Priežiūros grupė):

Vytautas Grušauskas – Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) direktorius, Priežiūros grupės vadovas;

Laimutis Budrys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius;

Valdas Gečys – Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas;

Vilmantas Graičiūnas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas;

Vytautas Kesminas – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas;

Kęstutis Motiekaitis – Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas;

Darius Nienius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento (toliau – Žuvininkystės departamentas) direktorius;

Rimantas Repečka – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas;

Egidijus Bukelskis – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentas;

Laima Vaitonytė – Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus Žuvininkystės produktų ir rinkos poskyrio vyriausioji specialistė.

2. P a v e d a m e Priežiūros grupei pirmojo posėdžio metu patvirtinti darbo reglamentą.

3. N u s t a t o m e, kad į Priežiūros grupės posėdžius esant poreikiui gali būti kviečiami ir kitų institucijų, įmonių ir organizacijų atstovai.

 

_________________