SUSITARIMAS tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

remdamosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1991 metų liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių nuostatomis,

atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų 1982 metų Jūrų teisės konvencijos nuostatas,

turėdamos omenyje, kad Baltijos jūros gyvieji ištekliai sudaro vientisą ekologinį kompleksą,

rengdamosi bendradarbiauti jūros gyvųjų išteklių tyrinėjimo, naudojimo ir išsaugojimo tikslais,

atsižvelgdamos į abiejų Šalių suinteresuotumą išsaugoti, atkurti, optimaliai naudoti ir valdyti Baltijos jūros bei Kuršių marių gyvuosius išteklius,

pripažindamos, kad gyvieji jūrų ištekliai yra riboti ir kad nereguliuojama žvejyba, neatsižvelgiant į šių išteklių vientisumą ir tarpusavio sąsają, sukelia negrįžtamas pasekmes,

pažymėdamos žuvininkystės mokslinių tyrimų koordinavimo svarbą saugant, atkuriant, optimaliai naudojant ir valdant Baltijos jūros gyvuosius išteklius sutinkamai su 1973 metų Konvencija dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose,

turėdamos tikslą vienodai suprasti žvejybos, verslinių žuvų atsargų tyrimo metodų, išlaidų gyviesiems jūros ištekliams išsaugoti optimizavimo, žvejybos valdymo ir atitinkamų procedūrų principus, siekiant geranoriško, abi puses dominančio Šalių bendradarbiavimo žuvininkystės srityje,

susitarė:

1 straipsnis

Šalys bendradarbiaus žuvininkystės politikos ir praktinės veiklos srityse, turėdamos tikslą tyrinėti, optimaliai naudoti ir saugoti gyvuosius Pasaulinio vandenyno, taip pat ir Baltijos jūros, išteklius.

2 straipsnis

1. Šalys, turėdamos tikslą išsaugoti ir valdyti gyvuosius Baltijos jūros išteklius, yra pasirengusios mokslinių duomenų pagrindu derinti žvejybos reguliavimo priemones, nepažeisdamos kitų valstybių suverenių teisių ir įsipareigojimų pagal daugiašalius susitarimus, kurių dalyvės yra jų valstybės.

2. Kiekviena Šalis, turėdama bendrojo leidžiamo sugavimo likutį, gali leisti žvejybos laivams su kitos Šalies valstybine vėliava verslinę žvejybą savo valstybės Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje pagal tokio verslo tradicijas.

3 straipsnis

1. Valstybė, iš kurios yra kilę anadrominių žuvų rūšių ištekliai ir kurioje formuojasi katadrominių žuvų rūšių ištekliai, turi užtikrinti jų išsaugojimą, imdamasi atitinkamų jų atkūrimo ir reguliavimo priemonių visame jų migracijos kelyje, išskyrus kitų valstybių ekonomines arba žvejybos zonas.

2. Šalys dalyvauja įgyvendinant anadrominių ir katadrominių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo priemones proporcingai pagal jų turimas žvejybos kvotas.

4 straipsnis

Šio susitarimo įgyvendinimo tikslais Šalys sudaro galimybes Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos juridiniams ir fiziniams asmenims bendradarbiauti žuvininkystės srityje šiomis kryptimis:

žvejyba už savo valstybių teritorinių jūrų ir išskirtinių ekonominių zonų ribų;

gyvųjų jūros išteklių racionalus naudojimas, saugojimas ir valdymas savo valstybių teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose;

racionalus žuvų išteklių naudojimas ir saugojimas Kuršių mariose;

žuvininkystės tyrimai;

žvejybos laivų aprūpinimo ir žuvų produkcijos transportavimo paslaugos bet kuriuose verslinės žvejybos rajonuose;

pagalba organizuojant žvejybos laivų remontą ir statybą;

akvakultūros ir marikultūros vystymas;

keitimasis informacija apie Šalių valstybių įstatymus gyvųjų jūros išteklių reguliavimo, tyrinėjimo, naudojimo, saugojimo ir valdymo savo valstybių teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose klausimais.

5 straipsnis

1. Šalys vykdo:

žuvų išteklių monitoringą ir specialiuosius tyrimus bendram leistinam žuvų sugavimui Baltijos jūroje įvertinti ir prognozuoti;

keičiasi informacija apie žuvų sugavimą, taip pat moksline, verslinės žvejybos ir statistine abi puses dominančia informacija apie Baltijos jūros gyvuosius išteklius.

2. Pagal reikalą Šalys gali:

keistis žuvininkystės specialistais, taip pat informacija apie verslinės žvejybos techniką, žuvų perdirbimo technologijas, gyvųjų jūros išteklių atsinaujinimą, optimalų naudojimą ir valdymą;

kurti bendras programas ir keistis akvakultūros informacija.

6 straipsnis

1. Siekdamos įgyvendinti šio Susitarimo tikslus, Šalys sudarys bendrą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos komisiją, toliau vadinama „Komisija“.

2. Komisija bus sudaryta iš kiekvienos Šalies paskirtų atstovo, jo pavaduotojo ir ekspertų.

3. Komisija nustatys ir nagrinės visus klausimus, iškylančius vykdant šio Susitarimo nuostatas ir teiks rekomendacijas Šalims.

4. Komisija į savo sesijas rinksis ne rečiau kaip vieną kartą per metus paeiliui kiekvienos iš Šalių valstybių teritorijoje.

5. Komisija parengs ir pirmame savo posėdyje priims savo procedūros taisykles.

7 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos, nesusijusios su Šalių teisėmis ir įsipareigojimais pagal tarptautines sutartis, kurių dalyvėmis jos yra, taip pat su Šalių pozicijomis ar požiūriu jūrų teisės klausimais.

8 straipsnis

Ginčai, kylantys aiškinant ir taikant šį Susitarimą, bus sprendžiami tarp Šalių tarpusavio konsultacijomis.

9 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos laikinai taikomos nuo jo pasirašymo datos.

Šis Susitarimas įsigalioja nuo paskutinio raštiško pranešimo apie Šalių vidaus procedūrų, būtinų jo įsigaliojimui, įvykdymą.

Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jo galiojimas bus automatiškai pratęsiamas kitiems penkeriems metams, jeigu nė viena iš Šalių ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki termino pabaigos nepateiks raštiško pranešimo apie ketinimą nutraukti šio Susitarimo galiojimą.

Pasirašyta Maskvoje 1999 m. birželio 29 d. dviem egzemplioriais, lietuvių ir rusų kalbomis, abu tekstai yra vienodos galios.

Lietuvos Respublikos	Rusijos Federacijos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________