LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS

Į S T A T Y M A S

 

1994 m. vasario 8 d. Nr. I-384

Vilnius

 

 

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Pagrindinės gyvulių veislininkystės sąvokos

Šiame įstatyme:

veislinis gyvulys – gyvulys, kuris pagal kilmę, individualias, pirmtakų ir palikuonių produktyviąsias bei veislines savybes atitinka veisliniams gyvuliams keliamus reikalavimus;

veislinio gyvulio kilmės pažymėjimas – oficialus dokumentas, liudijantis gyvulio tapatybę ir apibūdinantis jo produktyviąsias bei veislines savybes;

gyvulių produktyvumo kontrolė ir veislininkystės apskaita – gyvulių individualių produktyvumo ir veislinių savybių apskaita, registravimas ir kaupimas valstybinėje gyvulių veislininkystės informacijos sistemoje;

gyvulių sėklinimas – selekcijos spartinimo priemonė, kai patelės apvaisinamos specialios technologijos būdu.

 

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvulių veislių genofondo saugojimą, produktyvumo ir veislinių savybių gerinimą, gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybų veiklą, jų struktūrų teisinę padėtį, privalomą valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūrą.

 

3 straipsnis. Pagrindiniai gyvulių veislininkystės uždaviniai

Pagrindiniai gyvulių veislininkystės uždaviniai yra:

1) saugoti ir gerinti Lietuvos Respublikos gyvulių veisles ir jų genofondą;

2) didinti esamų veislių gyvulių genetinį produktyvumo potencialą tam naudojant pasaulio veislių genofondą, skatinti naujų veislių išvedimą;

3) vykdyti gyvulių selekciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinę gyvulių veislininkystės programą;

4) tvarkyti gyvulių produktyviųjų ir veislinių savybių apskaitą;

5) garantuoti veislinių reproduktorių valstybinę aprobaciją;

6) organizuoti gyvulių sėklinimą ir ženklinimą.

 

4 straipsnis. Gyvulių veislininkystės sistema

Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės sistemą sudaro:

1) valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;

2) gyvulių veislininkystės organizacijos, įmonės, firmos, bendrovės, draugijos ir asociacijos;

3) fiziniai ir juridiniai asmenys, auginantys veislinius gyvulius, užsiimantys kita veislininkystės veikla.

 

II. VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS TARNYBOS

IR ORGANIZACIJOS

 

5 straipsnis. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba

Lietuvos valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą sudaro:

1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba.

Tarnybos viršininkas kartu yra ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius. Jo pavaduotojas yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo gyvulių veislininkystės inspektoriaus pavaduotojas. Vyriausieji specialistai yra Lietuvos Respublikos valstybiniai gyvulių veislininkystės inspektoriai;

2) regionų valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, kurių specialistus (inspektorius ir zootechnikus selekcininkus-konsultantus) skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

 

6 straipsnis. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos funkcijos

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba:

1) rengia ilgalaikes gyvulių veislininkystės programas;

2) organizuoja ir kontroliuoja valstybinės gyvulių veislininkystės programos įgyvendinimą;

3) koordinuoja fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, užsiimančių veislininkyste, veiklą;

4) teikia pasiūlymus, kaip formuoti ekonominę politiką gyvulių veislininkystei plėtoti;

5) leidžia gyvulių veislininkystę reglamentuojančias instrukcijas, taisykles, metodikas ir kitus norminius aktus;

6) tvirtina gyvulių veislininkystės apskaitos dokumentų formas;

7) koordinuoja prekybą veisliniais gyvuliais, veislinių reproduktorių sėkla ir veislinių gyvulių embrionais;

8) atstovauja gyvulių veislininkystės interesams Lietuvoje ir užsienyje;

9) koordinuoja veislinių gyvulių registravimą valstybinėse kilmės knygose, gyvulininkystės apyskaitų, katalogų ir kitą leidybą, susijusią su gyvulių veislininkyste;

10) organizuoja veislinių gyvulių parodas, konkursus ir arklių pajėgumo išbandymus.

 

7 straipsnis. Regionų valstybinių gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybų funkcijos

Regionų valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos specialistai:

1) rūpinasi veislinių reproduktorių patikrinimu ir vertinimu pagal individualias savybes bei palikuonių produktyvumą, vertina veislinius gyvulius ir bandas;

2) organizuoja ir vykdo veislinių reproduktorių valstybinę aprobaciją;

3) tvirtina ir išduoda veislinių gyvulių kilmės pažymėjimus;

4) konsultuoja gyvulių savininkus veislininkystės bei reprodukcijos klausimais.

 

8 straipsnis. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos teisės

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei regionų valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos specialistai ir inspektoriai turi teisę:

1) tikrinti gyvulių veislininkystės organizacijas, gyvulius auginančius fizinius ir juridinius asmenis, kaip jie vykdo Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymą, poįstatyminius gyvulių veislininkystę reglamentuojančius aktus;

2) jeigu yra išaiškinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir žinybų gyvulių veislininkystę reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai, valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas pareigūnams ir piliečiams arba uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims prekybą veisliniais gyvuliais, veislinių reproduktorių sėkla, veislinių gyvulių embrionais.

 

9 straipsnis. Gyvulių veislininkystės organizacijos

Gyvulių veislininkystės organizacijos, įmonės, firmos, bendrovės, draugijos ir asociacijos gali būti valstybinės, valstybinės-kooperatinės, kooperatinės ir privačios. Jų veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai aktai.

 

III. FIZINIAI IR JURIDINIAI ASMENYS, VYKDANTYS

VALSTYBINĘ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PROGRAMĄ

 

10 straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys valstybinę gyvulių veislininkystės programą, privalo:

1) turėti sąlygas gyvulių veislininkystei tvarkyti;

2) laikytis gyvulių veislininkystės programų ir norminių aktų reikalavimų;

3) turėti atitinkamą išsilavinimą arba kvalifikaciją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją) gyvulių veislininkystei savarankiškai tvarkyti ar veislininkystės paslaugoms teikti;

4) sudaryti sąlygas valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai tikrinti ir vertinti gyvulių veislininkystę ir reprodukciją, vykdyti jos nurodymus;

5) suženklinti visus veisiamus gyvulius pagal Lietuvoje naudojamą vieną gyvulių identifikavimo sistemą;

6) teikti informaciją valstybinėms gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboms ir organizacijoms.

 

IV. ATSAKOMYBĖ UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

11 straipsnis. Teisinė atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo bei kitų gyvulių veislininkystės norminių aktų reikalavimus, traukiami administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

V. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

12 straipsnis. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos ir valstybinės gyvulių veislininkystės programos finansavimas

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinė gyvulių veislininkystės programa finansuojamos iš valstybės biudžeto.

 

13 straipsnis. Ginčų, kylančių dėl gyvulių veislininkystės teisinių santykių, sprendimas

Ginčai tarp gyvulių veislininkystės organizacijų ir fizinių bei juridinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS