LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, VEIKLOS VERTINIMO IR AKREDITACIJOS
2006 m. sausio 23 d. Nr. ISAK-109
Vilnius
Įgyvendindamas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo priemonių plano V krypties „Personalo tobulinimas“ 1.2 ir 1.4 priemones:
1. Tvirtinu Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisykles (pridedama).
2. Pavedu Mokytojų kompetencijos centrui organizuoti ir vykdyti institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimą ir akreditavimą.
3. Rekomenduoju nuo 2008 m. sausio 1 d., siekdamas užtikrinti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę, valstybės biudžeto lėšų valdytojams lėšas mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijai tobulinti skirti tik akredituotoms institucijoms.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2006-01-23 įsakymu Nr. ISAK-109
INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ VEIKLOS VERTINIMO IR AKREDITACIJOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja švietimo teikėjų – juridinių asmenų – veiklos mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinime (toliau vadinama – Institucijų veiklos) vertinimo bei akreditacijos tikslą, uždavinius, principus, kriterijus, vertinimo ir akreditacijos organizavimą bei vykdymą.
2. Vertinimą ir akreditaciją organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – Centras).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Institucijos veiklos vertinimas (akreditavimas) – procesas, susidedantis iš Institucijos, vykdančios mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą (toliau vadinama – Institucija) veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo, kurio metu vykdomas Institucijos savanoriškai inicijuotas šios veiklos sričių ar jų atskirų dalių įvertinimas siekiant nustatyti, ar ši Institucijos veikla atitinka sutartinius mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės rodiklius.
Institucijos veiklos įsivertinimas – tai sistemingas veiklos mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinime tyrimas pagal Institucijai aktualias šios veiklos sritis ir jų dalis nustatant savo potencialą, proceso, rezultatų kokybę ir siekiant Institucijos veiklos tobulinimo. Įsivertinimas Institucijai privalomas, be įsivertinimo ataskaitos akreditacija nevykdoma.
Institucijos veiklos išorinis vertinimas – tai akreditacijos siekiančios Institucijos veiklos mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinime ekspertinis tyrimas, kurio metu, remdamiesi įsivertinimo išvadomis, išoriniai ekspertai (toliau vadinama – Ekspertai) padeda jai identifikuoti proceso ir rezultatų kokybę, stipriąsias ir silpnąsias veiklos vietas ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.
II. INSTITUCIJŲ VEIKLOS VERTINIMO IR AKREDITACIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
5. Institucijų veiklos vertinimo ir akreditacijos tikslas – Institucijų veiklos kokybės užtikrinimas, nuolat vertinant savo veiklą ir matuojant pokyčius pagal sutartinius veiklos vertinimo kriterijus ir kokybės rodiklius.
6. Uždaviniai:
6.1. užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skiriamos mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijai tobulinti, būtų naudojamos tik toms Institucijoms, kurių veikla atitinka sutartinius kokybės rodiklius;
7. Institucijų veiklos vertinimo ir akreditacijos organizavimo bei vykdymo bendrieji principai:
7.1. aktualumas – įsivertindama Institucija pasirenka sutartinius, sau aktualius veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius pagal veiklos sritis ir jų dalis;
7.2. tęstinumas – visą arba dalinį įsivertinimą Institucija atlieka kartą per metus, duomenis naudoja veiklai tobulinti;
7.3. etiškumas – Institucijos išorinis vertinimas atliekamas vadovaujantis etikos bei bendrosios moralės normomis, sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai;
7.4. siekis konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą – išoriniu vertinimu, konsultuojant ir teikiant metodinę pagalbą siekiama tobulinti Institucijos veiklą;
7.5. skaidrumas – Institucijų vertinimas ir akreditacija grindžiami sutartiniais kokybės vertinimo kriterijais;
III. INSTITUCIJŲ VEIKLOS VERTINIMO IR AKREDITACIJOS KRITERIJAI
8. Institucijos veiklos vertinimas atliekamas pagal šias veiklos sritis ir jų dalis:
8.1. Veiklos sritis „Mokymosi aplinkos“ ir jos dalys:
8.1.1. Informacinių duomenų aplinkos:
8.1.2. Interakcinės mokymosi aplinkos:
8.1.3. Veiklos mokymosi aplinkos:
9. Institucijos veiklos įsivertinimas atliekamas pasirenkant pačiai Institucijai aktualius kriterijus pagal veiklos sritis ir jų dalis.
10. Siekianti akreditacijos Institucija be savo pasirinktų veiklos sričių privalo įsivertinti ir pateikti informaciją:
10.1. iš veiklos srities „Mokymosi aplinkos“ – apie veiklos dalis „Seminarai“, „Gerosios patirties sklaida“ bei „Projektinė veikla“;
IV. VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
11. Institucijos veiklos vertinimo procesas susideda iš Institucijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo. Įsivertinimą atlieka patys Institucijos darbuotojai, išorinį vertinimą – Ekspertai.
12. Atlikdama savo veiklos įsivertinimą, Institucija:
12.1. renka ir sistemina duomenis bei informaciją apie savo veiklą, užpildydama klausimyną Institucijos veiklos įsivertinimui pagal veiklos sritis ir jų dalis (1 priedas);
12.2. analizuoja ir vertina surinktus duomenis ir informaciją apie veiklos sritis ir jų dalis pagal veiklos požymius (2 priedas);
13. Iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Centro direktoriui Institucijos gali pateikti prašymus dėl išorinio vertinimo organizavimo ir akreditacijos kitais kalendoriniais metais, nurodydamos pageidaujamą vertinimo pradžios datą;
14. Centro direktorius, atsižvelgdamas į Institucijų prašymus, iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. tvirtina Institucijų išorinio vertinimo metinį planą ir paskelbia jį viešai.
15. Išorinio vertinimo eiga:
15.1. prieš 3 mėnesius iki išorinio vertinimo pradžios Institucija Centrui pateikia 1–4 metų įsivertinimo ataskaitas ir išvadas (3 egz. bei elektroninę versiją);
15.2. Centras sudaro 3–5 išoriniam vertinimui atlikti parengtų Ekspertų grupę. Ją sudarant įvertinami galimi Ekspertų interesai vertinamojo objekto atžvilgiu, siekiant kiek įmanoma sumažinti Ekspertų ir ekspertizės objekto nesuderinamumą. Vienas iš Ekspertų skiriamas grupės vadovu ir atsako už darbo funkcijų Ekspertams paskirstymą, vertinimo ataskaitos, išvadų ir rekomendacijų tinkamą pateikimą laiku;
15.3. prieš mėnesį iki vertinimo pradžios Centras informuoja Instituciją apie Ekspertų grupės sudėtį. Per 10 darbo dienų Institucija gali teikti Centrui argumentuotą prašymą pakeisti nepriimtiną (-us) Ekspertą(-us). Išnagrinėjęs prašymą Centro direktorius gali į grupę įtraukti kitus Ekspertus;
15.4. Ekspertai atlieka išorinį vertinimą (trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo išorinio vertinimo pradžios):
15.4.2. susipažįsta su vertinamuoju objektu pačioje Institucijoje (vizito trukmė – 1–5 dienos – nustatoma Centro direktoriaus įsakymu);
15.4.4. Centras pateikia Ekspertų išvadas ir rekomendacijas Institucijai; Institucija per 10 darbo dienų, praėjusių nuo Ekspertų išvadų gavimo, gali pateikti Centrui pastabas apie Ekspertų išvadas;
15.4.6. Ekspertai prireikus pateikia Centrui galutines išvadas ir rekomendacijas (3 egz. ir elektroninę versiją);
16. Išorinio vertinimo ataskaitos dalys:
17. Išorinio vertinimo išvadas pasirašo visi Ekspertai siekdami bendros nuomonės. Jei vienas ar keli Ekspertai nesutinka su išvadomis, ataskaitą pasirašo su išlyga, pažymėdami tai prie parašo. Eksperto pasirašyta išlyga pridedama atskiru lapu.
V. INSTITUCIJŲ IŠORINIO VERTINIMO EKSPERTAI
19. Kandidatus į Ekspertus Centrui gali siūlyti pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų asociacijos, profesinės sąjungos, Ministerija, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų švietimo padaliniai, kitos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybe suinteresuotos valstybės ir savivaldybių institucijos arba gali siūlytis patys kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai.
20. Kandidatai į Ekspertus turi tenkinti šiuos reikalavimus:
20.2. švietimo pagalbą teikiantys specialistai, kvalifikuoti pedagogai turi turėti ekspertinio darbo patirtį;
20.3. kandidatai turi būti susipažinę su Lietuvos pedagogų rengimu ir kvalifikacijos tobulinimu (juos reglamentuojančiais teisės aktais, moksliniais tyrimais, praktika);
21. Ekspertai rengiami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą švietimo konsultantų – Institucijų veiklos išorinio vertinimo ekspertų rengimo programą (6 priedas).
VI. AKREDITACIJOS PROCEDŪRA
23. Institucijų veiklos akreditaciją vykdo Pedagogų bei švietimo darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo ekspertų komisija (toliau vadinama – Ekspertų komisija), kuri yra sudaroma pagal Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos pertvarkos gairių bei tarybų ir ekspertų komisijų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 116 (Žin., 2003, Nr. 18-799). Ekspertų komisijos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
24. Akreditacijos eiga:
24.1. Centras pateikia Ekspertų komisijai Institucijos prašymą, išorinio vertinimo išvadas, veiklos tobulinimo planus ir kitus dokumentus;
24.2. organizuojamas Ekspertų komisijos posėdis, kuriame svarstomas ir priimamas nutarimas dėl Institucijos veiklos akreditacijos;
25. Ekspertų komisijos funkcijos atliekant akreditaciją:
25.1. išanalizavus Ekspertų išvadas ir rekomendacijas priimti nutarimą dėl Institucijos veiklos sričių ir atitinkamų dalių akreditacijos;
26. Centro funkcijos:
26.2. pateikti Ekspertų komisijai Institucijų prašymus dėl akreditacijos ir kitus reikalingus dokumentus;
27. Akreditacijos formos ir pažymėjimų bei pažymų išdavimas:
27.1. akreditacija – jei Ekspertų išvados yra teigiamos, remiantis Ekspertų komisijos nutarimu atitinkamoms Institucijos veiklos sritims ar atskiroms jų dalims 5 (penkeriems) metams išduodamas švietimo ir mokslo ministro pasirašytas akreditacijos pažymėjimas bei Centro pažyma;
27.2. akreditacija atidedama 1 (vieneriems) metams – jei Ekspertai rekomenduoja Institucijai tobulinti veiklos sritį ar jos dalį ir tokį nutarimą priima Ekspertų komisija, po metų Institucija, pateikusi taisytinų veiklos sričių įsivertinimą ir Ekspertams teigiamai įvertinus veiklos pokyčius bei Ekspertų komisijai pritarus, gali būti akredituojama;
27.3. Institucija ne akredituojama, jei Ekspertų išvados yra neigiamos ir tokį nutarimą priima Ekspertų komisija. Jei Institucija ateityje siekia akreditacijos, ji, vadovaudamasi išorinio vertinimo išvadomis, ne vėliau kaip per tris mėnesius po akreditacijos procedūros sudaro savo veiklos tobulinimo veiksmų planą ir pateikia jį Centrui. Pakartotinė akreditacija vykdoma ne anksčiau kaip po 1 (vienerių) metų.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Prireikus nustatyti teikiamų švietimo paslaugų kokybę, Ministerija gali inicijuoti Institucijų veiklos sričių ar jų dalių kokybės vertinimą bei akreditavimo procesą.
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
1 priedas
KLAUSIMYNAS INSTITUCIJOS VEIKLOS ĮSIVERTINIMUI PAGAL VEIKLOS SRITIS IR JŲ DALIS
I. VERTINIMO SRITIS „MOKYMOSI APLINKOS“ IR JOS DALYS
1. Informacinės mokymosi aplinkos:
1.1. Biblioteka (knygų, periodinių leidinių, kitokių spaudinių, elektroninių laikmenų, rankraščių rinkinys).
|
|
Rodikliai |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar yra knygų bibliotekos katalogai? Sisteminis □ – taip □ – ne Abėcėlinis □ – taip □ – ne Knygų sąrašas □ – taip □ – ne
|
1.2 1.2.1 1.2.2 1.2.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.3.1
1.3.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.4.1
1.4.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Su kokiomis kitų institucijų bibliotekomis bendradarbiaujate?
|
1.5
1.5.1 1.5.2 1.5.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar turite savo centro veiklai pritaikytus partnerinių bibliotekų katalogus? Sisteminius □ – taip □ – ne Abėcėlinius □ – taip □ – ne Knygų, kompaktinių plokštelių (CD) sąrašus □ – taip □ – ne |
1.6
1.6.1 1.6.2 1.6.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar bibliotekoje yra sukaupta centre vykusių renginių medžiaga? □ – taip □ – ne |
1.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.8
1.8.1 1.8.2
1.8.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
*Sąvoka „centras“ atitinka „Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklėse“ vartojamą sąvoką „institucija“. Bibliotekos personalas:
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar bibliotekoje kaupiate elektronines informacijos laikmenas? □ – taip □ – ne
|
1.9 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar yra elektroninių informacijos laikmenų katalogai? Sisteminis □ – taip □ – ne Abėcėlinis □ – taip □ – ne CD sąrašas □ – taip □ – ne
|
1.10
1.10.1 1.10.2 1.10.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.11
1.11.1 1.11.2 1.11.3 1.12 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar bibliotekos informaciniai šaltiniai skolinami išsinešimui? (į atitinkamą langelį įrašykite raidę T arba N)
|
1.13
1.13.1 1.13.2 1.13.3 1.13.4 1.13.5 1.13.6 1.13.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar yra galimybė centre kopijuoti skaitytojams reikalingą bibliotekos medžiagą? (į atitinkamą langelį įrašykite raidę T arba N)
|
1.14
1.14.1 1.14.2 1.14.3 1.14.4 1.14.5 1.14.6 1.14.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar yra įrengta skaitykla?
|
1.15
1.15.1 1.15.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Bibliotekos darbo laikas (įrašykite):
|
1.16
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kiek skaitytojų per ataskaitinį laikotarpį aptarnauta?
|
1.17 1.17.1 1.17.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kiek nuolatinių skaitytojų aptarnauta pagal kategorijas?
|
1.18 1.18.1
1.18.2 1.18.3 1.18.4 1.18.5 1.18.6 1.18.7
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar tiriami bibliotekos skaitytojų poreikiai? □ – taip □ – ne
|
1.19 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kaip tiriami skaitytojų poreikiai? Registruojami ir analizuojami įvykdyti ir neįvykdyti skaitytojų užklausimai □ – taip □ – ne Pagal centre vykdomų apklausų duomenis □ – taip □ – ne
|
1.20
1.20.1 1.20.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.21 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
1.2. Internetas (kompiuterinės ryšio priemonės ir paslaugos. Terminas apima keletą paslaugų: www – tekstinės, vaizdinės, garsinės informacijos perdavimą; elektroninį paštą – asmeninės vartotojo korespondencijos perdavimą, FTP – kompiuterio bylų siuntimą).
| Ar klientų mokymui naudojate internetą? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 3 dalies) |
2.1 |
||||||||||||||
|
2.2 |
||||||||||||||
| Ar Jūsų centras turi www serverį? □ – taip □ – ne
|
2.3 |
||||||||||||||
| Ar Jūsų centras turi el. pašto serverį? □ – taip □ – ne
|
2.4 |
||||||||||||||
|
Keliomis duomenų bazėmis naudojatės?
|
2.5 2.5.1 2.5.2 |
||||||||||||||
|
Ar Jūsų centras registruojasi prie el. pašto konferencijų? □ – taip □ – ne
|
2.6 2.6.1 |
||||||||||||||
| Ar turi centras naudingų interneto adresų sąrašą? □ – taip □ – ne
|
2.7 |
||||||||||||||
|
Kaip dažnai šis sąrašas atnaujinamas? □ – kartą per mėnesį □ – kartą per pusmetį □ – kartą per metus □ – rečiau
|
2.8 |
||||||||||||||
| Ar centre įrengta interneto skaitykla? □ – taip □ – ne
|
2.9 |
||||||||||||||
|
Interneto skaityklos personalas:
|
2.10 2.10.1 2.10.2
2.10.3 |
||||||||||||||
|
2.11 |
||||||||||||||
| Ar iš lankytojų imamas mokestis? □ – taip □ – ne
|
2.12 |
||||||||||||||
|
Interneto skaityklos darbo laikas (įrašykite):
|
2.13 |
||||||||||||||
| Kam leidžiama dirbti interneto skaitykloje? Centro darbuotojams □ – taip □ – ne Lektoriams □ – taip □ – ne Centro renginių dalyviams □ – taip □ – ne Visiems regiono švietimo darbuotojams □ – taip □ – ne Visiems švietimo darbuotojams □ – taip □ – ne Mokiniams □ – taip □ – ne Visiems pageidaujantiems □ – taip □ – ne |
2.14 2.14.1 2.14.2 2.14.3 2.14.4 2.14.5 2.14.6 2.14.7 |
||||||||||||||
| Ar padedama klientui naudotis internetu? Konsultavimo paslaugą galima užsakyti iš anksto □ – taip □ – ne Konsultuojama nuolat □ – taip □ – ne Esant galimybei konsultuoja centro darbuotojai □ – taip □ – ne Lankytojai padeda vienas kitam □ – taip □ – ne |
2.15 2.15.1 2.15.2 2.15.3 2.15.4 |
||||||||||||||
| Ar yra galimybė patalpinti medžiagą centro www serveryje? Centro darbuotojams □ – taip □ – ne Lektoriams □ – taip □ – ne Individualiems klientams □ – taip □ – ne Klientams organizacijoms □ – taip □ – ne |
2.16 2.16.1 2.16.2 2.16.3 2.16.4 |
||||||||||||||
| Ar interneto skaityklos paslaugos mokamos? Ne □ Mokamos, išskyrus regiono mokytojus □ Mokamos, išskyrus centro renginių dalyvius, kai renginio plane numatytas interneto naudojimas □ Mokamos □ |
2.17 2.17.1 2.17.2
2.17.3 2.17.4 |
||||||||||||||
| Kokiomis priemonėmis stengiatės motyvuoti klientus naudotis internetu? Steigiate interneto kavinę □ Skelbiate aktyviausio vartotojo konkursus □ Internete talpinate mokytojams būtinai reikalingą medžiagą, prieinamą tik elektronine forma □ Skelbiatės mokyklose apie galimybę naudotis internetu □ Įvairiomis kitomis priemonėmis reklamuojate internetinę skaityklą □ |
2.18.1 2.18.2
2.18.3 2.18.4 2.18.5 |
||||||||||||||
|
2.19 |
||||||||||||||
|
2.20 |
||||||||||||||
|
Kas dažniausiai lankosi interneto skaitykloje? (apytiksliai proc. nuo visų lankytojų)
|
2.21 2.21.1 2.21.2 2.21.3 2.21.4 |
||||||||||||||
|
|
2.22
2.23 |
||||||||||||||
| Ar Jūsų centras turi savą interneto puslapį? □ – taip □ – ne |
2.24 |
||||||||||||||
|
Kam skirta informacija Jūsų centro www puslapyje?
□ – centro darbuotojams □ – klientams □ – sunku pasakyti |
2.25 |
||||||||||||||
|
Ar Jūsų www puslapyje lankytojai gali rašyti atsiliepimus apie patį puslapį, apie centro veiklą? □ – taip □ – ne |
2.26 |
||||||||||||||
|
Ar tiriate klientų poreikius centre naudotis interneto kaip mokymosi aplinkos paslaugomis? □ – taip, periodiškai □ – taip, nereguliariai □ – ne |
2.27 |
1.3. Edukacinės patirties bankas (idėjų, novacijų, gerosios, pažangiausios patirties aprašai).
|
Ar kaupiamas edukacinės patirties bankas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 4 dalies) |
3.1 |
||||||||||||||||||||||||
| Ar šiame banke kaupiama: Idėjos □ – taip □ – ne Novacijos □ – taip □ – ne Geroji patirtis □ – taip □ – ne Pažangiausia patirtis □ – taip □ – ne |
3.2 3.3 3.4 3.5 |
||||||||||||||||||||||||
| Kokia laikmenų forma kaupiamas šis bankas? Popierinių □ – taip □ – ne Elektroninių □ – taip □ – ne Video □ – taip □ – ne |
3.6 3.6.1 3.6.2 3.6.3 |
||||||||||||||||||||||||
| Kokioms vartotojų kategorijoms prieinama edukacinės patirties banko medžiaga? Centro darbuotojams □ – taip □ – ne Lektoriams □ – taip □ – ne Centro renginių dalyviams □ – taip □ – ne Visiems regiono švietimo darbuotojams □ – taip □ – ne Visiems švietimo darbuotojams □ – taip □ – ne Mokiniams □ – taip □ – ne Visiems pageidaujantiems □ – taip □ – ne
|
3.7 3.7.1 3.7.2 3.7.3 3.7.4 3.7.5 3.7.6 3.7.7 |
||||||||||||||||||||||||
|
Ar klientai diegia banke sukauptas idėjas, novacijas, gerąją ir pažangiausią patirtį? □ – taip □ – nežinoma □ – ne |
3.8 |
||||||||||||||||||||||||
|
Jei taip, tai ar kaupiami diegiančiųjų atsiliepimai? □ – taip □ – iš dalies □ – ne |
3.9 |
||||||||||||||||||||||||
|
Ar vedama klientų, pasinaudojančių edukacinės patirties banko paslaugomis, apskaita? □ – taip □ – ne |
3.10 |
||||||||||||||||||||||||
|
Ar naudojimasis edukacinės patirties banku mokamas? □ – priklausomai nuo autorinių teisių apsaugos reikalavimų □ – taip □ – ne |
3.11 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kokių sričių patirties turite sukaupę?
|
3.12
3.12.1
3.12.2
3.12.3 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kokių kategorijų vartotojai pasinaudojo edukacinės patirties banku?
|
3.13
3.13.1 3.13.2 3.13.3 3.13.4 3.13.5 3.13.6 3.13.7 3.13.8 |
||||||||||||||||||||||||
|
Ar kinta edukacinės patirties banko apimtis? □ – didėja □ – mažėja □ – nekinta |
3.14
|
||||||||||||||||||||||||
|
Ar sukurta idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties paieškos edukacinės patirties bankui sistema? □ – taip □ – ne |
3.15
|
||||||||||||||||||||||||
| Kas centre vykdo gerosios patirties paiešką ir pažangiausios nustatymą? Centro darbuotojai □ – taip □ – ne Samdyti ekspertai □ – taip □ – ne Patys pedagogai □ – taip □ – ne Niekas □ |
3.16 3.16.1 3.16.2 3.16.3 3.16.4 |
||||||||||||||||||||||||
| Kaip randami idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties ieškantys pedagogai? Patys pedagogai ateina į centrą, to klausdami □ – taip □ – ne Centras viešai skelbia apie šią paslaugą □ – taip □ – ne Asmenį į centrą nukreipia jo vadovai ar bendradarbiai □ – taip □ – ne |
3.17 3.17.1 3.17.2 3.17.3 |
||||||||||||||||||||||||
| Kaip klientas dalyvauja jam reikalingos informacijos, esančios edukacinės patirties banke, paieškoje? Siūloma pačiam ieškoti informacijos edukacinės patirties banke □ – taip □ – ne Naudojamasi konsultanto ar eksperto pagalba □ – taip □ – ne |
3.18
3.18.1 3.18.2 |
||||||||||||||||||||||||
| Kaip centras dalyvauja idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties diegime mokyklose ir kitose švietimo institucijose? Inicijuoja patirties diegimą □ – taip □ – ne Dalyvauja patirties diegimo procese □ – taip □ – ne Dalyvauja patirties diegimo efektyvumo tyrimuose □ – taip □ – ne Nedalyvauja □ |
3.19
3.19.1 3.19.2 3.19.3 3.19.4 |
||||||||||||||||||||||||
| Ar centras tiria idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties diegimo efektyvumą? Taip, tiria pats □ – taip □ – ne Dalyvauja švietimo institucijai pačiai tiriant □ – taip □ – ne Netiria □ |
3.20 3.20.1 3.20.2 3.20.3 |
||||||||||||||||||||||||
| Kaip kinta klientų, norinčių susipažinti su idėjomis, novacijomis, gerąja ir pažangiausia patirtimi, skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja Kaip kinta surandamų idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties atvejų skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja Kaip kinta įdiegiamų idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties atvejų skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja
|
3.21
3.22
3.23 |
2. Interakcinės mokymosi aplinkos:
2.1. Seminarai (ne mažiau 6 val. vykusi interaktyvi sąveika tarp seminaro vedėjo ir klausytojų, kurios metu klausytojai įgijo naują supratimą, gebėjimų ir/ar parengė išplėtotą kompetenciją atspindintį darbą. Mažiau nei 6 val. vykusi interakyvi sąveika priskiriama konsultavimui).
|
Kokių tematikų seminarų galite pasiūlyti klausytojams?
|
4.1
4.1.1
4.1.2
4.1.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
4.3 4.4
4.5 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar vedate seminarus centro patalpose, ar vykstate į klientų darbo vietas?
|
4.6
4.6.1
4.6.2 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokios seminarų dalyvių tikslinės grupės?
|
4.7
4.7.1 4.7.2 4.7.3 4.7.4 4.7.5 4.7.6 4.7.7 4.7.8 4.7.9 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas vedė seminarus?
|
4.8
4.8.1 4.8.2 4.8.3
4.8.4 4.8.5 4.8.6 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.9
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas lemia lektoriaus pakvietimą?
|
4.10
4.10.1 4.10.2 4.10.3 4.10.4 4.10.5 4.10.6 4.10.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokius reikalavimus keliate lektoriui?
|
4.11
4.11.1 4.11.2 4.11.3 4.11.4 4.11.5 4.11.6 4.11.7 4.11.8 4.11.9 4.11.10 4.11.11 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar renkate grįžtamąją informaciją apie seminaro kokybę? □ – taip, iš klausytojų ir iš lektorių □ – taip, tik iš klausytojų □ – taip, tik iš lektorių |
4.12 4.12.1 4.12.2 4.12.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokiu būdu sužinote, kaip Jūsų klausytojai panaudoja seminare įgytą patirtį? □ – atliekami tyrimai □ – neformaliu būdu renkama informacija □ – tuo nesidomime
|
4.13 4.13.1 4.13.2. 4.13.3
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Jei tai tiriate, ką galite pasakyti, kaip Jūsų klausytojai įgytą patirtį panaudoja savo veikloje? □ – taip, dauguma sėkmingai panaudoja savo veiklos tobulinimui □ – taip, dalis sėkmingai panaudoja savo veiklos tobulinimui □ – taip, tačiau tik nedidelė dalis įgytą patirtį naudoja savo veiklos tobulinimui □ – ne, nenaudoja
|
4.14 4.14.1 4.14.2 4.14.3 4.14.4 |
2.2. Paskaitos (naują informaciją klausytojams teikiantis metodas, neakcentuojantis interaktyviosios veiklos būdų. Esminiai vaidmenys: lektorius – informacijos teikėjas, klausytojas – informacijos priėmėjas. Mažiausia paskaitos trukmė – viena akademinė valanda. Paskaita vertinama kaip savarankiška centro veiklos forma, jeigu nesiejama su seminaru ir trunka ne mažiau kaip vieną akademinę valandą. Jeigu paskaita taikoma kaip metodas seminaro metu, ji atskirai nefiksuojama. Paskaitos rezultatas – tobulesnis supratimas, žinojimas. Šis rezultatas gali būti tikrinamas arba ne).
|
|
5.1
5.2
5.3
5.4
5.5 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokios paskaitų klausytojų tikslinės grupės?
|
5.6
5.6.1 5.6.2 5.6.3 5.6.4 5.6.5 5.6.6 5.6.7 5.6.8 5.6.9 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas skaitė paskaitas?
|
5.7
5.7.1 5.7.2
5.7.3 5.7.4 5.7.5 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar renkate klausytojų atsiliepimus apie klausytas paskaitas? □ – taip □ – ne |
5.8 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.9 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas lemia lektoriaus pakvietimą?
|
5.10
5.10.1 5.10.2 5.10.3 5.10.4 5.10.5 5.10.6 5.10.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokius reikalavimus keliate lektoriui? (galima rinktis kelis atsakymų variantus)
|
5.11
5.11.1
5.11.2
5.11.3
5.11.4
5.11.5
5.11.6
5.11.7
5.11.8
5.11.9
5.11.10 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar renkate grįžtamąją informaciją apie paskaitos kokybę? □ – taip, iš klausytojų ir iš lektorių □ – taip, tik iš klausytojų □ – taip, tik iš lektorių
|
5.12 5.12.1 5.12.2 5.12.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kokiu būdu sužinote, kaip Jūsų klausytojai panaudoja paskaitose įgytas žinias? □ – atliekami tyrimai □ – neformaliu būdu renkama informacija □ – tuo nesidomime
|
5.13 5.13.1 5.13.2 5.13.3
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Jei tai tiriate, ką galite pasakyti, kaip Jūsų klausytojai įgytas žinias panaudoja savo veikloje? □ – taip, dauguma sėkmingai panaudoja savo veiklos tobulinimui □ – taip, dalis sėkmingai panaudoja savo veiklos tobulinimui □ – taip, tačiau tik nedidelė dalis įgytas žinias naudoja savo veiklos tobulinimui □ – ne, nenaudoja
|
5.14 5.14.1 5.14.2 5.14.3 5.14.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar paskaitos skaitomos centro patalpose, ar vykstate į klientų darbo vietas?
|
5.15
5.15.1
5.15.2 |
2.3. Konsultavimas (konsultanto ir vieno arba daugiau konsultuojamųjų interaktyvi sąveika, kurios metu sprendžiamos konsultuojamųjų iškeltos aktualios problemos. Konsultacijos „produktas“ – konsultuojamiesiems problema arba jos sprendimo būdai, keliai pasidaro aiškesni).
|
Ar organizuojate konsultacijas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 7 dalies) |
6.1 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Konsultavimo sritys (galima rinktis kelis atsakymų variantus)
|
6.2
6.2.1 6.2.2 6.2.3 6.2.4 6.2.5 6.2.6 6.2.7 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ką kviečiate konsultantais? (galima rinktis kelis atsakymų variantus)
|
6.3
6.3.1 6.3.2
6.3.3 6.3.4
6.3.5 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokius reikalavimus keliate konsultantui? (galima rinktis kelis atsakymų variantus)
|
6.4
6.4.1 6.4.2 6.4.3 6.4.4 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kada teikiamos konsultacijos (pažymėkite tipiškiausią atvejį)? Kliento pageidaujamu laiku □ Centro nustatytu laiku □ Šalims susitarus □ |
6.5 6.5.1 6.5.2 6.5.3 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokio tipo konsultacijos yra organizuojamos? Individualios □ Organizacijų komandoms, narių grupėms □ |
6.6 6.6.1 6.6.2 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar yra konsultacijų efektyvumo vertinimo kriterijai? □ – taip □ – ne
|
6.7 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar yra teikiamų konsultacijų apskaita ir atskaitomybė? □ – taip □ – ne
|
6.8 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.9 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kokių ir kiek asmenų konsultavote?
|
6.10
6.10.1 6.10.2 6.10.3 6.10.4 6.10.5 6.10.6 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kiek organizacijų konsultavote?
|
6.11
6.11.1 6.11.2 6.11.3 6.11.4 6.11.5 6.11.6 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kaip kinta konsultacijų skaičius? □ – didėja □ – mažėja □ – nekinta
|
6.12 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.13 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.4. Parodos (centro organizuotas atskiras renginys, kurio metu materialia forma eksponuojama pažangi edukacinė patirtis. Autorinė paroda – vieno autoriaus, teminė paroda – vienai temai skirta kelių autorių darbų paroda).
|
Ar organizuojate parodas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 8 dalies) |
7.1 |
|||||||||||||||||||||
|
7.2 7.2.1 7.2.2 |
|||||||||||||||||||||
|
Iš jų
|
7.2.3 7.2.4 |
|||||||||||||||||||||
|
Kiek iš viso teminėse parodose dalyvavo dalyvių?
|
7.3 7.3.1 7.3.2 |
|||||||||||||||||||||
|
Kam skiriamos parodos?
|
7.4 7.4.1 7.4.2 7.4.3 7.4.4 7.4.5 7.4.6 7.4.7 |
|||||||||||||||||||||
|
Kiek buvo parodų, kurių tikslas:
|
7.5 7.5.1
7.5.2 7.5.3 |
|||||||||||||||||||||
| Kaip atrinkote autorius, pristatydami pažangiausią patirtį? Kvietėme asmeniškai, nes žinome jų kompetenciją □ – taip □ – ne Atrinkome konkurso tvarka □ – taip □ – ne
|
7.6 7.6.1 7.6.2 |
|||||||||||||||||||||
| Kaip nustatote, ar pasiekėte parodos tikslus? Renkami autorių atsiliepimai □ – taip □ – ne Renkami lankytojų atsiliepimai □ – taip □ – ne Sprendžia centro darbuotojai □ – taip □ – ne
|
7.7 7.7.1 7.7.2 7.7.3 |
|||||||||||||||||||||
| Kur dažniausiai organizuojamos parodos? Švietimo centre □ – taip □ – ne Švietimo įstaigose □ – taip □ – ne Autorių užsakytose vietose □ – taip □ – ne
|
7.8 7.8.1 7.8.2 7.8.3 |
2.5. Gerosios patirties sklaida (sėkminga patirtis, kurią pedagogas praktikas viešai pristato sklaidai ir kuri edukacinės patirties banko priimama kaip vertinga).
| Ar Jūsų centras organizuoja keitimąsi patirtimi? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 9 dalies) |
8.1 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar yra sukurta keitimosi patirtimi metodika? □ – taip □ – ne |
8.2 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Keitimosi patirtimi formos
|
8.3
8.3.1 8.3.2 8.3.3 8.3.4 8.3.5 8.3.6 8.3.7 8.3.8 8.3.9 8.3.10 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Keitimosi patirtimi sritys
|
8.4
8.4.1 8.4.2 8.4.3 8.4.4 8.4.5 8.4.6 8.4.7 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar centras turi regione dirbančių ekspertų sąrašus? □ – taip □ – ne Ar nuolat sąrašus atnaujinate? □ – taip □ – ne |
8.5.1
8.5.2 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip organizuojamas keitimosi patirtimi procesas? Skleidžiančiojo patirtį suradimas: norintys pasidalinti savo patirtimi kreipiasi į centrą □ – taip □ – ne centras ieško norinčių pasidalinti patirtimi □ – taip □ – ne Priimančiojo patirtį suradimas: norintys sužinoti apie kitų patirtį kreipiasi į centrą □ – taip □ – ne centras ieško norinčių pasisemti patirties □ – taip □ – ne |
8.6
8.6.1 8.6.2
8.6.3 8.6.4 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip centras nustato keitimosi patirtimi kokybę? Domisi, ar perimantys patirtį liko patenkinti □ – taip □ – ne Domisi, ar perimta patirtis yra taikoma □ – taip □ – ne Organizuojama apklausa (anketavimas) □ – taip □ – ne Pasitelkiama specialistų pagalba □ – taip □ – ne Neformalaus grįžtamojo ryšio dėka □ – taip □ – ne |
8.7 8.7.1 8.7.2 8.7.3 8.7.4 8.7.5 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip vykdomas keitimosi patirtimi vertinimas? Anketavimas □ – taip □ – ne Tyrimai □ – taip □ – ne Analizė □ – taip □ – ne Kita □ – taip □ – ne |
8.8 8.8.1 8.8.2 8.8.3 8.8.4 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kas vykdo keitimosi patirtimi vertinimą? Mokslininkai □ – taip □ – ne Specialistai praktikai □ – taip □ – ne Nepriklausomi ekspertai □ – taip □ – ne |
8.9 8.9.1 8.9.2 8.9.3 |
2.6. Ekspertizė (išorinis asmens ar organizacijos veiklos ar jos rezultatų įvertinimas).
| Ar Jūsų centras organizuoja ekspertinį vertinimą? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 10 dalies) |
9.1 |
||||||||||||||||||
| Ekspertinio vertinimo objektai
|
9.2 9.2.1 9.2.2 9.2.3 9.2.4 9.2.5 9.2.6 |
||||||||||||||||||
| Ekspertizės mastai
|
9.3 9.3.1 9.3.2 9.3.3 9.3.4 |
||||||||||||||||||
| Kas kreipiasi ekspertizės?
|
9.4 9.4.1 9.4.2 9.4.3 9.4.4 9.4.5 |
||||||||||||||||||
| Ką kviečiate ekspertais (nurodykite ekspertizių skaičių)
|
9.5 9.5.1 9.5.2
9.5.3 9.5.4 9.5.5 |
||||||||||||||||||
| Kokius reikalavimus keliate ekspertams?
|
9.6
9.6.1
9.6.2
9.6.3
9.6.4 |
||||||||||||||||||
| Atliekant ekspertizę siekiama:
|
9.7
9.7.1 9.7.2 9.7.3 9.7.4 9.7.5 |
||||||||||||||||||
| Ar fiksuojami atliekamų ekspertizių vertinimai? □ – taip □ – ne
|
9.8 |
||||||||||||||||||
| Kaip sužinote, ar klientai jūsų atliktą ekspertizę laiko objektyvia ir patikima? To klausiate po ekspertizės ir kilus nesutarimams pateikiate papildomus ekspertizės objektyvumo įrodymus □ To klausiate po ekspertizės ir kilus nesutarimams diskutuojate □ Pasidomite neformaliai □ Manote, jog ekspertizės objektyvumas nediskutuotinas □
|
9.9
9.9.1 9.9.2 9.9.3 9.9.4 |
3. Veiklos mokymosi aplinkos:
3.1. Individualiųjų ugdymo dalykų programų kūrimas (mokykloje dėstomo dalyko planas ir jo realizavimo detalus išdėstymas, apimantis šio dalyko ugdymo tikslą, turinį, jo dėstymo eiliškumą, grafiką, metodus (tarp jų – įsisavinimo vertinimo) bei priemones).
|
Ar Jūsų centras padeda pedagogams kurti ir tobulinti individualiąsias ugdymo dalykų programas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 11 dalies)
|
10.1 |
|||||||||||||||
| Ar centras padeda kurti įvairaus tipo individualiąsias ugdymo dalykų programas (konsultuojant ir kitokiais būdais)? □ – taip □ – ne
|
10.2 10.2.1 10.2.2 10.2.3 10.2.4 10.2.5 10.2.6 |
|||||||||||||||
| Kas pedagogams padeda kurti individualiąsias ugdymo dalykų programas?
|
10.3
10.3.1 10.3.2 10.3.3
10.3.4 10.3.5 |
|||||||||||||||
|
Kaip kinta pedagogų, norinčių kurti individualiąsias ugdymo dalykų programas, skaičius? □ – mažėja □ – nekinta □ – didėja |
10.4 |
|||||||||||||||
| Kaip centras padeda pedagogams kurti individualiąsias ugdymo dalykų programas?
|
10.5
10.5.1 10.5.2 10.5.3 10.5.4 10.5.5 |
|||||||||||||||
| Ar sukurta parengtų individualiųjų ugdymo dalykų programų realizavimo tyrimo metodika?
□ – taip □ – ne □ yra atskiri elementai |
10.6 |
|||||||||||||||
| Ar centras tiria parengtų individualiųjų ugdymo dalykų programų realizavimo efektyvumą?
□ – taip □ – taip, taikydamas sukurtą metodiką □ – taip, domisi neformaliai □ – ne |
10.7
10.7.1 10.7.2 10.7.3 10.7.4 |
3.2. Ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų kūrimas (ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programa – šios institucijos organizacijos vystymo, siekiant aukštesnės veiklos kokybės, veiksmų ir priemonių planas).
|
Ar Jūsų centras padeda kurti ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 12 dalies) |
11.1 |
||||||||||||||||||
| Kiek įvairaus tipo ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų parengta?
|
11.2
11.2.1 11.2.2 11.2.3 11.2.4 11.2.5 11.2.6 |
||||||||||||||||||
| Kaip centras padeda pedagogams kurti ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas?
|
11.3
11.3.1 11.3.2 11.3.3 11.3.4 |
||||||||||||||||||
| Kas pedagogams padeda kurti ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas?
|
11.4
11.4.1 11.4.2 11.4.3
11.4.4 11.4.5 |
||||||||||||||||||
|
Kaip kinta pedagogų, mokyklų vadovų, norinčių kurti ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, skaičius?
□ – mažėja □ – nekinta □ – didėja |
11.5 |
||||||||||||||||||
|
Ar centras tiria parengtų ugdymo institucijų veiklos tobulinimo programų realizavimo efektyvumą?
□ – taip □ – ne |
11.6 |
3.3. Veiklos tobulinimo tyrimas (tokia savo veiklos tobulinimo strategija, kai darbuotojas savo veiklos problemą išryškina organizacijos veiklos ir jos tobulinimo kontekste, numato, kaip šią problemą spręsti, imasi praktinių veiksmų, po to vėl tiria, kaip šią problemą pavyko išspręsti).
|
Ar Jūsų centras dalyvauja veiklos tobulinimo tyrimuose?
□ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 13 dalies) |
12.1 |
||||||||||||||||||||
|
Kokiuose tyrimuose dalyvauta ir koks centro vaidmuo tyrime? (į kiekvieną lentelės langelį įrašykite skaičių)
|
12.2
12.2.1 12.2.2 12.2.3 12.2.4 |
||||||||||||||||||||
| Kaip randami norintys atlikti veiklos tobulinimo tyrimą? Patys pedagogai ateina į centrą to klausdami □ – taip □ – ne Centras viešai skelbia apie šią paslaugą □ – taip □ – ne Asmenį į centrą nukreipia jo vadovai ar bendradarbiai □ – taip □ – ne
|
12.3 12.3.1 12.3.2 12.3.3 |
||||||||||||||||||||
| Kas suformuluoja veiklos tobulinimo tyrimo problemą? Centro konsultantai □ – taip □ – ne Patys klientai □ – taip □ – ne Klientų vadovai □ – taip □ – ne
|
12.4 12.4.1 12.4.2 12.4.3 |
||||||||||||||||||||
| Kaip dažnai veiklos tobulinimo tyrimo dalyviai renkasi į aptarimus, kuriuose dalyvauja centro konsultantai? Periodiškai, pagal iš anksto numatytą planą □ – taip □ – ne Tyrėjui iškilus neaiškumų □ – taip □ – ne Baigus tyrimą □ – taip □ – ne Nesirenkama □
|
12.5
12.5.1 12.5.2 12.5.3 12.5.4 |
||||||||||||||||||||
|
Kuriuose veiklos tobulinimo tyrimo etapuose centro konsultanto įtaka yra didžiausia?
|
12.6
12.6.1 12.6.2 12.6.3 12.6.4 |
||||||||||||||||||||
|
Kaip pastaruoju metu kinta veiklos tobulinimo tyrimų skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja |
12.7 |
||||||||||||||||||||
|
Ar saugomi atliktų veiklos tobulinimo tyrimų aprašai? □ – visų □ – kai kurių □ – nesaugoma
|
12.8
12.8.1 |
||||||||||||||||||||
| Kaip sužinote, ar klientai patenkinti centro veikla, padedant atlikti veiklos tobulinimo tyrimą?
|
12.9 12.9.1 12.9.2 12.9.3 |
3.4. Projektinė veikla (unikalus procesas, susidedantis iš konkrečių koordinuotų ir kontroliuojamų, turinčių pradžią ir pabaigą, skirtų pasiekti konkretų tikslą veiklų, atitinkantis tam tikrus specialiuosius reikalavimus, tarp jų – laiko, išteklių ir laukiamų rezultatų dermės).
|
Ar Jūsų centras dalyvauja edukaciniuose projektuose?
□ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 14 dalies) |
13.1 |
|||||||||||||||||||||||||
|
Kiek esate parengę edukacinių projektų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neveikia? (įrašykite skaičius į kiekvieną lentelės langelį)
|
13.2
13.2.1 13.2.2 13.2.3 13.2.4 |
|||||||||||||||||||||||||
|
Keliuose veikiančiuose edukaciniuose projektuose dalyvauja Jūsų centras?
|
13.3
13.3.1 13.3.2 13.3.3 13.3.4 |
|||||||||||||||||||||||||
|
Centro vaidmuo projektinėje veikloje
|
13.4
13.4.1 13.4.2 13.4.3 13.4.4 13.4.5 13.4.6 13.4.7 |
|||||||||||||||||||||||||
| Kokie centro per ataskaitinį laikotarpį vykdomų edukacinių projektų tikslai?
|
13.5 13.5.1 13.5.2 13.5.3 13.5.4 13.5.5
13.5.6 13.5.7 |
|||||||||||||||||||||||||
| Ką davė edukaciniai projektai, kuriuose tiesiogiai dalyvavo centras?
Pagerintas centro materialinis aprūpinimas □ – taip □ – ne Pakilo centro darbuotojų kompetencija □ – taip □ – ne Pakilo centro renginių kokybė □ – taip □ – ne Padidėjo centro renginių apimtys □ – taip □ – ne Užmegzti partnerystės ryšiai su centrais Lietuvoje □ – taip □ – ne užsienyje □ – taip □ – ne Nieko □
|
13.6
13.6.1 13.6.2 13.6.3 13.6.4
13.6.5 13.6.7 13.6.8 |
|||||||||||||||||||||||||
|
13.7 |
|||||||||||||||||||||||||
| Ką davė edukaciniai projektai šioms organizacijoms? Organizacijos pagerino materialinę bazę □ – taip □ – ne Prasiplėtė (kai kurių) organizacijos narių kompetencijos □ – taip □ – ne Organizacijos struktūra pasidarė efektyvesnė □ – taip □ – ne Atsirado galimybės naujai organizacijos veiklai □ – taip □ – ne Užmegzti partnerystės ryšiai su organizacijomis □ – taip □ – ne Lietuvoje □ – taip □ – ne užsienyje □ – taip □ – ne Nieko □
|
13.8 13.8.1 13.8.2 13.8.3 13.8.4 13.8.5 13.8.6 13.8.7 13.8.8 |
|||||||||||||||||||||||||
|
13.9 |
|||||||||||||||||||||||||
| Ką davė projektai šiems asmenims? Įgijo naujų kompetencijų □ – taip □ – ne Patobulino turimas kompetencijas □ – taip □ – ne Praplėtė akiratį □ – taip □ – ne Nieko □
|
13.10 13.10.1 13.10.2 13.10.3 13.10.4 |
|||||||||||||||||||||||||
| Pastaruoju metu centro dalyvavimas projektuose □ – aktyvėja □ – nekinta □ – silpnėja
|
13.11 |
|||||||||||||||||||||||||
| Ar tiriamas projektinės veiklos efektyvumas? □ – taip □ – iš dalies □ – ne
|
13.12 |
|||||||||||||||||||||||||
| Ar sukurta projektinės veiklos tyrimo metodika? □ – taip □ – iš dalies □ – ne
|
13.13 |
3.5. Klientų kompetencijos tobulinimo ir gyvenimo karjeros planavimo metodinė sistema.
|
Ar centras turi sukurtą metodinę klientų kompetencijos tobulinimo ir gyvenimo karjeros planavimo metodinę sistemą? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 15 dalies) |
14.1 |
||||||||||||
| Ar tiriate asmenų poreikius gyvenimo karjeros planavimui? Pedagogų □ – taip □ – ne Švietimo institucijų vadovų □ – taip □ – ne Mokinių □ – taip □ – ne Kitų asmenų □ – taip □ – ne Netiriame □
|
14.2 14.2.1 14.2.2 14.2.3 14.2.4 14.2.5 |
||||||||||||
| Ar padedate klientams parengti gyvenimo karjeros planus? Pedagogams □ – taip □ – ne Švietimo institucijų vadovams □ – taip □ – ne Mokiniams □ – taip □ – ne Kitiems asmenims □ – taip □ – ne Ne □ – taip □ – ne
|
14.3 14.3.1 14.3.2 14.3.3 14.3.4 14.3.5 |
||||||||||||
| Kiek žmonių pasinaudojo centro turima gyvenimo karjeros planavimo metodine sistema?
|
14.4 14.4.1 14.4.2 14.4.3 14.4.4 |
||||||||||||
| Ar tiriate klientų poreikius kompetencijos tobulinimui?
|
14.5 14.5.1 14.5.2 14.5.3 14.5.4 |
||||||||||||
|
Ar kaupiate centre metodinę medžiagą apie gyvenimui, darbui reikalingas kompetencijas? □ – taip □ – iš dalies □ – ne
|
14.6 |
||||||||||||
| Ar padedate asmenims parengti kompetencijos tobulinimo/mokymosi planus?
|
14.7 14.7.1 14.7.2 14.7.3 14.7.4 |
||||||||||||
| Kiek žmonių pasinaudojo centro turima kompetencijos tobulinimo planavimo sistema?
|
14.8 14.8.1 14.8.2 14.8.3 14.8.4 |
||||||||||||
| Kaip kinta klientų, pasinaudojusių šia centro teikiama paslauga, skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja
|
14.9
|
3.6. Kompetencijos prezentacija.
| Ar teikiate klientams jų kompetencijos prezentacijos paslaugas? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 16 dalies) |
15.1 |
||||||||||||||||||
| Kokias kompetencijos prezentacijos paslaugas teikiate?
Konsultuojame, kaip aptikti ir prezentuoti turimą Teikiame prezentuotos kompetencijos pripažinimo
|
15.2
15.2.1
15.2.2 |
||||||||||||||||||
| Ar klientai centre gali rasti kompetencijos prezentacijos metodiką (-as) ir ja (jomis) pasinaudoti?
Atskirų kompetencijų nustatymo ir prezentacijos metodikas □ – taip □ – ne Kompetencijos portfelio parengimo sisteminę metodiką □ – taip □ – ne Ne □
|
15.3
15.3.1 15.3.2 15.3.3 |
||||||||||||||||||
| Ar centras padeda savo klientams prezentuoti jų kompetenciją?
|
15.4
15.4.1 15.4.2
15.4.3
15.4.4 15.4.5 15.4.6 15.4.7
15.4.8
15.4.9
|
||||||||||||||||||
| Kiek asmenų pasinaudojo centro konsultacinėmis paslaugomis, besirengdami prezentuoti savo kompetenciją?
|
15.5
15.5.1 15.5.2 15.5.3 15.5.4 |
||||||||||||||||||
|
Kiek kompetencijos portfelių centre parengta?
|
15.6 15.6.1 15.6.2 15.6.3 15.6.4 |
||||||||||||||||||
|
Ekspertuota kompetencijos portfelių:
|
15.7 15.7.1 15.7.2 15.7.3 15.7.4 |
||||||||||||||||||
|
Kaip kinta klientų, pasinaudojusių kompetencijos prezentacijos paslaugomis, skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja
|
15.8 |
3.7. Partnerystės tinklai (įvairiais būdais ir kryptimis persipynę žmonių, organizacijų tikslingo nuolatinio bendradarbiavimo ryšiai. Vertinant švietimo centro veiklą, partnerystės tinklu laikomas ilgalaikis nehierarchiniais santykiais pagrįstas tikslingas bendradarbiavimas tarp centro ir kitų organizacijų).
|
Ar Jūsų centras dalyvauja partnerystės tinkluose? □ – taip □ – ne □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu (pereikite prie 17 dalies) |
16.1 |
|||||||||
|
Kokio masto partnerystės tinkluose dalyvaujate? (pažymėkite, nurodydami skaičių)
|
16.2 16.2.1 16.2.2 16.2.3 |
|||||||||
| Kokio pobūdžio partnerystės tinkluose dalyvaujate?
|
16.3
16.3.1
16.3.2
16.3.3 |
|||||||||
| Koks jūsų centro vaidmuo šiuose tinkluose? Iniciatoriaus, organizatoriaus, koordinatoriaus □ – taip □ – ne Partnerio □ – taip □ – ne Įvairiuose tinkluose vaidmuo skirtingas □ – taip □ – ne
|
16.4 16.4.1 16.4.2 16.4.3 |
|||||||||
| Kaip centras per partnerystės tinklą padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą?
Skleidžia savo pažangią patirtį □ – taip □ – ne Inicijuoja tinklo partnerių nuolatinį mokymąsi □ – taip □ – ne Aprūpina tinklo partnerius reikalinga informacija □ – taip □ – ne Partneriams skleidžia naujausias edukacijos ir kitų mokslų žinias ir praktiką □ – taip □ – ne
|
16.5
16.5.1 16.5.2 16.5.3
16.5.4 |
|||||||||
| Koks yra centro organizacinis statusas šiuose tinkluose? „Jungiamoji grandis“ □ – taip □ – ne „Užsuka“ mokyklų partnerystės tinklus, vėliau juose nedalyvauja □ – taip □ – ne Fizinė vieta, kurioje periodiškai renkasi tinklo partneriai □ – taip □ – ne Centras inicijuoja ir palaiko interneto svetainę kaip tinklo partnerių bendravimo erdvę □ – taip □ – ne
|
16.6 16.6.1
16.6.2 16.6.3
16.6.4 |
|||||||||
|
16.7 |
|||||||||
|
16.8 |
|||||||||
| Kaip kinta partnerystės tinklų, kuriuose dalyvauja centras, skaičius? □ – didėja □ – nekinta □ – mažėja |
16.9 |
|||||||||
| Kokią naudą centras turėjo dalyvaudamas partnerystės tinkluose?
Patobulino savo kompetenciją □ – taip □ – ne Padidino savo įtaką ir prestižą □ – taip □ – ne Užsidirbo lėšų □ – taip □ – ne Pagerino savo materialinę bazę □ – taip □ – ne Išsiplėtė kaip organizacija □ – taip □ – ne
|
16.10
16.10.1 16.10.2 16.10.3 16.10.4 16.10.5 |
|||||||||
| Ar centras tiria, kaip partnerystės tinklai, kuriuose jis dalyvauja, padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą?
Nuolat, turi sukūręs tyrimo metodiką □ Nuolat, tačiau specialiai sukurtos tyrimo metodikos neturi □ Kartais □ Netiria □ |
16.11
16.11.1 16.11.2 16.11.3 16.11.4 |
II. VERTINIMO SRITIS „VADYBA IR ADMINISTRAVIMAS“ IR JOS DALYS
2.1. Personalo vadyba.
| Kokia darbo forma Jūsų centro kolektyve labiausiai mėgstama? Individualus darbas □ Darbas grupėmis/komandinis darbas □ Vienodai mėgstamos abi darbo formos □
|
17.1 17.1.1 17.1.2 17.1.3 |
| Kuri darbo forma, Jūsų manymu, yra efektyvesnė Jūsų centre? Individualus darbas □ Darbas grupėmis/komandinis darbas □ Vienodai efektyvios abi darbo formos □
|
17.2 17.2.1 17.2.2 17.2.3 |
| Ar Jūsų centre veikia personalo mokymosi poreikių nustatymo sistema? □ – taip □ – ne
|
17.3
|
| Kieno iniciatyva centro darbuotojai dažniausiai tobulina kvalifikaciją? Savo asmenine □ Centro vadovų □ |
17.4 17.4.1 17.4.2 |
| Ar darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas planuojamas ir koordinuojamas? □ – taip □ – ne
|
17.5 |
| Kaip skatinamas personalo kvalifikacijos tobulinimas? Skatinamas materialiai □ – taip □ – ne Sudarant sąlygas mokytis □ – taip □ – ne Skatinant moraliai □ – taip □ – ne
|
17.6 17.6.1 17.6.2 17.6.3 |
| Ar Jūsų centro vadovai ir darbuotojai rengia savo kompetencijos portfelius? Vadovai □ – taip □ – ne Darbuotojai □ – taip □ – ne
|
17.7 17.7.1 17.7.2 |
| Ar centro vadovai ir personalas patenkinti kvalifikacijos tobulinimo ir skatinimo tobulinti kvalifikaciją sistema? □ – taip □ – iš dalies □ – ne |
17.8 |
| Kiek kvalifikacijos tobulinimo sistema patenkina centro darbuotojų poreikius? □ – visiškai □ – iš dalies □ – menkai
|
17.9 |
2.2. Vadovavimas.
|
Koks yra centro vadovų išsilavinimas? Pažymėkite „+“ atitinkamame langelyje. Jei centrui vadovauja keli asmenys, pildykite kelias lentelės eilutes.
|
18.1
18.1.1 18.1.2 18.1.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
Ar centro vadovai turi pedagoginį išsilavinimą? (jei centrui vadovauja keli asmenys, pildykite kelias lentelės eilutes)
|
18.2
18.2.1 18.2.2 18.2.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar centro vadovai turi vadybinę kompetenciją? (jei centrui vadovauja keli asmenys, pildykite kelias lentelės eilutes) 1. □ – taip □ – ne 2. □ – taip □ – ne 3. □ – taip □ – ne |
18.3
18.3.1 18.3.2 18.3.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kaip dažnai centro vadovai tobulina savo kvalifikaciją? Pažymėkite „+“ atitinkamame langelyje.
|
18.4
18.4.1 18.4.2 18.4.3 18.4.4 18.4.5 |
||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip centre dažniausiai priimami strateginiai sprendimai? Individualiai – sprendimus priima cento vadovas □ Sprendimai priimami centro vadybininkų grupėje □ Kolegialiai – dalyvaujant visiems centro darbuotojams □ Strateginius sprendimus dažniausiai priima aukštesnės institucijos □ |
18.5 18.5.1 18.5.2 18.5.3 18.5.4 |
2.3. Planavimas ir administravimas.
| Kokius planus ir kokiam laikotarpiui rengiate?
|
19.1
19.1.1.1 19.1.1.2 19.1.1.3 19.1.2.1 19.1.2.2 19.1.2.3 19.1.3.1 19.1.3.2 19.1.3.3 19.1.4.1 19.1.4.2 19.1.4.3 |
||||||||||||||||
| Kiek saviti Jūsų centro nuostatuose suformuluoti tikslai, uždaviniai, funkcijos? □ – labai bendri, suformuluoti pagal strateginius švietimo dokumentus □ – remiantis strateginiais švietimo dokumentais suformuluoti savi, specifiniai □ – centro tikslai, uždaviniai ir funkcijos formuluoti, remiantis steigėjo tikslais ir uždaviniais □ – centras formulavo savus tikslus, uždavinius, funkcijas |
19.2 19.2.1 19.2.2 19.2.3 19.2.4 |
||||||||||||||||
| Ar turite parengę?
|
19.3 19.3.1 19.3.2 |
||||||||||||||||
|
Ar darbuotojai susipažinę ir laikosi?
|
19.4
19.4.1
19.4.2 |
||||||||||||||||
| Kokiu tikslu centre rengiamos veiklos ataskaitos? □ – atsiskaityti su užsakovais; □ – atsiskaityti steigėjui; □ – savianalizei – problemų identifikavimui; □ – centro reklamai; □ – viešam veiklos pristatymui; □ – ataskaitų nerengiame. |
19.5 19.5.1 19.5.2 19.5.3 19.5.4 19.5.5 19.5.6 |
||||||||||||||||
| Ar savo veikloje centras akcentuoja kokią nors specifinę tematiką, kuri iš esmės lemia centro veiklą? □ – taip, tai atsispindi ir centro nuostatuose; □ – iš dalies, stengiamės reaguoti į klientų poreikius ir pageidavimus; □ – ne, visoms sritims skiriamas vienodas dėmesys. |
19.6
19.6.1 19.6.2 19.6.3 |
||||||||||||||||
| Ar savo veikloje centras akcentuoja kokią nors specifinę veiklos sritį? □ – ne, visoms sritims stengiamasi skirti vienodą dėmesį; □ – taip, savo veikloje akcentuojame: □ – kvalifikacijos tobulinimo renginius, reikalingus pedagogų atestacijai; □ – mokymosi aplinkų kūrimą nuolatiniam švietimo darbuotojų mokymuisi; □ – klientų poreikių tyrimą ir prognozę; □ – mokytojų perkvalifikavimą; □ – gerosios patirties ir inovacijų paiešką bei sklaidą; □ – partnerystės tinklų kūrimą; □ – naujausių mokslo žinių sklaidą; □ – pagalbą mokykloms tobulinant organizaciją. |
19.7 19.7.1 19.7.2 19.7.2.1 19.7.2.2 19.7.2.3 19.7.2.4 19.7.2.5 19.7.2.6 19.7.2.7 19.7.2.8 |
2.4. Centro įgyvendinamos pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtos programos.
| Kas rengė Jūsų centre realizuojamas paskaitų, seminarų programas?
|
20.1
20.1.1 20.1.2 20.1.3 20.1.4 20.1.5 20.1.6
20.1.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar dažnai turimos programos tobulinamos?
Reguliariai, tam skiriamas nuolatinis dėmesys □ – taip □ – ne Tobulinamos tik tada, kai išaiškėja toks klientų poreikis □ – taip □ – ne Tai nėra daroma, tik kuriamos naujos programos, o senų atsisakoma □ – taip □ – ne
|
20.2
20.2.1 20.2.2 20.2.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kas inicijuoja programų kūrimą, tobulinimą?
Pats centras □ – taip □ – ne Ministerija, savivaldybė □ – taip □ – ne Mokyklų vadovai □ – taip □ – ne Pedagogai □ – taip □ – ne
|
20.3
20.3.1 20.3.2 20.3.3 20.3.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas lemia tai, jog programa atrenkama realizavimui?
|
20.4
20.4.1 20.4.2 20.4.3 20.4.4 20.4.5 20.4.6 20.4.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip centras tiria realizuojamų programų efektyvumą?
Sprendžia pagal programoje dalyvavusių klientų skaičių □ – taip □ – ne Atlieka klientų specialias apklausas apie konkrečios programos naudingumą □ – taip □ – ne Analizuoja pateiktos programos turinį □ – taip □ – ne Efektyvumo specialiai netiria □
|
20.5
20.5.1
20.5.2 20.5.3 20.5.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip centras reklamuoja savo siūlomas programas?
Skelbia per savivald. šviet. padal., mokyklas □ – taip □ – ne Skelbia pedagoginėje ir kt. spaudoje □ – taip □ – ne Skelbia informaciją savo tinklapyje □ – taip □ – ne Spec. reklaminėmis akcijomis (lankstinukai, spec. leidiniai ir kita) □ – taip □ – ne
|
20.6
20.6.1 20.6.2 20.6.3 20.6.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kaip centras apibendrina programų efektyvumo tyrimą?
To nedaro □ Parengia planines ataskaitas □ – taip □ – ne Parengia spec. informaciją (pvz., reklaminius leidinius ir pan.) □ – taip □ – ne Duomenis naudoja savo veiklos tobulinimui □ – taip □ – ne
|
20.7
20.7.1 20.7.2 20.7.3 20.7.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kas lemia parengtų programų tobulinimą?
Klientų poreikių tyrimas □ – taip □ – ne Siekis tobulinti savo veiklą □ – taip □ – ne Ministerijos, savivaldybės rekomendacijos □ – taip □ – ne Nuolat kintanti aplinka □ – taip □ – ne
|
20.8
20.8.1 20.8.2 20.8.3 20.8.4 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kiek atlikta programų realizavimo tyrimų? (atsakykite, jei tyrimus atliekate)
|
20.9
20.9.1
20.9.2
20.9.3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ar centrui svarbu, kad, realizuojant programą, būtų pasiekta šio efekto?
|
20.10
20.10.1 20.10.2 20.10.3 20.10.4 20.10.5 20.10.6 20.10.7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kas dažniausiai ekspertuoja centre realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skirtas programas? (galima žymėti kelis atsakymų variantus)
|
20.11
20.11.1 20.11.2 20.11.3 20.11.4 20.11.5 20.11.6 20.11.7 |
2.5. Įvaizdžio formavimas.
| Ar Jūsų centras imasi specialios centro įvaizdžio formavimo veiklos? □ – taip □ – ne □ – taip, tam pasitelkiami netgi įvaizdžio formavimo specialistai □ – neturime resursų □ – mūsų centrui tai neaktualu |
21.1 21.1.1 21.1.2 21.1.3 21.1.4 |
| Ar centras savo www puslapį laiko svarbiu įvaizdžio formavimo veiksniu? □ – taip □ – iš dalies □ – ne |
21.2 |
| Ar centras imasi specialios veiklos, skirtos organizaciją reprezentuoti klientams? □ – taip □ – iš dalies □ – ne Projektų pradžios ir pabaigos renginiai □ – taip □ – ne Tradicinės šventės □ – taip □ – ne Tradiciniai vizitai pas klientus ir pan. □ – taip □ – ne Rimtai rūpinasi centro funkciniu-estetiniu vaizdu □ – taip □ – ne |
21.3
21.3.1 21.3.2 21.3.3 21.3.4 |
| Ar centras turi parengęs savo organizacijos ir jos siūlomų paslaugų bukletus, lankstinukus ir kt. medžiagą? □ – taip □ – ne |
21.4 |
| Ar centras brangina savo reputaciją? □ – taip □ – iš dalies □ – ne |
21.5 |
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
2 priedas
VEIKLOS SRIČIŲ IR JŲ DALIŲ VERTINIMAS PAGAL POŽYMIUS
I. VERTINIMO SRITIS „MOKYMOSI APLINKOS“ IR JOS DALYS
1. Informacinės mokymosi aplinkos:
1.1. Biblioteka
| Požymiai |
Rodikliai |
| RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma? |
1.2, 1.3, 1.5, 1.6, 1.7; 1.8, 1.9, 1.10, 1.11 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
1.4, 1.22 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
1.13, 1.14, 1.15, 1.16 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
1.3, 1.4; 1.8; 1.11, 1.12, 1.15; 1.17, 1.18, 1.21 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
1.19, 1.20, 1.21 |
RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma?
| Viskas gerai |
1. Jei Jūsų bibliotekoje mažiau nei 500–1000 egz. spaudinių, el. informacijos laikmenų vnt: 1.1. nereikia nerimauti, kad neturite sisteminių arba abėcėlinių katalogų. Šiuo atveju pakanka ir spaudinių ar CD sąrašų (1.2; 1.10); 1.2. tokiu atveju Jums tikrai nereikia nuolatinio bibliotekos darbuotojo, bibliotekininko pareigas gali atlikti kiti centro darbuotojai (1.8); 1.3. turėtumėte turėti ryšius su kitų institucijų bibliotekomis ir turėti jų katalogų išrašus, susijusius su Jūsų centro veiklos kryptimis (1.5; 1.6). 2. Jei Jūsų bibliotekoje daugiau nei 1000 egz. spaudinių, el. informacijos laikmenų vnt: 2.1. Gerai, jei turite sisteminį arba abėcėlinį katalogus (1.2; 1.10); 2.2. Biblioteka nuolat turi rūpintis vienas ir tas pats centro darbuotojas, kurio pareiginė instrukcija tai numato. Jei spaudinių keli tūkstančiai ir daugiau, reikalingas bibliotekininkas (1.8); 2.3. Esant skaitlingai bibliotekai, ryšiai su kitų institucijų bibliotekomis nėra tokie svarbūs (1.5; 1.6). |
| Galėtų būti geriau |
Pagalvokite, ar biblioteka kaupiama sistemingai, ar jos fondų komplektavimas atsitiktinis dalykas? (1.3) Apmąstykite, kokia Jūsų centro nuostata dėl kryptingesnio el. laikmenų bibliotekos kaupimo? (1.9) |
| Sunerimkite |
1. Jei Jūsų bibliotekoje mažiau nei 500–1000 egz. spaudinių, el. informacijos laikmenų vnt: 1.1. Jūsų centras įsikūręs toli nuo didesnių bibliotekų, artimiausiose bibliotekose nėra pedagoginės literatūros, todėl reikėtų pradėti kaupti biblioteką (1.5); 1.2. Bibliotekininkas dirba pilnu etatu! (1.8.1). 2. Jei Jūsų bibliotekoje daugiau nei 1000 egz. spaudinių, el. informacijos laikmenų vnt: 2.1. Bibliotekoje nėra katalogų, bibliotekininko ar už biblioteką atsakingo asmens (1.2); 2.2. Biblioteka nesinaudoja centro klientai, darbuotojai (1.19). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jeigu esate nutolę nuo rajonų centrų ir kitų bibliotekų, ar nepagalvojate, kad Jūsų centras galėtų turėti kelių tūkstančių spaudinių biblioteką ir kitus išteklius, kad galėtumėte tapti informaciniu centru? (1.1; 1.9). Didinkite elektroninių laikmenų biblioteką, kurkite geresnes galimybes prieiti prie šių laikmenų(1.9; 1.7; 1.10; 1.11). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Vyksta renginiai ir apie centro bibliotekos įsigytą naują medžiagą, ir naudojant šią medžiagą (1.4). Biblioteka iš esmės tenkina centro klientų poreikius (1.22). |
| Galėtų būti geriau |
Paskaičiuokite, kiek centro renginių „nesinaudojo“ biblioteka. Kodėl? (1.4.2) |
| Sunerimkite |
Jeigu vyrauja renginiai apie bibliotekoje sukauptą medžiagą, vadinasi, Jūsų biblioteka neatlieka pagrindinės savo funkcijos – informacijos šaltinio. Renginiuose derėtų kalbėti tik apie pačius naujausius leidinius (1.4.1; 1.4.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centro klientai yra įpratę prie nuolatinių renginių, pristatančių naujausią bibliotekos informaciją (1.4). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Bibliotekos medžiaga skolinama išsinešti įvairiausioms centro klientų grupėms ir galbūt net visiems to pageidaujantiems (1.13). Bibliotekos darbo laikas parankus klientams, atsižvelgiama į galimybes lankytis bibliotekoje (1.16). Įrengtos ir kompiuterinė, ir spaudinių skaityklos (1.15). |
| Galėtų būti geriau |
Jeigu negalėjote visiškai teigiamai atsakyti į „viskas gerai“ klausimus. |
| Sunerimkite |
Biblioteka dirba klientams neparankiu laiku (1.16). Nekontroliuojamas bibliotekos medžiagos kopijavimas, tuo pažeidžiant autorines teises (1.14). Biblioteka prieinama tik privilegijuotiems skaitytojams (centro darbuotojams, lektoriams ir pan.) (1.13). Negalima peržiūrėti el. laikmenų turinio (t. y. nėra tam skirto kompiuterio) (1.15.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Gal centro biblioteka gali tapti prieinama ne tik tiesioginiams centro klientams – pedagogams, bet ir kitoms skaitytojų grupėms (pvz., moksleiviams, tėvams, bendruomenių atstovams ir pan.) (1.13). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Klientų skaičius atitinka potencialias bibliotekos išgales (1.17; 1.3; 1.18; 1.21). Biblioteka aktyviai naudojasi skaitytojai (1.4; 1.17; 1.18). |
| Galėtų būti geriau |
|
| Sunerimkite |
Arti Jūsų centro nėra nė vienos didesnės bibliotekos, o Jūsų bibliotekos fondai nepapildomi naujais leidiniais (1.5). Biblioteka aktyviai nesinaudoja skaitytojai (1.17; 1.18). Orientuojamasi tik į spaudinių kaupimą., nekreipiant dėmesio į elektronines informacijos laikmenas (1.9; 1.15.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Ar bibliotekos skaitytojais tampa ir kiti klientai, ne tik švietimiečiai? (1.13) Ar į šių klientų edukacinių poreikių tenkinimą kreipiamas rimtas dėmesys? (1.18) |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Bibliotekos skaitytojų poreikiai tiriami, analizuojami bibliotekos padėtis atitinka tyrimų rezultatus (1.21; 1.22). Biblioteka vykdo didžiąją dalį skaitytojų užklausimų (1.21). |
| Galėtų būti geriau |
|
| Sunerimkite |
Visai nežinomi skaitytojų poreikiai (1.20). Biblioteka nepajėgia įvykdyti didžiosios dalies skaitytojų užklausimų (1.21.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Biblioteka turėtų vykdyti reguliarias skaitytojų apklausas, analizuoti gautus duomenis, jų pagrindu tobulinti savo veiklą (1.21.2). |
1.2. Internetas
| Požymiai |
Rodikliai |
| RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma? |
2.1; 2.2; 2.9; 2.10, 2.11. |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
2.3; 2.4; 2.5; 2.6; 2.7; 2.8; 2.18; 2.22; 2.23; 2.24; 2.25 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
2.13; 2.14; 2.15; 2.16; 2.17; 2.21. |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
2.11; 2.18; 2.19; 2.20; 2.21. |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
2.26; 2.27 |
RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma?
| Viskas gerai |
Turite greitą interneto ryšį, jei 2.2 punkte nurodėte 64 kbps ar daugiau. Jei kompiuterių skaičius mažas (mažiau 10 darbo vietų) (2.11), gal neverta turėti nuolatinių darbuotojų (2.10). |
| Galėtų būti geriau |
Jei interneto ryšio greitis mažesnis nei 64 kbps pagalvokite, ar nevertėtų atnaujinti ryšio priemonių ar programinės įrangos (2.2) Jei turite daug kompiuterių, pagalvokite apie nuolatinį darbuotoją jų priežiūrai ir eksploatavimui (2.10.1). |
| Sunerimkite |
Visai nenaudojate interneto klientų mokymui (2.1), neturite interneto skaityklos (2.9). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Platus ir greitas interneto ryšio kanalas leistų organizuoti vaizdo konferencijas internetu. Ar mąstėte apie tai? (2.2) |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Aktyviai naudojatės internetinėmis duomenų bazėmis (2.5), elektroninėmis konferencijomis (2.6). Turite ir laiku atnaujinate naudingų interneto adresų sąrašą (2.8). Internetinė informacija naudojama renginių metu (2.23). Klientų motyvavimui naudotis internetu naudojate įvairias priemones (2.18). Centro www puslapyje pateikiate klientams naudingą informaciją (2.24; 2.25). |
| Galėtų būti geriau |
Dauguma renginių vyksta apie internetą, mažai naudojamasi interneto medžiaga kituose užsiėmimuose (2.22, 2.23). Centro tinklapyje talpinama informacija neturi aiškaus adresato (2.25). |
| Sunerimkite |
Interneto adresų sąrašų neturite arba atnaujinate jį labai retai (2.7, 2.8). Internetinė informacija nenaudojama renginių metu (2.22, 2.23). Centras neturi www puslapio, net neplanuoja artimiausioje ateityje jo turėti (2.24). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Turėdami www ir el. pašto serverius (2.3, 2.4), klientų motyvavimo naudotis internetu sistemą (2.18), galite plačiai naudoti informacines technologijas centro veikloje – ne tik įvaizdžio kūrimui, bet ir mokymosi aplinkos plėtrai. |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Interneto skaityklos darbo laikas tinkamas klientams (2.13). Interneto skaitykla gali naudotis įvairūs gyventojų sluoksniai (2.14, 2.21), lankytojai konsultuojami (2.15). |
| Galėtų būti geriau |
Ne visiems leidžiama dirbti interneto skaitykloje (2.14). Interneto paslaugos brangios lankytojams (2.17). |
| Sunerimkite |
Tik privilegijuotiems asmenims leidžiama dirbti internetu (2.14). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Ar nemanote plėsti informacinių paslaugų? (2.16) |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Internete skaitykla retai būna tuščia (2.20). |
| Galėtų būti geriau |
Lankytojų internete skaitykloje nelabai daug (2.20). Visą laiką lankosi tie patys asmenys (2.19). Nėra lankytojų įvairovės (2.21). |
| Sunerimkite |
Internete skaitykla stokoja lankytojų (2.20). Gal klientai mažai informuoti? (2.18) |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei internete skaitykla nuolat perpildyta, gal reikėtų plėsti skaityklos pajėgumus? (2.20; 2.11) |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Periodiškai atliekate savo klientų poreikių tyrimus, nustatydami, kaip centro internetinė aplinka padeda jų profesinei veiklai ir plėtoja IT gebėjimus (2.27). Centro www puslapyje lankytojai laisvai gali rašyti savo atsiliepimus apie centro veiklą (2.26). |
| Galėtų būti geriau |
Kartais domitės (atlikdami apklausas), ar klientai patenkinti centro veikla šioje srityje (2.27). Specialiai centro www puslapyje pateikiamų klientų atsiliepimų neanalizuojate (2.26). |
| Sunerimkite |
Neatliekate jokių tyrimų (2.26). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Periodiškai atliekate tyrimus ne tik savo klientų poreikiams nustatyti, bet ir domitės, kiek centro veikla, kuriant internetines paslaugas kaip mokymosi aplinką, padeda pedagogams tobulėti profesinėje srityje ir tuo prisideda prie mokyklų organizacijų kultūros keitimo (2.26). Sistemingai analizuojate centro www puslapyje pateikiamus klientų atsiliepimus (2.26). |
1.3. Edukacinės patirties bankas
| Požymiai |
Rodikliai |
| RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma? |
3.1; 3.2; 3.3; 3.10; 3.12; 3.13 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
3.1; 3.15; 3.16; 3.17; 3.19 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
3.6; 3.7; 3.11; 3.12; 3.13; 3.18 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
3.2; 3.13; 3.14; 3.21; 3.22; 3.23 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
3.8; 3.9; 3.20, 3.23 |
RACIONALUMAS. Ar racionaliai mokymosi aplinka tvarkoma?
| Viskas gerai |
Edukacinės patirties bankas yra kaupiamas (3.1), tačiau kol kas jis apsiriboja tik idėjų, kai kurių novacijų ar gerosios patirties aprašų kaupimu (3.2, 3.3). Aprašai kol kas neišsamūs, kaupiami popierine forma (3.4.1). Yra sukaupta įvairių sričių (pedagoginės sistemos, mokyklos organizacijos) idėjų (3.10). Edukacinės patirties banko apimtis nežymiai didėja (3.12). |
| Galėtų būti geriau |
Turite nesistemiškai surinką idėjų, novacijų, gerosios patirties pavyzdžių sąrašą, kurį naudojate patys, nesiūlydami klientams (3.13.4). |
| Sunerimkite |
Apie edukacinės patirties banko kaupimą dar visai nemąstėte (3.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Reikėtų kaupti idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties banką, ypatingą dėmesį skiriant novacijoms ir pažangiausiai patirčiai (3.2, 3.3). Šios trys patirčių grupės turi būti aiškiai atskirtos, apimti pedagoginės sistemos, mokyklos organizacijas ir švietimo sistemos naujoves. Tokio banko apimtis turi būti pakankamai didelė ir nuolat atnaujinama. |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras svarsto idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios banko sukūrimo sistemą ir yra pradėjęs ją kurti (3.15). Centras jau yra numatęs keletą asmenų, kurie vykdo informacijos paiešką edukacinės patirties bankui (3.16.1). Centras skleidžia informaciją apie kuriamą banką tarp klientų, siūlo susipažinti su sukaupta edukacine patirtimi ir ją diegti (3.17.2). Centras yra dalyvavęs kai kurių novacijų diegime švietimo institucijose (3.19). |
| Galėtų būti geriau |
Svarstoma idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties paieškos bankui sistema, tačiau realių žingsnių dar nėra (3.1). |
| Sunerimkite |
Negalvojama, jog reikia sukurti idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties banko kūrimo sistemą (3.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Sukurta idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties paieškos sistema (3.15). Novacijų ir pažangiausios patirties nustatymą vykdo samdomi ekspertai ir kompetentingi centro darbuotojai (3.16.1; 3.16.2). Gerosios patirties paieškoje dalyvauja ir centro klientai (3.16). Centras aktyviai ieško norinčiųjų dalyvauti novacijų bei pažangiausios patirties paieškoje ir stengiasi panaudoti visus norinčius pagal jų kompetenciją (3.17). Centras pats dalyvauja diegiant patirtį švietimo institucijose (3.19). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Turima banko medžiaga prieinama centro darbuotojams, centro renginių dalyviams bei pateikiama pagal atskirus užklausimus (3.7). Klientai gali banke ieškotis juos dominančios medžiagos, centro darbuotojai gali konsultuoti kai kuriais banko medžiagos naudojimo klausimais (3.18). Naudojimasis banku kol kas nemokamas (3.11). Banke kaupiama įvairių sričių (pedagoginės sistemos, mokyklos organizacijos, švietimo sistemos) patirties aprašus (3.12). Aprašai kaupiami ir popierine, ir elektronine, ir audiovizualine formomis (3.6). |
| Galėtų būti geriau |
Banko medžiaga prieinama tik centro darbuotojams (3.7.1). |
| Sunerimkite |
Yra banko užuomazga, bet jo duomenimis niekas nesinaudoja (3.7.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Bankas prieinamas visoms klientų grupėms, lektoriams bei darbuotojams (3.7), naudojantis banku klientams teikiama kvalifikuota pagalba (3.18). Jame sukaupti išsamūs įvairių sričių (pedagoginės sistemos, mokyklos organizacijos, švietimo sistemos) edukacinės patirties aprašai (3.12). Patirties bankas kaupiamas atsižvelgiant į autorines teises reglamentuojančius įstatymus: naudojimasis banku gali būti sąlygotas kelių strategijų – 1) išorės klientai už naudojimąsi banku moka, centro darbuotojai ir lektoriai nemoka; 2) moka visi: 3) už informaciją nemoka niekas, nes centras banko informacijos sklaidą vertina kaip vartotojų poreikių vystymą bet visi moka už konsultacijas idėjų, novacijų, gerosios ir pažangiausios patirties įdiegimo klausimais (3.11; 3.12; 3.13). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Bankas auga ir didėja banku pasinaudojusių klientų skaičius, nors banke vyrauja tik idėjos ir geroji patirtis, o ne novacijos ir pažangiausia patirtis. Klientų skaičius didėja, nors klientų grupių skaičius nedidelis (3.2; 3.14; 3.21; 3.22; 3.23). |
| Galėtų būti geriau |
Banke tik keletas idėjų, jo apimtis nekinta (3.14). |
| Sunerimkite |
Banko apimtis ir klientų skaičius mažėja (tematiniu požiūriu) (3.13; 3.21; 3.22; 3.23). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Bankas auga (vyrauja novacijos, pažangiausia patirtis), didėja klientų, besinaudojančių banku, skaičius visose klientų grupėse (3.2; 3.13; 3.14; 3.21; 3.22; 3.23). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Centras neformaliai žino, jog idėjos, novacijos, geroji ir pažangiausia patirtis diegiamos, bet diegimo atvejų nefiksuoja ir apie tai informacijos nerenka (3.8; 3.9; 3.20; 3.23). |
| Galėtų būti geriau |
Centras tik atsitiktinai sužino, kad banko informacija pasinaudota diegiant idėjas, novacijas, gerąją ir pažangiausią patirtį (3.8; 3.9; 3.20; 3.23). |
| Sunerimkite |
Centras visai nesidomi banko informacijos sklaida (3.8; 3.9; 3.20; 3.23). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras yra sukūręs monitoringo sistemą, leidžiančią fiksuoti ne tik, kaip klientų surasta banke esanti patirtis buvo įdiegta, bet ir atlikti lyginamuosius tyrimus, leidžiančius nustatyti pažangiausią patirtį (3.8; 3.9; 3.20; 3.23). |
2. Interakcinės mokymosi aplinkos
2.1. Seminarai
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
4.1, 4.8 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
4,7, 4.8 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
4.10, 4.11 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
4.2; 4.4; 4.7 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
4.6 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
4.9; 4.12; 4.13; 4.14 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Vedami įvairus seminarai pedagoginės sistemos tematika (4.1.1), mokyklos organizacijos tobulinimo tematika (4.1.2) bei švietimo sistemos tematika (4.1.3). Seminarų tematika įvairi (4.4). |
| Galėtų būti geriau |
Apsiriboja tik vienos kurios nors srities tematika (tik vienas iš 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3). |
| Sunerimkite |
Iš esmės apsiribojama tik labai praktiškais dalyko dėstymo ypatumų ar metodikos seminarais (tik 4.1.1 iš 4.1, tik 4.8.1 iš 4.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Seminarų tematika pati įvairiausia (4.1.1; 4.1.2; 4.1.3), nuolat atnaujinama. |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Seminarus veda centro darbuotojai, pedagogai praktikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, aukštesnio lygio vadybininkai, mokslininkai (4.8). Seminarai skirti įvairioms klientų grupėms, neorganizuojate tik seminarų aukštesnio lygio švietimo vadovams ir atskirai neakcentuojate mokyklų komandų (4.7). |
| Galėtų būti geriau |
Seminarus veda ir centro darbuotojai, ir pedagogai praktikai (4.8); akcentuojate keletą klientų grupių (4.7). |
| Sunerimkite |
Seminarus veda tik centro darbuotojai (4.8.1) Turite tik vieną–dvi klientų grupes (greičiausiai pernelyg specializuojatės, tačiau jeigu turite ypatingai unikalių produktų, didelio nerimo neturėtų būti) (4.7). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Apsvarstykite galimybes kviestis užsienio šalių mokslininkus ir ypatingą patirtį turinčius praktikus (4.8.4); Ateityje derėtų pradėti rimtą darbą su mokyklų komandomis; organizuoti seminarus aukštesnio lygio švietimo vadybininkams (4.7.4). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Lektoriaus pakvietimą dažniausiai lemia klientų pageidavimai, siūloma seminaro tematika, rekomendacijos, ankstesnių seminarų dalyvių nuomonės ir pan. (4.10.1; 4.10.2.; 4.10.4; 4.10.5; 4.10.7 punktuose pasižymėjote po 4 balus). Jums svarbi lektoriaus kvalifikacija ir gebėjimai bendrauti su klausytojais (4.11.1; 4.11.3; 4.11.4; 4.11.6, 4.11.7, 4.11.8; 4.11.11 punktuose pasižymėjote po 4 balus). |
| Galėtų būti geriau |
Žr. „viskas gerai“, bet 4.10.1; 4.10.2.; 4.10.4, 4.10.5; 4.10.7 punktuose pasižymėjote po 2–3 balus; Žr. „viskas gerai“, bet 4.11.1; 4.11.3; 4.11.4; 4.11.6, 4.11.7, 4.11.8; 4.11.11 punktuose pasižymėjote po 2–3 balus, 4.11.5 – iki 4 balų. |
| Sunerimkite |
Žr. „viskas gerai“, bet 4.10.1; 4.10.2.; 4.10.4, 4.10.5; 4.10.7 punktuose pasižymėjote tik 1 balą; Žr. „viskas gerai“, bet 4.10.3, 4.11.10, 4.11.5 punktuose pasižymėjote po 4 balus (ypač jei pagrindinis lektoriaus pakvietimo motyvas yra finansinės galimybės!). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Lektorius renkatės tik pagal jų kompetenciją, kurią jūs aiškiai žinote, tuo užtikrinate seminarų kokybę ir naujų, aktualių žinių sklaidą (4.10). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Galite pasiūlyti 20–30 skirtingų seminarų temų, realizuojama apie 50 proc. siūlomų seminarų temų (4.2; 4.4). |
| Galėtų būti geriau |
Galite pasiūlyti 10–20 skirtingų seminarų temų, seminarų temų pasiūla realizuojama maždaug 40 proc. (4.2; 4.4), bet jei nuosekliai planuojate specializuotis tik tam tikrose temose, nereikia nerimauti dėl nedidelės seminarų temų įvairovės. |
| Sunerimkite |
Galite pasiūlyti mažiau nei 10 skirtingų seminarų temų (4.2). Jeigu viename seminare vidutiniškai dalyvauja 40–50 asm. – tai ne seminaras, o paskaita! (4.7). Seminarų temų pasiūla realizuojama tik 30 proc.(4.2; 4.4). Net ir tuo atveju, jei centro pajėgos labai menkos, tokie rodikliai turėtų neraminti, nes tai reiškia, jog nuolat vedami tik kelių temų seminarai. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Galite pasiūlyti iki 50–70 skirtingų seminarų temų. Seminarų temų pasiūla realizuojama maždaug 75 proc. (4.2; 4.4). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Maždaug vienodą skaičių seminarų centras organizuoja ir klientų darbo vietose, ir savo patalpose (4.6). |
| Galėtų būti geriau |
Mokyklose organizuojami seminarai sudaro 1/3–1/5 visų seminarų (4.6). |
| Sunerimkite |
Seminarai rengiami vien tik centro patalpose! (4.6) |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Ateitis – „eiti“ į mokyklas, organizacijas, pedagogų komandas (4.6). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Apie 50 proc. seminarų numato galutinio produkto parengimą (4.9); Renkate grįžtamąją informaciją ir iš lektorių, ir iš klientų. Tai atliekate tyrimų būdu (4.12; 4.13.1). |
| Galėtų būti geriau |
25–30 proc. seminarų numato galutinio produkto parengimą (4.9). Grįžtamąją informaciją renkate tik iš klausytojų tyrimo būdu, arba ir iš klausytojų, ir iš lektorių neformaliu būdu (4.12; 4.13.2). Išanalizavę šią informaciją, galite pasakyti, kiek sėkmingai klientai naudoja naujai įgytas žinias ir gebėjimus (4.14.1). |
| Sunerimkite |
Tik iki 25 proc. seminarų numato galutinio produkto parengimą (4.9). Grįžtamąją informaciją renkate tik iš klausytojų ir tik neformaliai, visai tokios informacijos nerenkate (4.12.2; 4.13.3). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
75 proc. seminarų numato galutinio produkto parengimą (4.9); renkate grįžtamąją informaciją ir iš lektorių, ir iš klientų (4.12.1). Tai atliekate nuolatinių, pasikartojančių tyrimų būdu (4.13.1). |
2.2. Paskaitos
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
5.6; 5.11 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
5.6; 5.7 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
5.10; 5.11 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
5.1; 5.2; 5.3; 5.4; 5.6 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
5.1, 5.4; 5.5; 5.6 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
5.8; 5.9; 5.12; 5.13; 5.14 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Siūlote paskaitų temų įvairioms klientų grupėms, dažniausiai galite patenkinate paklausą tiek tematiniu požiūriu (5.6). Dažnai siūlote klientams paskaitas apie naujausius ugdymo mokslo pasiekimus, naujausius mokymosi dalykus (5.11.1 – 4 balai). |
| Galėtų būti geriau |
Siūlote paskaitų temų maždaug pusei klientų grupių (5.6), ne visada galite patenkinti paklausą tematiniu požiūriu, ne visada gerai žinote kviečiamų lektorių kompetenciją (5.11 – po 2–3 balus). |
| Sunerimkite |
Paskaitų temų pasiūla apsiriboja tik keliomis klientų grupėmis (5.6). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Galite pasiūlyti paskaitų temų visoms klientų grupėms (5.6). Visuomet užtikrinate paskaitų kokybę (5.11.1, 5.11.2; 5.11.3, 5.11.4; 5.11.6; 5.11.7; 5.11.8 – pasižymėjote po 4 balus). |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Paskaitas skaito ir centro darbuotojai, ir kviestiniai lektoriai (pedagogai praktikai, mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, aukštesnio lygmens švietimo vadybininkai – 5.7), todėl galite užtikrinti įvairovę tematiniu, kiekybiniu požiūriu tenkinate paklausą. Paskaitų klausė visų grupių klientai (5.6), kiekybės nepriešpastatote kokybei. |
| Galėtų būti geriau |
Paskaitas dažniausiai skaitė centro darbuotojai ir pedagogai praktikai (5.7.1; 5.7.2) Paskaitų klausė maždaug du trečdaliai 5.6 punkte vardijamų klientų grupių (nors jei Jūsų pajėgumai reikalauja specializuotis tik tam tikroje paskaitų tematikoje, gilinkitės į kokybę, o ne kiekybę). |
| Sunerimkite |
Paskaitas skaito tik centro darbuotojai, todėl ne visose teminėse grupėse galite užtikrinti kokybę, neturite didesnės pasiūlos tematiniu požiūriu (5.7). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Paskaitas skaito ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai bei patyrę praktikai (5.7.4). Galite pasiūlyti paskaitų pačioms įvairiausioms klientų grupėms (5.6), tuo pačiu garantuojate paskaitų kokybę tematiniu, turinio, pateikimo ir kt. požiūriais. |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Lektoriaus pakvietimą dažniausiai lemia klientų pageidavimai, siūloma paskaitos tematika, rekomendacijos, ankstesnių seminarų dalyvių nuomonės ir pan. (5.10.1; 5.10.2.; 5.10.4, 5.10.5; 5.10.6; 5.10.7 – pasižymėjote po 4 balus). Jums svarbi lektoriaus kvalifikacija ir gebėjimai bendrauti su klausytojais (5.11.1; 5.11.2, 5.11.3; 5.11.4; 5.11.6; 5.11.7; 5.11.8–pasižymėjote po 4 balus). |
|
| Galėtų būti geriau |
Žr. „viskas gerai“, bet 5.10.1; 5.10.2.; 5.10.4, 5.10.5; 5.10.6; 5.10.7 – pasižymėjote po 2–3 balus; Žr. „viskas gerai“, bet 5.11.1; 5.11.2, 5.11.3; 5.11.4; 5.11.6; 5.11.7; 5.11.8 – po 2–3 balus, 5.11.5 – iki 4 balų. |
|
| Sunerimkite |
Žr. „viskas gerai“, bet 5.10.1; 5.10.2.; 5.10.4, 5.10.5; 5.10.6; 5.10.7 pasižymėjote tik 1 balą. Žr. „viskas gerai“, bet 5.10.3; 5.11.5, 5.11.10 pasižymėjote po 4 balus (ypač jei pagrindinis lektoriaus pakvietimo motyvas yra finansinės galimybės!). |
|
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Lektorius renkatės tik pagal jų kompetenciją, kurią Jūs aiškiai žinote, tuo užtikrinate paskaitų kokybę ir naujų, aktualių žinių sklaidą. |
|
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai
| Viskas gerai |
Galite pasiūlyti 20–30 skirtingų paskaitų temų (5.2). Paskaitos siūlomos įvairioms klientų grupėms (5.6). |
| Galėtų būti geriau |
Galite pasiūlyti 10–20 skirtingų paskaitų temų, bet jei nuosekliai planuojate specializuotis tik tam tikrose temose, nereikia nerimauti dėl nedidelės paskaitų temų įvairovės (5.2). |
| Sunerimkite |
Galite pasiūlyti mažiau nei 10 skirtingų paskaitų temų (5.2). Net ir tuo atveju, jei centro pajėgos labai menkos, tokie rodikliai turėtų neraminti. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Galite pasiūlyti iki 50–70 skirtingų paskaitų temų (5.2). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Paskaitų tematika pakankamai įvairi, jos skirtos įvairioms klientų grupėms (5.6). Paskaitos populiarios (5.4; 5.5; 5.6). |
| Galėtų būti geriau |
Paskaitos skirtos tik kai kurioms klientų grupėms, nėra labai populiarios (5.6). |
| Sunerimkite |
Paskaitų labai nedaug (5.1), jos skirtos tik vienai klausytojų grupei (5.6), skaitomos mažoms grupelės (5.4, 5.5; 5.6). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Didelė paskaitų tematikos įvairovė (5.2), jos skirtos įvairiausioms klientų grupėms (5.6). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Nuolat renkate klausytojų atsiliepimus (tiek apie paskaitų turinį, tiek apie jo pateikimo būdus ir pan.) (5.12). Orientuojatės į tai, kad per paskaitas turi būti pateikiamos tik naujausios žinios, todėl ir didelė Jūsų skaitytojų dalis nurodo, jog žinios jiems buvo naujos (5.8; 5.9). |
| Galėtų būti geriau |
Renkate klausytojų atsiliepimus apie paskaitas, bet nesidomite, kuriai klausytojų daliai jose pateikiamos žinios buvo naujos (5.8; 5.9). |
| Sunerimkite |
Visai nesidomite, kiek paskaitose pateikiamos žinios klausytojams buvo naujos, nerenkate apie paskaitas jokių atsiliepimų (5.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Aiškiai esate užsibrėžę, jog paskaita – tinkamiausias būdas naujų žinių sklaidai, todėl lektorių kompetencijai keliate aukštus reikalavimus. Ne tik renkate klausytojų atsiliepimus apie paskaitas, bet ir nuolat tiriate jų mokymosi poreikius (5.14; 5.10; 5.11). |
2.3. Konsultavimas
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
6.1; 6.2: 6.3; 6.11 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
6.3; 6.10; 6.11; 6.12 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
6.4; 6.7; 6.8 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
6.2; 6.3; 6.10; 6.11; 6.12 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
6.5; 6.6 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
6.7; 6.13 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Konsultacijos yra organizuojamos pagal poreikius, daugumoje konsultavimo sričių (6.2). |
| Galėtų būti geriau |
Konsultacijos yra organizuojamos vienoje–keliose konsultavimo sričių (6.2). |
| Sunerimkite |
Konsultacijos neorganizuojamos, tačiau, jei manote, kad tai ne Jūsų centro funkcija, nerimauti nereikėtų (6.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Yra organizuojamos konsultacijos įvairiose švietimo ir pedagoginės veiklos srityse (6.2) Konsultacijos organizuojamos visais atvejais, kai tik to pageidauja klientai (jei centras negali konsultuoti pats, ieško konsultantų ir t. t.) (6.3). |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Konsultuoja centro darbuotojai, pagal poreikius kviečiami kiti konsultantai (6.3). Konsultuojami asmenys – pedagogai ir mokyklų vadovai, retais atvejais kiti klientai (6.10). Atskirais atvejais konsultuojamos ir organizacijos (6.11). |
| Galėtų būti geriau |
Konsultuoja tik centro darbuotojai, konsultacijos atsitiktinės (6.3). Konsultacijos teikiamos tik siauram klientų ratui (6.10; 6.11). |
| Sunerimkite |
Dažniausiai nėra kam konsultuoti net paprastais klausimais, klientai konsultacijų neprašo (jei Jūsų centro pajėgos tikrai kuklios, galite pagalvoti, ar Jūsų centrui naudinga ši veiklos sritis) (6.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Konsultuoja ir centro darbuotojai, ir praktikai, ir aukštesnio lygmens vadybininkai, Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkai (6.3). Konsultuojate ne tik pedagogus, bet ir mokyklų vadovus, mokinių tėvus, mokinius ir kt. klientų grupes, organizacijas (6.10; 6.11). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Reikalaujate, kad konsultantas „įsiklausydamas“ į klientą, mokėtų aptikti probleminės situacijos priežastis, spręsti problemą aktyviai dalyvaudamas jos sprendime (6.4.1; 6.4.3 – įvertinote 4 balais). Esate sukūrę konsultacijų efektyvumo vertinimo kriterijus (6.7). Vedate teikiamų konsultacijų apskaitą, reikalaujate atsiskaitomybės (6.8). |
| Galėtų būti geriau |
Iš konsultanto reikalaujate tik gebėjimo bendrauti su konsultuojamu asmeniu (aukštu balu – 4 – įvertinote tik 6.4.4). Nesate formalizavę konsultacijų efektyvumo vertinimo kriterijų (6.7). Konsultacijų apskaitą vedate nenuosekliai, retai už jas reikalauja atsiskaitomybės (6.8). |
| Sunerimkite |
Neteikiate formalių konsultacijų, nevedate konsultacijų apskaitos, nereikalaujate už jas atsiskaitomybės (6.1; 6.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Konsultantai „įsiklauso“ į klientą, reikalaujate, kad konsultantai gebėtų įgalinti konsultuojamą asmenį ar organizaciją savarankiškai spręsti savo problemą (6.4.2 – 4 balai). Esant reikalui konsultantas aktyviai dalyvauja problemos sprendime (6.4.3 – 4 balai). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Teikiate įvairių sričių konsultacijas (6.2). Dažniausiai konsultuojami ir švietimo įstaigų pedagogai, ir švietimo organizacijos (6.10; 6.11). |
| Galėtų būti geriau |
Konsultacijas teikiate tik iš kelių sričių (6.2). Konsultuojate tik pedagogus (6.10, 6.11). |
| Sunerimkite |
Konsultuota labai mažai asmenų (6.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Konsultuojate iš pačių įvairiausių sričių (6.2). Konsultantai – centro darbuotojai, pedagogai praktikai, mokslininkai, aukštesnio lygio švietimo vadybininkai (teikė po panašų skaičių konsultacijų) (6.3). Konsultacijų skaičius didėja (6.12). Konsultuojate įvairias švietimo įstaigas, kitas organizacijas (6.11). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Konsultacijos teikiamos šalims susitarus (6.5.3). Konsultacijos ir individualios, ir skirtos ugdymo institucijų komandoms/grupėms (6.6). |
| Galėtų būti geriau |
Centras yra numatęs valandas konsultacijoms, bet klientai gali prašyti atskiro konsultacijų laiko (6.5). |
| Sunerimkite |
Konsultacijos vyksta tik centro nustatytu laiku (6.5.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Konsultacijos vyksta klientui patogiausiu laiku (6.5.1), jam parankiausia forma (6.6). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Kartais tiriate konsultacijų efektyvumą (6.7; 6.13). Du trečdaliai klientų nurodo, jog konsultacijos naudingos (6.13). |
| Galėtų būti geriau |
Pusė klientų nurodo, jog konsultacijos davė naudos (6.13). |
| Sunerimkite |
Konsultacijų efektyvumo netiriate (6.7). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Konsultacijų efektyvumą tiriate visada (6.7). Visi klientai nurodo, kad konsultacijos davė naudos (6.13). |
2.4. Parodos.
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
7.2; 7.3; 7.4; 7.5; 7.7 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
7.2; 7.4; 7.5; 7.7 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
7.6; 7.8 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
7.2; 7.3; 7.4; 7.5 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
7.8 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
7.7 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras organizuoja ir autorines pedagogų parodas, ir tematines, parodos skirtos ir mokytojų veiklos rezultatams bei pedagogų saviraiškai, ir mokinių pasiekimams reprezentuoti (7.2; 7.3; 7.5). Parodos skiriamos labai įvairioms centro klientų grupėms, nors ir specializuojamasi kai kuriose tematikose, labiau orientuojamasi į galimybes padėti centro klientų saviraiškai (7.4). |
| Galėtų būti geriau |
Jei galvojate, kad parodos centrui yra svarbi veiklos sritis, neapsiribokite tik vienai kuriai nors klientų grupei skirtomis parodomis (7.4). |
| Sunerimkite |
Rengiate visiškai atsitiktines parodas, neapgalvodami jų tikslų, tiesiog laikas nuo laiko, pvz., klientai pasiūlo kokią nors temą (7.5). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Galvojate apie parodų tematinės įvairovės plėtrą, tai darote analizuodami informaciją, kurią gaunate atlikdami tyrimus apie vykusių parodų efektyvumą (7.2; 7.3; 7.4; 7.7). Specializuojamasi kai kuriose tematikose, bet labiau orientuojamasi į galimybę parodų pagalba pristatyti klientams specialiai atrinktą pažangiausią patirtį (7.5.2). |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Parodų dalyviai ne tik pedagogai, bet ir mokiniai, taip pat kitos klientų grupės (7.2.3; 7.2.4). |
| Galėtų būti geriau |
Parodos skiriamos tik vienai kuriai nors klientų grupei (7.2.3; 7.2.4; 7.4). |
| Sunerimkite |
Net negalite aiškiai apibrėžti, kas būna Jūsų parodų dalyviai, grupės labai mišrios, parodos dažniausiai nei aiškaus adresato, nei aiškių dalyvių grupių neturi (7.4.7). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Parodos tikslai aiškiai apibrėžia parodų dalyvių ratą, centras bet kuriuo atveju lieka pagrindinis veikėjas, ne tik organizuojantis parodą, bet ir tiriantis, kiek paroda suteikė klientams galimybių susipažinti su pažangiausia patirtimi ar padėjo jų saviraiškai (7.5; 7.7). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Parodose pristatyti pažangiausią patirtį autorius kviečiate asmeniškai, nes žinote jų kompetenciją (7.6.1). Dažniausiai autorius parodoms atrenkate konkurso būdu (7.6.2). |
| Galėtų būti geriau |
Parodose pristatydami pažangiausią patirtį ar parodos pagalba sudarydami sąlygas autoriaus saviraiškai, parodose dalyvauti leidžiate visiems pageidaujantiems, nes sistemos, kaip specialiai atrinkti dalyvius, neturite (7.6.1; 7.6.2). |
| Sunerimkite |
Kaip pažangiausią patirtį parodose pristatinėjate visai neekspertuotą medžiagą! (7.6.1; 7.6.2 – „ne“) |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Susikūrėte metodinę parodų rengimo sistemą: ji aiškiai numato, kaip ir kokiais atvejais atrenkami parodos dalyviai, kaip parodos efektyvumas bus vertinamas, kur tikslingiausia parodą rengti (centre ar ne jo patalpose) ir pan. (7.6; 7.7; 7.8). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Apsvarstykite, ar organizuotų parodų skaičius (tiek tematiniu, tiek kiekybiniu požiūriais) atitinka Jūsų centro koncepciją (7.2). |
| Galėtų būti geriau |
Ar didelis parodų skaičius ir pačios įvairiausios parodų dalyvių grupės iš tikrųjų rodo kokybę? (7.2; 7.3) |
| Sunerimkite |
Jei parodų organizavote ypač daug, apsvarstykite, ar jas visas galima vadinti parodomis (gal tai buvo tik darbų rezultatų prezentavimas po seminarų ir pan.)? (7.5.3) |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Paroda – vienas iš geriausių būdų klientams pristatyti metodiškai atrinktą pažangiausią patirtį, bet tokiu atveju išanalizuokite kiekybinius rodiklius, kiek dėmesio iki šiol skyrėte būtent tokioms parodoms (7.5). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Parodos organizuojamos ne tik švietimo centre, bet ir švietimo įstaigose, autorių užsakytose vietose (7.8). |
| Galėtų būti geriau |
Parodos dažniausiai organizuojamos tik centro patalpose, retais atvejais – švietimo įstaigose (7.8). |
| Sunerimkite |
Retkarčiais centro patalpose organizuojamos parodos, bet į jas beveik negali patekti norintieji dalyvauti, ar parodas aplankyti, nes darbo laikas labai ribotas (7.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei ši veiklos sritis Jums svarbi – turite sudaryti sąlygas dalyvauti kuo didesniam parodų dalyvių skaičiui ir apsilankyti kuo didesniam lankytojų skaičiui (tam gali pasitarnauti, pvz., parodų reklama, vieši kvietimai dalyvauti parodose ir pan.) (7.1; 7.4). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Nuolat tiriama, ar paroda pasiekė tikslus: tam renkami autorių ir lankytojų atsiliepimai (7.7). |
| Galėtų būti geriau |
Ar paroda pasiekė tikslus, dažniausiai sprendžia centro darbuotojai (7.7.3). |
| Sunerimkite |
Nieko nežinote apie tai, ar parodos savo tikslus pasiekė (7.7). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Parodos turi „tapti“ kuo artimesnės klientams: tyrimais surinkta informacija rimtai analizuojama (7.7). |
2.5. Gerosios patirties sklaida
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
8.1; 8.4 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
8.3; 8.4; 8.6; 8.9 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
8.2; 8.3; 8.4; 8.5; 8.6 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
8.3; 8.4 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
8; 3; 8.4; 8.7; 8.9 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
8.7; 8.8; 8.9 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras organizuoja dalijimąsi patirtimi iš įvairių sričių (8.4). |
| Galėtų būti geriau |
Centras organizuoja dalijimąsi patirtimi tik iš kelių sričių (8.4). |
| Sunerimkite |
Centras visai neorganizuoja ir neskatina dalijimosi patirtimi (8.1), bet jei galvojate, kad Jūsų centrui ši veiklos sritis neaktuali, nesiimkite jos. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras galėtų atskirai pagalvoti apie dalijimosi patirtimi metodinę sistemą, kuri leistų apimti ir įvairiausias dalijimosi patirtimi formas (8.3), ir sudarytų sąlygas keistis patirtimi visų grupių klientams (8.4). |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Centre dalytis patirtimi turi sąlygas įvairių grupių klientai (8.4), centras turi regione dirbančių ekspertų sąrašus (8.5.1), kurie nuolat atnaujinami. |
| Galėtų būti geriau |
Centre dalytis patirtimi turi sąlygas tik kelių grupių klientai (8.4). |
| Sunerimkite |
Dalijimasis patirtimi vyksta tik atskirais atvejais (8.4), bet jei centras neakcentuoja šios veiklos, nesijaudinkite. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centro dėka patirtį skleidžia įvairių sričių ekspertai (8.4; 8.5). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras turi regione dirbančių ekspertų sąrašus (8.5), pats ieško norinčiųjų dalytis patirtimi (8.6.2), reklamuoja šią savo veiklos sritį, bet neretai į centrą kreipiasi ir patys norintieji dalytis patirtimi (8.6.1). Centras turi parengęs kai kurių dalijimosi patirtimi formų metodikas (8.2; 8.3). |
| Galėtų būti geriau |
Norintieji perteikti patirtį, centrui siūlosi patys (8.6.1). |
| Sunerimkite |
Radus norintįjį perteikti patirtį, tenka ieškoti norinčių ją perimti (8.6.4). Perteikiančių patirtį kontingentas nekinta (8.5.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras turi sukūręs daugelio dalijimosi patirtimi formų metodines sistemas (8.3). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Centre skatinamos įvairios dalijimosi patirtimi formos (8.3) įvairiose srityse (8.4). |
| Galėtų būti geriau |
Menka dalijimosi patirtimi formų įvairovė (8.3) tik keliose srityse (8.4). |
| Sunerimkite |
Dominuoja viena dalijimosi patirtimi forma (8.3). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei ši veikla Jūsų centrui aktuali ir norėtumėte ją plėtoti, turėtų būti rengiami atskiri renginiai, pritraukiantys ir sudominantys lankytojus (8.3, 8.4). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama?
| Viskas gerai |
Centras užtikrina galimybę dalintis patirtimi įvairioms klientų grupėms (8.4). |
| Galėtų būti geriau |
Centras užtikrina galimybę dalintis patirtimi tik kelioms klientų grupėms (8.4). |
| Sunerimkite |
Nors centro veiklos įstatuose numatytas dalijimosi patirtimi organizavimas, bet centras tokios veiklos nevykdo. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei centras planuoja šią veiklą plėtoti, reikėtų kuo labiau atsižvelgti į klientų poreikius (8.7.1), organizuoti kuo įvairesnių formų reginius (8.3). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Dalijimasis patirtimi vertinamas (8.7, 8.8; 8.10), vertinimą atlieka kompetentingi vertintojai (8.9). |
| Galėtų būti geriau |
Apie dalijimosi patirtimi kokybę sprendžiama tik pagal renginių dalyvių neformalias nuomones (8.7.5). |
| Sunerimkite |
Dalijimosi patirtimi kokybe nesidomima (8.7, 8.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centre visapusiškai tiriama dalijimosi patirtimi kokybė (8.7; 8.8; 8.9). |
2.6. Ekspertizė
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys? |
9.1; 9.2; 9.7 |
| VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje? |
9.4; 9.5; 9.6 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
9.1; 9.3; 9.5; 9.6 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
9.2; 9.3; 9.6; 9.7 |
| PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinama? |
9.2; 9.3; 9.4 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
9.8 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras organizuoja programų, vadovėlių, metodinių priemonių ir kt. ekspertinius vertinimus (9.2), ekspertizių tikslai būna įvairūs (9.7). |
| Galėtų būti geriau |
Centras atlieka tik kai kurių objektų ekspertizę (9.2), dažniausiai ekspertizėmis siekiama tų pačių tikslų (9.7). |
| Sunerimkite |
Nors centro įstatuose numatyta tokia veikla, ji nevykdoma (9.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras gali atlikti įvairių sričių ir įvairios paskirties ekspertizes (9.2; 9.7). |
VEIKĖJAI. Kas veikia mokymosi aplinkoje?
| Viskas gerai |
Ekspertai yra kompetentingi savo srities specialistai (9.6). Atsižvelgiama į formalią ir neformalią ekspertų kompetenciją (9.6). Ekspertizių kreipiasi įvairių grupių klientai (9.4). |
| Galėtų būti geriau |
Didžiąją dalį ekspertizių atlieka centro darbuotojai (9.5.1). Ekspertizių kreipiasi tik pavieniai klientai (9.4). |
| Sunerimkite |
Ekspertų kompetencija nėra aiški (9.6 visi atsakymai „ne“). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Visas ekspertizes atlieka tik kompetentingi savo srities specialistai (9.5; 9.6). Ekspertizės gali kreiptis pačios įvairiausios klientų grupės (9.4). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras pajėgus organizuoti arba atlikti mokyklos, regiono, šalies masto ekspertizes (9.3). Ekspertams keliami aukšti reikalavimai (9.6). |
| Galėtų būti geriau |
Centras atlieka mokyklos ir kartais regiono masto ekspertizes (9.3.1; 9.3.2). |
| Sunerimkite |
Jeigu neatliekate netgi mokyklos masto ekspertizių, šią nišą užims kiti (9.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras dalyvauja rengiant ir atliekant tarptautinio masto ekspertizes (9.3.4). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Centras renka kai kuriuos duomenis apie atliekamų ekspertizių skaičių pagal vertinimo objektus ir ekspertizės paskirtį (9.2; 9.3; 9.7). |
| Galėtų būti geriau |
Centras neturi duomenų apie visas atliekamas ekspertizes (9.2; 9.3; 9.7). |
| Sunerimkite |
Atliekate ekspertizes, bet jų visai nefiksuojate (9.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras fiksuoja visas atliekamas ekspertizes pagal jų objektus, paskirtį, mastus (9.2; 9.3; 9.7; 9.8). |
PRIEINAMUMAS. Kiek klientams mokymosi aplinka prieinamas?
| Viskas gerai |
Centras sudaro sąlygas gauti kvalifikuotų ir kompetentingų ekspertų paslaugas visiems besikreipiantiems švietimo darbuotojams, organizacijoms (9.2; 9.3; 9.4). |
| Galėtų būti geriau |
Ekspertavimo paslaugomis gali pasinaudoti ne visi norintys centro klientai, pvz., centras orientuojasi į tarptautines ekspertizes, netenkindamas regioninių poreikių (9.3; 9.4). |
| Sunerimkite |
Orientuojatės tik į vieną ekspertinio vertinimo objektą, ekspertizės mokyklos masto (9.3), tačiau ekspertizių į Jus kreipiamasi labai retai (9.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Orientuojatės į įvairius ekspertinio vertinimo objektus (9.2), ekspertizės mastai nuo mokyklos iki tarptautinių ekspertizių (9.3), ekspertizės į Jus kreipiasi įvairūs subjektai (9.4). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Atlikę ekspertizę ir sužinoję, jog klientai abejoja ekspertizės objektyvumu ir/ar patikimumu, su juos diskutuojate (9.9.2). |
| Galėtų būti geriau |
Neformaliai pasidomite, ar klientas sutinka su ekspertizės objektyvumu ir/ar patikimumu (9.9.3). |
| Sunerimkite |
Manote, jog ekspertizės objektyvumas ir/ar patikimumas yra nediskutuotini (9.9.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Iš karto po ekspertizės klausiate kliento, ar jis sutinka su ekspertizės objektyvumu ir/ar patikimumu ir kilus nesutarimams – diskutuojate (9.9.1). |
3. Veiklos mokymosi aplinkos:
3.1. Individualiųjų ugdymo dalykų programų kūrimas
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
10.1; 10.2; 10.3; 10.5 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
10.1; 10.3; 10.5 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
10.2; 10.3; 10.4 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
10.6; 10.7 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras padeda mokytojams kurti ir tobulinti individualiąsias ugdymo dalykų programas (10.1), rengiamos įvairaus tipo programos (10.2). |
| Galėtų būti geriau |
Specialiai pagalbos kuriant ugdymo dalykų individualiąsias programas centras neorganizuoja, nors centre vykstančių renginių vienas iš tikslų neretai būna būtent tokių programų kūrimo veikla (10.1 – „ne“). |
| Sunerimkite |
Centro veiklos įstatuose numatyta ši veikla, nors praktiškai ji nėra realizuojama (10.1 – „ne“, „neturime resursų“). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centre labai rimtai žiūrima į pagalbą kuriant individualiąsias ugdymo dalykų programas, galima gauti įvairiausios informacijos ir pagalbos kuriant visokiausių tipų mokymo programas (10.2; 10.3; 10.5). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras užtikrina kvalifikuotą pagalbą, kuriant ugdymo dalykų individualiąsias programas (10.3). |
| Galėtų būti geriau |
Pagalba, kuriant individualiąsias ugdymo dalykų programas, yra gana įvairiapusiška (trys iš 10.5 pozicijų – „taip“), bet metodinės pagalbos sistemos nėra. |
| Sunerimkite |
Centras negali suteikti kvalifikuotos pagalbos šioje srityje (10.3; 10.5). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei centrui svarbi ši veikla, reikėtų turėti metodinę pagalbos sistemą (visos 10.5 pozicijos „taip“). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Skaičiai rodo, jog šiai veiklai centras turi nemenką pagalbininkų būrį (10.3), todėl gali plėtoti šios mokymosi aplinkos įvairovę (10.2; 10.5), didėja ieškančiųjų pagalbos, kuriant individualiąsias ugdymo dalykų programas, skaičius (10.4). |
| Galėtų būti geriau |
Dažniausiai pagalbą šioje veikloje teikia tik centro darbuotojai ir pedagogai praktikai (10.3.1; 10.3.2). Ieškančiųjų pagalbos, kuriant individualiąsias ugdymo dalykų programas, skaičius kurį laiką nekinta (10.4). |
| Sunerimkite |
Ieškančiųjų pagalbos, kuriant individualiąsias ugdymo dalykų programas, skaičius mažėja (10.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei galvojate, kad centras turi potencialą plėtoti šią veiklą, pagalvokite apie galimybes teikti pagalbą, kuriant įvairaus tipo individualiąsias ugdymo dalykų programas (10.4), bei apie tai, kad į šią veiklą reikėtų įtraukti kuo daugiau kompetentingų specialistų (10.3). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Tiriamas su centro pagalba parengtų individualiųjų ugdymo dalykų programų efektyvumas (10.7.1). |
| Galėtų būti geriau |
Tik neformaliai renkama informacija apie su centro pagalba parengtų programų efektyvumą (10.7.3). |
| Sunerimkite |
Visai nesidomima parengtų programų likimu (10.7.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras ne tik tiria su centro pagalba parengtų ugdymo dalykų programų realizavimo efektyvumą, bet ir turi susikūręs savą tyrimo metodiką (10.6; 10.7.2). |
3.2. Ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų kūrimas
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
11.1; 11.2; 11.3 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
11.3; 11.4 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
11.2; 11.4; 11.5 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
11.6 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras padeda rengti ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas (11.1), rengiamos įvairaus tipo programos (11.2). |
| Galėtų būti geriau |
Specialiai pagalbos, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, centras neorganizuoja (11.1). |
| Sunerimkite |
Centro veiklos įstatuose numatyta ši veikla, nors praktiškai ji nėra realizuojama (11.1 – „ne“, „neturime resursų“). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centre labai rimtai žiūrima į pagalbą, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, galima gauti įvairiausios informacijos ir pagalbos kuriant institucijos veiklos tobulinimo programas (11.1; 11.2; 11.3). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras užtikrina kvalifikuotą pagalbą, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas (11.3; 11.4). |
| Galėtų būti geriau |
Pagalba, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, yra gana įvairiapusiška (trys iš 11.4 pozicijų – „taip“), bet metodinės pagalbos sistemos nėra. |
| Sunerimkite |
Centras negali suteikti kvalifikuotos pagalbos šioje srityje (11.3; 11.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei centrui svarbi ši veikla, reikėtų turėti metodinę pagalbos sistemą (visos 11.4 pozicijos „taip“). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Skaičiai rodo, jog šiai veiklai centras turi nemenką pagalbininkų būrį (11.4), todėl gali plėtoti šios mokymosi aplinkos įvairovę (11.2), didėja ieškančiųjų pagalbos skaičius, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas (11.5). |
|
| Galėtų būti geriau |
Dažniausiai pagalbą šioje veikloje teikia tik centro darbuotojai ir pedagogai praktikai (11.4.1; 11.4.2). Ieškančiųjų pagalbos skaičius, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, kurį laiką nekinta (11.5). |
|
| Sunerimkite |
Ieškančiųjų pagalbos, kuriant ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas, skaičius mažėja (11.5). |
|
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei galvojate, kad centras turi potencialą plėtoti šią veiklą, pagalvokite apie galimybes teikti pagalbą, kuriant įvairaus tipo ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programas (11.2) bei apie tai, kad į šią veiklą reikėtų įtraukti kuo daugiau kompetentingų specialistų (11.4). |
|
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Tiriamas su centro pagalba parengtų ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų efektyvumas (11.6). |
| Galėtų būti geriau |
Tik neformaliai renkama informacija apie su centro pagalba parengtų programų efektyvumą (11.6). |
| Sunerimkite |
Visai nesidomima parengtų programų likimu (11.6). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras ne tik tiria su centro pagalba parengtų ugdymo dalykų programų realizavimo efektyvumą, bet ir turi susikūręs savą tyrimo metodiką (11.6). |
3.3. Veiklos tobulinimo tyrimas
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
12.1; 12.2,12.6; 12.8 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
12.3; 12.4; 12.5; 12.6,12.8 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
12.7; 12.8 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
12.9 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras dalyvauja veiklos tobulinimo tyrimuose (12.1). Centras inicijuoja, koordinuoja ir konsultuoja bei pats dalyvauja veiklos tobulinimo tyrimuose, kuriuos atlieka mokyklų komandos, individualūs pedagogai ir/arba mokyklų vadovai (12.2; 12.5). |
| Galėtų būti geriau |
Centras dalyvauja veiklos tobulinimo tyrimuose, bet centro veikla apsiriboja 1–2 vaidmenimis (12.2.1–12.2.4), kai veiklos tobulinimo tyrimą centras atlieka kartu su individualiais pedagogais ar mokyklų vadovais, rečiau – su mokyklų komandomis. |
| Sunerimkite |
Centras inicijuoja veiklos tobulinimo tyrimus, bet visai nekaupia apie juos informacijos (12.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Savo veiklos tyrimų inicijavimas, koordinavimas, konsultavimas, dalyvavimas šiuose tyrimuose (12.2) centrui gali padėti rasti rinkoje naują veiklos nišą, kuri kol kas dar nėra užpildyta. |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras viešai skelbia apie šia veiklą, todėl besidomintys centro klientai gali tikėtis kvalifikuotos pagalbos (12.3 – „taip“). Veiklos tobulinimo tyrimo problemą formuluoja patys klientai (individai, komandos), talkinant centro konsultantams (12.4 – „taip“). Tyrimo dalyviai į aptarimus renkasi pagal numatytą planą (12.5.1, 12.5.2), centro konsultanto įtaka jaučiama formuluojant problemą, tyrėjui renkant duomenis, juos analizuojant ir planuojant tolimesnės veiklos pokyčius (12.6 – po 4 balus). Centre nuolat kaupiami tyrimų aprašai (12.8). |
|
| Galėtų būti geriau |
Patys pedagogai ateina į centrą, ieškodami pagalbos, atliekant veiklos tobulinimo tyrimą. Pats centras apie šią paslaugą informacijos neskelbia (12.3.2). Veiklos tobulinimo tyrimo problemą dažniau formuluoja centro konsultantai, o ne patys klientai (12.4.1; 12.4.2). Veiklos tobulinimo tyrimo dalyviai į aptarimus reguliariai nesirenka, pasirodo tik baigę tyrimą (12.5.1; 12.5.3). Įvairiuose tyrimo etapuose centro pagalba būna epizodiška ir nesisteminga (12.6 – 2–3 balai). Centre saugomi tik kai kurių veiklos tobulinimo tyrimų aprašai (12.8). |
|
| Sunerimkite |
Centras viešai neskelbia apie šią paslaugą (12.3.2). Jeigu atsiranda norinčių atlikti veiklos tobulinimo tyrimą, centro konsultantai nesugeba padėti (12.5 – vyrauja „ne“; 12.6 – vyrauja 1–2 balai). |
|
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centrui derėtų susikurti pagalbos, atliekant veiklos tobulinimo tyrimą, metodinę sistemą – pradedant veiklos tyrimo metodinėmis priemonėmis ir baigiant veiklos tyrimų aprašų kaupimu (12.8). |
|
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Pastaruoju metu kinta centre atliekamų veiklos tobulinimo tyrimų skaičius. Jis didėja (12.7). Saugomi atliktų tyrimų aprašai, jų kasmet papildoma maždaug 10 egzempliorių (12.8.1). |
| Galėtų būti geriau |
Pastaruoju metu centre nekinta veiklos tobulinimo tyrimų skaičius (12.7). Saugoma keliolika veiklos tobulinimo tyrimo aprašų (12.8.1). |
| Sunerimkite |
Pastaruoju metu veiklos tobulinimo tyrimo skaičius nekinta (12.7). Per pastarąjį pusmetį neatlikta nė vieno savo veiklos tobulinimo tyrimų (12.7). Bet jei Jūs galvojate, kad ši veikla Jūsų centrui neaktuali, neeikvokite jai jėgų. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Pastaruoju metu ženkliai didėja centre atliekų veiklos tobulinimo tyrimų skaičius (12.7). Centras turi gausią veiklos tobulinimo tyrimo aprašų kolekciją (12.8.1). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Atliekate formalius tyrimus, norėdami sužinoti, ar centro klientai patenkinti centro veikla, padedant atlikti veiklos tobulinimo tyrimą (12.9.1). |
| Galėtų būti geriau |
Neformaliai renkate informaciją apie tai, ar centro klientai patenkinti centro veikla, padedant atlikti veiklos tobulinimo tyrimą (12.9.2). |
| Sunerimkite |
Nesidomite, kaip klientai vertina centro veiklą šioje srityje (12.9.3). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jei manote, kad centras turi potencijos vystyti šios srities veiklą, galite pamąstyti apie specialią tyrimų, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus, sistemą (12.9). |
3.4. Projektinė veikla
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
13.1; 13.2; 13.3; 13.4; 13.5; 13.6 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
13.2; 13.3; 13.4; 13.5; 13.6 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
13.1; 13.2; 13.3; 13.11 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
13.12; 13.13 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Jūsų centras dalyvauja edukaciniuose projektuose (13.1). Esate parengę daugiau, negu 10 veikiančių lokalinių, regioninių, šalies, tarptautinių projektų (13.2.). Centro vykdomų projektų tikslai labai įvairūs (13.5), todėl ir centro vaidmuo projektinėje veikloje nevienodas (13.4), nors vyrauja projektai, kuriuose centras yra arba koordinatorius (13.4.5 – 3–4 balai), arba partneris (13.4.6 – 3–4 balai). |
| Galėtų būti geriau |
Centras dalyvauja edukaciniuose projektuose, parengęs lokalinių, regioninių ir tarptautinių veikiančių projektų (iki 10 projektų) (13.3). |
| Sunerimkite |
Centro projektų tikslai labai siauri (13.5 – vyrauja „ne“). Projektinė veikla šiais laikais yra viena iš perspektyviausių, todėl jai centras turėtų skirti didelį dėmesį. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Projektai siekia labai įvairių tikslų (13.5 – vyrauja „taip“), centras imasi pačių įvairiausių vaidmenų projektinėje veikloje (13.4 – vyrauja 3–4 balai), plėtoja projektus nuo lokalinių iki tarptautinių (13.2; 13.3). Centras turi projektų vadybininką (13.6). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Centras skleidžia informaciją apie edukacinius projektus, padeda rasti partnerius, organizuoja projektų rengimą, konsultuoja ir koordinuoja projektų realizaciją, dalyvauja ir kaip partneris (13.4 – visose pozicijose 3–4 balai). Projektai įvairiapusiškai prisideda prie centro veiklos tobulinimo (13.6). |
| Galėtų būti geriau |
Centras apsiriboja informacijos apie projektus skleidimu (13.4.1 – 3–4 balai), padeda susirasti partnerius (13.4.2 – 3–4 balai) ar organizuoja patį projekto parengimą (13.4.3 – 3–4 balai). Rengdamas projektus centras apsiriboja kuriuo nors vienu vaidmeniu ir šio vaidmens pernelyg nesureikšmina (13.2.4 – vyrauja 2–3 balai). Centras turi parengęs ir šiuo metu neveikiančių projektų (13.2). |
| Sunerimkite |
Jūsų centras visai nedalyvauja projektuose: jam tai neaktualu. Centras tai motyvuoja, pvz., resursų stoka ir pan. (13.1) – projektai gali būti vienas iš būdų sustiprinti centro tiek žmogiškuosius išteklius, tiek materialinius resursus (13.6 vyrauja „taip“). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras aiškiai akcentuoja projektinę savo veiklą taip pat projektinę veiklą naudoja mokymosi aplinkos kūrimui – tai rodo vykdomų projektų tikslai (13.5 vyrauja „taip“, „iš dalies“). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Centras dalyvauja projektuose ir yra parengęs lokalių, regioninių, šalies ir tarptautinių projektų, šiuo metu dalyvauja 2–3 projektuose (13.3). |
| Galėtų būti geriau |
Centras neturi resursų, parengė ir/ar dalyvauja 1–2 projektuose (13.2), pastaruoju metu centro dalyvavimas projektuose silpnėja (13.11). |
| Sunerimkite |
Centras projektų nerengia ir juose nedalyvauja (13.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras aktyviai dalyvauja projektuose, tai jam leidžia per projektus ne tik kurti mokymosi aplinką, bet ir tiesiogiai tobulinti savo centrą (13.2; 13.3). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Tiriamas projektinės veiklos efektyvumas (13.12), centre sukurta projektinės veiklos tyrimo metodika (13.13). |
| Galėtų būti geriau |
Projektinės veiklos efektyvumas tiriamas tik iš dalies (13.12), tik pradėta kurti projektinės veiklos tyrimo metodika (13.13). |
| Sunerimkite |
Projektinės veiklos efektyvumas netiriamas arba tai daroma labai nesistemingai, epizodiškai (13.12). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Sistemingai ir metodiškai tiriamas projektinės veiklos efektyvumas, sukurta efektyvi tyrimo metodika (13.12; 13.13). |
3.5. Klientų kompetencijos tobulinimo ir gyvenimo karjeros planavimo metodinė sistema
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
14.1; 14.3; 14.6 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
14.3; 14.6 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
14.4; 14.8; 14.9 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
14.2; 14.9 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Centras turi klientų kompetencijos tobulinimo metodinę sistemą (14.1 – „taip“). Centre kaupiama medžiaga apie gyvenimui, pedagogo darbui reikalingas kompetencijas (14.6), ja naudojasi įvairios klientų grupės (14.3). |
|
| Galėtų būti geriau |
Centrui gyvenimo karjeros planavimas ir kompetencijos tobulinimo sistema neaktualus (14.1). |
|
| Sunerimkite |
Neturite sukūrę nei gyvenimo karjeros planavimo, nei klientų kompetencijos tobulinimo metodinės sistemos ir tai aiškinate tuo, jog neturite resursų; būtent centro resursų šaltinis ir yra šių dviejų sukurtų sistemų realizavimas (14.1). |
|
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Reikėtų turėti ne tik klientų kompetencijos tobulinimo metodinę sistemą, bet ir gyvenimo karjeros planavimo sistemą(14.1). Centre kaupiate medžiagą apie gyvenimo, įvairių profesijų darbui reikalingas kompetencijas (14.6), ją naudojasi įvairiausios klientų grupės (14.3). |
|
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Padedate pedagogams ir švietimo institucijų vadovams rengti gyvenimo karjeros ir kompetencijos tobulinimo planus, centre kaupiate medžiagą apie gyvenimui, darbui reikalingas kompetencijas (14.7 – vyrauja „taip“; 14.6). |
| Galėtų būti geriau |
Rengti kompetencijos tobulinimo planus padedate tik pedagogams (14.3 – vyrauja „taip“), centre kaupiate metodinę medžiagą apie gyvenimui, darbui reikalingas kompetencijas (14.6). |
| Sunerimkite |
Padedate tik pedagogams, ir tai tik nedaugeliui, rengti kompetencijos tobulinimo planus (14.3 – vyrauja „taip“), tačiau neturite sukūrę nei gyvenimo karjeros planavimo, nei kompetencijos tobulinimo metodinių sistemų (14.1), nekaupiate metodinės medžiagos šiais klausimais (14.6). Ypač sunerimkite, jei net neplanuojate veiklos šioje srityje – nišą greitai užims kiti centrai. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Siūlome pradėti rengti gyvenimo karjeros ir kompetencijos tobulinimo planus ne tik pedagogams ir švietimo institucijų vadovams, bet ir mokiniams, netgi su švietimu nesusijusiems žmonėms, bet tam reikia gerų gyvenimo karjeros planavimo bei kompetencijos tobulinimo sistemų bei jas paremiančios metodinės medžiagos (14.3). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Kompetencijos tobulinimo ir karjeros planavimo sistema vidutiniškai pasinaudoja 50 proc. ir daugiau mokytojų bei švietimo institucijų vadovų nuo viso Jūsų centro vestuose seminaruose dalyvavusiųjų pedagogų bei švietimo institucijų vadovų skaičiaus (14.4; 14.8 palyginkite su 4.7; 4.8). |
| Galėtų būti geriau |
Kompetencijos tobulinimo ir karjeros planavimo sistema vidutiniškai pasinaudoja nuo 25 iki 50 proc. mokytojų ir švietimo institucijų vadovų nuo viso Jūsų centro vestuose seminaruose dalyvavusiųjų pedagogų bei švietimo institucijų vadovų skaičiaus (14.4; 14.8 palyginkite su 4.7; 4.8). |
| Sunerimkite |
Kompetencijos tobulinimo ir karjeros planavimo sistema vidutiniškai pasinaudoja mažiau nei 25 proc. mokytojų ir švietimo institucijų vadovų nuo viso Jūsų centro vestuose seminaruose dalyvavusiųjų pedagogų bei švietimo institucijų vadovų skaičiaus (14.4; 14.8 palyginkite su 4.7; 4.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Kompetencijos tobulinimo ir karjeros planavimo sistema pasinaudoja ne mažiau kaip 75 proc. mokytojų ir švietimo institucijų vadovų nuo viso Jūsų centro vestuose seminaruose dalyvavusiųjų pedagogų bei švietimo institucijų vadovų skaičiaus. Ne mažiau kaip pusė naudojasi gyvenimo karjeros planavimo sistema, šiomis sistemomis naudojasi ir kiti klientai, didesnis skaičius mokinių naudojasi gyvenimo karjeros planavimo sistema (14.4; 14.8 palyginkite su 4.7; 4.8). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Tiriate pedagogų ir švietimo institucijų vadovų kompetencijos tobulinimo poreikius, Jūsų klientų, pasinaudojusių kompetencijos tobulinimo, karjeros planavimo sistemomis, skaičius didėja (14.2, 14.9;). |
| Galėtų būti geriau |
Tiriate tik pedagogų ir švietimo institucijų vadovų kompetencijos tobulinimo poreikius (14.2), Jūsų klientų, pasinaudojusių kompetencijos tobulinimo, karjeros planavimo sistemomis, skaičius nekinta (14.2, 14.9). |
| Sunerimkite |
Kompetencijos tobulinimo, gyvenimo karjeros planavimo poreikių netiriate (14.2). Klientų, pasinaudojusių šiomis paslaugomis, arba nėra, arba jų skaičius mažėja (14.2; 14.9). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Tiriate ne tik ugdymo institucijų vadovų, pedagogų, mokinių, bet ir su švietimo sistema nesusijusių asmenų kompetencijos tobulinimo ir karjeros planavimo poreikius (14.2; 14.9). |
3.6. Kompetencijos prezentacija
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
15.1; 15.2, 15.4 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
15.3; 15.4; 15.6; 15.7 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
15.3; 15.4; 15.5; 15.6; 15.7 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
15.8 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Kompetencijos prezentacijos paslaugas teikiate, konsultuojate, kaip aptikti ir prezentuoti turimą kompetenciją (15.1, 15.2). |
| Galėtų būti geriau |
Kompetencijos prezentacijos paslaugas teikiate, tačiau negalite pasakyti, jog konsultuojate, kaip aptikti ir prezentuoti turimą kompetenciją (15.1; 15.2). |
| Sunerimkite |
Kompetencijos prezentacijos paslaugų neteikiate, šią nišą rinkoj e užleidžiate kitiems (15.1; 15.2). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Teikiate visą kompetencijos prezentacijos paslaugų spektrą: konsultuokite, kaip aptikti ir prezentuoti turimą kompetenciją, teikite prezentuojamos kompetencijos pripažinimo, ekspertizės paslaugas (15.4 – vyrauja „taip“). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Klientai gali rasti atskirų kompetencijų nustatymo ir prezentacijos metodikas (15.4 – vyrauja „taip“); centras padeda aptikti ir strūktūrizuoti turimą kompetenciją, padeda šią kompetenciją įrodyti, padėdamas atrinkti tinkamiausius kliento sėkmingos veiklos faktus, padeda pateiktą veiklos fakto dokumentą susieti su norima įrodyti kompetencija, padeda parengti kompetencijos portfelį visu materialiniu jo pavidalu. |
| Galėtų būti geriau |
Klientai gali rasti atskirų kompetencijų nustatymo ir prezentacijos metodikas, centras padeda aptikti ir strūktūrizuoti turimą kompetenciją (15.4 – vyrauja „taip“). |
| Sunerimkite |
Centras neturi kompetencijų nustatymo ir prezentavimo metodikos ir neteikia jokių kitų šios srities paslaugų – vadinasi, neišnaudojate besiformuojančios veiklos nišos (ją užims kiti) (15.3; 15.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Darykite ne tik visa tai, kas išvardyta langelyje „viskas gerai“, bet ir sukurkite kompetencijos portfelio parengimo sisteminę metodiką, padėkite klientams pasiruošti parengtą portfelį apginti prieš ekspertų komisiją, organizuokite kompetencijos portfelių parodas, padėkite klientui parengti kompetencijos portfelį elektroniniu pavidalu, taip pat, pvz., šį portfelį paskelbti internete, surasti klientui jo kompetencija suinteresuotus asmenis, organizacijas (15.4, 15.6, 15.7). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Šiomis centro paslaugomis pasinaudojo ne mažiau kaip 10 proc. pedagogų ir mokyklų vadovų nuo viso seminaruose dalyvavusiųjų skaičiaus; tiek pat parengta kompetencijos portfelių (15.5; 15.6; 15.7; 15.8). |
| Galėtų būti geriau |
Šiomis centro paslaugomis pasinaudojo iki 10 proc. pedagogų ir mokyklų vadovų nuo viso seminaruose dalyvavusiųjų skaičiaus; pusė jų parengė kompetencijos portfelius(15.5; 15.6; 15.7; 15.8). |
| Sunerimkite |
Šia veikla neužsiimate. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Šiomis centro paslaugomis pasinaudoja ne mažiau kaip 50 proc. viso seminaruose dalyvavusiųjų skaičiaus pedagogų ir mokyklų vadovų. Šiomis centro paslaugomis, kurdamos savo kompetencijos portfelius, naudojasi ir mokyklos, taip pat su švietimu nesusiję asmenys. Centro darbuotojai ekspertuoja kompetencijos portfelius – pedagogų, mokyklų vadovų, mokyklų organizacijų, kitų asmenų. |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Klientų, pasinaudojusių kompetencijos prezentacijos paslaugomis, skaičius didėja (15.8). |
| Galėtų būti geriau |
Klientų skaičius nekinta (15.8). |
| Sunerimkite |
Klientų skaičius mažėja (15.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Klientų skaičius turėtų žymiai didėti (15.8). |
3.7. Partnerystės tinklai
| Požymiai |
Rodikliai |
| TURINYS. Koks yra mokymosi aplinkos turinys? |
16.1; 16.2; 16.3; 16.5 |
| VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba? |
16.4; 16.5; 16.6; 16.9; 16.10 |
| STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai? |
16.1; 16.2; 16.3; 16.7; 16.8 |
| GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus? |
16.11 |
TURINYS. Koks mokymosi aplinkos turinys?
| Viskas gerai |
Jūsų centras dalyvauja regioniniuose partnerystės tinkluose: formalizuotuose, taip pat ir neformaliuose (16.2; 16.3). Centras skleidžia savo pažangią patirtį (16.5.1), aprūpina tinklo partnerius reikalinga informacija (16.5.3). |
| Galėtų būti geriau |
Jūsų centras dalyvauja regioniniuose neformaliuose partnerystės tinkluose (16.3.2). Centras skleidžia savo pažangią patirtį (16.5.1). |
| Sunerimkite |
Jūsų centras nedalyvauja jokiuose partnerystės tinkluose – manote, jog tai neaktualu ar neturite resursų. Šitaip Jūs liksite nuošalyje nuo tos sinergijos, kurią sukuria socialinė partnerystė (16.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Reikia dalyvauti ne tik formalizuotuose ir neformaliuose regioninio pobūdžio partnerystės tinkluose, bet ir šalies bei tarptautiniuose, ypač oficialiuose. Šitaip Jūs tapsite pripažinti plačiu mastu, galėsite skleisti savo įtaką ir perimti pažangiausią patirtį, plėtodami ugdymo institucijų ir jų narių kompetenciją bei padėdami efektyvinti jų veiklą (16.3, 16.5). |
VADYBA. Kokia yra mokymosi aplinkos vadyba?
| Viskas gerai |
Jūsų centro vaidmuo šiuose tinkluose skirtingas, dažniausiai – partnerio; Jus skleidžiate partneriams savo pažangią patirtį, esate fizinė vieta, kurioje periodiškai renkasi tinklo partneriai (16.4 – vyrauja „taip“). Partnerystės tinklų, kuriuose dalyvaujate, skaičius nuolat didėja, juose dalyvaudamas Jūsų centras išplėtė savo kompetenciją, įtaką ir prestižą (16.9). |
| Galėtų būti geriau |
Jūsų centro vaidmuo šiuose tinkluose – partnerio, kitokio vaidmens nesiimate (16.4.2 – „taip“). Partnerystės tinklų, kuriuose dalyvaujate, skaičius didėja arba nekinta, bet kokio nors aiškaus bendradarbiavimo tinkle efekto nejaučiate (16.9). |
| Sunerimkite |
Partnerystės tinkluose jokio vaidmens nevaidinate arba tik „užsukate“ mokyklų partnerystės tinklus, vėliau juose nedalyvaujate. Kodėl atsisakote turtinti savo socialinę kompetenciją ir didinti įtaką(16.6 – vyrauja „ne“)? Partnerystės tinkluose arba nedalyvaujate, arba jų skaičius mažėja (16.9). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Turite būti ne tik partneriais, bet ir kai kurių tinklų iniciatoriais, koordinatoriais, inicijuoti nuolatinį tinklo partnerių mokymąsi, aprūpinti partnerius reikalinga informacija, skleisti naujausias edukacijos ir kitų mokslų žinias bei praktiką, būti tinklo „jungiamąja grandimi“, inicijuoti ir palaikyti interneto svetainę, kaip tinklo partnerių bendradarbiavimo erdvę. Tokiu būdu tapsite edukacinės veiklos socialinių partnerių ryšių moderatoriumi ir užimsite lyderio pozicijas švietimo rinkoje (16.6; 16.5 –vyrauja „taip“). Partnerystės tinklų, kuriuose dalyvaujate, skaičius didėja, juose dalyvaudami Jūs ne tik tobulinate savo kompetenciją, stiprinate įtaką ir prestižą bet ir užsidirbote lėšų, pagerinote savo materialinę bazę, plečiatės kaip organizacija (16.10). |
STATISTIKA. Ką leidžia teigti kiekybiniai mokymosi aplinkos panaudojimo rodikliai?
| Viskas gerai |
Dalyvaujate daugiau nei 3 skirtinguose partnerystės tinkluose, kiekvieną tinklą sudaro ne mažiau kaip 5 partneriai (institucijos) (16.2; 16.8). |
| Galėtų būti geriau |
Dalyvaujate 1–2 skirtinguose partnerystės tinkluose, kiekvieną sudaro ne mažiau kaip 3 partneriai (institucijos) (16.2; 16.8). |
| Sunerimkite |
Partnerystės tinkluose nedalyvaujate arba turite tik 1 tinklą, kurį sudaro 3 partneriai (institucijos ar individai) (16.1; 16.8). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Dalyvaukite daugiau nei 4–5 skirtinguose partnerystės tinkluose, kiekvieną tinklą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 partneriai (institucijos), dar geriau, jeigu šie atskiri tinklai po truputį susijungia, sudarydami taip vadinamą megatinklą (16.3; 16). |
GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Ar domimasi, kaip klientai diegia įgytas žinias, naudoja gebėjimus?
| Viskas gerai |
Centras nuolat tiria, kaip partnerystės tinklai, kuriuose jis dalyvauja, padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą, tačiau neturi specialiai tam sukurtos tyrimo metodikos (16.11.2). |
| Galėtų būti geriau |
Centras kartais tiria, kaip partnerystės tinklai, kuriuose jis dalyvauja, padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą (16.11.3). |
| Sunerimkite |
Centras netiria, kaip partnerystės tinklai, kuriuose jis dalyvauja, padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą (16.11.4). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centras nuolat tiria, kaip partnerystės tinklai, kuriuose jis dalyvauja, padeda plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti jų veiklą, turi specialiai tokiam tyrimui sukurtą tyrimo metodiką(16.11.1). |
II. VERTINIMO SRITIS „VADYBA IR ADMINISTRAVIMAS“ IR JOS DALYS
2.1. Personalo vadyba
| Viskas gerai |
Vyrauja komandinis darbas ir darbas grupėmis (17.1.2). Efektyvesnė komandinio darbo forma (17.2.2), nors vienodai toleruojamos ir individualus, ir komandinis darbas (17.1.2). Centre taip pat veikia personalo mokymosi poreikių nustatymo mechanizmas (17.3). Darbuotojai savo iniciatyva tobulina kvalifikaciją(7.4.1). Centre darbuotojų kvalifikacijos kėlimas planuojamas ir koordinuojamas (17.5). Personalo kompetencijos tobulinimas skatinimas ir materialiai (17.6.1), ir palaikant mokymosi iniciatyvas (17.6.2), ir skatinant moraliai (17.6.3). Ir darbuotojai, ir vadovai rengia savo kompetencijos portfelius (17.7). Ir centro vadovai, ir personalas patenkinti kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos tobulinimo skatinimo sistema (17.8, 17.9). |
| Galėtų būti geriau |
Kolektyve labiau mėgstamas individualus darbas (17.1.1). Centre manoma, kad individualus darbas yra efektyvesnis (17.2.1). Centre tik pradedamas kurti personalo mokymosi poreikių nustatymo mechanizmas (17.3). Centro darbuotojai savo kvalifikaciją kelia ir asmenine iniciatyva (17.4.1), ir centro vadovams patarus (17.4.2). Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas planuojamas ir koordinuojamas nesistemingai (17.5). Personalo kompetencijos tobulinimas skatinamas nevisapusiškai; 2/3 atsakymų – ne (17.6). Centro vadovai ir darbuotojai planuoja rengti savo kompetencijos portfelius (17.7). Centro vadovai ir darbuotojai tik iš dalies patenkinti kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos tobulinimo skatinimo sistema (17.8, 17.9). |
| Sunerimkite |
Ignoruojamas komandinis darbas (17.1.2). Darbas grupėmis ir komandinis darbas, centro manymu, nėra efektyvesnis (17.2). Centre neveikia personalo mokymosi poreikių nustatymo mechanizmas (17.3). Centro darbuotojai savo kvalifikaciją dažniausiai kelia centro vadovų skatinami (17.4.2). Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas neplanuojamas ir nekoordinuojamas (17.5). Vyrauja vos viena personalo kvalifikacijos tobulinimo skatinimo forma (17.6). Nei centro vadovai, nei darbuotojai kol kas nesiruošia rengti savo kompetencijos portfelių (17.7). Centro vadovai ir personalas nėra patenkinti kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos tobulinimo skatinimo sistema (17.8, 17.9). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centro darbuotojų kolektyve mėgstamos ir derinamos visos veiklos formos, tačiau pirmenybė skiriama grupiniam/komandiniam darbui (17.1; 17.2). Centre veikia personalo mokymosi poreikių nustatymo mechanizmas (17.3). Centro darbuotojai savo asmenine iniciatyva, pritariant centro vadovui, įvairiapusiškai tobulina savo kompetenciją (17.4). Darbuotojų kvalifikacijos kėlimą planuoja ir koordinuoja centro vadovai (17.5). Personalo kompetencijos tobulinimas skatinamas visapusiškai (17.6). Ir vadovai, ir centro darbuotojai rengia savo kompetencijos portfelius, nuolat tobulina jų turinį (17.7) ir mano, jog yra sudarytos visos galimybės kelti kvalifikaciją (17.9). |
2.2. Vadovavimas
| Viskas gerai |
Puiku, kai švietimo centrui vadovauja aukštąjį vienpakopį, bakalauro ar magistro, ar net daktaro išsilavinimą turintys vadovai (18.1). Visi centro vadovai turi pedagoginį išsilavinimą ir vadybinę kompetenciją (18.2 ir 18.3). Jie dažniau kaip kartą per pusmetį kelia savo kvalifikaciją (18.4.1). Strateginiai sprendimai centre priimami kolegialiai, dalyvaujant visiems centro darbuotojams (18.5.3). |
| Galėtų būti geriau |
Švietimo centrui vadovauja tik vienpakopį ar bakalauro išsilavinimą turintys vadovai (18.1). Centro vadovai neturi pedagoginio išsilavinimo bei vadybinės kompetencijos, bet šiuo metu intensyviai mokosi (18.2). Centro vadovai savo kvalifikaciją kelia rečiau nei kas pusmetį arba kartą per metus (18.4.2; 18.4.3). Centre strateginiai sprendimai priimami individualiai (18.5.1) arba centro vadybininkų grupėje (18.5.2). |
| Sunerimkite |
Centrui vadovauja aukštojo (18.1) pedagoginio išsilavinimo (18.2) ar vadybinės kompetencijos (18.3) neturintys vadovai ir šiuo metu nesimoko. Savo kvalifikaciją vadovai kelia tik maždaug kartą per metus ar dar rečiau (18.4). Strateginiai sprendimai centro darbe priimami ne kolegialiai, o individualiai, net ne centre, o aukštesnėse instancijose. |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centrui vadovauja magistro ar daktaro laipsnį turintys asmenys (18.1), taip pat jie turi aukštąjį ir pedagoginį, ir vadybinį išsilavinimą (18.2; 18.3). Savo kvalifikaciją centro vadovai kelia ne rečiau kaip kartą per pusmetį (18.4.1). Strateginiai sprendimai centre priimami kolegialiai – dalyvaujant visiems centro darbuotojams (18.5). |
2.3. Planavimas ir administravimas
| Viskas gerai |
Rengiami įvairus ir įvairiems laikotarpiams centro veiklos planai, tarp jų ir strateginiai (19.1). Centro nuostatuose suformuluoti tikslai ir uždaviniai yra saviti ir specifiniai. Jie suformuluoti remiantis švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendraisiais nuostatais (19.2.2), taip pat steigėjo keltais tikslais bei uždaviniais (19.2.3). Yra parengtos centro vadovų ir darbuotojų pareiginės instrukcijos ir vidaus darbo taisyklės (19.3). Darbuotojai susipažinę su jomis ir jų laikosi (19.4). Centre rengiamos įvairaus pobūdžio veiklos ataskaitos (19.5). Savo veikloje centras akcentuoja vieną kurią nors specifinę tematiką, nes tai atsispindi ir centro nuostatose (19.6; 19.7). |
| Galėtų būti geriau |
Rengiami tik veiklos planai, skirti įvairiam laikotarpiui. Derėtų pamąstyti apie strateginius veiklos planus (19.1). Centro nuostatuose suformuluoti tikslai bei uždaviniai labai saviti, nesusiję nei su ministerijos, nei su steigėjo tikslais ir uždaviniais (19.2). Nėra parengtų centro vadovų bei darbuotojų pareiginių instrukcijų, tik vidaus darbo taisyklės (19.3). Rengiamos ataskaitos yra labai siauros tematikos, atitinka tik 1–3 iš pasiūlytų pozicijų. Centras neturi kokios nors svarbesnės specifinės tematikos (19.6), visoms sritims teikia vienodą dėmesį, todėl neieško savo specifinės veiklos nišos švietimo rinkoje (19.7). |
| Sunerimkite |
Rengiami tik trumpalaikės veiklos planai (19.1). Centro nuostatai, suformuluoti tikslai ir uždaviniai labai bendri. (19.2), savos specifikos neieškoma. Nėra parengta centro vadovų ir darbuotojų pareiginių instrukcijų ir vidaus darbo taisyklių (19.3). Rengiamas tik siauros veiklos ataskaitos ataskaitos (19.5). Centras ne itin reaguoja į klientų poreikius bei pageidavimus. Visoms sritims skiria vienodą dėmesį ir nesistengia gilinti kurios nors vienos savo veiklos srities (19.6). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Rengiami įvairūs ir įvairiems laikotarpiams skirti centro veiklos planai (19.1). Centro nuostatuose suformuluoti tikslai ir uždaviniai yra savi ir specifiniai, suformuluoti remiantis strateginiais švietimo dokumentais (19.2.2), taip pat remiantis steigėjo tikslais bei uždaviniais (19.2.3) bei ieškant savo vietos šiuolaikinėje švietimo rinkoje. Yra parengtos centro vadovų ir darbuotojų pareiginės instrukcijos, vidaus darbo taisyklės (19.3). Darbuotojai yra susipažinę su jomis ir jų laikosi (19.4). Centre rengiamos įvairaus pobūdžio veiklos ataskaitos (19.5). Svarbiausias šių ataskaitų tikslas – veiklos savianalizė. Savo veikloje centras akcentuoja vieną kurią nors specifinę tematiką, nes tam tikra specializacija leidžia profesionaliai įsigalėti tam tikroje švietimo rinkos nišoje (19.6; 19.7) |
2.4. Centre įgyvendinamos pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtos programos
| Viskas gerai |
Programas rengia centro darbuotojai, pedagogai, mokyklų vadovai, mokslininkai, švietimo vadovai, kiti kompetentingi asmenys (20.1). Programos sistemingai tobulinamos (20.2). Programų kūrimą inicijuoja pats centras, atsižvelgdamas į savivald. administracijos švietimo padalinio, mokyklų vadovų bei pedagogų pageidavimus (20.3). Programos atrinkimą realizavimui lemia daug įvairių faktorių (20.4). Centras, tirdamas programų efektyvumą, atlieka specialias klientų apklausas, realizuojamų programų turinio tyrimus (20.5.2 ir 20.5.3). Savo paslaugas centras reklamuoja įvairiais būdais (20.6). Centras tiria programų efektyvumą, parengia specialią informaciją apie tai, duomenis naudoja savo veiklai efektyvinti, rengia planines ataskaitas (20.7.2; 20.7.3; 20.7.4). Parengtų programų tobulinimą lemia klientų poreikių tyrimas (20.8.1), siekis tobulinti savo veiklą (20.8.2), nuolat kintanti aplinka, savivaldybės administracijos švietimo padalinių ir ministerijos rekomendacijos (20.8.5, 20.8.4). Rengiamos tokių programų realizavimo ataskaitos, informacija apie realizavimą panaudojama reklaminiams tikslams (20.7.2; 20.7.3). Realizuodamas programas centras siekia įvairių tikslų, ne tik įvykdyti savo veiklos planą (20.10). |
| Galėtų būti geriau |
Programas rengia tik centro darbuotojai be kitų švietimo subjektų pagalbos (20.1), kartais pasitelkiami pedagogai. Turimos programos tobulinamos tik tada, kai išaiškėja klientų poreikis (20.2). Programų kūrimą inicijuoja tik pats centras, o tobulinimą – ministerija ir savivaldybės administracijos švietimo padalinys (20.3). Programa atrenkama realizavimui, remiantis tik centro darbuotojų nuomone (20.4.5, 20.8). Realizuojamų programų efektyvumas nustatomas tik pagal programoje dalyvaujančių klientų skaičių, programos turinys retai analizuojamas (20.5.3). Reklamuodamas savo siūlomas programas centras apsiriboja tik 1–2 formomis iš keturių pateiktų (20.6). Apibendrindamas programų efektyvumo tyrimą centras naudojasi tik 1 forma iš 3 (20.7). Centras tiria realizuojamas programas, bet nesiekia viso jų efekto (visi 7 punktai) (20.9; 20.10). |
| Sunerimkite |
Centre realizuojamas pedagogų kvalifikacijos kėlimui skirtas programas rengia tik centro darbuotojai (20.1.1). Turimos programos tiriamos retai arba visai netiriamos (20.2.3). Programų kūrimą ir tobulinimą iš dalies inicijuoja tik pats centras (20.3, 20.8). Centro vadovas asmeniškai nusprendžia, kurias programas realizuoti (20.4.5). Programų efektyvumo specialiai netiriate (20.5.4). Centras menkai reklamuoja savo siūlomas programas (20.6). Centras neapibendrina programų efektyvumo tyrimo (20.7). Centrui tik iš dalies svarbus realizuojamų programų efektyvumas (20.10). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Centre realizuojamas pedagogų kvalifikacijos kėlimui skirtas programas rengia mokslininkai, mokslininkų ir praktikų komandos (20.1). Programos atranką dažniausiai lemia temos aktualumas, lektoriaus kompetencija, vartotojų poreikiai ir vartotojų poreikiai, o ne finansinės galimybės (20.4). Centras reguliariai tiria realizuojamų pedagogų kvalifikacijos kėlimui skirtų programų efektyvumą, duomenis naudoja savo veiklos šioje srityje tobulinimui. (20.7.4). Informaciją apie realizuojamas programas centras aktyviai reklamuoja ne tik skelbimais ugdymo institucijose, spaudoje, spec. reklaminėmis akcijomis, savo interneto puslapyje (20.6), bet ir kt. interneto puslapiuose (pvz., Švietimo ir mokslo ministerijos). |
2.5. Įvaizdžio formavimas
| Viskas gerai |
Centras imasi specialios įvaizdžio formavimo veiklos (21.1), savo interneto puslapį laiko svarbiu įvaizdžio formavimo veiksniu (21.2), imasi specialios veiklos, skirtos reprezentuoti savo organizaciją klientams, nors tai daro nesistemiškai (21.3 – teigiamai atsakyti ne visi punktai), turi parengęs savo siūlomų paslaugų reklaminius leidinius (21.4), brangina savo reputaciją (21.5). |
| Galėtų būti geriau |
Centras nesiima specialios įvaizdžio formavimo veiklos, tam turėdamas įvairių pasiteisinimų (21.1), savo interneto puslapį tiki iš dalies laiko esant svarbiu įvaizdžio formavimo veiksniu (21.2), nors šį puslapį dar tik planuojama kurti, centras tik epizodiškai reprezentuoja savo organizaciją klientams (21.3), centrui tik iš dalies rūpi funkcinis–estetinis vaizdas (21.3), atskirų bukletų, lankstinukų, reprezentuojančių centrą ir jo veiklą, centras nėra parengęs (21.3). Centras savo reputaciją brangina tik iš dalies (21.5), pvz., mano, jog nereikia stengtis klientui įrodyti, kad centro atlikta ekspertizė yra tikrai objektyvi ir patikima (žr. 9.9.4), ir pan. |
| Sunerimkite |
Manote, jog įvaizdžio formavimas Jūsų centrui nėra aktualus (21.1). |
| Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą? |
Jeigu į visus 21 dalies klausimus atsakote teigiamai, o atsakydami į 21.1 klausimą nurodote, jog įvaizdžio formavimui kartais pasitelkiate tos srities profesionalus. |
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
3 priedas
ĮSIVERTINIMO/IŠORINIO VERTINIMO DUOMENŲ SUVESTINĖ IR IŠVADOS
I. VEIKLOS SRITIS „MOKYMOSI APLINKOS“ IR JOS DALYS
1. Informacinės mokymosi aplinkos.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 1. |
1 dalis. BIBLIOTEKA |
Racionalumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 2. |
2 dalis. INTERNETAS |
Racionalumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 3. |
3 dalis. EDUKACINĖS PATIRTIES BANKAS |
Racionalumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
2. Interakcinės mokymosi aplinkos.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 1. |
4 dalis. SEMINARAI |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 2. |
5 dalis. PASKAITOS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 3. |
6 dalis. KONSULTAVIMAS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 4. |
7 dalis. PARODOS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 5. |
8 dalis. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 6. |
9 dalis. EKSPERTIZĖ |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Veikėjai |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Prieinamumas |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
3. Veiklos mokymosi aplinkos.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 1. |
10 dalis. UGDYMO DALYKŲ PROGRAMŲ KŪRIMAS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 2. |
11 dalis. UGDYMO INSTITUCIJOS VEIKLOS TOBULINIMO PROGRAMŲ KŪRIMAS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 3. |
12 dalis. VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMAS |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 4. |
13 dalis. PROJEKTINĖ VEIKLA |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 5. |
14 dalis. KLIENTŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO IR GYVENIMO KARJEROS PLANAVIMO METODINĖ SISTEMA |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 6. |
15 dalis. KOMPETENCIJOS PREZENTACIJA |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Charakteristika |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 7. |
16 dalis. PARTNERYSTĖS TINKLAI |
Turinys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Vadyba |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Statistika |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
| Grįžtamasis ryšys |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
||
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
||||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
||||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
||||
IŠVADA:
Argumentuokite.
II. VEIKLOS SRITIS „ADMINISTRAVIMAS IR VADYBA“ IR JOS DALYS
| Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Vyraujantis vertinimas |
Pastabos |
||||
| 1 |
17 dalis. PERSONALO VADYBA |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|||
| 2 |
18 dalis. VADOVAVIMAS |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|||
| 3 |
19 dalis. PLANAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|||
| 4 |
20 dalis. ĮGYVENDINAMOS PEDAGOGŲ TOBULINIMOSI PROGRAMOS |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|||
| 5 |
21 dalis. ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS |
„Viskas gerai“ |
□ |
|
|
|
|
| „Galėtų būti ir geriau“ |
|
□ |
|
|
|||
| „Sunerimkite“ |
|
|
□ |
|
|||
| „Ar norėtumėte užsitikrinti perspektyvą?“ |
|
|
|
□ |
|||
IŠVADA:
Argumentuokite.
III. GALUTINĖS IŠVADOS
1. Institucijos veiklos prioritetai (įvertindami veiklą, ketvirtajame stulpelyje įrašykite skaičių nuo 1 iki 4: 1 – sunerimkite, 2 – galėtų būti geriau; 3 – viskas gerai; 4 – institucija užsitikrinusi perspektyvą).
| Eil. Nr. |
Veiklos kuriant mokymosi aplinkas |
Ar veikla vyksta? |
Veiklos įvertinimas |
| 1. |
1 dalis. Biblioteka. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 2. |
2 dalis. Internetas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 3. |
3 dalis. Edukacinės patirties bankas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 4. |
4 dalis. Seminarai. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 5. |
5 dalis. Paskaitos. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 6. |
6 dalis. Konsultavimas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 7. |
7 dalis. Parodos. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 8. |
8 dalis. Gerosios patirties sklaida. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 9. |
9 dalis. Ekspertizė. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 10. |
10 dalis. Individualiųjų ugdymo dalykų programų kūrimas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 11. |
11 dalis. Ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų kūrimas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 12. |
12 dalis. Veiklos tobulinimo tyrimas. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 13. |
13 dalis. Projektinė veikla. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 14. |
14 dalis. Klientų kompetencijos tobulinimo ir gyvenimo karjeros planavimo metodinė sistema. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 15. |
15 dalis. Kompetencijos prezentacija. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
| 16. |
16 dalis. Partnerystės tinklai. |
□ – vyksta; □ – nevyksta |
|
2. Institucijos tipas.
2.1. Pagal atliekamas veiklas nustatomas veiklos lygmuo (institucija gali vykdyti kelių lygmenų veiklas):
2.1.1. organizacinis veiklos lygmuo – institucija atlieka 13 punktu pažymėtą veiklą;
2.1.2. metodinės veiklos lygmuo – institucija atlieka 1, 2, 4, 5, 7, 8, 16 punktais pažymėtas veiklas;
2.1.3. kūrybinis veiklos lygmuo – institucija atlieka 3, 6, 9, 10, 11, 12, 14, 15 punktuose pažymėtas veiklas.
2.2. Apibrėžiamas institucijos statusas (gali būti tik vienas):
2.2.1. autonomiška (turinti atskiro juridinio asmens statusą);
2.2.2. struktūrinė (didesnės organizacijos ūkiskaitinis vienetas);
2.2.3. funkcinė (didesnės organizacijos padalinys).
2.3. Pagal institucijos veiklos lygmenį ir statusą matriciniu būdu nustatomas tipas:
2.3.1. funkcinis kūrėjas (FK) – didesnės organizacijos padalinys, savo veikloje besiorientuojantis į kūrybinį veiklos lygmenį;
2.3.2. funkcinis metodininkas (FM) – didesnės organizacijos padalinys, savo veikloje besiorientuojantis į metodinį veiklos lygmenį;
2.3.3. funkcinis organizatorius (FO) – didesnės organizacijos padalinys, savo veikloje besiorientuojantis į organizacinį veiklos lygmenį;
2.3.4. struktūrinis kūrėjas (SK) – didesnės organizacijos ūkiskaitinis vienetas, savo veikloje besiorientuojantis į kūrybinį veiklos lygmenį;
2.3.5. struktūrinis metodininkas (SM) – didesnės organizacijos ūkiskaitinis vienetas, savo veikloje besiorientuojantis į metodinį veiklos lygmenį;
2.3.6. struktūrinis organizatorius (SO) – didesnės organizacijos ūkiskaitinis vienetas, savo veikloje besiorientuojantis į organizacinį veiklos lygmenį;
2.3.7. autonomiškas kūrėjas (AK) – turi atskiro juridinio asmens statusą ir orientuojasi į kūrybinį veiklos lygmenį;
2.3.7. autonomiškas metodininkas (AM) – turi atskiro juridinio asmens statusą ir orientuojasi į metodinį veiklos lygmenį;
2.3.8. autonomiškas organizatorius (AO) – turi atskiro juridinio asmens statusą ir orientuojasi į organizacinį veiklos lygmenį.
Institucija yra (įrašykite tipą/tipus):_________________________________________
3. Esamos padėties vertinimas (kaip institucija atlieka savo misiją siekia tikslų ir vykdo funkcijas):
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
3.1. Stipriosios pusės:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
3.2. Silpnosios pusės:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
4. Nuostatos centro tobulinimui ir vystymui:
4.1. Veiklos tobulinimo galimybės:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
4.2. Veiklos kaitos poreikiai:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
4 priedas
EKSPERTINIO VERTINIMO FORMA
Institucijos pavadinimas ........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Įsivertinimo (išorinio vertinimo) data ....................................................................................................
| Institucijos tipas (-ai) |
Trumpas veiklos lygmens apibūdinimas: kokybė, sričių įvairovė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Institucija gali būti save priskyrusi vienam kuriam tipui ar keliems pagal veiklos lygmenis. Apibūdinant veiklos lygmens kokybę, reikėtų atsižvelgti į tai, kiek institucijos veikla apima veiklos sričių ir kokia yra veiklos kokybė pagal įvairias sritis.
Detalizuoti veiklos lygmenų kokybės trūkumai:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Trūkumų pašalinimo galimybė (tikimybė):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Institucijos išskirtinės kompetencijos sritys:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
5 priedas
MOKYTOJŲ KOMPETENCIJOS CENTRAS
PAŽYMA
200 m. _______________d. Nr. _________
(pažymėjimo registracijos data ir Nr.)
Vilnius
________________________________________________________________________________
(Institucijos pavadinimas)
200_m._______________d. yra akredituota ir sėkmingai vykdo šias veiklas:
| Veiklos sritys ir jų dalys |
Ar veikla vertinta? |
Veiklos įvertinimas (atitinka/ iš dalies atitinka/neatitinka sutartinių kokybės rodiklių) |
| I. Veiklos sritis „Mokymosi aplinkos“ |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 1 dalis. Biblioteka. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 2 dalis. Internetas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 3 dalis. Edukacinės patirties bankas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 4 dalis. Seminarai. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 5 dalis. Paskaitos. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 6 dalis. Konsultavimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 7 dalis. Parodos. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 8 dalis. Gerosios patirties sklaida. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 9 dalis. Ekspertizė. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 10 dalis. Individualiųjų ugdymo dalykų programų kūrimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 11 dalis. Ugdymo institucijos veiklos tobulinimo programų kūrimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 12 dalis. Veiklos tobulinimo tyrimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 13 dalis. Projektinė veikla. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 14 dalis. Kompetencijos tobulinimo ir gyvenimo karjeros planavimo metodinė sistema. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 15 dalis. Kompetencijos prezentacija. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 16 dalis. Partnerystės tinklai. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| II. Veiklos sritis „Vadyba ir administravimas“ |
|
|
| 17 dalis. Personalo vadyba |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 18 dalis. Vadovavimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 19 dalis. Planavimas ir administravimas. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 20 dalis. Centro įgyvendinamos pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtos programos. |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
| 21 dalis. Įvaizdžio formavimas |
□ – vertinta; □ – nevertinta |
|
Ekspertų komisijos ____________ nutarimo Nr.
(data)
Direktorius __________________________________
A. V. (vardas, pavardė, parašas)
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo
pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
taisyklių
6 priedas
ŠVIETIMO KONSULTANTŲ – INSTITUCIJŲ VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO EKSPERTŲ – RENGIMO PROGRAMA
1. Programa skirta parengti institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ekspertus, kurių veikla padės įgyvendinti aktualų strateginį Lietuvos Respublikos švietimo politikos tikslą – kokybės priežiūrą ir užtikrinimą. Programoje numatyta būsimus ekspertus supažindinti su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos švietimo politikos kontekste, šios sistemos institucijų vertinimo ir akreditacijos organizavimą ir vykdymą reglamentuojančiais dokumentais, Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengta „Švietimo centro veiklos įsivertinimo/vertinimo metodologija ir metodika“(Kaunas: Technologija, 2004). Derinant dėstymo, diskusijų, mokymosi bendradarbiaujant, sąvokų mokymosi, mokymosi tirti, analizuoti, daryti išvadas ir jas pagrįsti mokymo/si modelius siekiama parengti kompetentingus, gebančius objektyviai vertinti ekspertus.
Programos trukmė – 60 klausytojų darbo valandų, iš jų – 24 auditorinės valandos bei 36 valandos savarankiškam darbui.
2. Tikslinė grupė – „Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių“ nustatyta tvarka atrinkti kandidatai į ekspertus.
3. Programos tikslas – parengti ekspertus, gebančius atlikti Institucijų išorinį vertinimą pagal „Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisykles“.
4. Programos uždaviniai:
4.1. padėti rengiamiems ekspertams susipažinti su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos būkle bei kintančiais uždaviniais;
4.2. padėti susipažinti su Institucijų veiklos vertinimą reglamentuojančiais dokumentais;
4.3. padėti įgyti duomenų analizės bei interpretacijos gebėjimų;
4.4. padėti ugdytis gebėjimą formuluoti išvadas ir rekomendacijas bei parengti išorinio vertinimo ataskaitą;
4.5. padėti ugdytis vertybines principingumo, objektyvumo, geranoriškumo nuostatas.
5. Programos turinys:
5.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos švietimo kontekste. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos būklė. Įstaigų įvairovė. Sociologiniai ir moksliniai tyrimai (4 akad. val.)
5.2. Švietimo centrų įsivertinimo/vertinimo metodika ir metodologija (4 akad. val.):
5.2.1. Įsivertinimo/vertinimo kriterijai pagal veiklos sritis ir jų dalis.
5.2.2. Duomenų interpretacija.
5.2.3. Duomenų suvestinės ir išvadų parengimas.
5.2.4. Kompiuterinė programa vertinimui ir įsivertinimui.
5.3. „Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės“ ir jų taikymas praktiniame eksperto darbe. Išorinio vertinimo ataskaitos ir išvadų parengimas (8 val.).
5.4. Eksperto kompetencija ir atsakomybė (4 val.).
6. Mokymo/si modeliai – dėstymo, diskusijų, mokymosi bendradarbiaujant, sąvokų mokymosi, mokymosi tirti, analizuoti, daryti išvadas ir jas pagrįsti.
7. Vertinimas – savarankiškų darbų pristatymas grupėse.
8. Tikėtinos kompetencijos, kurias įgis programos dalyviai:
8.1. žinios ir supratimas apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos būklę, institucijų vertinimo ir įsivertinimo metodiką;
8.2. intelektualūs/mąstymo gebėjimai – duomenų analizė ir interpretacija, išvadų formulavimas;
8.3. praktinio pobūdžio gebėjimai–veiklos ekspertų grupėje planavimas ir organizavimas, išorinio vertinimo ataskaitos rengimas;
8.4. nuostatos – objektyvumas, skirtybių įžvelgimas ir tolerantiškas vertinimas, atsakomybė už žodį, veiksmą, poelgį.