LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL GALVOS SMEGENŲ INSULTO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2006-2008 METŲ PROGRAMOS

2006 m. birželio 1 d. Nr. V-454

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, 500 punktą ir atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 1/1,

tvirtinu Galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės 2006-2008 metų programą (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-

454

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės programa (toliau vadinama – Programa) nustato galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimą.

2. Programa rengiama vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 500 priemonę (Žin., 2005, Nr. 40-1290).

3. Programos tikslai atitinka Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), tikslus, vieną sveikatos sistemos prioritetų, nurodytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), bei bendruosius Lietuvos gyventojų sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų mažinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 metų gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-805, tikslus ir uždavinius.

4. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Insulto Tarybos rekomendacijas, išdėstytas Helsingborgo deklaracijoje, ir į Europos galvos smegenų insulto iniciatyvinės grupės 2003 metų rekomendacijas insulto profilaktikai ir gydymui.

5. Ši programa tiesiogiai susijusi su „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 (Žin., 2005, Nr. 145-5288).

6. Ši Programa taip pat susijusi su Valstybės tabako kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954 (Žin., 1998, Nr. 69-2010), nes rūkymas – vienas iš pagrindinių išeminio galvos smegenų insulto rizikos veiksnių. Ši Programa ir Valstybės tabako kontrolės programa, vykdomos drauge, gali padėti mažinti sergamumą išeminiu galvos smegenų insultu.

7. Ši Programa taip pat susijusi ir su Valstybės alkoholio kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603), nes nesaikingas alkoholio vartojimas – vienas iš pagrindinių hemoraginio insulto rizikos veiksnių.

8. Netiesiogiai ši Programa susijusi ir su Nacionaline aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003-2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66 (Žin., 2003, Nr. 8-288).

9. Programa atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. V-487 (Žin., 2005, Nr. 145-5288) „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 606 „Dėl bendrųjų vidaus ligų profilio stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų“ pakeitimo“ išdėstytas nuostatas.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

10. Epidemiologinę-demografinę situaciją Lietuvoje apibūdina šie duomenys:

10.1. 2004 metais galvos smegenų kraujotakos sutrikimai lėmė beveik 13% visų mirčių, 23% visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir 33% neįgalumo dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų;

10.2. palyginti su Europos sąjungos šalimis, mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų Lietuvoje 2004 metais buvo beveik du kartus didesnis (118/100 000 gyventojų) nei Europos sąjungos šalių vidurkis (64/100 000 gyventojų). Darbingo amžiaus žmonių grupėje (iki 65 metų) šis skirtumas dar didesnis ir siekia 2,4 karto (atitinkamai 24 ir 10/100 000 gyventojų);

10.3. Europos sąjungos šalyse šie rodikliai jau daugelį metų nuolat mažėja, tuo tarpu Lietuvoje tokios tendencijos nestebima;

10.4. sergamumas galvos smegenų kraujotakos sutrikimais Lietuvoje nuolat didėja (2000 metais šis rodiklis sudarė 436 atvejus 100000 gyventojų, 2003 metais – 489 atvejus 100000 gyventojų, 2004 metais – 498 atvejus 100000 gyventojų);

10.5. didėjantį sergamumą galvos smegenų kraujotakos sutrikimais rodo ir didėjantis išrašytų iš stacionaro ligonių, gydytų dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, skaičius, tenkantis 100000 gyventojų per metus: Lietuvoje 2000 metais šis rodiklis siekė 756, 2003 metais – 956, 2004 metais – 1013. Atitinkamas Europos Sąjungos šalių rodiklis 2000 metais buvo 2 kartus, o 2004 metais – net 2,6 karto mažesnis;

10.6. ekonominiai apskaičiavimai rodo, kad galvos smegenų insultas yra viena brangiausių neurologinių ligų: visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos vienam galvos smegenų insulto atvejui 2004 metais Lietuvoje sudarė 5800 eurų (koregavus pagal perkamosios galios paritetą). Netiesioginės išlaidos sudarė apie 19% šios sumos;

10.7. mokslinių tyrimų duomenimis, pagrindinių galvos smegenų insulto rizikos veiksnių (arterinės hipertenzijos, hipercholesterolemijos, rūkymo) paplitimas tarp Lietuvos miesto (1993-2002 metais) ir kaimo (1993-1999 metais) gyventojų nemažėjo ir, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, išliko didelis;

10.8. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūroje 1989-2001 metais vaikų iki 10 metų dalis sumažėjo nuo 15,5% iki 11,6%, o žmonių, vyresnių nei 62 metų, dalis padidėjo nuo 15,7% iki 19,3%. Nuo 1995 metų Lietuvoje ilgėja vidutinė gyventojų trukmė. 1996 metais moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75,89 metų, vyrų – 64,64, o 2004 metais – atitinkamai 77,8 ir 66,4 metų (2002 metų duomenimis, ES moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 82 metai, vyrų – 76 metai). Šie duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai sensta.

11. Lietuvoje veikia ši pagalbos sistema:

11.1. galvos smegenų insulto profilaktika vykdoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šeimos gydytojui bendradarbiaujant su kitais specialistais;

11.2. galvos smegenų insulto diagnostiką ir diferencinę diagnostiką vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose nebūtinai yra kompleksinė galvos smegenų insulto diagnostikos infrastruktūra;

11.3. stacionarinę patyrusių galvos smegenų insultą ligonių reabilitaciją vykdo šiems ligoniams pagalbą teikiančios įstaigos ir reabilitacijos centrai;

11.4. paliatyvųjį insultą patyrusių ligonių gydymą ir slaugą vykdo šiems ligoniams pagalbą teikiančios įstaigos bei slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. Pastarųjų skaičius yra nepakankamas;

11.5. patyrusių galvos smegenų insultą ligonių stebėseną vykdo šeimos gydytojai konsultuojant gydytojui neurologui;

11.6. Kauno medicinos universiteto klinikos ir viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė planuoja ir organizuoja profilaktikos programas, tobulina galvos smegenų insulto diagnostiką, diegia šiuolaikinius galvos smegenų insulto gydymo metodus;

11.7. organizuodamos pagalbą galvos smegenų sutrikimus patyrusiems ligoniams, specializuotą pagalbą teikiančios įstaigos bendradarbiauja su kitomis nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis – Lietuvos insulto asociacija, Lietuvos neurologų asociacija, Lietuvos angiochirurgų draugija, Lietuvos neurochirurgų draugija, Lietuvos radiologų draugija, galvos smegenų insultą patyrusių asmenų bendrijomis.

III. PROBLEMOS AKTUALUMO PAGRINDIMAS

12. Galvos smegenų insulto kaip sveikatos apsaugos problemos aktualumą apibūdina šie duomenys:

12.1. insultas yra trečia pagrindinė mirties priežastis (po išeminės širdies ligos ir piktybinių navikų) Lietuvoje, o mirtingumas nuo insulto beveik du kartus viršija Europos sąjungos šalių vidurkį (darbingo amžiaus žmonių grupėje iki 65 metų, šis skirtumas siekia 2,4 karto);

12.2. insultas yra pagrindinė neįgalumo dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų priežastis, o 33% ištiktų insulto asmenų tampa neįgaliais;

12.3. insultas yra „brangiausia“ iš neurologinių ligų Lietuvoje dėl didelių tiesioginių, netiesioginių ir neapčiuopiamų išlaidų;

12.4. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi trys ketvirtadaliai visų insultų įvyksta tarp vyresnių kaip 64 metų asmenų, tikėtina, kad ateityje absoliutus insultų skaičius didės. Tai dar labiau didins sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas;

12.5. pigiausias insulto gydymas yra jo profilaktika: net apie 50% visų insultų būtų galima išvengti vien tik efektyviai gydant arterinę hipertenziją. Mokslinių tyrimų duomenimis, 2002 metais Lietuvoje arterinė hipertenzija efektyviai gydyta tik apie 3,5% vyrų ir apie 7,5% moterų, turinčių padidėjusį arterinį kraujo spaudimą;

12.6. remiantis užsienio mokslininkų patirtimi, sveikatos apsaugos išlaidas dėl insulto galima sumažinti diegiant mokslo įrodymais pagrįstas kompleksines, diagnostines, gydymo ir antrinės profilaktikos priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

12.7. dar ne visi sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje pripažįsta, kad ūminis galvos smegenų insultas yra urgentinė neurologinė būklė. Neretai sutinkamas nihilistinis požiūris į ištiktų insulto ligonių gydymą ūmioje fazėje.

IV. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, LAUKIAMI REZULTATAI IR JŲ VERTINIMO KRITERIJAI

13. Tikslas: mažinti sergamumą bei mirštamumą nuo galvos smegenų insulto, gerinti persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybę.

14. Uždaviniai:

14.1. užtikrinti kompleksinių profilaktinių priemonių prieinamumą ir efektyvumą;

14.2. užtikrinti ankstyvą galvos smegenų kraujotakos sutrikimų diagnostiką;

14.3. užtikrinti kompleksinių šiuolaikinio medicinos mokslo įrodymais pagrįstų gydymo priemonių prieinamumą bei efektyvumą.

15. Tikslo įgyvendinimo būdai:

15.1. visuomenės švietimas ir medicinos personalo mokymas. Žinių apie insulto rizikos veiksnius ir jų korekcijos galimybes sklaida visuomenėje, mokymas atpažinti pirmuosius galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymius turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų, nes nuo visuomenės informuotumo nemaža dalimi priklauso insulto profilaktikos ir gydymo efektyvumas. Turi būti nuolat gilinamos šeimos gydytojų ir greitosios medicinos pagalbos personalo žinios apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius, ankstyvuosius galvos smegenų insulto požymius ir pagrindinius galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gydymo principus;

15.2. pirminė galvos smegenų insulto profilaktika – ankstyvas galvos smegenų insulto rizikos veiksnių nustatymas, šalinimas arba ribojimas. Kadangi išeminės širdies ligos, miokardo infarkto ir išeminio insulto rizikos veiksniai iš esmės nesiskiria, išeminės širdies ligos profilaktika yra tuo pačiu ir insulto profilaktika. Šeimos gydytojai turi užtikrinti savo pacientų mokymą apie pagrindinius galvos smegenų insulto rizikos veiksnius ir jų korekcijos galimybes, griežtą arterinio kraujo spaudimo kontrolę, hipercholesterolemijos gydymą statinais bei skirti prieštrombocitinių vaistų besimptomiams pacientams, kuriems nustatyta vidinės miego arterijos stenozė. Ligoniams su prieširdžių virpėjimu privaloma kardioembolinių komplikacijų prevencija pagal patvirtintus algoritmus;

15.3. antrinė galvos smegenų insulto profilaktika – tinkama rizikos veiksnių kontrolė, korekcija ir ligonių stebėsena. Antrinę insulto profilaktiką vykdo neurologai, angiochirurgai, intervenciniai radiologai, neurochirurgai, šeimos gydytojai. Persirgusiems insultu ligoniams turi būti skiriamas priešhipertenzinis gydymas nepriklausomai nuo kraujo spaudimo dydžio. Būtina įvertinti indikacijas statinams. Visiems ligoniams, persirgusiems išeminiu insultu turi būti skiriami prieštrombocitiniai vaistai, o esant prieširdžių virpėjimui – antikoaguliantai pagal patvirtintą algoritmą. Nustačius kaklo ir smegenų arterijų susiaurėjimą/užakimą, sprendžiama dėl smegenų kraujotakos atstatymo (chirurginis ir endovaskulinis gydymas). Nustačius neplyšusias arterines aneurizmas, arterines-venines malformacijas, sprendžiama dėl endovaskulinio ar chirurginio gydymo siekiant išvengti jų plyšimo (hemoraginio insulto prevencija);

15.4. ankstyvos diagnostikos užtikrinimas laiku – siekiant išvengti insulto, o jam įvykus, teisingai pasirinkti gydymo taktiką bei antrinės profilaktikos priemones. Ankstyvai insulto diagnostikai ypatingą reikšmę turi galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kaklo bei smegenų kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai:

15.4.1. kaklo ir smegenų arterijų ultragarsinis tyrimas leidžia nustatyti arterijos susiaurėjimą arba užsikimšimą, kolateralinės kraujotakos būklę bei rekanalizaciją (kraujo tėkmės arterijose atsistatymą);

15.4.2. galvos smegenų kompiuterinė tomografija patikimai padeda atskirti išeminį insultą, kraujo išsiliejimą į smegenis ir kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais ir turi būti atlikta kiekvienam insulto ištiktam ligoniui per pirmąsias 24 valandas;

15.5. moksliniais įrodymais pagrįsto ir efektyvaus galvos smegenų insulto ištiktų ligonių gydymo užtikrinimas:

15.5.1. įrodyta, kad trombolizinis gydymas yra efektyvus, jeigu pradedamas per pirmąsias tris (šešias) valandas nuo išeminio insulto pradžios. Todėl greitosios medicinos pagalbos personalas privalo laiku įtarti insultą ir nedelsdamas transportuoti ligonį į artimiausią specializuotas paslaugas teikiančią gydymo įstaigą;

15.5.2. galvos smegenų insulto ištikti ligoniai turi būti gydomi specializuotose ir daugiaprofilinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose reikiamas tarnybas ir specialistus reikalingai pagalbai teikti. Nesant indikacijų gydymui trombolize, intervencinės radiologijos procedūroms ar chirurginei intervencijai, ligoniai gali būti gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose būtinąją diagnostinę infrastruktūrą ir ankstyvosios multidisciplininės reabilitacijos galimybes;

15.5.3. įtarus arba diagnozavus galvos smegenų insultą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, neturinčioje galimybių patikslinti insulto diagnozę ir suteikti būtinas medicinos paslaugas, pacientai turi būti laiku siunčiami į artimiausią šias paslaugas teikiančią gydymo įstaigą;

15.6. pilnavertės reabilitacijos paslaugų plėtojimas – įrodyta, kad ankstyva reabilitacija gali sumažinti ligonių, kurie lieka priklausomi nuo kitų asmenų, skaičių. Reabilitacijos intensyvumas ir trukmė kiekvienam ligoniui turėtų būti parenkami individualiai ir pradedama taikyti kuo anksčiau. Nesant galimybių aktyviai reabilitacijai, turi būti užtikrinta pasyvi reabilitacija;

15.7. pilnavertės slaugos ir socialinės pagalbos organizavimas – ligoniai, turintys neurologinių insulto pasekmių, turėtų būti remiami jų socialinėje aplinkoje, t. y. turi būti užtikrintos šeimos gydytojo paslaugos, ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, antrinė profilaktika bei parama psichosocialinėje srityje;

15.8. kokybiškų informacijos apie paciento sveikatos būklę ir gydymą mainų tarp įvairių lygių paslaugas teikiančių specialistų ir asmens sveikatos priežiūros priemonių tęstinumo užtikrinimas;

15.9. specialistų galvos smegenų insulto problemoms spręsti rengimas. Turi būti tobulinamos medicinos studentų studijų programos, kad šeimos gydytojai, gydytojai, dirbantys greitosios pagalbos stotyse (padaliniuose), internistai, taip pat kitų specialybių gydytojai būtų gerai susipažinę su pirmaisiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimų simptomais ir požymiais ir galėtų juos diagnozuoti ar bent įtarti, bei laiku nukreipti ligonį toliau tirti ar gydyti.

16. Laukiami rezultatai:

16.1. įgyvendinus projektą, pagerės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, išaugs teikiamų paslaugų apimtis, padidės paslaugų teikimo operatyvumas bei kompleksiškumas;

16.2. gerėjant sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, didės darbingo gyvenimo trukmė ir gerės gyventojų ir persirgusių insultų asmenų gyvenimo kokybė.

17. Vertinimo rodikliai:

17.1. sergamumo galvos smegenų insultu mažėjimas visose gyventojų amžiaus grupėse dėl vykdomos galvos smegenų insulto profilaktikos;

17.2. mirštamumo nuo galvos smegenų insulto mažėjimas visose ligonių amžiaus grupėse;

17.3. hospitalizuojamų per pirmąsias tris valandas galvos smegenų insulto ištiktų ligonių dalies didėjimas;

17.4. nepriklausomų kasdienėje veikloje ligonių, praėjus trims mėnesiams nuo galvos smegenų insulto, dalies didėjimas visose amžiaus grupėse.

V. LAUKIAMŲ REZULTATŲ SOCIALINIO EFEKTO APIBUDINIMAS

18. Mažėjant sergamumui ir mirštamumui nuo galvos smegenų insulto, didės darbingų žmonių, galinčių prisidėti prie bendro šalies vidaus produkto kūrimo, skaičius, taip pat didės ir bendras šalies vidaus produktas.

19. Nepriklausomų kasdienėje veikloje asmenų po insulto skaičiaus didėjimas taip pat didins pilnai ar iš dalies darbingų gyventojų, kuriančių bendrą šalies vidaus produktą, dalį. Nepriklausomumas kasdienėje veikloje ženkliai pagerins persirgusiųjų insultu gyvenimo kokybę ir turės teigiamą poveikį visuomenei.

20. Mažėjantis sergamumas turės teigiamą poveikį vidutinei gyvenimo trukmei. Ilgėjanti gyvenimo trukmė didins vyresnio amžiaus gyventojų skaičių, o tai savo ruožtu pareikalaus spartesnės socialinės paramos plėtros: veiksmingesnių socialinės apsaugos priemonių ir socialinių paslaugų organizavimo būdų.

21. Mažėjant sergamumui ir mirštamumui nuo insulto mažės tiesioginės (medicininės ir nemedicininės) ir netiesioginės valstybės patiriamos išlaidos dėl galvos smegenų insulto.

22. Didėjant nepriklausomų kasdienėje veikloje asmenų po persirgto insulto daliai, mažės tiesioginės nemedicininės, netiesioginės ir neapčiuopiamos išlaidos.

VI. PROGRAMĄ KOORDINUOJANTI INSTITUCIJA IR JOS ĮGYVENDINIME DALYVAUJANČIOS KITOS INSTITUCIJOS

23. Programą koordinuoja (atsakingas vykdytojas) Sveikatos apsaugos ministerija.

24. Programos įgyvendinime dalyvauja (vykdytojai):

24.1. pagrindiniai vykdytojai:

24.1.1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos;

24.1.2. Kauno medicinos universitetas;

24.1.3. Vilniaus universitetas;

24.1.4. Kauno medicinos universiteto klinikos;

24.1.5. Klaipėdos ligoninė;

24.1.6. Panevėžio ligoninė;

24.1.7. Šiaulių ligoninė;

24.1.8. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

24.1.9. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;

24.2. kiti vykdytojai:

24.2.1. kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos;

24.2.2. visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos ir įstaigos.

VII. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ATRANKOS PRIORITETAI, NESANT PAKANKAMO FINANSAVIMO

25. Atrankos prioritetai mažėjimo tvarka:

25.1. galvos smegenų insulto profilaktika;

25.2. galvos smegenų insulto diagnostika:

25.2.1. ligonių, sergančių ūmiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, skaičius (prioritetas teikiamas įstaigoms, kuriose gydomas didesnis šiomis ligomis sergančių ligonių skaičius);

25.2.2. sveikatos priežiūros įstaigos personalo kvalifikacija (naujoms iniciatyvoms įgyvendinti reikalingas kvalifikuotas personalas);

25.3. galvos smegenų insulto gydymas.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, ATSKAITOMYBĖS UŽ ĮGYVENDINAMAS PRIEMONES TEIKIMO TVARKA IR TERMINAI

26. Programos įgyvendinimo procesui organizuoti sudaroma Programos įgyvendinimo taryba, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, o į jos sudėtį įtraukiami visų pagrindinių programos vykdytojų atstovai bei Programoje nagrinėjamos srities atstovai. Programos įgyvendinimo tarybos personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

27. Programos įgyvendinimo taryba sudaroma po Programos patvirtinimo. Jos veiklą reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Programos įgyvendinimo tarybos pirmininkas.

28. Programos įgyvendinimo reikmėms gali būti skiriama iki 0,5 procento konkretiems kalendoriniams metams Programos įgyvendinimo finansavimui skirtų paprastųjų lėšų.

29. Programos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos kasmet iki kitų metų vasario 15 dienos pateikia ataskaitas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai apie joms pavestų priemonių įgyvendinimą.

______________

Galvos smegenų insulto profilaktikos ir

kontrolės 2006-2008 metų programos

1 priedas

GALVOS SMEGENŲ INSULTO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2006-2008 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

PAPRASTOSIOS LĖŠOS

Eil. Nr.	Priemonės	Vykdytojai	Įgyvendinimo terminas	Lėšų poreikis (tūkst. Lt)				Lėšų šaltinis
				2006 m.	2007 m.	2008 m.	Iš viso
1.	Vykdyti pirminę profilaktiką ir visuomenės švietimą (rengti paskaitas, publikuoti populiarius straipsnius, rengti ir platinti skrajutes insulto tematika)	Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kauno medicinos universitetas Vilniaus universitetas	2006-2008 m.	100	100	100	300	Valstybės biudžetas
2.	Parengti Lietuvos galvos smegenų insulto registro nuostatus, parengti ūmaus galvos smegenų insulto gydymo algoritmą	Kauno medicinos universitetas Vilniaus universitetas	2006 m.	10	–	–	10	Valstybės biudžetas
3.	Įsigyti vienkartinių priemonių skubioms ir neatidėliotinoms intervencinės neuroradiologijos procedūroms	Kauno medicinos universiteto klinikos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė	2006-2008 m.	100*	100*	100*	300*	Privalomojo sveikatos draudimo fondas
	Iš viso			110	100	100	310
	Programos įgyvendinimo tarybos reikmėms (0,5 proc. kalendoriniams metams skirtų paprastųjų lėšų)	Programos įgyvendinimo taryba	2006-2008 m.	0,55	0,5	0,5	1,55	Valstybės biudžetas
	Iš viso			110,55	100,5	100,5	311,55	Valstybės biudžetas
*Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos į bendrą sumą neįskaičiuotos.

______________

Galvos smegenų insulto profilaktikos ir

kontrolės 2006-2008 metų programos

2 priedas

GALVOS SMEGENŲ INSULTO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2006-2008 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

NEPAPRASTOSIOS LĖŠOS

Eil. Nr.	Priemonės	Vykdytojai	Įgyvendinimo terminas	Lėšų poreikis				Lėšų šaltinis
				2006 m.	2007 m.	2008 m.	Iš viso
1	2	3	4	5	6	7	8	9
1.	Pagrindinius programos vykdytojus aprūpinti būtina šiuolaikine ultragarsinės diagnostikos aparatūra, sudarančia sąlygas kompleksiniam ligonio ištyrimui ir diagnostikai	Kauno medicinos universiteto klinikos Klaipėdos ligoninė Panevėžio ligoninė Šiaulių ligoninė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos	2006-2008 m.	935	935	855	2725	Valstybės investicinė programa
2	Pagrindinius programos vykdytojus aprūpinti gyvybinių funkcijų stebėsenos aparatais ir kitomis intensyviam insulto ištikto ligonio gydymui reikalingomis priemonėmis	Kauno medicinos universiteto klinikos Klaipėdos ligoninė Panevėžio ligoninė Šiaulių ligoninė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos	2006-2008 m.	300	310	273	883	Valstybės investicinė programa
3.	Pagrindinius programos vykdytojus aprūpinti būtina angiochirurgine ir neurochirurgine įranga	Kauno medicinos universiteto klinikos Klaipėdos ligoninė Panevėžio ligoninė Šiaulių ligoninė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos	2006-2008 m.		840	1500	2340	Valstybės investicinė programa
	Iš viso			1235	2085	2628	5948	Valstybės investicinė programa

______________