LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL AMALVO PELKIŲ MASYVO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 22 d. Nr. D1-532

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija, planavimą;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Marijampolės miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-532

AMALVO PELKIŲ MASYVO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PIN-Matra projekto Nr. 2003/040 „Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir atstatymas parengiant integruotą Dovinės baseino valdymo planą“ ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Amalvo pelkių masyvas – yra Marijampolės apskrityje, Marijampolės savivaldybėje, Marijampolės ir Igliaukos seniūnijose. Amalvo pelkių masyvas yra Žuvinto biosferos rezervate, apima šio biosferos rezervato Amalvo botaninį-zoologinį draustinį ir ekosistemų atkūrimo zoną. Žuvinto biosferos rezervatas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138), todėl ši teritorija (pavadinimu Žuvinto ežeras ir Buktos miškas) įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Žuvinto biosferos rezervatas (išskyrus žemės ūkio, kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas) paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija – Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 3638 ha.

Amalvo pelkių masyve nustatyti 4 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą: 7120 Degradavusios aukštapelkės (užima 1159 ha), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (užima 106 ha), 9080 *Pelkėti lapuočių miškai (užima 91 ha), 91D0 *Pelkiniai miškai (užima 104 ha).

Teritorijoje aptikta kimininio saidryno (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae) bendrija, kuri nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), taip pat 1 Lietuvoje saugoma augalų rūšis (raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata)) ir 5 paukščių rūšys (mėlyngurklė (Luscinia svecica), Švygžda (Porzana porzana), tetervinas (Tetrao tetrix), pievinė lingė (Circus pygargus), plovinė vištelė (Porzana parva)), nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga). Minėtos Lietuvos raudonosios knygos paukščių rūšys, taip pat teritorijoje aptinkama nendrinė lingė (Circus aeruginosus) yra įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 1979 specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) I priedą.

Pagrindinės grėsmės saugomoms paukščių rūšims ir Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėms yra Amalvo pelkių masyvo durpių klodo sausėjimas ir užaugimas pelkėms nebūdinga medžių ir krūmų augalija dėl šiaurinėje ir pietinėje teritorijos dalyse veikiančių melioracinių sistemų įrenginių.

Amalvo pelkių masyve valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė užima 71% teritorijos ploto (2591 ha), o privačios nuosavybės teise valdomos žemės plotas – 1046 ha.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslai:

3.1. išsaugoti švygždų, tetervinų ir mėlyngurklių perimvietes, užtikrinti palankią šių rūšių vietinių populiacijų apsaugos būklę teritorijoje;

3.2. atkurti pažeistas Europos Bendrijos svarbos pelkių buveines;

3.3. išsaugoti, atkurti Amalvo pelkių masyvo biologinę įvairovę ir būdingą kraštovaizdį.

4. Gamtotvarkos plano tikslams įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sudaryti tinkamas veisimosi ir perėjimo sąlygas švygždoms, tetervinams ir mėlyngurklėms;

4.2. sudaryti prielaidas įgyvendinti reikiamus 7120 Degradavusių aukštapelkių būklės atstatymo darbus vakariniame ir šiaurės vakariniame Amalvo botaninio-zoologinio draustinio pakraštyje;

4.3. atkurti būdingą sumedėjusios augalijos struktūrą ir atstatyti natūralų vandens lygio režimą degradavusioje aukštapelkėje dešiniajame Dovinės krante;

4.4. sudaryti sąlygas degradavusioje pelkėje kairiajame Dovinės krante besiformuojančiai 91D0 *Pelkinių miškų buveinei natūraliai vystytis;

4.5. pertvarkyti Amalvo žiemos polderį į vasaros, išanalizuoti Amalvo polderio, Amalvės upelio, pietvakarinio pelkių masyvo pakraščio natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo galimybes ir poveikį aplinkinėms teritorijoms;

4.6. parengti ir vykdyti Amalvo ežero ir jo baseino stebėsenos programą.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Sudaryti tinkamas veisimosi ir perėjimo sąlygas švygždoms, tetervinams ir mėlyngurklėms	1.1. organizuoti, kad švygždoms tinkamose buveinėse (154 ha) būtų vykdomas ekstensyvus ganymas (1–2 galvijai/ha) arba vėlyvas šienavimas (po liepos 15 d.) (1 tvarkymo plotas)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2011 metai	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP²Kraštovaizdžio tvarkymo programą
	1.2. prireikus sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad laikydamiesi teisės aktų reikalavimų jie žiemos ir rudeninių medžioklių metu reguliuotų paukščiams žalingų gyvūnų (šernų, mangutų, kiaunių ir kt.) gausą	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2011 metai	II
	1.3. organizuoti mėlyngurklėms tinkamų buveinių išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (kasmet iškirsti iki 5 % 2 tvarkymo plote esančių krūmų, parenkant labiausiai krūmais apaugusius plotus)	VĮ Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008–2011 metai	I
	1.4. organizuoti nendrių iškirtimą ir pašalinimą iš mėlyngurklėms tinkamų buveinių (kasmet iki 5 % 3 tvarkymo plote esančių nendrynų)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2011 metai	I
2. Sudaryti prielaidas įgyvendinti reikiamus 7120 Degradavusių aukštapelkių būklės atstatymo veiksmus vakariniame ir šiaurės vakariniame Amalvo botaninio-zoologinio draustinio pakraštyje	2.1. organizuoti šiaurės vakarinio ir vakarinio Amalvo pelkės pakraščio hidrologinio režimo ir durpių klodo būklės tyrimus, nustatant apypelkio melioracinių sistemų poveikį Amalvo pelkei ir išanalizuojant jų atskyrimo galimybes (1 tvarkymo plotas)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2008 metai	III
	2.2. organizuoti šiaurės vakarinio ir vakarinio Amalvo pelkės pakraščio melioracinių sistemų atskyrimo techninio projekto parengimą (1 tvarkymo plotas)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008 metai	III
	2.3. įgyvendinti šiaurės vakarinio ir vakarinio Amalvo pelkės pakraščio melioracinių sistemų atskyrimo techninį projektą (1 tvarkymo plotas)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2009–2010 metai	III
3. Atkurti budingą sumedėjusios augalijos struktūrą ir atstatyti natūralų vandens lygio režimą degradavusioje aukštapelkėje dešiniajame Dovinės krante	3.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (medžiai ir krūmai) būtų iškirsta ir išvežta (4, 5, 6 tvarkymo plotai)	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žuvinto biosferos rezervato direkcija, VĮ Marijampolės miškų urėdija	2009–2010 metai	I
	3.2. ekosistemų atkūrimo zonoje kelmus apdoroti augalų apsaugos priemonėmis, kad būtų sustabdytas atžalų žėlimas	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2009–2010 metai	I
	3.3. parengti smulkiųjų melioracinių kanalų patvenkimo techninį projektą (36 užtvankos)	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008–2009 metai	I
	3.4. įgyvendinti smulkiųjų melioracinių kanalų patvenkimo techninį projektą (36 užtvankos)	VĮ Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2009–2010 metai	I
	3.5. parengti magistralinio kanalo patvankos techninį projektą	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008 metai	II
	3.6. įgyvendinti magistralinio kanalo patvankos techninį projektą	VĮ Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2009–2010 metai	II
	3.7. parengti Amalvo pelkės pylimų rekonstrukcijos ir Amalvos upės šliuzo reguliatoriaus pertvarkymo į vandens nuopylą techninį projektą	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008–2009 metai	II
	3.8. įgyvendinti Amalvo pelkės apsauginių pylimų rekonstrukcijos ir Amalvos upės šliuzo reguliatoriaus pertvarkymo į vandens nuopylą techninį projektą	Žuvinto biosferos rezervato direkcija, VĮ Marijampolės miškų urėdija³	2010–2011 metai	II
4. Sudaryti sąlygas degradavusioje pelkėje kairiajame Dovinės krante besiformuojančiai 91D0 *Pelkinių miškų buveinei natūraliai vystytis	4.1. kontroliuoti, kad nebūtų ardomos melioracinius kanalus patvenkiančios bebrų užtvankos	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2011 metai	II
	4.2. organizuoti pasitarimą su Marijampolės savivaldybės administracijos specialistais, atsakingais už valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūros organizavimą dėl melioracinių kanalų priežiūros atsisakymo	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007 metai	II
5. Pertvarkyti Amalvo žiemos polderį į vasaros, išanalizuoti Amalvo žiemos polderio, Amalvės upelio, pietvakarinio pelkių masyvo pakraščio natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo galimybes ir poveikį aplinkinėms teritorijoms	5.1. pateikti pasiūlymą Marijampolės rajono savivaldybei dėl Amalvo polderio siurblinės darbo reguliavimo pavasario-vasaros metu, nustatant vandens siurblinės darbo reguliavimo vasarą ypatumus	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2007–2008 metai	I
	5.2. parengti ir pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos Amalvo žiemos polderio natūralaus hidrologinio režimo (2 tvarkymo plotas), Amalvo pelkių masyvo pakraščio natūralaus hidrologinio režimo (3 tvarkymo plotas), Amalvės žemupio ir jo aplinkoje esančių drenuojamų žemių (4 tvarkymo plotas) atkūrimo galimybių ir poveikio aplinkinėms teritorijoms studijas	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008–2009 metai	III
6. Parengti ir vykdyti Amalvo ežero ir jo baseino stebėsenos programą	6.1. parengti Amalvo ežero ir jo baseino stebėsenos programą	Žuvinto biosferos rezervato direkcija, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas	2008 metai	I
	6.2. vykdyti Amalvo ežero ir jo baseino stebėseną	Žuvinto biosferos rezervato direkcija	2008–2011 metai	I

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

³Tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių Amalvo pelkių masyve palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Žuvinto biosferos rezervato direkcija atsakinga už Gamtotvarkos plano 2.2, 3.3, 3.5 ir 3.7 priemonėse numatytų techninių projektų parengimą. VĮ Marijampolės miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja Gamtotvarkos plano 3.4, 3.6 ir 3.8 priemonėse numatytų techninių projektų įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose).

Mėlyngurklių apsaugai svarbios teritorijos išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbus organizuoja VĮ Marijampolės miškų urėdija.

Žuvinto biosferos rezervato direkcija teikia metodinę paramą VĮ Marijampolės miškų urėdijai rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl paukščių buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems paukščiams.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio aukštapelkės buveinių (4, 5, 6 tvarkymo plotuose) išvalymo nuo sumedėjusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Žuvinto biosferos rezervato direkcija, suderinusi su VĮ Marijampolės miškų urėdija, vykdo darbų įgyvendinimo priežiūrą.

Kitų Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Gamtotvarkos plano priemones įgyvendinančių fizinių asmenų pareigos ir atsakomybė bus nustatytos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos su jais sudaromose sutartyse.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Marijampolės miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkos auginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Gamtotvarkos plano peržiūros turi būti atliekamos 2009 ir 2011 metais.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ar rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.4. pasiekti rezultatai;

11.5. suinteresuotų asmenų indėlis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.;

11.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

12. Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Už stebėsenos vykdymą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Kitos teritorijos būklės stebėsenos veiklos turi būti nustatytos numatomoje parengti Amalvo ežero ir jo baseino stebėsenos programoje.

13. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 9 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijoje sutinkamų saugomų rūšių ir natūralių buveinių palankią apsaugos būklę.

PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________