LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 27 d. Nr. 652
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 652
VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja visuomenės sveikatos saugos ekspertizės (toliau vadinama – ekspertizė) organizavimą ir atlikimą.
2. Atliekant ekspertizę, privalo būti vadovaujamasi šiais principais:
2.2. objektyvumo (ekspertizė atliekama be išankstinio nusistatymo ginti kurios nors šalies interesus);
2.3. ekspertų kompetencijos ir nepriklausomumo (išvados teikiamos remiantis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais);
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ekspertizės užsakovas (toliau vadinama – užsakovas) – suinteresuotas juridinis ar fizinis asmuo, nustatytąja tvarka pateikęs paraišką ar davęs pavedimą atlikti ekspertizę.
Ekspertizės vykdytojas (toliau vadinama – vykdytojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę verstis šia veikla ir atliekantis ekspertizę pagal suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją.
Ekspertas – asmuo, turintis eksperto kvalifikaciją ir nustatytąja tvarka įgijęs teisę atlikti ekspertizę.
Ekspertizės objektas – visuomenės sveikatai įtaką darantys fizikiniai, cheminiai, biologiniai, mutageniniai, teratogeniniai ir psichoemociniai, ergonominiai ir kiti visuomenės sveikatos veiksniai, atsirandantys ar galintys pakisti dėl dokumento, ekonominės veiklos, aplinkos (aplinkos dalies), veiksmo arba proceso, produkto ar kelių išvardytų veiksnių.
Visuomenės sveikatos veiksniai – žmogaus aplinkos veiksnių, socialinių, ekonominių, kultūrinių, įskaitant gyvenseną, ir sveikatos priežiūros išteklių visuma, turinti įtakos sveikatai.
Ekspertizės pažymėjimas (protokolas) – išduodamas užsakovams sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos dokumentas, liudijantis, kad reikiamu būdu ištirtas objektas atitinka visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų ir kitus nekenksmingumo sveikatai reikalavimus ar jų neatitinka.
Ekspertizės metodika – visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminiuose aktuose apibrėžta objekto ekspertizės darbų seka ir būdai, pagal kuriuos teikiama paslauga ir užtikrinama teikiamos paslaugos kokybė.
Ekspertizės išvada – kenksmingumo ar nekenksmingumo sveikatai ekspertizės tyrimų duomenų ir jų atitikties visuomenės sveikatos norminiams teisės aktams apibendrinimas, įforminamas ekspertizės pažymėjimu (protokolu).
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2225).
II. EKSPERTIZĖS RŪŠYS
4. Ekspertizė gali būti kompleksinė arba specialioji.
Kompleksinė ekspertizė – visų ar kelių visuomenės sveikatos veiksnių tyrimas ir ekspertizės išvadų pateikimas.
Specialioji ekspertizė – tam tikro visuomenės sveikatos veiksnio tyrimas ir ekspertizės išvadų pateikimas.
5. Kompleksinė ar specialioji ekspertizė gali būti:
5.1. atitikties įvertinimo – kai visuomenės sveikatos priežiūros norminiai teisės aktai nustato išsamius visuomenės sveikatos saugos kriterijus, nustatoma, ar ekspertizės objektas juos atitinka;
III. EKSPERTIZĖS TIKSLAI
6. Atliekant ekspertizę, siekiama:
6.1. nustatyti galimą ar faktišką dokumento, statinio, ekonominės veiklos, aplinkos (aplinkos dalies), veiksmo arba proceso, produkto ar kelių išvardytų veiksnių įtaką ekspertizės objektui ir pateikti atitinkamą ekspertizės išvadą;
6.2. įvertinti nuostolius, susidariusius pažeidus visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminius aktus, arba pažeidimų pasekmių pašalinimo sąnaudas;
7. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, organizuodamas, vykdydamas ekonominę veiklą, statydamas objektus, gamindamas, importuodamas, realizuodamas produktus, teikdamas paslaugas ar kitaip dalyvaudamas jas teikiant visuomenei, privalo įsitikinti ir užtikrinti, kad jo organizuojama ar vykdoma ekonominė veikla atitinka privalomuosius nekenksmingumo sveikatai reikalavimus.
IV. EKSPERTIZĖS ATLIKIMO ATVEJAI
8. Ekspertizė, nustatant fizikinių, cheminių, biologinių, mutageninių, teratogeninių ir psichoemocinių, ergonominių ir kitų visuomenės sveikatos veiksnių įtaką visuomenės sveikatai, atliekama:
8.1. pagal teisės aktų reikalavimus, kaip pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių sistemos dalis (toliau vadinama – privalomoji ekspertizė);
8.2. valstybės institucijų užsakymu, siekiant nustatyti, ar ekspertizės objektas atitinka valstybės sveikatos saugos politiką ir atitinkamų galiojančių dokumentų reikalavimus, ar teisingai atlikta privalomoji ir savanoriška ekspertizė (toliau vadinama – valstybinė ekspertizė). Valstybinė ekspertizė atliekama šiais atvejais:
8.2.1. prireikus patikrinti, ar teisingai atlikta privalomoji ir savanoriška ekspertizė. Patikrinimą organizuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba);
V. EKSPERTIZĖS ORGANIZAVIMAS
9. Su prašymu atlikti privalomąją ar savanorišką ekspertizę užsakovas kreipiasi į asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusius teisę verstis šia veikla.
VI. EKSPERTIZĖS ATLIKIMAS
12. Valstybinės ekspertizės atlikimo pagrindas – valstybinės ekspertizės užsakovo užsakymas, o bet kurios kitokios ekspertizės – užsakovo ir vykdytojo sudaryta ekspertizės atlikimo sutartis.
14. Ekspertizė atliekama pagal ekspertizės metodikas ar sveikatos priežiūros įstaigų standartus, parengtus ir patvirtintus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
15. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas gali pareikalauti iš užsakovo papildomos informacijos, kurios reikia ekspertizės išvadoms parengti.
16. Laboratorinius tyrimus gali atlikti atitinkamai veiklai akredituotos ar įgaliotos, taip pat Tarnybos atestuotos laboratorijos.
17. Ekspertizės atlikimo terminai nustatomi ekspertizės atlikimo sutartyje ar ekspertizės užsakovo pavedime.
18. Ekspertizės metu prireikus atlikti nenumatytus tyrimus ar paaiškėjus, kad būtina atlikti kitus papildomus darbus, ekspertizės atlikimo terminai šalių susitarimu gali būti tikslinami.
VII. EKSPERTŲ KOMPETENCIJA, TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
20. Eksperto darbą gali dirbti asmenys, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje įgiję teisę atlikti ekspertizę ir įrašyti į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos saugos ekspertų sąrašą.
21. Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, privalo:
21.3. saugoti užsakovo komercines ir technologines paslaptis, laikytis tarnybinės etikos reikalavimų;
22. Ekspertas turi teisę:
22.2. gauti iš užsakovų, pateikusių objektą ekspertizei, papildomus duomenis, kurie būtini ekspertizės išvadoms parengti;
22.4. prireikus imti tirti bandinius ir dalyvauti juos tiriant, jeigu tuos darbus atlieka laboratorijos;
23. Už ekspertizės atlikimo tvarkos pažeidimus, įmonių komercinių ir technologinių paslapčių atskleidimą, tyčinę melagingą išvadą ekspertas atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Duomenys apie ekspertus, įrašytus į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos saugos ekspertų sąrašą ar iš jo išbrauktus, skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
25. Ekspertai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo Tarnybai arba jos įgaliotai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai kasmet pagal oficialią statistinės ataskaitos formą pateikti savo veiklos ataskaitą.
26. Tarnyba arba jos įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga kaupia duomenis apie ekspertus, jų veiklą, analizuoja jų atliktą darbą, organizuoja ekspertų kvalifikacijos kėlimą ir vertinimą.