LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ KREDITO ĮSTAIGOMS
1999 m. kovo 18 d. Nr. 34
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 1998, Nr. 96-2658) 4 straipsnio reikalavimus, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 296 „Dėl Pinigų plovimo prevencijos metodinių rekomendacijų“.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos 1999 m. kovo 18 d.
nutarimu Nr. 34
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS KREDITO ĮSTAIGOMS
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios metodinės rekomendacijos skirtos bankams ir kredito įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, bei Lietuvos banke įregistruotiems užsienio bankų skyriams (filialams) (toliau – kredito įstaigoms).
2. Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti kredito įstaigoms savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų kelią pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias kredito įstaigas.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
4. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 64-1502). Įstatymas parengtas remiantis 1991 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos direktyvos (91/308/EEC) „Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais“ ir 40 FATF rekomendacijų reikalavimais. 1998 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu priėmė naują šio įstatymo redakciją (Žin., 1998, Nr. 96-2658).
1997 m. birželio 19 d. taip pat buvo priimti:
4.1. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1504), numatantis komercinių bankų pareigą pateikti mokesčių policijai informaciją, nurodytą Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 8 ir 12 straipsniuose;
4.2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) papildymo 17214 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1505), numatantis, kad:
4.2.1. pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų (17214 str.);
4.2.2. ATPK 17214 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) (224 str.);
5. 1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1534), kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra nusikaltimas finansams, ir apibrėžė jį kaip operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimą arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (pinigų plovimas), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų. Už pinigų plovimą, padarytą pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų (326 str.). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
6. Vadovaudamosi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba priėmė šiuos nutarimus:
6.1. nutarimą Nr. 1381/9 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2925), kuriame:
6.2. nutarimą Nr. 1382/10 „Dėl registro apie klientų atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2926), kuriuo patvirtintos taisyklės reglamentuoja registro apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą valiuta, bei įtartinas operacijas tvarkymą, registruojamus duomenis ir registro tvarkymo tikrinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba 1998 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1506/232 pakeitė minėtas taisykles ir išdėstė jas nauja redakcija (Žin., 1998, Nr. 114-3207).
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo įgyvendinimo“, kuriame apibrėžė kredito įstaigų klientų tapatybės nustatymo tvarką (Žin., 1997, Nr. 112-2840). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1478 pakeitė minėtą nutarimą (Žin., 1998, Nr. 113-3157).
III. Kliento tapatybės nustatymas
8. Kredito įstaigoms svarbu žinoti savo kliento (fizinio ar juridinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių), kuris sudaro įvairius finansinius sandorius, tapatybę. Todėl kredito įstaigos savo veikloje turėtų vadovautis principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ.
9. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad kredito įstaigos privalo nustatyti kliento arba jo atstovo, kai sandoris sudaromas per atstovą, tapatybę šiais atvejais:
9.1. jeigu jo atliekamos vienkartinės operacijos pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
9.2. jeigu jo atliekamų kelių operacijų pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios, suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
10. Tai gali būti įvairios operacijos pinigais, pvz.: įvairių rūšių sąskaitų atidarymas, sąskaitos papildymas naujais įnašais, valiutos keitimas, pinigų pervedimas į kitą sąskaitą, akredityvo atidarymas ir pan.
11. Jeigu sandorio galutinė suma nėra ar negali būti žinoma pirminiame sandorio etape, kredito įstaigos darbuotojai turi pareikalauti kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų iš karto, kai tik nustatoma, kad galutinė sandorio suma viršys 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
12. Kredito įstaigos darbuotojai įstatyme nustatytais atvejais privalo pareikalauti iš kliento jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose būtų duomenys apie:
12.1. fizinius asmenis – vardas, pavardė, asmens kodas, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas (taikoma asmenims be pilietybės), valstybės, iš kurios asmuo atvyko, pavadinimas (taikoma užsieniečiams);
12.2. juridinius asmenis ir įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, – pavadinimas, buveinės adresas, kodas, registracijos pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
13. Kai sandoris sudaromas per atstovą, kredito įstaigos darbuotojai privalo nustatyti reikalaujamus duomenis ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą.
14. Kredito įstaigai rekomenduojama apibrėžti, kokie dokumentai privalo būti pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę patvirtinančius duomenis. Kredito įstaigoms rekomenduojama savo vidaus dokumentuose nustatyti, kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens fotografija ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
15. Kredito įstaigų darbuotojams patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus.
16. Kredito įstaigų darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją pinigais, t. y. tik sužinojęs operacijos pinigais sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, kredito įstaigos darbuotojas privalo pareikalauti, kad klientas pateiktų jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai kredito įstaigos darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos pinigais teisėtumo ir kitais atvejais.
17. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad kredito įstaigos darbuotojui draudžiama atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas įstatyme nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba pateikia juos neteisingus. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo, kredito įstaigos darbuotojui rekomenduojama susisiekti su savo įstaigos padaliniu ar darbuotoju, atsakingu už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir aptarti tolimesnius galimus veiksmus.
IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas
18. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad kredito įstaigos privalo tvarkyti tokį registrą:
18.1. kliento atliktų operacijų pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, išskyrus mokėjimus ir atsiskaitymus su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis, taip pat tais atvejais, kai kredito įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga;
20. Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą kompiuteriniu būdu. Rekomenduojama kredito įstaigoms susikurti ar įsigyti atitinkamą programinę įrangą ir įdiegti ją visoje kredito įstaigoje, t. y. įtraukti skyrius, filialus, valiutos keityklas ir kitus kredito įstaigos padalinius. Visa informacija iš kredito įstaigos padalinių turi patekti į centrinį kredito įstaigos registrą, kur ji yra atitinkamai suskirstoma ir saugoma.
21. Rekomenduojama duomenis į registrą įtraukti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos pinigais atlikimo dienos. Duomenys į registrą turi būti įtraukiami chronologine tvarka. Į registrą įrašyti duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie patvirtina to kliento operaciją pinigais, arba kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su operacijos pinigais atlikimu.
22. Registre turi būti kaupiami duomenys apie:
22.1. klientą (fizinį ar juridinį asmenį, įmonę, neturinčią juridinio asmens teisių) ar atstovą, kai operacija pinigais atliekama per atstovą (anksčiau minėti duomenys, patvirtinantys klientų ar atstovų tapatybę);
22.2. operacijas pinigais:
23. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos privalo saugoti operaciją pinigais patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su operacijų pinigais atlikimu, 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. Kredito įstaigos duomenis privalo kaupti ir saugoti kompiuterinėse laikmenose.
24. Kredito įstaigos registre saugomi duomenys negali būti skelbiami viešai. Asmuo, atsakingas už kredito įstaigos registro tvarkymą, turi teisę pateikti registro duomenis tik kredito įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, mokesčių policijai ar kitoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms institucijoms. Kredito įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
V. Įtartinų operacijų pinigais nustatymas ir mokesčių policijos informavimas
26. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad kredito įstaigos privalo informuoti mokesčių policiją:
26.1. apie kliento atliekamas įtartinas operacijas pinigais, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu (8 straipsnis);
26.2. apie kliento vienkartines operacijas pinigais arba apie kelių operacijų, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (12 straipsnio 1 dalis);
27. Apie šių rekomendacijų 26.1 punkte minimas kliento operacijas pinigais mokesčių policija informuojama neatsižvelgiant į operacijos pinigais dydį. Svarbiausias kriterijus yra operacijos pinigais įtartinumas. Kredito įstaigos darbuotojas privalo nustatyti, ar operacija pinigais atitinka 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 1381/9 nustatytus kriterijus. Nustatęs, kad kliento atliekama operacija pinigais atitinka bent vieną iš nutarimu nustatytų kriterijų, kredito įstaigos darbuotojas privalo:
28. 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 1381/9 numatyta, kad kredito įstaigos gali informuoti mokesčių policiją apie operacijas pinigais, kurios neatitinka nė vieno nutarime numatyto kriterijaus, tačiau kredito įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl operacijos pinigais. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją pinigais ir t. t.
29. Kredito įstaigos darbuotojas neturi nustatyti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Tai privalo atlikti mokesčių policija. Kredito įstaigos darbuotojas, kuriam atrodo, kad operacija pinigais yra įtartina, turi pranešti apie tokią operaciją pinigais mokesčių policijai.
30. Nutarime taip pat nurodyta, kad kredito įstaigos pačios turi apibrėžti operacijų pinigais įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su kredito įstaiga; kiek kartų atliekama operacija pinigais laikoma dažna; kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos; kokie veiksmai rodo kliento neįprastą elgesį; kokie yra standartiniai klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginius požymius rekomenduojama suderinti su mokesčių policija ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai suprantami.
31. Apie šių rekomendacijų 26.2 ir 26.3 punktuose minimas kliento operacijas pinigais kredito įstaiga privalo pranešti mokesčių policijai, vadovaudamasi vieninteliu kriterijumi – operacijos pinigais dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į operacijos pinigais dydį, t. y. mokesčių policijai privaloma pranešti apie visas operacijas pinigais, kurių suma atitinkamai viršija 50 000 ar 20 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
32. Nustačiusi, kad operacija pinigais viršija įstatyme numatytas pinigų sumas, kredito įstaiga privalo:
33. Tokia informacija mokesčių policijai privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos pinigais atlikimo dienos.
34. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytą informaciją kredito įstaigos, užpildžiusios atitinkamą pranešimo formą, perduoda mokesčių policijai elektroniniu paštu arba kompiuterinėse laikmenose. Rekomenduojamos pranešimų formos pridedamos (1 ir 2 priedai), tačiau kredito įstaiga ir mokesčių policija turi tarpusavyje suderinti pranešimų formas ir jas patvirtinti. Kredito įstaiga su mokesčių policija taip pat turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus pateikiama: centrinei būstinei ar ir vietiniams padaliniams.
35. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato išimtis, kada kredito įstaiga neprivalo informuoti mokesčių policijos apie klientų operacijas pinigais.
36. Kredito įstaiga neprivalo pranešti mokesčių policijai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias operacijas pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
36.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
36.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine – ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
37. Šių rekomendacijų 36.3 punkte minimu atveju kredito įstaiga gali mokesčių policijai neteikti informacijos, tačiau privalo nurodyti tokio kliento (fizinių ar juridinių asmenų, ar įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių) tapatybę patvirtinančius duomenis ir pranešti, kad toliau informacija apie juos nebus teikiama, nes jie atitinka anksčiau nurodytus kriterijus. Jeigu kredito įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, kredito įstaiga privalo pranešti apie tai mokesčių policijai ir teikti jai įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento operacijas pinigais. Kredito įstaigos privalo apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas pinigais, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
38. Kredito įstaiga privalo Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytus kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie operacijas pinigais pateikti mokesčių policijai, jeigu kredito įstaigos klientas verčiasi:
38.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
39. Šių rekomendacijų 38.1–38.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, t. y. kredito įstaigos privalo mokesčių policijai pateikti įstatyme nurodytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas pinigais. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis.
40. Kredito įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle GERAI PAŽINKITE SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle – ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA VERČIASI JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis kredito įstaiga galės tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.
41. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia kredito įstaigai ar atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui ar kitiems asmenims apie tai, kad informacija apie atliekamas operacijas pinigais pateikta mokesčių policijai. Taip pat kredito įstaiga ar jos darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad apie jį ir jo operacijas pinigais informuota mokesčių policija. Asmenys, pažeidę šį įstatymo reikalavimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
42. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas mokesčių policijai nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Nei kredito įstaiga, nei kredito įstaigos darbuotojas, pranešęs mokesčių policijai įstatyme nurodytą informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net, jeigu patikrinus minėtą informaciją, nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla.
43. Pinigų plovimo įstatymas garantuoja asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą. Tam įgyvendinti kredito įstaigos savo pranešimuose mokesčių policijai neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais, duomenų. Pateikiama tik įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma kredito įstaiga bei jos vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Išsamesnę informaciją apie klientą ar operaciją pinigais mokesčių policija gali gauti būtent iš šio padalinio ar atsakingo darbuotojo, o ne iš darbuotojo, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais.
VI. Kredito įstaigos vidaus tvarka įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
44. Kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatomis ir vykdyti juose nustatytus reikalavimus.
45. Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą kredito įstaigoje yra atsakingas kredito įstaigos įstatuose (statute) patvirtintas valdymo organas. Kredito įstaiga turi parengti vidaus tvarką, kurioje būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka kredito įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones.
46. Rekomenduojama kredito įstaigoms savo vidaus struktūroje įsteigti atskirą padalinį (komerciniams bankams) arba paskirti atsakingą darbuotoją (kredito unijoms ir užsienio bankų skyriams (filialams)), kuris įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemones konkrečioje kredito įstaigoje ir palaikytų ryšius su mokesčių policija. Kredito įstaigos darbuotojai, nustatę pinigų plovimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam padaliniui ar atsakingam darbuotojui, kurie registruotų informaciją apie klientą ir atliekamas operacijas pinigais, dar kartą patikrintų operacijų pinigais įtartinumą, kitus duomenis ir perduotų informaciją mokesčių policijai tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
47. Kredito įstaigų vadovams rekomenduojama:
47.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
47.2. organizuoti kredito įstaigų darbuotojų mokymą (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.) pradedant nuo pačių aukščiausių kredito įstaigos vadovų ir baigiant kredito įstaigos darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje.
48. Kredito įstaigų darbuotojams rekomenduojama:
48.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio kredito įstaigomis bei institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija;
48.2. sekti Lietuvos ir užsienio spaudos leidinius, kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais;
1 priedas
Pranešimas mokesčių policijai
Kas praneša:
Kredito įstaigos pavadinimas ir kodas:
Adresas:
Užpildymo data 199... m. ................... d.
Kam praneša (nurodyti mokesčių policijos padalinį):
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas (taikoma asmenims be pilietybės):
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
Operacijos pinigais suma ir data:
1. Operacijos pinigais suma:
............................................................. (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(žodžiais)
.............................................................. (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(skaitmenimis)
Sandorio sudarymo būdas (pažymėti):
Operacijos grynaisiais pinigais:
Operacijos negrynaisiais pinigais:
Subjektas, kurio naudai sudarytas sandoris:
1. Fizinis asmuo:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims be pilietybės):
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
2 priedas
Pranešimas mokesčių policijai
Kas praneša:
Kredito įstaigos pavadinimas:
Adresas:
Formos užpildymo data 199... m....................... d.
Kam praneša (nurodyti mokesčių policijos padalinį):
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 2 punktu, pranešame, kad:
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas (taikoma asmenims be pilietybės):
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris sudaromas per atstovą):
Minėtas klientas verčiasi nuolatine komercine – ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
Iki klientas vykdys anksčiau nurodytus kriterijus, įstatyme nurodyta informacija apie jį nebus teikiama.
Formą užpildžiusio kredito įstaigos darbuotojo:
Vardas, pavardė.......................................................... Parašas ..............................
Telefonas, faksas ............................................
_____________