LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VILNIAUS KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO PATVIRTINIMO

2003 m. vasario 4 d. Nr. 120

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 3-75) 14 straipsnio 4 dalimi:

1. Tvirtinu Vilniaus kolegijos laikinąjį statutą (pridedamas).

2. Laikau netekusiu galios švietimo ir mokslo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 1096 „Dėl Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų laikinųjų statutų“ (Žin., 2000, Nr. 77-2348) 4 punktą (Vilniaus kolegijos laikinąjį statutą).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 120

VILNIAUS KOLEGIJOS LAIKINASIS STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, suteikianti galimybę Lietuvos Respublikos gyventojams, neatsižvelgiant į tautybę, lytį, religinius ar politinius įsitikinimus, įgyti aukštąjį išsilavinimą.

2. Kolegija yra ne pelno siekianti valstybės įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą specialų statusą. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija. Kolegija yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas yra J. Jasinskio g. 15, LT-2600 Vilnius.

3. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta 2000 m. reorganizavus Vilniaus aukštesniąsias Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1000 „Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo“ (Žin., 2000, Nr. 73-2254).

4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo bei kitų įstatymų ir šio statuto.

5. Laikinasis statutas (toliau – statutas) reglamentuoja Kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, struktūrą, veiklą, valdymą, dėstytojų ir studentų teises, pareigas ir atsakomybę, turtinius ir finansinius išteklius iki tol, kol Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka švietimo ir mokslo ministras duos leidimą priimti nuolatinį statutą.

II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

6. Kolegija yra valstybinė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą bei plėtojanti taikomuosius mokslinius tyrimus ir veiklą.

7. Pagrindiniai Kolegijos tikslai:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

2) rengti Lietuvos Respublikai aukštos kvalifikacijos specialistus, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes ir naujausių technologijų ir mokslo lygį;

3) plėtoti Vilniaus regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, teikti atitinkamas konsultacijas vietos valdžios ir ūkio subjektams;

4) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą; įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;

5) ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę bendriją.

8. Pagrindinės veiklos rūšis ir kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

80.30.20 – Aukštasis neuniversitetinis mokslas.

9. Nepagrindinės veiklos rūšys ir kodai pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

80.30.10 – Aukštesnysis mokslas

80.42.20 – Suaugusiųjų profesinis mokymas

80.42.30 – Kvalifikacijos tobulinimas

55.51.30 – Aukštųjų mokyklų valgyklų veikla

22.11 – Knygų leidyba

73 – Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

10. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat piliečiais studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų mainų ir kitais klausimais. Kolegija gali stoti į asociacijas ir susivienijimus.

11. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose ir užsienio šalių tyrimo programose.

12. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti emblemas, vėliavas ir kitą atributiką, kurios naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos Akademinė taryba.

13. Kolegijoje gali kurtis įvairios dėstytojų, tarnautojų, studentų visuomeninės organizacijos, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei Kolegijos statutui.

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

14. Kolegiją sudaro Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros fakultetai bei Buivydiškių žemės ūkio, Aprangos ir Technologijų studijų centrai, jiems priklausančios katedros ir laboratorijos. Kolegija turi studijų krypties reglamento nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, bibliotekų, mokomųjų ir informacinių priemonių kompleksų, reikalingų atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti.

15. Kolegija steigia ir reorganizuoja savo veiklai reikalingus padalinius-fakultetus, centrus, skyrius, katedras, laboratorijas. Kolegijos struktūrą ir jos pakeitimus tvirtina Kolegijos direktorius, suderinęs su Švietimo ir mokslo ministerija ir Kolegijos Akademine taryba.

16. Šiame statute nereglamentuoti Kolegijos padalinių tikslai, uždaviniai, teisės, atsakomybė ir struktūra nustatomi Akademinės tarybos arba direktoriaus tvirtinamais nuostatais.

17. Kolegijoje veikia šios valdymo ir savivaldos institucijos – Steigiamoji taryba, Akademinė taryba, Kolegijos direktorius, studentų atstovybė, kitos savivaldos institucijos fakultetuose ir studijų centruose, kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Visuomeninės ir politinės organizacijos savivaldoje nedalyvauja.

18. Kolegijos Steigiamoji taryba tvirtinama švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir laikinai, iki bus leista priimti nuolatinį statutą, vykdo Kolegijos tarybos funkcijas. Steigiamoji taryba:

1) rengia išvadas dėl Kolegijos plėtros perspektyvų bei jos sutarties su Švietimo ir mokslo ministerija projekto;

2) rengia ir teikia siūlymus dėl studijų, taikomųjų mokslo tyrimų ir jų plėtros programų, Kolegijos struktūros pakeitimų;

3) svarsto ir rengia išvadas dėl Kolegijos direktoriaus metinių ataskaitų, ūkinės-finansinės veiklos;

4) vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skiriamos valstybės ir kitos gautos lėšos. Steigiamoji taryba gali siūlyti inicijuoti Kolegijos išorinį ūkinės-finansinės veiklos auditą;

5) svarsto naujų studijų krypčių Kolegijoje steigimo tikslingumą;

6) vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius ir prisideda prie regiono ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

7) rūpinasi paramos teikimu Kolegijai;

8) viešai skelbia visuomenei informaciją apie Kolegijos veiklos rezultatus.

19. Steigiamoji taryba turi teisę gauti iš Kolegijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Steigiamosios tarybos nariai gali dalyvauti visų Kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.

20. Steigiamoji taryba sudaroma laikotarpiui, kol galioja laikinasis statutas, iš 15 asmenų. Steigiamoji taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį tarybos narių skiria Akademinė taryba; kitą trečdalį tarybos narių (ne Kolegijos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras; likęs trečdalis Steigiamosios tarybos narių skiriamas bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Kolegijos Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į Kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Steigiamosios tarybos pirmininku negali būti toje Kolegijoje dirbantis asmuo.

21. Steigiamoji taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Steigiamoji taryba sprendimus priima visų Steigiamosios tarybos narių balsų dauguma. Steigiamosios tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

22. Steigiamosios tarybos posėdžiai kviečiami Steigiamosios tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 narių iniciatyva ne rečiau kaip du kartus per akademinius metus.

23. Jeigu Steigiamosios tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas taryboje, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.

24. Apie savo veiklą Steigiamoji taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.

25. Priėmus nuolatinį statutą, suformuojama nauja Akademinė taryba ir išrenkamas naujas Kolegijos direktorius. Tuomet Steigiamosios tarybos įgaliojimai nutrūksta, o visuomeninės priežiūros ir globos funkciją perima naujai suformuota Kolegijos taryba, kurios funkcijas apibrėžia nuolatinis statutas.

26. Kolegijos Akademinė taryba – aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos įsigalioję nutarimai privalomi visiems Kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.

27. Pirmoji Akademinė taryba sudaroma laikotarpiui iki tol, kol galioja šis laikinasis Kolegijos statutas. Akademinė taryba veikia pagal Kolegijos Steigiamosios tarybos patvirtintą reglamentą.

28. Kolegijos Akademinę tarybą sudaro:

1) Kolegijos direktorius;

2) Kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai;

3) fakultetų dekanai ir studijų centrų vadovai;

4) fakultetų ir studijų centrų tarybų pirmininkai;

5) fakultetų ir studijų centrų dėstytojų deleguoti dėstytojai (po vieną iš fakulteto ar studijų centro);

6) kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, kad būtų atstovaujama bent po vieną mokslininką kiekvienai studijų krypčiai, sudarantys ne mažiau kaip 10 procentų tarybos narių;

7) studentų atstovybės deleguoti atstovai, po vieną iš kiekvieno fakulteto ar centro, kurie sudaro ne mažiau kaip 10 procentų tarybos narių.

29. Akademinės tarybos pirmininką renka Akademinės tarybos nariai. Kolegijos direktorius negali būti renkamas tarybos pirmininku. Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek tęsiasi jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Jei pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, jis gali būti atstatydintas 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį delegavusią instituciją su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį.

30. Akademinės tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per akademinius metus. Posėdžius kviečia tarybos pirmininkas. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis kviečiamas, kai to reikalauja 1/3 tarybos narių. Neeilinis posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį po siūlymo. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas kitas Akademinės tarybos narys.

31. Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:

1) teikia švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti Kolegijos statutą ir jo pakeitimus;

2) teikia Kolegijos Steigiamajai tarybai siūlymus dėl Kolegijos direktoriaus kandidatūros;

3) nustato dėstytojų atestavimo ir konkurso pareigoms užimti organizavimo tvarką;

4) teikia Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti studijų programas;

5) nustato studijų kokybės laidavimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę, teikia siūlymus dėl naujų akademinių padalinių steigimo;

6) svarsto ir teikia taikomųjų mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos plėtros programas;

7) skiria atstovus į Kolegijos tarybą;

8) rengia ir svarsto Kolegijos plėtros perspektyvas bei sutarčių su Švietimo ir mokslo ministerija projektus ir teikia juos Švietimo ir mokslo ministerijai;

9) svarsto metines direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų vykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;

10) tvirtina Kolegijos darbo tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

11) kviečia akademinės bendruomenės susirinkimus aktualiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti;

12) Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Kolegijos fakultetų dekanus ir studijų centrų vadovus.

32. Akademinė taryba apie savo sprendimus informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

33. Kolegijos direktorius vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai. Kolegijos direktorius:

1) atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Kolegijos statutą, kitus teisės aktus;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų;

4) sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir šalina studentus;

5) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai skelbia;

6) atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto ir lėšų valdymą, naudojimą ir disponavimą;

7) rūpinasi studijų kokybe ir Kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

8) viešai skelbia ir teikia Akademinei tarybai ir Švietimo ir mokslo ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

9) koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis bei socialiniais partneriais;

10) vykdo kitas jam teisės aktų skirtas funkcijas.

34. Kolegijos direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti savo pavaduotojams.

35. Laikinąjį Kolegijos direktorių skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

36. Jeigu Akademinė taryba pakartotinai motyvuotai nepatvirtina Kolegijos direktoriaus metinės ataskaitos arba nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus arba statutą, Kolegijos tarybai pasiūlius, švietimo ir mokslo ministras gali atleisti direktorių iš pareigų kadencijai nepasibaigus.

37. Direktoratas yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, dekanai, studijų centrų ir pagrindinių padalinių vadovai. Direktorato sudėtį savo įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius. Direktorato nutarimai skelbiami direktoriaus įsakymais.

38. Fakultetas yra Kolegijos giminingas studijų kryptis ir taikomuosius tyrimus apimantis padalinys. Fakultetą sudaro katedros, laboratorijos, mokymo centrai bei kiti padaliniai. Fakultetas valdo, naudoja ir disponuoja jam paskirtu turtu.

39. Fakulteto veiklai vadovauja:

1) Fakulteto taryba;

2) dekanas.

40. Fakulteto taryba yra aukščiausia fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla yra fakultete. Fakulteto studentų atstovybė deleguoja savo atstovus į Fakulteto tarybą. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų tarybos narių.

41. Fakulteto taryba:

1) svarsto ir teikia Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto studijų planus ir programas;

2) siūlo Kolegijos Steigiamajai ir Akademinei taryboms steigti ar panaikinti katedras, laboratorijas, kitus padalinius;

3) sudaro konkursų ir kitas komisijas svarbiausiems klausimams nagrinėti ir spręsti;

4) svarsto ir teikia siūlymus dėl studijų kokybės fakultete;

5) išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinę veiklos ataskaitą;

6) teikia siūlymus dėl dekano kandidatūros;

7) rengia ir teikia tvirtinti fakulteto nuostatus;

8) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

42. Fakulteto tarybos pirmininką renka Fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas ar prodekanai negali būti renkami tarybos pirmininku.

43. Fakulteto tarybos posėdžius kviečia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis tarybos posėdis kviečiamas 1/3 tarybos narių pareikalavus. Posėdis, pateikus siūlymus, kviečiamas ne vėliau kaip per 10 dienų.

44. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai skelbiami dekano įsakymais.

45. Fakulteto dekaną skiria Kolegijos direktorius. Šį paskyrimą tvirtina Kolegijos Akademinė taryba. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.

46. Fakulteto dekanas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos, direktoriaus bei Fakulteto tarybos priimtus nutarimus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, darbuotojams ir studentams;

3) atsako už Kolegijos fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą ir disponavimą;

4) atstovauja fakultetui Kolegijos direktorate, derybose su socialiniais partneriais;

5) teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo;

6) rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

7) skatina darbuotojus ir studentus;

8) plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;

9) vykdo kitas jam Kolegijos direktoriaus deleguotas funkcijas.

47. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatas svarsto ir priima fakulteto kompetenciją atitinkančių organizacinių, studijų, ūkio ir kitų klausimų sprendimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus Akademinei tarybai ir Kolegijos direktoriui. Dekanato sudėtį savo įsakymu tvirtina dekanas.

48. Studijų centras yra Kolegijos studijų ir taikomųjų tyrimų padalinys, apimantis negiminingų krypčių studijas arba savo studentų skaičiumi neprilygstantis fakultetui.

49. Studijų centrą sudaro katedros, skyriai, laboratorijos, poligonai bei kiti padaliniai. Studijų centras valdo, naudoja ir disponuoja jam paskirtu turtu.

50. Studijų centrui vadovauja:

1) studijų centro taryba;

2) studijų centro vadovas.

51. Studijų centro taryba yra aukščiausia studijų centro savivaldos institucija. Studijų centro tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla yra studijų centre. Studijų centro studentų atstovybė deleguoja savo atstovus į studijų centro tarybą. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų studijų centro tarybos narių.

52. Studijų centro taryba:

1) svarsto ir teikia Kolegijos Akademinei tarybai tvirtinti studijų centro studijų planus ir programas;

2) siūlo Kolegijos Steigiamajai ir Akademinei tarybai steigti ar panaikinti katedras, laboratorijas kitus akademinius padalinius;

3) sudaro konkursų ir kitas komisijas svarbiausiems studijų centro klausimams spręsti;

4) svarsto ir teikia siūlymus dėl studijų kokybės tobulinimo studijų centre;

5) svarsto ir teikia tvirtinti studijų centro nuostatus;

6) išklauso ir tvirtina studijų centro vadovo metinę veiklos ataskaitą;

7) teikia siūlymus dėl studijų centro vadovo kandidatūros;

8) svarsto ir sprendžia kitus studijų centrui svarbius klausimus.

53. Studijų centro tarybos pirmininką renka studijų centro tarybos nariai. Studijų centro vadovas ar jo pavaduotojai negali būti renkami tarybos pirmininku.

54. Studijų centro tarybos posėdžius kviečia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis tarybos posėdis kviečiamas 1/3 tarybos narių pareikalavus. Posėdis, pateikus siūlymą, kviečiamas ne vėliau kaip per 10 dienų.

55. Studijų centro tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai skelbiami studijų centro vadovo įsakymais.

56. Studijų centro vadovą skiria Kolegijos direktorius. Šį paskyrimą tvirtina Kolegijos Akademinė taryba. Studijų centro vadovą pavaduoja jo teikimu ir Kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.

57. Studijų centro vadovas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą studijų centre, įgyvendina Akademinės tarybos nutarimus bei Kolegijos direktoriaus įsakymus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus visiems studijų centro dėstytojams, darbuotojams ir studentams;

3) atsako už Kolegijos studijų centrui patikėto turto tinkamą valdymą ir disponavimą;

4) rūpinasi studijų centre teikiamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

5) skatina darbuotojus ir studentus;

6) atstovauja studijų centrui Kolegijos direktorate, derybose su socialiniais partneriais;

7) teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo;

8) plėtoja studijų centro bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;

9) vykdo kitas jam Kolegijos direktoriaus deleguotas funkcijas.

58. Katedra yra pagrindinis studijų bei taikomųjų mokslinių tyrimų organizatorius ir vykdytojas. Katedra:

1) organizuoja ir atsako už savo narių metodinį darbą, taikomuosius mokslinius tyrimus;

2) sudaro atskirų dalykų studijų programas, rūpinasi metodinės medžiagos ir renginių tobulinimo, mokymo priemonėmis, teikia siūlymus dėl studijų plano ir programų;

3) rūpinasi mokslo ir mokomosios literatūros leidyba ir užsakymais.

59. Katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano ar studijų centro vadovo teikimu tvirtina savo įsakymu Kolegijos direktorius.

60. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami dekano ar studijų centro vadovo.

61. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kurį, Akademinei tarybai pritarus, iš katedros narių skiria Kolegijos direktorius dekano ar studijų centro vadovo teikimu.

62. Katedros vedėjas:

1) kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja;

2) atsiskaito dekanui ar studijų centro vadovui už katedros veiklos rezultatus;

3) koordinuoja ir kontroliuoja savo katedros narių metodinę ir mokslinę veiklą.

IV. KOLEGIJOS PERSONALAS

63. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, ūkio, pagalbinis personalas ir kiti tarnautojai. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jiems garantuojamos šių įstatymų bei kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos. Kolegijos personalo darbo santykiai yra detalizuoti Kolegijos darbo tvarkos taisyklėse.

64. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis dirbti Lietuvos ir kitų šalių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojus, įvairių sričių specialistus. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

65. Kolegijos dėstytojų pareigybės laikinojo statuto galiojimo laikotarpiu yra šios: asistentas, dėstytojas, vyresnysis dėstytojas, dėstytojas ekspertas. Reikalavimus ir atlyginimų koeficientus šioms dėstytojų pareigybėms nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

66. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas eiti šias pareigas. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

67. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.

68. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jei Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

69. Į Kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.

70. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.

71. Kolegija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.

72. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo atlikti mokslinių tyrimų bei tobulinti savo mokslinę ir profesinę kvalifikaciją. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

73. Kolegijos dėstytojai turi teisę:

1) tobulinti savo kvalifikaciją;

2) rengtis doktorantūros studijoms;

3) naudotis Kolegijos materialine technine baze;

4) išvykti laikinai stažuotis ar dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose mokyklose (šalyje ir užsienyje);

5) pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

6) teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

7) burtis į profesines sąjungas, klubus, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

8) dalyvauti Kolegijos savivaldoje.

74. Kolegijos dėstytojai privalo:

1) dalyvauti taikomojoje mokslinėje veikloje;

2) dalyvauti metodinėje veikloje;

3) objektyviai vertinti studentų žinias;

4) tobulinti savo dalykinę ir pedagoginę kvalifikaciją;

5) rengti ir tobulinti dėstomų dalykų programas;

6) pateikti studentams būtinų žinių, formuoti reikiamus įgūdžius;

7) rengti metodinę medžiagą;

8) laikytis Kolegijos statuto, darbo tvarkos taisyklių;

9) laikytis pedagoginės etikos normų, gerbti Kolegijos bendruomenės narius.

75. Už Kolegijos statute, Aukštojo mokslo įstatyme bei kituose norminiuose aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

V. STUDIJOS

76. Kolegijoje dėstoma ir mokomasi valstybine, t. y. lietuvių kalba, išskyrus tuos atvejus, kai studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; to reikalauja tarptautinių studijų mainų sąlygos.

77. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios (dienine, vakarine ir neakivaizdine mokymo formomis) ir nenuosekliosios studijos, taip pat rengiami atskiri kursai ir paskaitų ciklai profesinei kvalifikacijai kelti.

78. Asmeniui, išėjusiam bet kurią nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos aukštojo mokslo baigimo diplomas. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pavienius dalykus arba nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos pažymėjimas.

79. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties apimtį, formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos vykdomos vadovaujantis Kolegijos Akademinės tarybos patvirtintu reglamentu.

80. Nuosekliosios studijos Kolegijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Kolegijos studijų programas tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija Kolegijos Akademinės tarybos teikimu. Studijų programų kokybę vertina Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija, kuri viešai skelbia savo išvadas.

81. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Kolegijos nustatyta tvarka.

82. Kolegijoje jos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi kreditai, gauti kitose mokymo įstaigose.

83. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.

VI. STUDENTAI IR JŲ SAVIVALDA

84. Į Kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir tai patvirtinantį brandos atestatą. Priėmimo į Kolegiją sąlygas, suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina Kolegijos Akademinė taryba.

85. Kolegijoje studijuoja studentai ir klausytojai. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studento studijų sąlygos yra apibrėžiamos jo sutartyje su Kolegija. Sutarties sudarymo tvarką, studijų kainą ir apmokėjimo sąlygas, mokėjimo lengvatas direktoriaus teikimu tvirtina Kolegijos Akademinė taryba pagal Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą tvarką.

86. Klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Atsiradus laisvai vietai studentų sąraše, klausytojas priklausomai nuo studijų rezultatų gali į ją pretenduoti, tokiu būdų įgydamas studento statusą.

87. Kolegijos studentai turi teisę:

1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;

2) pasirinkti studijų programą, nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas, argumentuotai rinktis dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);

3) rinktis specializaciją;

4) vertinti studijų programą ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto, studijų centro, o prireikus ir į Kolegijos administraciją žinių vertinimo klausimais;

5) siūlyti Kolegijos Akademinei tarybai į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;

6) nutraukti ir atnaujinti studijas studijų reglamente nustatyta tvarka;

7) kreiptis į ginčų komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas studijoms apmokėti;

9) gauti su studijomis susijusią informaciją;

10) dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

11) rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;

12) burtis į visuomenines organizacijas, klubus, sambūrius, judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;

13) dalyvauti Kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje;

14) dalyvauti saviveiklos ir sporto būreliuose;

15) gauti ne trumpesnes kaip 8 savaičių atostogas per metus;

16) pablogėjus sveikatai arba esant kitoms svarbioms priežastims, gauti akademines atostogas ar studijų pertrauką;

17) Kolegijos nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už dalykus, numatytus studijų programose;

18) sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

19) laisvai, bet kartu gerbiant kitų akademinės bendruomenės narių teises, reikšti savo mintis ir pažiūras;

20) vykti į studijas užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas.

88. Studentų pareigos:

1) sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo sugebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus;

2) laikytis akademinio sąžiningumo principų;

3) gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir deramai atstovauti savo Kolegijai viešame gyvenime;

4) laikytis Kolegijos statuto bei kitų vidaus tvarką reglamentuojančių taisyklių;

5) atlikti studijų programoje numatytas užduotis;

6) vykdyti Kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus sprendimus;

7) tausoti Kolegijos turtą.

89. Už studentų pareigų pažeidimus dekanas arba studijų centro vadovas gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) griežtą papeikimą.

90. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.

91. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu:

1) grubiai pažeidė Kolegijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

92. Studentų interesams Kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė. Atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Kolegijos Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų ir studijų centrų atstovybių narių susirinkimuose. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat Kolegijos statutu. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Įstatuose turi būti numatyta studentų delegavimo į Kolegijos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka.

93. Studentų konferencija yra teisėta, jei joje dalyvavo daugiau kaip pusė konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

94. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių administracijos visais studijų klausimais.

95. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

96. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

97. Kolegijos studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymais nustatyta tvarka, dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

VII. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

98. Kolegijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę Kolegijos darbuotojų ar studentų raštiškus pareiškimus dėl Kolegijos statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar neteisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

99. Kolegijoje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:

1) ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų;

2) ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp Kolegijos administracijos ir studentų.

100. Ginčų komisija, sprendžianti ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų, yra tvirtinama Kolegijos Akademinėje taryboje. Į ją po lygiai skiriami Kolegijos administracijos ir darbuotojų įgalioti asmenys. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos nariai.

101. Į ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri sprendžia ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ir studentų, po lygiai skiriami Kolegijos administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos nariai.

102. Ginčų nagrinėjimo komisijos per 10 dienų išnagrinėja darbuotojo ar studento pareiškimus ar skundus ir priima sprendimą. Sprendimas laikomas priimtas, jei už jį balsavo 2/3 ginčų nagrinėjimo komisijos narių. Jeigu susitarti nepavyko, toliau ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

103. Ginčų komisijos veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

VIII. TURTAS IR LĖŠOS

104. Kolegija disponuoja turtu ir lėšomis. Kolegijos turtą sudaro pastatai, kitos materialinės vertybės, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai ir kitas teisėtu būdu įgytas turtas.

105. Kolegija, vadovaudamasi savo Statutu, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teise.

106. Turtą, kuris įgytas iš teikiamų paslaugų pajamų lėšų, taip pat gautas kaip dovanos, palikimas ar įgytą kitu teisėtu būdu, Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

107. Kolegijos lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos, skirtos:

a) studijų organizacijai ir plėtrai bei nustatomos pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

b) studentų studijų įmokoms padengti;

c) studentų stipendijoms;

d) tarptautiniams projektams ir mainams finansuoti;

e) valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

2) kitos valstybės lėšos:

a) studentų studijų įmokos;

b) mokslo taikomųjų tyrimų pajamos;

c) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos, gautos iš tarptautinių fondų bei organizacijų;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

108. Kolegijos lėšos, gautos iš savo lėšomis studijuojančių studentų ir klausytojų įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, tačiau Kolegija savo statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas bei jomis disponuoja savarankiškai.

109. Kolegija kasmet atsiskaito Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už turto ir lėšų panaudojimą.

IX. STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA

110. Kolegijos laikinąjį statutą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

111. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti šiame statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami Akademinės tarybos arba direktoriaus tvirtinamomis Vidaus tvarkos taisyklėmis bei Studijų reglamentu.

112. Kolegijos Akademinė taryba gali siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai Laikinojo statuto pakeitimus ar papildymus.

______________