LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 23 d. Nr. B1-996

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T84):

1. Tvirtinu pridedamas Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles.

2. Pripažįstu netekusiomis galios Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 267 „Dėl teisės aktų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59- 2408; 2003, Nr. 9-330).

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos direktoriaus

2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-996

 

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2002/1774, nustatantį taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:

1.1. šalutinių gyvūninių produktų surinkimą, transportavimą, laikymą, tvarkymą, perdirbimą ir naudojimą arba sunaikinimą, kad šie produktai nekeltų pavojaus gyvūnų ir žmonių sveikatai;

1.2. šalutinių gyvūninių produktų tiekimą į rinką ir tam tikrais atvejais produktų, gautų iš šalutinių gyvūninių produktų, kurie nurodyti 6 ir 7 prieduose, eksportą ir tranzitą.

2. Šios Taisyklės netaikomos:

2.1. neapdorotiems produktams, skirtiems naminiams gyvūnėliams šerti, gautiems iš mažmeninės prekybos įmonių arba iš pardavimo vietų, kuriose gyvūniniai produktai tiktai išpjaustomi ir laikomi, siekiant jais aprūpinti vartotoją;

2.2. pienui ir krekenoms, skirtiems sunaikinti arba naudoti kilmės ūkyje;

2.3. laukinių gyvūnų lavonams ar jų kūno dalims, kai neįtariama, kad jie buvo užsikrėtę pavojingomis žmonėms ir gyvūnams užkrečiamosiomis ligomis, išskyrus žuvis, skirtas pardavimui, ir laukinių gyvūnų lavonams ar jų kūno dalims, kurie naudojami trofėjų gamybai;

2.4. neapdorotiems produktams, šeriamiems ūkyje laikomiems naminiams gyvūnėliams, kai jie gauti paskerdus ūkinės paskirties gyvūnus, išaugintus ūkyje asmeniniams poreikiams pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatytus reikalavimus;

2.5. viešojo maitinimo atliekoms, išskyrus:

2.5.1. atliekas, gautas iš tarptautinių transporto priemonių,

2.5.2. atliekas, skirtas gyvūnams šerti,

2.5.3. atliekas, skirtas biologinėms dujoms gaminti arba kompostui daryti;

2.6. kiaušialąstėms, embrionams ir spermai, skirtiems apvaisinimui;

2.7. šalutiniams gyvūniniams produktams, gabenamiems tranzitu jūrų arba oro transportu.

3. Šios Taisyklės neturi prieštarauti veterinarijos teisės aktams, reglamentuojantiems tam tikrų užkrečiamųjų ligų likvidavimą ir kontrolę.

4. Vartojamos sąvokos:

1 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 8–11 punktuose.

2 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 12–15 punktuose.

3 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 16–18 punktuose.

1 arba 2 kategorijos tarpinė įmonė – įmonė, kurioje neperdirbtos 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagos yra tvarkomos ir (arba) laikinai laikomos, kol bus nuvežtos į galutinę paskirties vietą, ir kurioje gali būti atliekami tam tikri darbai: odų arba kailių lupimas, patologiniai anatominiai tyrimai.

1 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje prieš galutinį sunaikinimą perdirbamos 1 kategorijos medžiagos.

2 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje prieš galutinį sunaikinimą, perdirbimą arba naudojimą perdirbamos 2 kategorijos medžiagos.

2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje lydyti riebalai, gauti iš 2 kategorijos medžiagų, perdirbami pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje.

3 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė – įmonė, perdirbanti lydytus riebalus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų.

3 kategorijos tarpinė įmonė – įmonė, kurioje neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos yra rūšiuojamos ir (arba) pjaustomos, ir (arba) atvėsinamos, ir (arba) giliai užšaldomos blokais, ir (arba) laikinai laikomos, kol bus nuvežtos į galutinę paskirties vietą.

3 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje 3 kategorijos medžiagos perdirbamos į perdirbtus gyvūninius baltymus ir kitus perdirbtus produktus, kad juos būtų galima šerti gyvūnams.

Atokios teritorijos – teritorijos, kuriose gyvūnų populiacija yra nedidelė ir kurios yra toli nuo šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ar sunaikinimo įmonės, todėl surinkti ir vežti šalutinius gyvūninius produktus netikslinga, o geriau juos sunaikinti vietoje.

Bendrasis deginimas – šalutinių gyvūninių produktų arba iš jų gautų produktų sunaikinimas bendrojo deginimo įmonėje.

Bendrojo deginimo įmonė – įmonė, kaip nurodyta Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 31-1290).

Biologinių dujų įmonė – įmonė, kurioje gyvūninių produktų biologinis irimas vyksta anaerobinėmis sąlygomis, siekiant pagaminti ir surinkti biologines dujas.

Bitininkystės produktai – medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis arba žiedadulkės, naudojami bitininkystėje.

Deginimo įmonė – įmonė, kaip nurodyta Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose.

Didelio pajėgumo deginimo įmonė – deginimo įmonė, išskyrus nedidelio pajėgumo deginimo įmonę.

Gamintojas – asmuo, kuris gamina šalutinius gyvūninius produktus.

Ganykla – žole arba kitais žolynais apaugusi vieta, kurioje ganomi ūkinės paskirties gyvūnai.

Gyvūnas – stuburinis arba bestuburis gyvūnas (įskaitant žuvis, reptilijas ir amfibijas).

Hidrolizuoti baltymai – polipeptidai, peptidai, amino rūgštys ir jų mišiniai, gauti iš šalutinių gyvūninių produktų hidrolizės būdu.

Irimo atliekos – atliekos, kurios susidaro šalutinius gyvūninius produktus perdirbus biologinių dujų įmonėje.

Išplaukos – nuo nuotekų paviršiaus surinktas taukų ir riebalų darinys, jeigu pirminis nuotekų valymas reikalingas, kaip nurodyta Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.

Kailiai ir odos – odos ir poodiniai audiniai.

Kailiniai žvėreliai – gyvūnai, kurie laikomi arba auginami kailiams ir nenaudojami žmonių maistui.

Kolagenas – baltymų turintis produktas, kuris gautas iš gyvūnų kailių, odų ir sausgyslių, įskaitant kiaulių, paukščių ir žuvų kaulus.

Konservų dėžutė – konservų dėžutė, kuri apsaugo turinį nuo mikroorganizmų patekimo.

Konservuotas naminių gyvūnėlių maistas – termiškai apdorotas naminių gyvūnėlių maistas, sudėtas į konservų dėžutes.

Kompetentinga institucija – trečiosios šalies ar ES valstybės kompetentinga institucija.

Komposto gamybos įmonė – įmonė, kurioje gyvūninių produktų biologinis irimas vyksta aerobinėmis sąlygomis.

Kraujas – šviežias gyvulių kraujas.

Kraujo miltai – produktai, gauti termiškai apdorojus gyvulių kraują pagal šių Taisyklių 6 priedo II skyriaus reikalavimus ir skirti žmonių maistui arba organinėms trąšoms.

Kraujo produktai – produktai, gauti iš guvulių kraujo ar kraujo dalių, išskyrus kraujo miltus; jiems priskiriama sausoji, sušaldyta ir natūrali kraujo plazma, sausasis kraujas, sausieji, sušaldyti arba natūralūs eritrocitai arba iš jų gautos frakcijos ir jų mišiniai.

Laboratorinis reagentas – įpakuotas produktas, paruoštas naudoti galutiniam vartotojui, kurio sudėtyje yra kraujo produktų ir kuris skirtas laboratoriniam naudojimui kaip reagentas arba reagento produktas.

Laikymo įmonė – įmonė, išskyrus įmones ir tarpininkus, nurodytus 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 95/69/EB, nustatančioje pašarų sektoriuje veikiančių tam tikrų įmonių ir tarpininkų patvirtinimo ir įregistravimo sąlygas, papildančioje Tarybos direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 79/373/EEB ir 82/471/ EEB, kurioje perdirbti produktai laikinai laikomi prieš jų galutinį panaudojimą arba sunaikinimą.

Laukinis gyvūnas – gyvūnas, kurio žmonės neaugina.

Lydyti riebalai – riebalai, gauti perdirbus 2 arba 3 kategorijos medžiagas.

Mėšlas – ūkinės paskirties gyvūnų ekskrementai ir (arba) šlapimas su pakratais arba be jų, arba guano, kurie gali būti neperdirbti arba perdirbti pagal šių Taisyklių 7 priedo III skyriaus reikalavimus arba kitaip perdirbti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėse.

Naminis gyvūnėlis – gyvūnas, priklausantis toms gyvūnų rūšims, kurias dažniausiai maitina ir laiko žmogus kitai, bet ne ūkinei paskirčiai ir nenaudoja žmonių maistui.

Naminių gyvūnėlių maistas – ėdalas, lesalas, pašaras, skirtas naminiams gyvūnėliams, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagų.

Naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmonė – įmonė, iš tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminanti naminių gyvūnėlių maistą arba šunų kramtukus.

Neapdorotas naminių gyvūnėlių maistas – naminių gyvūnėlių maistas, kuris nebuvo apdorotas jokiu konservuojančiu procesu, išskyrus atvėsinimą, sušaldymą arba greitą sušaldymą.

Nedidelio pajėgumo deginimo įmonė – įmonė, sudeginanti ne daugiau kaip 50 kg šalutinių gyvūninių produktų per vieną valandą.

Neperdirbta vilna – avių vilna, kuri nebuvo išplauta, rauginta arba apdorota kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.

Neperdirbti kiaulių šeriai – kiaulių šeriai, kurie nebuvo išplauti, rauginti arba apdoroti kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.

Neperdirbti plaukai – atrajotojų plaukai, kurie nebuvo išplauti, rauginti arba apdoroti kitais metodais, užtikrinančiais patogenų sunaikinimą.

Neperdirbtos plunksnos ir plunksnų dalys – plunksnos ir plunksnų dalys, kurios nebuvo apdorotos vandens garais arba kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.

Nurodytos pavojingos medžiagos (toliau – NPM) – medžiagos, nurodytos Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 100-4482).

Nuosėdos – kietos gyvūninės medžiagos arba nuosėdos, liekančios nuotekų surinkimo įrenginiuose, jeigu pirminis atliekų vandens valymas reikalingas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.

Organinės trąšos ir dirvožemio papildai – gyvūninės medžiagos, naudojamos augalų mitybai ir dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms palaikyti ir biologiniam aktyvumui pagerinti; jų sudėtyje gali būti mėšlo, virškinimo trakto turinio, komposto ir irimo atliekų.

Partija – vienoje įmonėje pagal vienodus gamybos parametrus pagaminta produkcijos partija arba keletas tokių partijų, laikomų vienoje vietoje, kurios gali būti identifikuotos, jeigu pagal tyrimų rezultatus reikėtų jas grąžinti, pakartotinai perdirbti arba sunaikinti.

Pašaras – gyvūniniai pašarai, kaip nurodyta 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/25/EB dėl pašarų teikimo į rinką ir naudojimo, papildančioje Tarybos direktyvas 70/524/EEB, 74/63/ EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 77/101/EEB, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus riebalus, žuvų taukus, riebalų darinius, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, pieną, pieno produktus ir krekenas.

Perdirbimo įmonė – šalutinius gyvūninius produktus perdirbanti įmonė.

Perdirbimo metodai – metodai, nurodyti šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje.

Perdirbtas naminių gyvūnėlių maistas – naminių gyvūnėlių maistas, išskyrus neapdorotą naminių gyvūnėlių maistą, kuris buvo apdorotas pagal šių Taisyklių 7 priedo reikalavimus.

Perdirbti gyvūniniai baltymai – gyvūniniai baltymai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo apdorotos pagal šių Taisyklių 4 priedo II skyriaus reikalavimus taip, kad jas būtų galima naudoti kaip pašarą arba terpti į pašarus, įskaitant naminių gyvūnėlių pašarus, arba kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus. Tačiau jų sudėtyje neturi būti kraujo produktų, pieno, pieno produktų, krekenų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno.

Perdirbti produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie buvo perdirbti vienu iš metodų arba apdoroti kitu būdu, kaip nurodyta šių Taisyklių 6 arba 7 prieduose.

Prekyba – Lietuvos Respublikos prekyba su Europos Sąjungos šalimis, kaip nurodyta Sutarties 23 (2) straipsnyje.

Produktas diagnozei in vitro – įpakuotas produktas, paruoštas naudoti galutiniam vartotojui, kurio sudėtyje yra kraujo produktų ir kuris skirtas naudoti vienas arba derinyje kaip reagentas, reagento produktas, kalibratorius, rinkinys arba kita sistema in vitro tirti žmonių arba gyvūnų mėginius, išskyrus donorų organus arba kraują, siekiant nustatyti jų fiziologinę būklę, sveikatos būklę, susirgimą arba genetinį pokytį, arba saugumą, tinkamumą kitiems reagentams.

Rauginimas – kailių kietinimas augalinėmis rauginimo medžiagomis, chromo druskomis arba kitomis medžiagomis: aliuminio druskomis, geležies druskomis, silicio druskomis, aldehidais ir kvinonais arba kitomis sintetinėmis kietinimo medžiagomis.

Sąnašos – kietos gyvūninės medžiagos, liekančios nuotekų surinkimo sietuose arba tinkleliuose, jeigu pirminis atliekų vandens valymas yra reikalingas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.

Sąvartynas – gyvūninių atliekų, įskaitant šalutinius gyvūninius produktus, tvarkymo vieta, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartyno.

Spirgai – baltymų turinčios perdirbimo atliekos, gautos atskyrus riebalus ir vandenį.

Sudeginimas – šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų sunaikinimas deginimo įmonėje.

Surinkimo centras – patalpos tam tikriems šalutiniams gyvūniniams produktams, skirtiems gyvūnams, nurodytiems 73 punkte, šerti, surinkti ir apdoroti.

Šalutiniai gyvūniniai produktai – gyvūnų lavonai arba jų kūno dalys arba gyvūniniai produktai, kurie neskirti žmonių maistui, įskaitant kiaušialąstes, embrionus ir spermą.

Šunų kramtukai – nerauginti produktai, skirti naminiams gyvūnėliams, pagaminti iš kanopinių gyvūnų kailių ir odų arba kitų gyvūninių medžiagų.

Techniniai produktai – produktai, gauti iš šalutinių gyvūninių produktų, kurie neskirti žmonių arba gyvūnų maistui, įskaitant raugintus ir apdorotus kailius ir odas, trofėjus, perdirbtą vilną, plaukus, šerius, plunksnas ir plunksnų dalis, arklinių serumą, kraujo produktus, farmacijos produktus, medicinos priemones, kosmetikos produktus, kaulų produktus porceliano gamybai, želatiną ir klijus, organines trąšas, dirvožemio papildus, lydytus riebalus, riebalų darinius, perdirbtą mėšlą, pieną ir pieno produktus.

Techninių produktų gamybos įmonė – įmonė, kurioje šalutiniai gyvūniniai produktai naudojami techniniams produktams gaminti.

Tiekimas į rinką – bet kokie veiksmai, kuriais siekiama parduoti šalutinius gyvūninius produktus arba produktus, gautus iš šalutinių gyvūninių produktų, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungoje, arba šių produktų tiekimas bet kokia forma už užmokestį arba be jo trečiajam asmeniui, arba šių produktų laikymas siekiant tiekti juos trečiajam asmeniui.

Tranzitas – produkto gabenimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies į kitą ar tą pačią trečiąją šalį.

Ūkinės paskirties gyvūnas – gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais.

Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės.

Valymo įrenginių nuosėdos – kietos gyvūninės medžiagos arba nuosėdos, susilaikančios nuotekų valymo įrenginiuose, kai taikomas pirminis nuotekų valymas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Viešojo maitinimo atliekos – visos maisto atliekos, įskaitant restoranuose, viešojo maitinimo įmonėse, virtuvėse, centrinėse virtuvėse ir namų virtuvėse kepti ar virti naudotą aliejų.

Virškinimo organų turinys – žinduolių ir Ratites gyvūnų virškinimo organų turinys, kuris atskirtas arba neatskirtas nuo virškinimo organų.

Želatina – natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gautas iš kolageno, pagaminto iš gyvūnų kaulų, kailių, odų ir sausgyslių dalinės hidrolizės būdu.

Žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius.

5. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir iš jų gauti produktai turi būti surenkami, transportuojami, laikomi, tvarkomi, perdirbami, naikinami, tiekiami į rinką, eksportuojami, gabenami tranzitu ir naudojami pagal šias Taisykles.

6. VMVT, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, gali reguliuoti produktų, kurie nenurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, importą ir tiekimą į rinką, kol laukiama sprendimo pagal tvarką, nurodytą 112 punkte. VMVT turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją, jeigu taikoma šio punkto nuostata.

7. VMVT turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Taisyklių 5 punkto reikalavimų.

 

II SKYRIUS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KATEGORIZACIJA, SURINKIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SUNAIKINIMAS, PERDIRBIMAS, NAUDOJIMAS IR TARPINIS LAIKYMAS

 

I SKIRSNIS

1 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS

 

8. 1 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:

8.1. visos kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:

8.1.1. gyvūnų, kuriems įtariama USE pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001/EEB arba kuriems USE buvo oficialiai patvirtinta,

8.1.2. gyvūnų, kurie buvo nužudyti likviduojant USE,

8.1.3. visų gyvūnų, įskaitant naminius gyvūnėlius, zoologijos soduose ir cirkuose laikomus gyvūnus, išskyrus ūkinės paskirties ir laukinius gyvūnus,

8.1.4. eksperimentinių gyvūnų, kaip nurodyta 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvos 86/609/EEB dėl valstybių-narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentams ir kitiems moksliniams tikslams naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo,

8.1.5. laukinių gyvūnų, kai jiems įtariamos žmonėms ir gyvūnams pavojingos užkrečiamosios ligos;

8.2. nurodytos pavojingos medžiagos (NPM);

8.3. kai sunaikinimo metu NPM nebuvo pašalintos – nugaišusių gyvūnų lavonai, kuriuose yra NPM;

8.4. produktai, gauti iš gyvūnų, kuriems buvo naudotos draudžiamos medžiagos, nurodytos Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose (Žin., 2003, Nr. 76-3517), ir gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra aplinkos teršalų likučių ir kitų medžiagų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 76-3514), jeigu šių medžiagų likučiai viršija ES teisės aktuose nurodytus leistinus kiekius arba, jeigu šių medžiagų leistini kiekiai nenurodyti ES teisės aktuose, nacionaliniuose teisės aktuose nurodytus leistinus šių medžiagų kiekius;

8.5. visos gyvūninės medžiagos, kurios buvo surinktos valant 1 kategorijos perdirbimo įmonių ir kitų patalpų, kuriose buvo tvarkomos NPM, nuotekas, įskaitant išplaukas, sąnašas, valymo įrenginių nuosėdas ar nuosėdas, išskyrus tuos atvejus, kai tose medžiagose nėra NPM arba jų dalių;

8.6. viešojo maitinimo atliekos, surinktos iš tarptautinių transporto priemonių;

8.7. 1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 kategorijos arba 3 kategorijos medžiagomis, įskaitant bet kokias medžiagas, skirtas perdirbti 1 kategorijos perdirbimo įmonėje.

9. 1 kategorijos medžiagos turi būti surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos, kaip nurodyta šių Taisyklių 19–24 punktuose, ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti 70–83 punktuose, turi būti:

9.1. sunaikintos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;

9.2. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus, nurodytus šių Taisyklių 5 priede, arba, kai VMVT reikalauja, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu, kaip nurodyta šių Taisyklių 5 priedo I skyriuje, ir galutinai sunaikinti kaip atliekos deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;

9.3. išskyrus medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose, perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktus, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir galutinai sunaikinti kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB;

9.4. jei tai viešojo maitinimo atliekos, nurodytos šių Taisyklių 8.6 punkte, turi būti sunaikintos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB;

9.5. atsiradus naujoms mokslinėms žinioms, sunaikintos kitais būdais, kurie yra patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Šie nauji būdai gali papildyti arba pakeisti tuos sunaikinimo būdus, kurie nurodyti šių Taisyklių 9.1-9.4 punktuose.

10. 1 kategorijos medžiagų tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas tiktai 1 kategorijos tarpinėse įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 33–35 punktų reikalavimus.

11. 1 kategorijos medžiagos neturi būti importuojamos arba eksportuojamos, išskyrus tuos atvejus, kurie numatyti šiose Taisyklėse arba kurie patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte. Tačiau NPM importas arba eksportas turi būti atliekamas pagal Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkoje nurodytus reikalavimus.

 

II SKIRSNIS

2 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS

 

12. 2 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:

12.1. mėšlas ir virškinimo organų turinys;

12.2. visos gyvūninės medžiagos, kurios surinktos valant skerdyklų, išskyrus skerdyklas, nurodytas šių Taisyklių 8.5 punkte, arba 2 kategorijos perdirbimo įmonių nuotekas, įskaitant išplaukas, valymo įrenginių nuosėdas, sąnašas ir nuosėdas, pašalintas iš drenažo sistemų;

12.3. gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra veterinarinių vaistų likučių ir teršalų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse, jeigu tokie likučiai viršija leistiną kiekį;

12.4. gyvūniniai produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuos patikrinus pagal ES teisės aktų reikalavimus nustatoma, kad jie neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai šie produktai yra grąžinami arba importuojami taikant ES teisės aktuose nurodytus apribojimus;

12.5. gyvūnų, išskyrus nurodytus šių Taisyklių 8–11 punktuose, kurie nugaišo, bet nebuvo paskersti žmonių maistui, įskaitant gyvūnus, paskerstus likviduojant užkrečiamąsias ligas, lavonai arba jų dalys;

12.6. 2 ir 3 kategorijų medžiagų mišiniai, įskaitant bet kurias medžiagas, skirtas perdirbti 2 kategorijos perdirbimo įmonėje;

12.7. šalutiniai gyvūniniai produktai, išskyrus 1 arba 3 kategorijos medžiagas.

13. 2 kategorijos medžiagos turi būti surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos pagal šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimus ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti šių Taisyklių 70-83 punktuose, turi būti:

13.1. sunaikintos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;

13.2. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei VMVT reikalauja, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu, kaip nurodyta šių Taisyklių 5 priedo I skyriuje, ir:

13.2.1. sunaikinti deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus,

13.2.2. jei tai lydyti riebalai – toliau perdirbti į riebalų darinius, skirtus organinių trąšų arba dirvos papildų gamybai arba kitoms techninėms reikmėms, išskyrus kosmetikos, farmacijos produktų ir medicinos priemonių gamybą, 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 46–49 punktų reikalavimus;

13.3. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techninės galimybės leidžia, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir:

13.3.1. jeigu tai baltyminė medžiaga – panaudoti kaip organinę trąšą arba dirvožemio papildą pagal nustatytus reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu,

13.3.2. perdirbti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus,

13.3.3. sunaikinti sąvartyne pagal Tarybos direktyvos 1999/31/EB reikalavimus;

13.4. jeigu tai žuvų produktai – silosuojami arba kompostuojami pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką;

13.5. mėšlas, virškinimo organų turinys, atskirtas nuo virškinimo trakto organų, pienas ir krekenos, jeigu VMVT mano, kad per juos negali būti išplatintos užkrečiamosios ligos, gali būti:

13.5.1. naudojami neapdoroti perdirbimui biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus, arba apdorojami techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus,

13.5.2. išbarstomi laukuose pagal šių Taisyklių reikalavimus,

13.5.3. perdirbami biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką;

13.6. laukinių gyvūnų, kuriems neįtariamos pavojingos žmonėms ir gyvūnams užkrečiamos ligos, lavonai ir jų kūno dalys gali būti naudojami trofėjams gaminti techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;

13.7. sunaikintos kitais būdais arba panaudotos kitai paskirčiai pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Patvirtinti sunaikinimo būdai arba panaudojimo paskirtys gali papildyti arba pakeisti šių Taisyklių 13.1–13.6 punktų reikalavimus.

14. 2 kategorijos medžiagų, išskyrus mėšlą, tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas tiktai 2 kategorijos tarpinėje įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 33–35 punktų reikalavimus.

15. 2 kategorijos medžiagos neturi būti tiekiamos į rinką arba eksportuojamos, išskyrus tuos atvejus, kurie numatyti šiose Taisyklėse arba patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte.

 

III SKIRSNIS

3 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS

 

16. 3 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:

16.1. paskerstų gyvūnų kūno dalys, kurios pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus yra tinkamos žmonių maistui, bet komercijos sumetimais neparduodamos žmonių maistui;

16.2. paskerstų gyvūnų kūno dalys, kurios netinka žmonių maistui, bet jose nėra pavojingų žmonėms ar gyvūnams užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, gautos iš skerdenų, tinkamų žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus;

16.3. kailiai ir odos, nagai ir ragai, kiaulių šeriai ir plunksnos, gauti iš gyvūnų, kurie atlikus priešskerdiminę apžiūrą buvo paskersti skerdykloje ir buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus;

16.4. gyvūnų, išskyrus atrajotojų, kurie atlikus priešskerdiminę apžiūrą buvo paskersti skerdykloje ir buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus, kraujas;

16.5. šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti gaminant žmonių maisto produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, ir spirgus;

16.6. gyvūniniai maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių maisto produktų, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie netinka žmonių maistui dėl komercinių sumetimų arba gamybos problemų, įpakavimo arba kitų trūkumų, bet nekelia pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai;

16.7. neapdorotas pienas, gautas iš gyvūnų, kurie neturi klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šį produktą tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;

16.8. žuvys ir jūrų gyvūnai, išskyrus jūrų žinduolius, pagauti atviroje jūroje ir naudojami žuvų miltų gamybai;

16.9. neapdoroti šalutiniai žuvų produktai, gauti iš įmonių, gaminančių žuvų produktus žmonių maistui;

16.10. kriauklės, šalutiniai peryklų produktai, įtrūkusių kiaušinių šalutiniai produktai, gauti iš gyvūnų, kurie neturėjo klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šiuos produktus tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;

16.11. kraujas, kailiai ir odos, nagos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai, gauti iš gyvūnų, kurie neturėjo klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šiuos produktus tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;

16.12. viešojo maitinimo atliekos, išskyrus atliekas, nurodytas šių Taisyklių 8.6 punkte.

17. 3 kategorijos medžiagos surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos pagal šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimus ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti šių Taisyklių 70–83 punktuose, turi būti:

17.1. sunaikinamos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;

17.2. perdirbamos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir sunaikinti deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus, arba užkasti sąvartyne pagal Tarybos direktyvos 1999/31/EB reikalavimus;

17.3. perdirbamos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 57–59 punktų reikalavimus;

17.4. perdirbamos techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;

17.5. naudojamos kaip žaliava naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;

17.6. perdirbamos biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus;

17.7. jeigu tai viešojo maitinimo atliekos, nurodytos šių Taisyklių 16.12 punkte, – perdirbamos biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje pagal reikalavimus, patvirtintus Taisyklių 112 punkte nustatyta tvarka, o jei tokie reikalavimai dar nepatvirtinti – pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus;

17.8. jeigu tai žuvų gyvūninės medžiagos – silosuojamos arba kompostuojamos pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką;

17.9. sunaikinamos kitais būdais arba panaudojamos kitai paskirčiai pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Patvirtinti sunaikinimo būdai arba panaudojimo paskirtys gali papildyti arba pakeisti šių Taisyklių 17.1–17.8 punktų reikalavimus.

18. 3 kategorijos medžiagų tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas 3 kategorijos tarpinėje įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 33-35 punktų reikalavimus.

 

IV SKIRSNIS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SURINKIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR LAIKYMAS

 

19. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai, išskyrus 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekas, turi būti surenkami, transportuojami ir identifikuojami pagal šių Taisyklių 1 priedo reikalavimus.

20. Transportuojant šalutinius gyvūninius produktus arba perdirbtus produktus turi būti išduotas prekybos dokumentas arba, jeigu nurodyta šiose Taisyklėse, veterinarijos sertifikatas. Prekybos dokumentas ir veterinarijos sertifikatas turi atitikti reikalavimus ir turi būti saugomi šių Taisyklių 1 priede nurodytą laikotarpį. Juose turi būti nurodyta informacija apie medžiagų kiekį, rūšį ir ženklinimą.

21. VMVT turi užtikrinti, kad įmonės surinktų ir transportuotų 1 ir 2 kategorijos medžiagas pagal šių Taisyklių 1 priedo reikalavimus.

22. Atsižvelgdama į Atliekų tvarkymo taisykles (Žin., 1999, Nr. 63-2065), VMVT turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekos būtų surenkamos, transportuojamos ir sunaikinamos tokiu būdu, kuris nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

23. Perdirbti produktai turi būti laikomi tiktai laikymo įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 36-37 punktų reikalavimus.

24. VMVT gali nuspręsti netaikyti šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimų mėšlui, kuris transportuojamas to paties ūkio teritorijoje arba į kitą ūkį.

 

V SKIRSNIS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SIUNTIMAS Į KITAS EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIS

 

25. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai gali būti siunčiami į kitas Europos Sąjungos šalis tiktai tuo atveju, jeigu jie atitinka šių Taisyklių 26–30 punktų reikalavimus.

26. Paskirties šalis turi sutikti gauti 1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas, perdirbtus produktus, gautus iš 1 arba 2 kategorijos medžiagų ir perdirbtų gyvūninių baltymų. Paskirties šalis gali sutikti priimti šalutinius gyvūninius produktus su sąlyga, kad prieš išsiuntimą šalutiniai gyvūniniai produktai bus perdirbti 1 perdirbimo metodu.

27. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai, nurodyti šių Taisyklių 26 punkte, turi būti:

27.1. lydimi prekybos dokumento arba, jeigu nurodyta šiose Taisyklėse, veterinarijos sertifikato;

27.2. gabenami tiesiai į paskirties šalies įmonę, kuri turi būti patvirtinta pagal šių Taisyklių reikalavimus.

28. Kai į kitas ES šalis siunčiamos 1, 2 kategorijos medžiagos, perdirbti produktai, gauti iš 1 arba 2 kategorijos medžiagų ir perdirbtų gyvūninių baltymų, kilmės šalies kompetentinga institucija turi informuoti apie tai kiekvienos siuntos paskirties šalies kompetentingą instituciją ANIMO sistema arba kitu šalims priimtinu būdu. Pranešime turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo I skyriuje.

29. Gavusi pranešimą apie siuntą, paskirties šalies kompetentinga institucija turi informuoti kilmės šalies kompetentingą instituciją apie kiekvienos siuntos gavimą ANIMO sistema arba kitu priimtinu būdu.

30. VMVT turi reguliariai tikrinti ir užtikrinti, kad įmonės, perdirbančios ir siunčiančios į kitas Europos Sąjungos šalis šalutinius gyvūninius produktus, naudotų juos pagal paskirtį ir tvarkytų jų apskaitą, kuri leistų nustatyti, kaip laikomasi šių Taisyklių reikalavimų.

 

VI SKIRSNIS

APSKAITA

 

31. Bet kuris asmuo, kuris parduoda, transportuoja arba gauna šalutinius gyvūninius produktus, turi saugoti krovinių (siuntų) apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priede. Apskaitos dokumentų saugojimo terminas nurodytas šių Taisyklių 1 priede.

32. Šių Taisyklių 31 punktas neturi būti taikomas mėšlui, kuris transportuojamas to paties ūkio teritorijoje arba į kitą ūkį.

 

III SKYRIUS

TARPINIŲ, LAIKYMO, DEGINIMO IR BENDROJO DEGINIMO, 1 KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS PERDIRBIMO, 2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS RIEBALŲ PERDIRBIMO, BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

I SKIRSNIS

TARPINIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

33. VMVT tvirtina 1 arba 2 kategorijos ir 3 kategorijos tarpines įmones.

34. 1 arba 2 kategorijos tarpinės įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:

34.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo I skyriaus reikalavimus;

34.2. tvarkyti ir laikyti 1 arba 2 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 2 priedo II skyriuje;

34.3. vykdyti įmonėse savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;

34.4. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus.

35. 3 kategorijos tarpinės įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:

35.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo I skyriaus reikalavimus;

35.2. tvarkyti ir laikyti 3 kategorijos medžiagas pagal šių Taisyklių 2 priedo II skyriaus reikalavimus;

35.3. vykdyti įmonėse savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;

35.4. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus.

 

II SKIRSNIS

LAIKYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

36. VMVT tvirtina laikymo įmones.

37. Laikymo įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:

37.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo III skyriaus reikalavimus;

37.2. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus.

 

III SKIRSNIS

DEGINIMO IR BENDROJO DEGINIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

38. Perdirbti produktai deginami pagal reikalavimus, nurodytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose. Šalutiniai gyvūniniai produktai deginami pagal reikalavimus, nurodytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, arba, kai šie reikalavimai netaikomi, pagal šių Taisyklių reikalavimus. Deginimo ir bendrojo deginimo įmonės turi būti patvirtintos pagal šias Taisykles arba pagal šių Taisyklių 39 arba 40 punkto reikalavimus.

39. VMVT patvirtina didelio pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmones, kurioms netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, šalutinių gyvūninių produktų sunaikinimui, jei jos atitinka reikalavimus:

39.1. nurodytus šių Taisyklių 3 priedo I skyriuje;

39.2. darbo režimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo II skyriuje;

39.3. dėl nuotekų valymo, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo III skyriuje;

39.4. dėl likučių, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo IV skyriuje;

39.5. temperatūros matavimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo V skyriuje;

39.6. dėl pakitusio darbo režimo, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo VI skyriuje.

40. VMVT patvirtina mažo pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmonę, kuriai netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, šalutinių gyvūninių produktų sunaikinimui, jei ji atitinka reikalavimus:

40.1. sunaikina nugaišusius naminių gyvūnėlių ir šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 8.2–8.3, 12 ir 16 punktuose, kuriems netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai;

40.2. yra ūkio teritorijoje ir naudojama tiktai medžiagų, kurios gaunamos tame ūkyje, sunaikinimui;

40.3. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo I skyriuje;

40.4. atitinka darbo režimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje;

40.5. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo IV skyriuje;

40.6. atitinka temperatūros matavimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo V skyriuje;

40.7. atitinka reikalavimus dėl pakitusio darbo režimo, kurie nurodyti šių Taisyklių 3 priedo VI skyriuje;

40.8. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo VII skyriuje, kai naikinami šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 8.2–8.3 punktuose.

41. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

42. Šių Taisyklių 39–40 punktų reikalavimai gali būti pakeisti, atsiradus naujoms mokslinėms žinioms, pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkto reikalavimus, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.

 

IV SKIRSNIS

1 KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

43. VMVT patvirtina 1 kategorijos ir 2 kategorijos perdirbimo įmones.

44. 1 kategorijos ir 2 kategorijos perdirbimo įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:

44.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo I skyriuje;

44.2. tvarkyti, perdirbti ir laikyti 1 arba 2 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje ir 5 priedo I skyriuje;

44.3. būti VMVT patvirtintos pagal šių Taisyklių 4 priedo V skyriaus reikalavimus;

44.4. vykdyti įmonėje savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;

44.5. būti VMVT tikrinamos pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus;

44.6. užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų reikalavimus, nurodytus 5 priedo I skyriuje.

45. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

 

V SKIRSNIS

2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS RIEBALŲ PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

46. VMVT patvirtina riebalų perdirbimo įmones.

47. 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė, norinti gauti patvirtinimą, privalo:

47.1. perdirbti lydytus riebalus, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, pagal standartus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje;

47.2. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus, atsižvelgusi į perdirbimo procesą;

47.3. saugoti registravimo dokumentus, kuriuose turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 47.2 punkte, ir teikti šią informaciją VMVT;

47.4. būti tikrinama VMVT pagal šių Taisyklių 87-91 punktų reikalavimus.

48. 3 kategorijos riebalų perdirbimo įmonės, norinčios būti patvirtintos, turi perdirbti lydytus riebalus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų, ir atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 47 punkte.

49. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

 

VI SKIRSNIS

BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

50. VMVT patvirtina biologinių dujų ir komposto gamybos įmones.

51. Biologinių dujų ir komposto gamybos įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:

51.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo II skyriuje;

51.2. tvarkyti ir perdirbti šalutinius gyvūninius produktus pagal šių Taisyklių 5 priedo II skyriaus reikalavimus;

51.3. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus;

51.4. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus;

51.5. užtikrinti, kad irimo atliekos ir kompostas atitiktų mikrobiologinius standartus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo II skyriuje.

52. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

 

IV SKYRIUS

PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE NAUDOJAMI KAIP PAŠARAI, NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ PAŠARAI, ŠUNŲ KRAMTUKAI IR TECHNINIAI PRODUKTAI, TIEKIMAS Į RINKĄ IR NAUDOJIMAS, ŠIUOS PRODUKTUS GAMINANČIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

I SKIRSNIS

BENDROSIOS GYVŪNŲ SVEIKATOS APSAUGOS PRIEMONĖS

 

53. VMVT turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir iš jų gauti produktai, nurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, nebūtų gabenami iš ūkių, kurie yra apribojimų zonoje, nustatytoje dėl užkrečiamosios gyvūnų ligos, kuriai jautrūs tų rūšių gyvūnai, iš kurių gaunami gyvūniniai produktai, arba iš bet kurios įmonės arba zonos, iš kurių produktų tiekimas arba prekyba keltų pavojų gyvūnų sveikatai, išskyrus tuos atvejus, kai produktai yra apdorojami pagal šių Taisyklių reikalavimus.

54. Šių Taisyklių 53 punkte nurodytos priemonės turi užtikrinti, kad produktai būtų gauti iš gyvūnų, kurie:

54.1. kilę ūkyje, teritorijoje arba teritorijos dalyje arba, jeigu tai vandens gyvūnų produktai, ūkyje, zonoje arba zonos dalyje, kuriuose netaikomi gyvūnų sveikatos apribojimai, nurodyti nacionaliniuose teisės aktuose, dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių arba dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Bendruosiuose gyvūnų tam tikrų ligų ir specialiuosiuose kiaulių vezikulinės ligos kontrolės reikalavimuose;

54.2. nebuvo paskersti įmonėje, kurioje skerdimo laikotarpiu buvo gyvūnų, užsikrėtusių arba įtariamų, kad užsikrėtę viena iš užkrečiamųjų ligų, nurodytų šių Taisyklių 54.1 punkte.

55. Taikant užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones, nurodytas šių Taisyklių 54.1 punkte, šalutinių gyvūninių produktų arba iš jų gautų produktų, nurodytų šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, kurie gauti iš teritorijos arba teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl gyvūnų ligų, tačiau kuri nėra užkrėsta arba įtariama, kad užkrėsta, tiekimas į rinką turi būti leidžiamas, jei VMVT užtikrina, kad atitinkami produktai:

55.1. buvo gaunami, tvarkomi, transportuojami ir laikomi atskirai arba skirtingu laiku nuo produktų, atitinkančių visus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

55.2. buvo pakankamai apdoroti VMVT patvirtintoje įmonėje, siekiant sunaikinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus pagal šių Taisyklių reikalavimus;

55.3. buvo tinkamai identifikuoti;

55.4. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, arba reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.

56. Alternatyvūs šių Taisyklių 55.1 punktui reikalavimai gali būti nustatyti VMVT sprendimais, esant specifinėms situacijoms, pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte. Sprendimuose turi būti atsižvelgta į bet kurias priemones, taikomas gyvūnams arba jų tyrimams, ir užkrečiamųjų ligų pobūdį ir turi būti nurodytos visos reikalingos priemonės gyvūnų sveikatai užtikrinti.

 

II SKIRSNIS

3 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

57. VMVT patvirtina 3 kategorijos perdirbimo įmones.

58. 3 kategorijos perdirbimo įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:

58.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo I skyriuje ir 6 priedo I skyriuje;

58.2. tvarkyti, perdirbti ir laikyti tiktai 3 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje ir 6 priede;

58.3. būti patvirtintos VMVT pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo V skyriuje;

58.4. vykdyti įmonėje savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;

58.5. būti tikrinamos VMVT pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 87–91 punktuose;

58.6. užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje.

59. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

 

III SKIRSNIS

NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS

 

60. VMVT patvirtina naminių gyvūnėlių maisto ir techninių produktų gamybos įmones.

61. Naminių gyvūnėlių maisto ir techninių produktų gamybos įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:

61.1. atsižvelgusi į specialiuosius reikalavimus produktams, kuriuos gamina įmonės, nurodytus šių Taisyklių 7 priede:

61.1.1. atitikti specialiuosius gamybos reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse,

61.1.2. sudaryti ir įdiegti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus,

61.1.3. priklausomai nuo produktų pobūdžio imti mėginius tyrimams VMVT patvirtintoje laboratorijoje, kad patikrintų jų atitikimą standartus, nurodytus šiose Taisyklėse,

61.1.4. saugoti šių Taisyklių 61.1.2 ir 61.1.3 punktuose nurodytą informaciją, kuri turi būti teikiama VMVT; patikrinimų ir tyrimų duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus,

61.1.5. informuoti VMVT, jeigu laboratorinių tyrimų, nurodytų šių Taisyklių 61.1.3 punkte, rezultatai arba kita informacija parodo esant pavojų gyvūnų arba žmonių sveikatai;

61.2. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87-91 punktų reikalavimus.

62. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.

 

IV SKIRSNIS

PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE GALĖTŲ BŪTI NAUDOJAMI KAIP PAŠARAI, TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

 

63. VMVT turi užtikrinti, kad perdirbti gyvūniniai baltymai ir kiti perdirbti produktai, kurie galėtų būti naudojami kaip pašarai, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tokiu atveju, jeigu jie:

63.1. buvo pagaminti 3 kategorijos perdirbimo įmonėje, kuri patvirtinta ir kontroliuojama pagal šių Taisyklių 57–59 punktų reikalavimus;

63.2. buvo pagaminti tiktai iš 3 kategorijos medžiagų, kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priede;

63.3. buvo tvarkomi, perdirbami, laikomi ir transportuojami pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priede, ir tokiu būdu, kuris atitinka šių Taisyklių 67–69 punktų reikalavimus;

63.4. atitinka specialiuosius reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priede.

 

V SKIRSNIS

NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

 

64. VMVT turi užtikrinti, kad naminių gyvūnėlių maistas ir techniniai produktai, išskyrus tuos, kurie nurodyti šių Taisyklių 65 ir 66 punktuose, ir šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami, jeigu jie:

64.1. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede;

64.2. naudojami kaip techniniai produktai ir pašarai ir jiems netaikomi specialieji reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose;

64.3. gauti iš įmonių, patvirtintų ir kontroliuojamų VMVT pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus, arba, jeigu tai šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 7 priede, iš įmonių, patvirtintų pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus.

65. VMVT turi užtikrinti, kad organinės trąšos ir dirvožemio papildai, pagaminti iš perdirbtų produktų, išskyrus tuos, kurie pagaminti iš mėšlo ir virškinimo organų turinio, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tuo atveju, jeigu jie atitinka reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.

66. VMVT turi užtikrinti, kad riebalų dariniai, pagaminti iš 2 kategorijos medžiagų, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tuo atveju, jeigu jie:

66.1. buvo pagaminti 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 46–49 punktus, iš lydytų riebalų, kurie gauti perdirbus 2 kategorijos medžiagas 2 kategorijos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų;

66.2. buvo tvarkomi, perdirbami, laikomi ir transportuojami pagal šių Taisyklių 5 priedo reikalavimus;

66.3. atitinka specialiuosius reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede.

 

VI SKIRSNIS

SAUGOS PRIEMONĖS

 

67. Šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose nurodytiems produktams turi būti taikomi reikalavimai, nurodyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais ir siekiant sukurti vidaus rinką Bendrijoje 10 straipsnyje.

 

VII SKIRSNIS

NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

 

68. Draudžiama naudoti šiuos šalutinius gyvūninius produktus arba iš jų gautus produktus:

68.1. šerti gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tos pačios rūšies gyvūnų arba jų kūno dalių;

68.2. šerti ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus kailinius žvėrelius, viešojo maitinimo atliekomis arba medžiagomis, kurių sudėtyje yra viešojo maitinimo atliekų arba kurios yra gautos iš viešojo maitinimo atliekų;

68.3. tręšti laukus organinėmis trąšomis ir dirvožemio papildais, išskyrus mėšlą.

69. Šių Taisyklių 68 punkto įgyvendinimo taisyklės, įskaitant kontrolės priemones, turi būti patvirtintos pagal 112 punkto reikalavimus. Šių Taisyklių 68.1 punkto reikalavimai gali būti netaikomi žuvų ir kailinių žvėrelių šėrimui, jeigu tai patvirtinama pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.

 

V SKYRIUS

IŠIMTYS

 

I SKIRSNIS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO IŠIMTYS

 

70. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti:

70.1. naudoti šalutinius gyvūninius produktus diagnostikai, mokymui ir mokslui;

70.2. naudoti šalutinius gyvūninius produktus iškamšoms daryti techninių produktų gamybos įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus.

71. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 72 punkte, šerti 73 punkte nurodytiems gyvūnams pagal 8 priede nurodytus reikalavimus.

72. Šalutiniams gyvūniniams produktams, nurodytiems Taisyklių 70 punkte, yra priskiriama:

72.1. 2 kategorijos medžiagos, gautos iš gyvūnų, kurie nebuvo nužudyti arba nugaišo nustačius arba įtarus pavojingas žmonėms ar gyvūnams užkrečiamąsias ligas;

72.2. 3 kategorijos medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 16.1–16.10 ir 16.12 punktuose, nepažeidžiant 68–69 punktų reikalavimų.

73. Šių Taisyklių 71 punkte nurodytiems gyvūnams yra priskiriama:

73.1. zoologijos sodų gyvūnai;

73.2. cirko gyvūnai;

73.3. reptilijos ir plėšrieji paukščiai, išskyrus zoologijos sodų ir cirkų gyvūnus;

73.4. kailiniai žvėreliai;

73.5. laukiniai gyvūnai, kurių mėsa nenaudojama žmonių maistui;

73.6. registruotų šunidžių šunys arba šunų gaujos;

73.7. vikšrai žuvų masalui.

74. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.3 punkte, šerti nykstančių arba saugomų rūšių dvėseliena mintantiems gyvūnams pagal 112 punkto reikalavimus po konsultacijų su Europos maisto saugos tarnyba.

75. VMVT turi informuoti Europos Komisiją:

75.1. apie taikomas išimtis, nurodytas šių Taisyklių 71–74 punktuose;

75.2. apie taikomas priemones, užtikrinančias, kad šalutiniai gyvūniniai produktai naudojami tiktai leidžiamai paskirčiai.

76. VMVT turi sudaryti 73.4–73.7 punktuose minimų patvirtintų ir registruotų šalutinių gyvūninių produktų naudotojų ir surinkimo centrų sąrašą. Kiekvienam naudotojui ir surinkimo centrui turi būti suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris, kad būtų galima atsekti produktų kilmę. VMVT turi kontroliuoti naudotojus ir surinkimo centrus ir turi teisę bet kuriuo metu patekti į visas patalpas, kad galėtų patikrinti, kaip laikomasi šių Taisyklių 71-74 punktų reikalavimų. Jeigu patikrinus nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimų, VMVT turi imtis atitinkamų priemonių.

77. Taikomų priemonių įvertinimo taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punktą.

 

II SKIRSNIS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SUNAIKINIMO IŠIMTYS

 

78. VMVT, jeigu reikalinga, gali leisti:

78.1. nugaišusius naminius gyvūnėlius užkasti;

78.2. atokiose teritorijose deginti arba užkasti šiuos šalutinius gyvūninius produktus:

78.2.1. 1 kategorijos medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.3 punkte,

78.2.2. 2 kategorijos medžiagas,

78.2.3. 3 kategorijos medžiagas;

78.3. šalutinius gyvūninius produktus deginti arba užkasti Tarptautinio Epizootijų Biuro (toliau – TEB) A sąraše esančių užkrečiamųjų ligų protrūkio atveju, jeigu draudžiama jas transportuoti į artimiausią deginimo arba perdirbimo įmonę dėl galimo pavojaus ligai išplisti arba dėl to, kad užkrečiamoji liga yra labai išplitusi ir įmonė nepajėgi šalutinių gyvūninių produktų sunaikinti.

79. Jokios išimtys negali būti taikomos 1 kategorijos medžiagoms, nurodytoms šių Taisyklių 8.1.1 punkte.

80. 1 kategorijos medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 8.3 punkte, gali būti sudegintos arba užkastos pagal šių Taisyklių 78.2 arba 78.3 punktų reikalavimus tiktai tuo atveju, jeigu VMVT tai leidžia atlikti nustatytais metodais, kad neišplistų USE.

81. VMVT turi informuoti Europos Komisiją:

81.1. apie šių Taisyklių 78.2 punkto taikymą 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagoms;

81.2. apie teritorijas, kurios priskirtos atokių teritorijų kategorijai, ir tokio priskyrimo priežastis, kad būtų galima taikyti šių Taisyklių 78.2 punktą.

82. VMVT turi imtis priemonių:

82.1. užtikrinti, kad šalutinių gyvūninių produktų sudeginimas arba užkasimas nekeltų pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai;

82.2. neleisti palikti, išmesti arba nekontroliuojamai sunaikinti šalutinius gyvūninius produktus.

83. Šių Taisyklių 78–82 punktų įgyvendinimo taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.

 

VI SKYRIUS

KONTROLĖ IR PATIKRINIMAI

 

I SKIRSNIS

ĮMONIŲ SAVIKONTROLĖ

 

84. Tarpinių ir perdirbimo įmonių valdytojai ir savininkai arba jų atstovai turi patvirtinti dokumentus, kuriuos įgyvendinus, įmonės atitiktų reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse. Jie turi sudaryti savikontrolės programas, paruoštas pagal rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (toliau – RVASVT) sistemos principus, jas įgyvendinti ir nuolat vykdyti:

84.1. identifikuoti kritinius kontrolės taškus įmonėje;

84.2. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus;

84.3. imti reprezentacinius mėginius tyrimams, kad nustatytų, ar:

84.3.1. kiekviena perdirbto produkto partija atitinka reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse,

84.3.2. pagaminti produktai atitinka maksimalius leistinus kiekius medžiagų, nurodytų nacionaliniuose teisės aktuose;

84.4. registruoti tikrinimų ir tyrimų, nurodytų šių Taisyklių 84.2 ir 84.3 punktuose, rezultatus ir saugoti juos ne mažiau kaip dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti VMVT, jai paprašius;

84.5. įdiegti sistemą, kuri užtikrintų kiekvienos siuntos partijos atsekamumą.

85. Jeigu mėginių tyrimo, nurodyto šių Taisyklių 84.3 punkte, rezultatai neatitinka šių Taisyklių reikalavimų, perdirbimo įmonės valdytojas privalo:

85.1. nedelsdamas pranešti VMVT visą informaciją apie mėginį ir produktų partiją, iš kurios mėginys buvo paimtas;

85.2. nustatyti neatitikimų priežastis;

85.3. pakartotinai perdirbti arba sunaikinti užkrėstą produktų partiją VMVT prižiūrint;

85.4. užtikrinti, kad užkrėsti arba įtariami, kad užkrėsti produktai būtų išvežti iš įmonės tik juos pakartotinai perdirbus VMVT prižiūrint ir pakartotinai paėmus oficialų mėginį, siekiant nustatyti produktų atitikimą šių Taisyklių reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai produktai skirti sunaikinti;

85.5. imti daugiau mėginių ir atlikti daugiau produkcijos tyrimų;

85.6. atsekti šalutinių gyvūninių produktų tiekėją galutinio mėginio paėmimui;

85.7. įdiegti įmonės patalpų nukenksminimo ir valymo tvarką.

86. Šių Taisyklių 84–85 punktų įgyvendinimo, įskaitant patikrinimų skaičių ir kontrolinius mikrobiologinio tyrimo metodus, taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.

 

II SKIRSNIS

OFICIALI KONTROLĖ IR PATVIRTINTŲ ĮMONIŲ SĄRAŠAI

 

87. VMVT reguliariai atlieka patvirtintų įmonių patikrinimus ir kontrolę pagal šias Taisykles. Perdirbimo įmonių patikrinimai turi būti atliekami pagal šių Taisyklių 4 priedo IV skyriaus reikalavimus.

88. Patikrinimų dažnumas turi priklausyti nuo įmonės dydžio, gaminamos produkcijos rūšies, įvertinto pavojaus ir RVASVT sistemos garantijų.

89. Jeigu VMVT, atlikusi patikrinimą, nustato, kad įmonė nevykdo vieno ar daugiau šių Taisyklių reikalavimų, ji turi imtis atitinkamų priemonių.

90. VMVT turi sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių, patvirtintų pagal šias Taisykles, sąrašą. Ji kiekvienai įmonei suteikia veterinarinio patvirtinimo numerį, pagal kurį galima būtų nustatyti įmonės veiklos pobūdį. VMVT sąrašų kopijas ir jų papildymus turi perduoti Europos Komisijai ir ES valstybėms.

91. Šių Taisyklių 87–90 punktų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant patikrinimų skaičių ir kontrolinius mikrobiologinio tyrimo metodus, gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.

 

VII SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS ATSTOVŲ PATIKRINIMAI

 

92. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikos įmonėse, kad įsitikintų, kaip laikomasi šių Taisyklių reikalavimų. VMVT turi teikti reikalingą pagalbą Europos Komisijos ekspertams, kad jie galėtų atlikti savo užduotis. Europos Komisija turi informuoti VMVT apie patikrinimų rezultatus.

93. Šių Taisyklių 92 punkto įgyvendinimo taisyklės, įskaitant bendradarbiavimą su VMVT, gali būti patvirtintos pagal 112 punkte nustatytą tvarką.

 

VIII SKYRIUS

REIKALAVIMAI TAM TIKRŲ ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR IŠ JŲ GAUTŲ PRODUKTŲ IMPORTUI IR TRANZITUI

 

I SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

94. 6 ir 7 prieduose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų importui iš trečiųjų šalių taikomi tokie pat reikalavimai, kurie taikomi šių produktų gamybai ir prekybai ES. Tačiau naminių gyvūnėlių maisto ir jo žaliavų, gautų iš gyvūnų, kurie nebuvo gydomi tam tikromis medžiagomis, kurias draudžiama naudoti pagal Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymus.

 

II SKIRSNIS

DRAUDIMAI IR ATITIKIMAS NACIONALINES TAISYKLES

 

95. Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų produktų importas ir tranzitas turi būti draudžiamas, išskyrus atvejus, kurie numatyti šiose Taisyklėse.

96. Produktų, nurodytų šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, importas į Lietuvos Respubliką ir tranzitas per jos teritoriją gali būti leidžiamas, jeigu jie atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 97-99 punktuose.

97. Produktai, nurodyti 6 ir 7 prieduose, turi būti gauti iš trečiosios šalies arba jos teritorijos dalies, įtrauktų į sąrašą, kuris sudarytas ir atnaujinamas pagal 112 punkto reikalavimus. Šis sąrašas gali būti sujungtas su kitais sąrašais, kurie sudaromi dėl žmonių ar gyvūnų sveikatos kontrolės. Sudarant sąrašus turi būti atsižvelgta į:

97.1. trečiosios šalies teisės aktus;

97.2. kompetentingos institucijos ir inspekcinių tarnybų organizacinę struktūrą, šių tarnybų įgaliojimus, atliekamą kontrolę, galimybes efektyviai kontroliuoti teisės aktų įgyvendinimą;

97.3. reikalavimus, taikomus gyvūninių produktų, skirtų ES, gamybai, tvarkymui, laikymui ir išsiuntimui;

97.4. trečiosios šalies garantijas, kurias ji gali suteikti dėl atitinkamų sveikatos reikalavimų atitikimo;

97.5. prekybos patirtį trečiosios šalies produktais ir importo patikrinimo rezultatus;

97.6. bet kokių ES patikrinimų trečiojoje šalyje rezultatus;

97.7. naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypač į egzotinių gyvūnų ligų pasireiškimą ir bendrą gyvūnų sveikatingumą šalyje;

97.8. trečiosios šalies teikiamos informacijos apie pavojingas gyvūnų užkrečiamąsias ligas šalies teritorijoje, ypač ligas, nurodytas TEB A sąraše ir B sąraše, arba, jeigu tai vandens gyvūnų užkrečiamosios ligos, užkrečiamąsias ligas, nurodytas TEB Vandens gyvūnų sveikatos kodekse, reguliarumą ir operatyvumą;

97.9. trečiojoje šalyje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę, ir jų įgyvendinimą, įskaitant importo iš kitų šalių taisykles.

98. Produktai, nurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, išskyrus techninius produktus, turi būti gauti iš įmonių, įtrauktų į ES sąrašą pagal 112 punkto reikalavimus, remiantis trečiosios šalies pranešimu Europos Komisijai, kad įmonės atitinka ES reikalavimus ir yra oficialiai kontroliuojamos kompetentingos institucijos. Patvirtintas sąrašas gali būti papildytas Europos Komisijos. VMVT, gavusi iš Europos Komisijos informaciją apie sąrašo papildymą, per septynias darbo dienas, skaičiuojant nuo pakeistų sąrašų gavimo dienos, turi perduoti rašytines pastabas Europos Komisijai, o jei pastabų neturi, po penkių darbo dienų turi leisti importą iš tokių įmonių.

99. Techniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 7 priede, turi būti gauti iš įmonių, patvirtintų ir registruotų kompetentingos institucijos.

100. Kaip nurodyta šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, šalutiniai gyvūniniai produktai importuojami su veterinarijos sertifikatu, išduotu pagal šių Taisyklių 9 priedo reikalavimus ir patvirtinančiu, kad produktai atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 ir 7 punktuose ir yra gauti iš įmonių, patvirtintų pagal Taisykles.

101. Kol nepriimtas sprendimas, nurodytas šių Taisyklių 98 punkte, dėl sąrašų ir veterinarijos sertifikato, nurodyto 100 punkte, patvirtinimo, VMVT gali atlikti kontrolę, nurodytą Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje (Žin., 2003, Nr. 87-3972), ir reikalauti veterinarijos sertifikatų, patvirtintų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

 

III SKIRSNIS

LYGIAVERTIŠKUMAS

 

102. Pagal Europos Komisijos patvirtintą tvarką, jeigu trečioji šalis pateikia objektyvius įrodymus, gali būti priimtas sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad trečiojoje šalyje, grupėje trečiųjų šalių arba jų teritorijos dalyje taikomos lygiavertės kontrolės priemonės vienos arba kelių kategorijų produktams, nurodytiems šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, jų gamybai, tvarkymui, laikymui ir transportavimui. Sprendime turi būti nurodyti reikalavimai dėl šalutinių gyvūninių produktų importo ir (arba) tranzito iš trečiųjų šalių teritorijų arba grupės šalių.

103. Reikalavimuose, kurie nurodyti šių Taisyklių 102 punkte, turi būti pateikta:

103.1. veterinarijos sertifikato rūšis ir turinys;

103.2. specialieji reikalavimai, taikomi produktų, nurodytų šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, importui į ES ir tranzitui per ES;

103.3. jeigu reikalinga, tvarka, taikoma sudarant ir atnaujinant sąrašą teritorijų arba įmonių, iš kurių yra leidžiamas importas ir (arba) tranzitas.

104. Šių Taisyklių 102–103 punktų detalios įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.

 

IV SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS ATLIEKAMI PATIKRINIMAI IR AUDITAS

 

105. Europos Komisijos ekspertai, jeigu reikalinga, lydimi ES šalių ekspertų, gali atlikti patikrinimus trečiųjų šalių įmonėse, siekdami:

105.1. sudaryti sąrašą trečiųjų šalių arba jų teritorijų ir nustatyti reikalavimus importui ir (arba) tranzitui;

105.2. įvertinti atitikimą:

105.2.1. reikalavimus dėl trečiųjų šalių įtraukimo į ES sąrašą,

105.2.2. importo ir (arba) tranzito reikalavimus;

105.2.3. reikalavimus dėl lygiaverčių priemonių taikymo pripažinimo,

105.2.4. dėl neatidėliotinų priemonių taikymo.

106. ES šalių ekspertus, atsakingus už 105 punkte nurodytus patikrinimus, paskiria Europos Komisija.

107. Šių Taisyklių 105 punkte nurodyti patikrinimai turi būti atliekami Europos Komisijos vardu, kuri turi apmokėti ekspertų išlaidas.

108. Patikrinimų, nurodytų šių Taisyklių 105 punkte, dažnumas ir tvarka gali būti patvirtinta pagal 112 punkto reikalavimus.

109. Jeigu atlikus patikrinimus, nurodytus šių Taisyklių 105 punkte, nustatoma pažeidimų ir Europos Komisijai pareikalavus, trečiosios šalies kompetentinga institucija turi imtis atitinkamų priemonių arba sulaikyti produktų siuntas ir nedelsdama apie tai pranešti ES šalims.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

I SKIRSNIS

PRIEDŲ PAPILDYMAI IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

 

110. Po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu bet kuriuo klausimu, kurio sprendimas galėtų turėti poveikį gyvūnų arba žmonių sveikatai, šios Taisyklės gali būti pakeistos arba papildytos, ir bet kurios pereinamosios nuostatos gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112–113 punktų reikalavimus.

111. Draudimams šerti viešojo maitinimo atliekas, kaip nurodyta šių Taisyklių 68–69 punktuose, ES šalyse, kuriose yra įdiegtos kontrolės sistemos, prieš pradedant taikyti šias Taisykles turi būti patvirtintos pereinamosios nuostatos pagal šių Taisyklių 110 punkto reikalavimus, kad būtų galima ir toliau naudoti pašarui tam tikros kategorijos viešojo maitinimo atliekas, taikant griežtą kontrolę, bet ne ilgiau kaip ketverius metus, pradedant nuo 2002 m. lapkričio 1 dienos. Šios priemonės turi užtikrinti, kad nekils jokio pavojaus gyvūnų ar žmonių sveikatai pereinamuoju laikotarpiu.

 

II SKIRSNIS

KONTROLĖS TVARKA

 

112. Kai duodama nuoroda į šį punktą, turi būti taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio naudojimosi Europos Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais procedūras, 5 ir 7 straipsniai dėl 8 straipsnio reikalavimų. Laikotarpis, nurodytas Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 (6) straipsnyje, turi būti nustatytas per 15 dienų.

113. Nuolatinis maisto saugos ir veterinarijos komitetas turi patvirtinti darbo taisykles ir tvarką.

 

III SKIRSNIS

NACIONALINĖS NUOSTATOS

 

114. VMVT turi perduoti Europos Komisijai nacionalinio teisės akto tekstą, kurį ji patvirtino įgyvendindama taisykles.

115. VMVT turi informuoti Europos Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti atitikimą šias Taisykles. Pagal gautą informaciją Europos Komisija turi pateikti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai, jeigu reikia, dėl teisės aktų pakeitimų.

116. VMVT gali patvirtinti arba taikyti nacionalines taisykles, ribojančias tolimesnį organinių trąšų ir dirvožemio papildų naudojimą, kol laukiama ES teisės aktų patvirtinimo dėl šių medžiagų naudojimo pagal šių Taisyklių 65 punkto reikalavimus. VMVT gali patvirtinti arba taikyti nacionalines taisykles, ribojančias riebalų darinių, gautų iš 2 kategorijos medžiagų, tolimesnį naudojimą, kol laukiama šių Taisyklių 7 priedo papildymo dėl šių medžiagų naudojimo pagal šių Taisyklių 110-111 punktus.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo

taisyklių

1 priedas

 

REIKALAVIMAI ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SURINKIMUI IR TRANSPORTAVIMUI

 

I. IDENTIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS

 

1. Turi būti imtasi visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad:

1.1. 1 kategorijos, 2 kategorijos ir 3 kategorijos medžiagos būtų identifikuotos ir laikomos atskiroje patalpoje ir identifikuotos jas surenkant ir transportuojant;

1.2. perdirbti produktai būtų identifikuoti ir laikomi atskiroje patalpoje ir identifikuoti juos transportuojant.

2. Transportuojant šalutinius gyvūninius produktus ar perdirbtus produktus etiketėje, užklijuotoje ant transporto priemonės ar konteinerio, kartoninės dėžės arba kitos pakuotės, turi būti:

2.1. šalutinių gyvūninių produktų kategorija arba, jeigu tai perdirbti produktai, šalutinių gyvūninių produktų kategorija, iš kurios buvo gauti perdirbti produktai;

2.2. jeigu tai 3 kategorijos medžiagos – įrašas „ Ne žmonių maistui“;

2.3. jeigu tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinimo organų turinį) ir perdirbti produktai, gauti iš šių medžiagų – įrašas „Ne gyvūnų pašarui“; jei 2 kategorijos medžiagas ketinama sušerti gyvūnams, nurodytiems šių Taisyklių 73 punkte, pagal reikalavimus, nurodytus tame punkte, etiketėje turi būti įrašas „Šerti IE“, užbaigiant specifine to gyvūno (-ų) rūšimi (-imis), kuriam (-iems) ketinama šerti šias medžiagas;

2.4. jeigu tai 1 kategorijos medžiagos ir perdirbti produktai, gauti iš šių medžiagų, įrašas – „Sunaikinti“;

2.5. jeigu tai mėšlas ir virškinimo organų turinys – įrašas „Mėšlas“.

 

II. TRANSPORTO PRIEMONĖS IR KONTEINERIAI

 

3. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai turi būti transportuojami sudėti į sandarią vienkartinę pakuotę arba dengtą sandarų konteinerį arba transporto priemonę.

4. Transporto priemonės ir daugkartinio naudojimo konteineriai ir visos kitos daugkartinio naudojimo priemonės arba reikmenys, kurie lietėsi su šalutiniais gyvūniniais produktais arba perdirbtais produktais, turi būti:

4.1. valomi, plaunami ir dezinfekuojami po kiekvieno jų panaudojimo;

4.2. laikomi švarioje patalpoje;

4.3. švarūs ir sausi prieš naudojimą.

5. Daugkartinio naudojimo konteineriai turi būti skirti vežti tik vienos rūšies produktui, kad būtų išvengta užteršimo kitomis medžiagomis.

6. Panaudotos vienkartinės pakuotės turi būti sudegintos arba sunaikintos kitais būdais pagal VMVT nurodymus.

 

III. PREKYBOS DOKUMENTAI IR VETERINARIJOS SERTIFIKATAI

 

7. Prekybos dokumentas arba, kai tai numatyta šiose Taisyklėse, veterinarijos sertifikatas turi lydėti šalutinius gyvūninius produktus ir perdirbtus produktus, išskyrus perdirbtus produktus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų, kuriuos tiekia Lietuvos Respublikos mažmenininkai galutiniam vartotojui.

8. Prekybos dokumente turi būti nurodyta:

8.1. data, kada medžiaga buvo paimta iš patalpų;

8.2. medžiagos apibūdinimas, įskaitant informaciją, nurodytą šių Taisyklių 1 priedo I skyriuje, gyvūnų rūšys, jeigu tai 3 kategorijos medžiagos ir perdirbti produktai, gauti iš šių medžiagų ir skirti naudoti kaip pašaras, ir, kur būtina, gyvulių ausų įsagų numeriai;

8.3. medžiagos kiekis;

8.4. medžiagos kilmės vieta;

8.5. vežėjo pavardė ir adresas;

8.6. gavėjo pavardė ir adresas ir, kur būtina, veterinarinio patvirtinimo numeris;

8.7. kur būtina:

8.7.1. kilmės įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris,

8.7.2. produkto apdorojimo būdas ir metodai.

9. Surašomi 3 prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi lydėti siuntą iki galutinės paskirties vietos ir likti pas gavėją. Gamintojui lieka viena kopiją, o vežėjui – kita kopija.

10. Prekybos dokumento forma gali būti nustatyta pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką.

11. Veterinarijos sertifikatas turi būti išduotas ir pasirašytas VMVT.

 

IV. APSKAITA

 

12. Apskaitos dokumentuose, nurodytuose šių Taisyklių 31 punkte, turi būti nurodyta tokia informacija:

12.1. informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 8.2 ir 8.3 punktuose;

12.2. kai apskaitos dokumentus tvarko bet kuris asmuo, siunčiantis šalutinius gyvūninius produktus, informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 8.1, 8.5 ir, kai žinoma, šių Taisyklių 1 priedo 8.6 punktuose;

12.3. kai apskaitos dokumentus tvarko bet kuris asmuo, transportuojantis šalutinius gyvūninius produktus, juose turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 8.1, 8.4 ir 8.6 punktuose;

12.4. kai apskaitos dokumentus tvarko bet kuris asmuo, gaunantis šalutinius gyvūninius produktus, produktų gavimo data ir informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 8.4 ir 8.6 punktuose.

 

V. DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

 

13. Prekybos dokumentas ir veterinarijos sertifikatas, nurodyti šių Taisyklių 1 priedo III skyriuje, ir apskaitos dokumentai, nurodyti šių Taisyklių 1 priedo IV skyriuje, turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus, kad pareikalavus juos būtų galima pateikti VMVT.

 

VI. TEMPERATŪROS REIKALAVIMAI

 

14. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti transportuojami atitinkamoje temperatūroje, siekiant išvengti pavojaus gyvūnų ar žmonių sveikatai.

15. Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos pašarų arba naminių gyvūnėlių maisto gamybai, turi būti transportuojamos atšaldytos arba sušaldytos, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra perdirbamos per 24 valandas nuo jų išsiuntimo.

16. Transporto priemonėse, skirtose šaldytiems produktams gabenti, transportuojant turi būti užtikrinama reikalaujama temperatūra.

 

VII. SPECIALIOSIOS TRANZITO TAISYKLĖS

 

17. Šalutinių gyvūninių produktų arba perdirbtų produktų tranzitas turi atitikti šių Taisyklių 1 priedo I, II, III ir VI skyrių reikalavimus.

 

VIII. KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

18. VMVT užtikrina kontrolės priemonių šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų produktų surinkimo, transportavimo, naudojimo ir sunaikinimo metu taikymą, atlieka apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų patikrinimą ir, jeigu tai numatyta šiose Taisyklėse arba VMVT mano, kad tai reikalinga, plombuoja siuntas. Kai VMVT plombuoja šalutinių gyvūninių produktų arba perdirbtų produktų siuntą, ji apie tai turi informuoti paskirties vietos kompetentingą instituciją.

 

IX. GYVŪNINIŲ MEDŽIAGŲ SURINKIMAS VALANT NUOTEKAS

 

19. 1 kategorijos perdirbimo įmonės ir patalpos, kuriose šalinamos NPM, skerdyklos ir 2 kategorijos perdirbimo įmonės turi turėti pirminio nuotekų valymo sistemą. Pirminio nuotekų valymo sistemos įrangą turi sudaryti surinkimo tinkleliai arba sietai, kurių angos arba skylutės ne didesnės kaip 6 mm, arba lygiavertės sistemos, kurios užtikrintų, kad sąnašos, kurios lieka nuotekose, atlikus pirminį nuotekų valymą, būtų ne didesnės kaip 6 mm.

20. Patalpų, nurodytų šių Taisyklių 1 priedo 19 punkte, nuotekos turi būti valomas tokiu būdu, kad nuotekos būtų išvalytos pirminio nuotekų valymo metu prieš jas išleidžiant iš patalpų. Gyvūninių medžiagų negalima smulkinti arba minkštinti, kad jos nesusilaikytų pirminio valymo metu.

21. Visos gyvūninės medžiagos, kurios sulaikomos pirminio valymo metu patalpose, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 19 punkte, turi būti surinktos ir transportuojamos kaip 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagos, ir sunaikintos pagal šias Taisykles.

22. Nuotekos, kurios buvo apvalytos patalpose, nurodytose šių Taisyklių 1 priedo 19 punkte, ir nuotekos, susidariusios patalpose, kuriose gaunamos tik 3 kategorijos medžiagos, turi būti apdorojamos pagal reikalavimus, nurodytus nacionaliniuose teisės aktuose.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo

taisyklių

2 priedas

 

REIKALAVIMAI TARPINĖMS IR LAIKYMO ĮMONĖMS

 

I. TARPINIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

 

1. Patalpos ir įranga turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.1. pastatai turi būti atskirti nuo viešųjų kelių ir kitų pastatų, pvz., skerdyklos; įmonės išdėstymas turi užtikrinti visišką 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų atskyrimą nuo 3 kategorijos medžiagų nuo jų priėmimo iki išsiuntimo;

1.2. įmonėje turi būti dengta vieta šalutiniams gyvūniniams produktams priimti;

1.3. įmonės patalpos turi būti suplanuotos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti; grindys turi būti tokios, kad būtų lengva drenuoti skysčius;

1.4. įmonėje turi būti pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir praustuvų personalui;

1.5. įmonėje turi būti priemonės apsaugai nuo kenkėjų, tokių kaip: vabzdžiai, graužikai ir paukščiai;

1.6. įmonėje turi būti nuotekų valymo sistema, atitinkanti higienos reikalavimus;

1.7. jeigu būtina šių Taisyklių įgyvendinimui, įmonėje turi būti tinkamos pakankamo dydžio kontroliuojamos (reguliuojamos) temperatūros patalpos šalutiniams gyvūniniams produktams laikyti nustatytoje temperatūroje, kad jose būtų galima stebėti ir registruoti temperatūrą.

2. Įmonėje turi būti pakankamai patalpų konteineriams arba talpykloms, kuriais šalutiniai gyvūniniai produktai yra atvežami, ir transporto priemonėms, išskyrus laivus, kuriais jie yra transportuojami, valyti ir dezinfekuoti. Įmonėje turi būti pakankamai įrangos transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

 

II. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

3. Reikalavimai 3 kategorijos tarpinėms įmonėms:

3.1. įmonė turi užsiimti tik 3 kategorijos medžiagų importu, surinkimu, rūšiavimu, pjaustymu, atšaldymu, sušaldymu į blokus, laikymu ir išsiuntimu;

3.2. 3 kategorijos medžiagų rūšiavimas turi būti atliekamas tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus išplatinti gyvūnų ligas;

3.3. kai atliekamas rūšiavimas arba laikymo procedūros, 3 kategorijos medžiagos turi būti tvarkomos ir laikomos atskirai nuo kitų prekių ir tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokio patogenų išplitimo ir būtų laikomasi šių Taisyklių 68 punkto reikalavimų;

3.4. 3 kategorijos medžiagos turi būti laikomos tinkamai ir, kur reikia, atšaldomos arba sušaldomos iki jų išsiuntimo.

4. Reikalavimai 1 kategorijos ir 2 kategorijos tarpinėms įmonėms:

4.1. įmonė turi užsiimti tik 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagų surinkimu, tvarkymu, laikymu ir išsiuntimu;

4.2. 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų rūšiavimas turi būti atliekamas tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus išplatinti gyvūnų ligas;

4.3. kai atliekama laikymo procedūra, 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagos turi būti tvarkomos ir laikomos atskirai nuo kitų prekių ir tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokio patogenų išplitimo;

4.4. 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagos turi būti laikomos tinkamai, tinkamos temperatūros sąlygomis iki jų išsiuntimo;

4.5. nuotekos turi būti apdorojamos, siekiant užtikrinti, kad jose neliktų patogenų; specialieji reikalavimai 1 kategorijos ir 2 kategorijos tarpinių įmonių nuotekų apdorojimui gali būti nustatyti pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką.

 

III. REIKALAVIMAI LAIKYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI

 

5. Patalpos ir įranga turi atitikti šiuos reikalavimus:

5.1. patalpos, kuriose laikomi perdirbti produktai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, neturi būti toje patalpose, kuriose laikomi perdirbti produktai, gauti iš 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų, nebent jos yra visiškai atskirame pastate;

5.2. įmonė turi:

5.2.1. turėti dengtą vietą produktams priimti,

5.2.2. būti suplanuota taip, kad ją būtų galima lengvai išvalyti ir išdezinfekuoti; grindys turi būti tokios, kad būtų lengva drenuoti skysčius,

5.2.3. turėti pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir praustuvų personalui,

5.2.4. turėti atitinkamas priemones apsaugai nuo kenkėjų, tokių kaip: vabzdžiai, graužikai ir paukščiai;

5.3. įmonėje turi būti pakankamai patalpų konteineriams arba talpykloms, kuriais šalutiniai gyvūniniai produktai yra atvežami, ir transporto priemonėms, išskyrus laivus, kuriais jie yra transportuojami, valyti ir dezinfekuoti; įmonėje turi būti pakankamai įrangos transporto priemonių ratams dezinfekuoti;

5.4. produktai turi būti laikomi tinkamai iki jų išsiuntimo.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo

taisyklių

3 priedas

 

REIKALAVIMAI DEGINIMO IR BENDROJO DEGINIMO ĮMONĖMS, KURIOMS NETAIKOMI ATLIEKŲ DEGINIMO APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

1. Deginimo arba bendrojo deginimo įmonė turi būti suprojektuota, aprūpinta ir veikti tokiu būdu, kad būtų įvykdyti šių Taisyklių reikalavimai. Ji turi atitikti šiuos higienos reikalavimus:

1.1. šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti sunaikinti kuo greičiau juos atvežus; jie turi būti laikomi tinkamai iki jų sunaikinimo;

1.2. konteineriai, talpyklos ir transporto priemonės, naudoti neperdirbtų medžiagų transportavimui, turi būti išvalyti nustatytoje vietoje, užtikrinant, kad nuotekos bus išvalytos pagal šių Taisyklių 3 priedo III skyriaus reikalavimus;

1.3. nuolat turi būti naikinami paukščiai, graužikai, vabzdžiai arba kiti kenkėjai; įmonėje turi būti sudaryta kenkėjų kontrolės programa;

1.4. įmonėje turi būti nustatyta visų patalpų valymo tvarka, atliekami darbai turi būti registruojami;

1.5. higienos reikalavimų kontrolė turi būti atliekama nuolat tikrinant aplinką ir įrangą; patikrinimų tvarkaraštis ir rezultatai turi būti registruojami ir saugomi ne mažiau kaip dvejus metus.

2. Deginimo arba bendrojo deginimo įmonės valdytojas turi imtis reikalingų atsargos priemonių dėl šalutinių gyvūninių produktų priėmimo, siekdamas užkirsti kelią tiesioginiam pavojui žmonių arba gyvūnų sveikatai, arba riboti jų priėmimą, jei tokia rizika kyla.

 

II. VEIKLOS REIKALAVIMAI

 

3. Deginimo arba bendrojo deginimo įmonė turi būti suprojektuota, pastatyta ir veikti tokiu būdu, kad dujų patekimas į deginimo kamerą būtų kontroliuojamas ir būtų tolygus pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis esant 850oC temperatūrai, kuri matuojama prie deginimo kameros išorinės sienos arba kitoje vietoje, nustatytoje VMVT, ne mažiau kaip dvi sekundes.

4. Didelio pajėgumo deginimo įmonių kiekviena deginimo linija turi būti aprūpinta ne mažiau kaip vienu atsarginiu degikliu. Šis degiklis turi įsijungti automatiškai, kai degimo dujų temperatūra degimo kameroje įleidus oro sumažėja iki 850oC. Jis taip pat turi būti naudojamas pradedant ir baigiant deginimą, siekiant užtikrinti, kad 850oC temperatūra būtų palaikoma visą deginimo laiką, kol nesudeginta medžiaga yra deginimo kameroje.

5. Didelio pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmonės turi turėti įdiegusios šalutinių gyvūninių produktų padavimo automatinę sistemą:

5.1. pradedant deginimą, kol deginimo kameroje pasiekiama 850oC temperatūra;

5.2. bet kada, kai temperatūra deginimo kameroje yra mažesnė nei 850 oC.

6. Šalutiniai gyvūniniai produktai, kur įmanoma, turi būti paduodami tiesiai į deginimo kamerą, jų tiesiogiai netvarkant.

 

III. VANDENS IŠLEIDIMAS

 

7. Deginimo arba bendrojo deginimo įmonės vieta, įskaitant šalutinių gyvūninių produktų laikymo vietas, turi būti įrengta tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotam ir atsitiktiniam bet kokių teršalų išleidimui į dirvožemį, paviršinius ir gruntinius vandenis, ir atitiktų reikalavimus, nurodytus atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose.

8. Vandens talpyklos turi būti pakankamos, kad toks vanduo galėtų būti ištirtas ir apdorotas, kur reikalinga, prieš jį išleidžiant.

 

IV. KENKSMINGI LIKUČIAI

 

9. Kenksmingi likučiai – skystos arba kietos medžiagos, susidariusios deginimo arba bendrojo deginimo metu, apdorojant nuotekas arba atliekant kitus veiksmus deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje. Kenksmingiems likučiams priskiriami pelenai ir šlakas, suodžiai ir boilerio nuosėdos.

10. Kenksmingų likučių kiekis įmonėje ir jų kenksmingumas turi būti sumažintas iki minimumo. Kenksmingi likučiai turi būti panaudoti, kur tinkama, pačioje įmonėje arba kitoje vietoje pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus.

11. Kenksmingų likučių dulkės turi būti transportuojamos ir laikomos tokiu būdu, kad jos nepatektų į aplinką (pvz., laikomos uždaruose konteineriuose).

 

V. TEMPERATŪROS MATAVIMAS

 

12. Sudeginimo arba bendro sudeginimo proceso parametrams ir sąlygoms matuoti turi būti naudojami prietaisai. Didelio pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmonėse turi būti temperatūros matavimo įranga.

13. VMVT patvirtina temperatūros matavimo reikalavimus.

14. Atitinkama įranga ir bet kokių automatizuotų stebėjimo prietaisų veikla įmonėje turi būti nuolat kontroliuojama ir kasmet testuojama. Prietaisų kalibravimas turi būti atliekamas lyginant matavimo prietaisų parodymus su kontroliniais parodymais ne rečiau kaip kas trejus metus.

15. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tokiu būdu, kad VMVT galėtų įvertinti jų atitikimą nustatytus veiklos reikalavimus.

 

VI. VEIKLA AVARIJŲ AR GEDIMŲ ATVEJAIS

 

16. Gedimo arba avarijos atveju įmonės valdytojas turi sumažinti arba nutraukti įmonės veiklą kaip galima greičiau, kol galės būti atnaujinta normali įmonės veikla.

 

VII. 1 KATEGORIJOS MEDŽIAGŲ, NURODYTŲ ŠIŲ TAISYKLIŲ 8.2 IR 8.3 PUNKTUOSE, DEGINIMAS

 

17. Nedidelio pajėgumo deginimo įmonė turi būti pastatyta gerai drenuojamoje, sausoje vietoje.

18. Gyvūnai neturi turėti priėjimo prie nedidelio pajėgumo deginimo įmonės, šalutinių gyvūninių produktų, skirtų sudeginti, arba pelenų, gautų sudeginus šalutinius gyvūninius produktus. Jeigu nedidelio pajėgumo deginimo įmonė yra gyvulininkystės ūkyje:

18.1. deginimo kamera (krematoriumas) turi būti visiškai atskirta, kur reikalinga, tvora nuo gyvūnų, jų pašarų ir pakratų;

18.2. priemonės, skirtos naudoti įmonėje, negali būti naudojamos bet kur kitur ūkyje;

18.3. darbuotojai įmonėje turi pakeisti viršutinius rūbus ir apavą prieš darbą su gyvūnais arba gyvūnų pašarų tvarkymą.

19. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų pelenai turi būti uždengti, paženklinti ir laikomi sandariai.

20. Įmonės valdytojas turi tikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų deginami iki pelenų. Pelenai turi būti užkasami sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB.

21. Nevisiškai sudeginti šalutiniai gyvūniniai produktai negali būti užkasti sąvartyne, bet turi būti pakartotinai deginami arba kitaip sunaikinami pagal šių Taisyklių reikalavimus.

22. Nedidelio pajėgumo deginimo įmonė turi būti aprūpinta priežiūros priemonėmis.

23. Įmonės valdytojas turi registruoti sudegintų šalutinių gyvūninių produktų kiekį, jų kategoriją, gyvūnų rūšis ir sudeginimo datą.

24. Nedidelio pajėgumo deginimo įmonė turi būti patvirtinta VMVT ir jos tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo

taisyklių

4 priedas

 

BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1 KATEGORIJOS, 2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS MEDŽIAGŲ PERDIRBIMUI

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1 KATEGORIJOS, 2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI

 

1. Patalpos ir įranga turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.1. patalpos, skirtos šalutiniams gyvūniniams produktams perdirbti, neturi būti toje pačioje vietoje, kur yra skerdykla, nebent jos yra skirtinguose pastatuose; pašaliniai asmenys ir gyvūnai neturi patekti į perdirbimo įmonės teritoriją; tačiau perdirbimo įmonė konvejerio sistema gali būti sujungta su skerdykla, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

1.1.1. perdirbimo įmonėje ir skerdykloje yra atskiri įėjimai, priėmimo skyrius, įranga, išėjimai ir dirba kitas personalas,

1.1.2. šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbimui gaunami iš toje pačioje vietoje esančios skerdyklos;

1.2. perdirbimo įmonėje turi būti atskirti sektoriai – švarus ir nešvarus; nešvariame sektoriuje turi būti dengta vieta šalutiniams gyvūniniams produktams priimti, įrengta taip, kad ją būtų galima lengvai išvalyti ir išdezinfekuoti; grindys turi būti tokios, kad būtų lengva drenuoti skysčius; įmonėje turi būti pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir praustuvų personalui;

1.3. perdirbimo įmonėje turi būti pakankami karšto vandens ir garų šalutiniams gyvūniniams produktams perdirbti;

1.4. nešvariame sektoriuje, jei reikia, turi būti įranga šalutiniams gyvūniniams produktams smulkinti ir toliau perduoti į perdirbimo skyrių;

1.5. visa įranga turi veikti pagal šių Taisyklių 4 priedo II skyriaus reikalavimus; jeigu reikalingas apdorojimas karščiu, įranga turi būti aprūpinta:

1.5.1. temperatūros matavimo prietaisais ir, kur būtina, spaudimo matavimo prietaisais kritiniuose kontrolės taškuose,

1.5.2. registravimo įranga šių matavimų rezultatams registruoti,

1.5.3. saugos sistema, informuojančia apie nepakankamą kaitinimą;

1.6. įmonėje turi būti teritorija, kurioje yra iškraunamos neperdirbtos medžiagos, atskirta nuo teritorijos, skirtos šių medžiagų perdirbimui ir perdirbtų produktų laikymui, siekiant apsaugoti galutinius produktus nuo užteršimo atvežtais perdirbti šalutiniais gyvūniniais produktais.

2. Perdirbimo įmonėje turi būti pakankamai įrangos konteineriams arba talpykloms, kuriais šalutiniai gyvūniniai produktai yra atvežami, ir transporto priemonėms, išskyrus laivus, kuriais jie yra transportuojami, valyti ir dezinfekuoti.

3. Perdirbimo įmonėje turi būti pakankamai įrangos transporto priemonių, išvykstančių iš perdirbimo įmonės nešvaraus sektoriaus, ratams dezinfekuoti.

4. Perdirbimo įmonėje turi būti nuotekų valymo sistema, atitinkanti VMVT nustatytus reikalavimus.

5. Perdirbimo įmonėje turi būti laboratorija arba įmonė turi naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi būti aprūpinta įranga tyrimams atlikti. Ji turi būti patvirtinta VMVT.

 

II. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

6. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perdirbti kuo greičiau juos atvežus. Jie turi būti laikomi pagal higienos reikalavimus iki jų perdirbimo.

7. Konteineriai, talpyklos ir transporto priemonės, naudojami neperdirbtoms medžiagoms transportuoti, turi būti valomi tam skirtoje teritorijoje. Ši teritorija turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus užkrėsti perdirbtus produktus.

8. Asmenys, dirbantys nešvariame sektoriuje, gali įeiti į švarų sektorių pasikeitę savo darbo rūbus ir apavą arba juos dezinfekavę. Įranga ir priemonės iš nešvaraus sektoriaus į švarų sektorių gali būti perneštos tik nuvalytos ir išdezinfekuotos. Įmonėje turi būti nustatyta asmenų judėjimo tvarka, siekiant kontroliuoti asmenų judėjimą tarp švaraus ir nešvaraus sektorių ir tinkamai naudoti vonias, skirtas apavo ir transporto priemonių dezinfekcijai.

9. Nuotekos, susidariusios nešvariame sektoriuje, turi būti apdorojamos taip, kad jose neliktų patogenų. Specialieji reikalavimai perdirbimo įmonių nuotekų apdorojimui gali būti nustatyti pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką.

10. Įmonėje turi būti nuolat naikinami paukščiai, graužikai, vabzdžiai arba kiti kenkėjai; turi būti sudaryta kenkėjų kontrolės programa.

11. Įmonėje turi būti nustatyta visų įmonės patalpų ir įrangos valymo tvarka, o atlikti darbai turi būti registruojami. Įmonėje turi būti naudojama tinkama valymo įranga ir valymo medžiagos.

12. Higienos reikalavimų kontrolė turi būti atliekama nuolat tikrinant aplinką ir įrangą. Patikrinimų tvarkaraštis ir rezultatai turi būti registruojami ir saugomi ne mažiau kaip dvejus metus.

13. Įranga ir priemonės turi būti tvarkingi, o matavimo prietaisai turi būti reguliariai kalibruojami.

14. Perdirbti produktai turi būti tvarkomi ir laikomi perdirbimo įmonėje tokiu būdu, kad jie nebūtų užteršiami.

 

III. PERDIRBIMO METODAI

 

15. Pirmas metodas:

15.1. jeigu perdirbti skirtų šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 50 mm, šie šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinami naudojant atitinkamą įrangą taip, kad jų dalys būtų ne didesnės kaip 50 mm; smulkinimo įranga turi būti tikrinama kasdien, o patikrinimo rezultatai registruojami; jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 50 mm, smulkinimo procesas turi būti sustabdomas, įranga turi būti sutvarkoma;

15.2. susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami ne mažesne kaip 133 (o)C temperatūra ne trumpiau kaip 20 minučių ne mažiau kaip 3 barų spaudimo (absoliutaus) prisotintų garų aplinkoje; apdorojimas karščiu gali būti taikomas kaip atskiras procesas arba prieš sterilizaciją, arba po jos;

15.3. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti perdirbami partijomis arba naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas.

16. Antras metodas:

16.1. jeigu perdirbti skirtų šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 150 mm, šie šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinami naudojant atitinkamą įrangą taip, kad jų dalys būtų ne didesnės kaip 150 mm; smulkinimo įranga turi būti tikrinama kasdien, o patikrinimo rezultatai registruojami; jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad produktų dalys yra didesnės kaip 150 mm, smulkinimo procesas turi būti sustabdomas, įranga sutvarkoma;

16.2. susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami aukštesne kaip 100 oC temperatūra ne trumpiau kaip 125 minutes, aukštesne kaip 110oC temperatūra – ne trumpiau kaip 120 minučių, aukštesne kaip 120oC temperatūra – ne trumpiau kaip 50 minučių;

16.2. šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perdirbami partijomis;

16.3. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti kaitinami tokiu būdu, kad nustatyta temperatūra būtų pasiekta vienu metu.

17. Trečias metodas:

17.1. jeigu perdirbti skirtų šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 30 mm, šie šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinami naudojant atitinkamą įrangą taip, kad jų dalys būtų ne didesnės kaip 30 mm; smulkinimo įranga turi būti tikrinama kasdien, o patikrinimo rezultatai registruojami; jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad produktų dalys yra didesnės kaip 30 mm, smulkinimo procesas turi būti sustabdomas, įranga sutvarkoma;

17.2. susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami aukštesne kaip 100oC temperatūra ne trumpiau kaip 95 minutes, aukštesne kaip 110oC temperatūra – ne trumpiau kaip 55 minutes ir aukštesne kaip 120oC temperatūra – ne trumpiau kaip 13 minučių;

17.3. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti perdirbami partijomis arba naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

17.4. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti kaitinami tokiu būdu, kad nustatyta temperatūra būtų pasiekta vienu metu.

18. Ketvirtas metodas:

18.1. jeigu perdirbti skirtų šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 30 mm, šie šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinami naudojant atitinkamą įrangą taip, kad jų dalys būtų ne didesnės kaip 30 mm; smulkinimo įranga turi būti tikrinama kasdien, o patikrinimo rezultatai registruojami; jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad produktų dalys yra didesnės kaip 30 mm, smulkinimo procesas turi būti sustabdomas, įranga sutvarkoma;

18.2. susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti patalpinami į talpyklą su riebalais ir kaitinami aukštesne kaip 100 oC temperatūra ne trumpiau kaip 16 minučių, aukštesne kaip 110 oC temperatūra – ne trumpiau kaip 13 minučių ir aukštesne kaip 120oC temperatūra – ne trumpiau kaip 8 minutes, aukštesne kaip 130oC temperatūra – ne trumpiau kaip 3 minutes;

18.3. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti perdirbami partijomis arba naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

18.4. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti kaitinami tokiu būdu, kad temperatūra būtų pasiekta vienu metu.

19. Penktas metodas:

19.1. jeigu perdirbti skirtų šalutinių gyvūninių produktų dalys yra didesnės kaip 20 mm, šie šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinami naudojant atitinkamą įrangą taip, kad jų dalys būtų ne didesnės kaip 20 mm; smulkinimo įranga turi būti tikrinama kasdien, o patikrinimo rezultatai registruojami; jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad produktų dalys yra didesnės kaip 20 mm, smulkinimo procesas turi būti sustabdomas, įranga sutvarkoma;

19.2. susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami iki koaguliacijos ir po to spaudžiami, kad riebalai ir vanduo pasišalintų iš baltyminės medžiagos; baltyminė medžiaga turi būti apdorojama aukštesne kaip 80oC temperatūra ne trumpiau kaip 120 minučių ir aukštesne kaip 100 oC temperatūra – ne trumpiau kaip 60 minučių;

19.3. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti perdirbami partijomis arba naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

19.4. šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti kaitinami tokiu būdu, kad temperatūra būtų pasiekta vienu metu.

20. Šeštas metodas (žuvų šalutiniams gyvūniniams produktams):

20.1. šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti susmulkinti iki IE. milimetrų, po to sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, siekiant sumažinti pH iki IE.; mišinys turi būti laikomas IE. valandas iki tolimesnio apdorojimo;

20.2. mišinys turi būti patalpintas į šilumos konverterį ir kaitinamas IEoC temperatūra ne trumpiau kaip IE minučių; produkto judėjimas šilumos konverteriu turi būti kontroliuojamas mechaniškai ribojant jo judėjimą tokiu būdu, kad produkto apdorojimo ciklas būtų pakankamas pagal laiką ir temperatūrą;

20.3. apdorojus karščiu, mechaninėmis priemonėmis turi būti atskirta produkto skystoji dalis, riebalai ir spirgai; skystoji dalis turi būti perpumpuojama į du šilumos keitiklius, kurie šildomi karštais vandens garais ir yra aprūpinti vakuuminėmis kameromis, kad iš jų būtų galima pašalinti drėgmės perteklių vandens garų pavidalu, siekiant gauti perdirbtų gyvūninių riebalų koncentratą; spirgai turi būti sumaišyti su baltymų koncentratu prieš jų laikymą.

21. Septintas metodas:

21.1. bet kuris perdirbimo metodas, patvirtintas VMVT, jeigu įrodoma, kad, ištyrus galutinio produkto mėginius, kurie turi būti imami kasdien, tyrimo rezultatai atitinka šiuos mikrobiologinius standartus:

21.1.1. kai mėginiai imami tiesiogiai po apdorojimo karščiu, Clostridium perfringens neturi būti 1 g tiriamo produkto,

21.1.2. kai mėginiai imami perdirbimo įmonėje ar perdirbto produkto laikymo vietoje arba juos išvežant iš įmonės:

21.1.2.1. Salmonella neturi būti 25 g tiriamo produkto: n=5, c=0, m=0, M=0,

21.1.2.2. Enterobacteriaceae: neturi būti 1g produkto n=5, c=2, m=10, M=300,

kur:

n= mėginių skaičius, kurį reikia ištirti;

m=leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m vertės;

M=maksimalus leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius viename mėginyje arba keliuose yra lygus M arba didesnis;

c= mėginių skaičius, kuriuose bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M; mėginiai laikomi priimtinais, jeigu bakterijų skaičius mėginiuose yra lygus m arba mažesnis.

22. Kritinių kontrolės taškų kontrolės rezultatai, pagal kuriuos kiekviena įmonė atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojami ir naudojami taip, kad savininkas, valdytojas arba jų atstovai ir VMVT galėtų stebėti perdirbimo įmonės veiklą; įmonėje turi būti registruojamas ir kontroliuojamas šalutinių gyvūninių produktų dalių dydis, temperatūra, kur reikia, laikas, spaudimo parametrai, žaliavos padavimo greitis ir riebalų apdorojimo greitis.

23. VMVT turi pateikti informaciją apie įmonėje taikomus šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo metodus ir mikrobiologinių tyrimų rezultatus Europos Komisijai, jai pareikalavus.

 

IV. GAMYBOS PRIEŽIŪRA

 

24. VMVT turi kontroliuoti perdirbimo įmones, kad jos atitiktų šių Taisyklių reikalavimus. Ji turi:

24.1. tikrinti:

24.1.1. bendruosius higienos reikalavimus, taikomus patalpoms, įrangai ir personalui,

24.1.2. įmonėje atliekamos savikontrolės efektyvumą, tyrimų rezultatus ir mėginių ėmimą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus,

24.1.3. perdirbtų produktų atitikimą standartus; tyrimai turi būti atliekami mokslo pripažintais metodais (nurodytais ES teisės aktuose arba, jeigu tokių nėra, pagal pripažintus tarptautinius standartus, arba, jeigu tokių nėra, pagal nacionalinius standartus);

24.2. imti mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti;

24.3. atlikti bet kokius kitus patikrinimus, būtinus norint įsitikinti, kad įmonė atitinka šių Taisyklių reikalavimus.

25. VMVT turi teisę bet kuriuo metu laisvai patekti į bet kurias perdirbimo įmonės patalpas, gauti apskaitos dokumentus, prekybos dokumentus ir veterinarijos sertifikatus, kad galėtų atlikti šių Taisyklių 4 priedo 24 punkte nurodytas funkcijas.

 

V. PATVIRTINIMO TVARKA

 

26. VMVT patvirtina perdirbimo įmonę pagal šiuos kriterijus:

26.1. technologinio proceso aprašymą (technologinio proceso schemą);

26.2. kritinių kontrolės taškų identifikavimą, įskaitant medžiagų perdirbimo greitį naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

26.3. atitikimą specifinius technologinio proceso reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse;

26.4. šių reikalavimų įvykdymą:

26.4.1. perdirbamų medžiagų dalių dydžio atitikimą, nustatytą pagal mėsmalės angų dydį, jas perdirbant partijomis ir naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas,

26.4.2. temperatūros, spaudimo, perdirbimo laiko ir perdirbamos medžiagos judėjimo greičio parametrus (naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas) pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo 27–30 punktuose.

27. Perdirbant medžiagas partijomis:

27.1. temperatūra turi būti matuojama stacionariais termoelementais, ir jos kitimas turi būti parodomas grafiškai;

27.2. spaudimas turi būti matuojamas stacionariniais spaudimo matavimo prietaisais, ir jo kitimas turi būti parodomas grafiškai;

27.3. perdirbimo laikas turi būti nurodytas laiko, temperatūros ir laiko ir spaudimo diagramose.

28. Ne rečiau kaip kartą per metus termoelementai ir spaudimo matavimo prietaisai turi būti kalibruojami.

29. Medžiagų perdirbimas naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas:

29.1. temperatūra ir spaudimas turi būti matuojami termoelementais arba infraraudonųjų spindulių matavimo prietaisais; spaudimo matavimo prietaisai turi būti įtaisyti technologinio perdirbimo proceso nustatytoje vietoje tokiu būdu, kad temperatūra ir spaudimas atitiktų nustatytus reikalavimus visoje perdirbimo įrangoje arba tam tikroje jos dalyje; temperatūros ir spaudimo kitimai turi būti parodomi grafiškai;

29.2. minimalaus perdirbamų medžiagų judėjimo laiko matavimai taikant nenutrūkstamo padavimo sistemas, jeigu temperatūra ir spaudimas atitinka nustatytus reikalavimus, turi būti atliekami naudojant netirpius žymiklius (pvz., mangano dioksidą) arba tokius metodus, kurie teikia lygiavertes garantijas; matavimų rezultatai turi būti teikiamai VMVT; tikslūs matavimai ir medžiagų perdirbimo trukmės kontrolė yra pagrindiniai kriterijai; atliekant patvirtinimo testą ir nuolat kritiniuose kontrolės taškuose turi būti matuojami šie rodikliai:

29.2.1. padavimo sraigto apsisukimų skaičius per minutę,

29.2.2. elektros stiprumas (amperais esant tam tikrai įtampai),

29.2.3. išgaravimo ir vandens garų kondensacijos greitis,

29.2.4. siurblio įsiurbimų skaičius per tam tikrą laiką.

30. Visi matavimo ir kontrolės prietaisai turi būti kalibruojami ne rečiau kaip kartą per metus.

31. VMVT turi tikrinti įmones periodiškai, jeigu ji mano, kad tai reikalinga, ir bet kuriuo atveju, kai daromi pakeitimai (pvz., keičiama įranga, perdirbama kita medžiaga).

32. Įmonės patvirtinimo tvarka, paremta tyrimo metodais, gali būti nustatyta pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo

taisyklių

5 priedas

 

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI 1 KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS MEDŽIAGŲ PERDIRBIMUI IR BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONĖMS

 

I. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI 1KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS MEDŽIAGŲ PERDIRBIMUI

 

1. Įmonės turi atitikti šių Taisyklių 4 priede nurodytus bendruosius reikalavimus ir šiuos papildomus reikalavimus:

1.1. 1 kategorijos ir 2 kategorijos įmonės turi būti išdėstytos taip, kad 1 kategorijos medžiagos būtų visiškai atskirtos nuo 2 kategorijos medžiagų nuo jų priėmimo iki perdirbtų produktų išsiuntimo;

1.2. VMVT gali leisti laikinai 2 kategorijos perdirbimo įmonėje perdirbti 1 kategorijos medžiagas, kai dėl pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos išplitimo arba kitų nenumatytų aplinkybių 1 kategorijos perdirbimo įmonė neturi pakankamai pajėgumų perdirbti šalutinių gyvūninių produktų; VMVT turi iš naujo patvirtinti 2 kategorijos perdirbimo įmonę pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, kol jai bus leista vėl perdirbti 2 kategorijos medžiagas;

1.3. turi būti identifikuoti kiekvieno perdirbimo metodo, nurodyto šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje, kritiniai kontrolės taškai, kurie nustato perdirbimo procese taikomo apdorojimo karščiu režimą; kritiniuose kontrolės taškuose turi būti nustatoma:

1.3.1. žaliavų dalių dydis,

1.3.2. temperatūra, kuri buvo pasiekta apdorojant karščiu,

1.3.3. spaudimas, naudotas apdorojant žaliavas,

1.3.4. apdorojimo karščiu trukmė arba medžiagos padavimo greitis naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

1.4. turi būti nurodyti kiekvieno kritinio kontrolės taško minimalūs perdirbimo proceso standartai;

1.5. registravimo dokumentai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus; juose turi būti parodyti minimalūs perdirbimo proceso kriterijai, taikyti kiekvienam kritiniam kontrolės taškui;

1.6. perdirbimo proceso nuolatiniam stebėjimui turi būti naudojami tiksliai kalibruoti prietaisai ir registravimo įrenginiai; įrenginių ir registravimo prietaisų kalibravimo data turi būti registruojama;

1.7. medžiagos, kurios buvo netinkamai apdorotos karščiu (pvz.: medžiaga, išleista iš perdirbimo sistemos pradėjus perdirbimą, arba medžiaga, ištekėjusi iš nesandaraus katilo), turi būti surinktos ir dar kartą perdirbtos pagal nustatytus reikalavimus;

1.8. šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perdirbti pagal šiuos metodus:

1.8.1. pirmas perdirbimo metodas, nurodytas šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje, turi būti taikomas perdirbant:

1.8.1.1. 2 kategorijos medžiagas (išskyrus mėšlą, virškinimo organų turinį, atskirtą nuo virškinimo organų, pieną ir krekenas), skirtas biologinių dujų arba komposto gamybai arba naudoti kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus,

1.8.1.2. 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagas, skirtas išvežti į sąvartyną;

1.8.2. pirmas, antras, trečias, ketvirtas ir penktas metodai, nurodyti šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje, turi būti taikomi perdirbant:

1.8.2.1. 2 kategorijos medžiagas, iš kurių gauti baltymai yra sudeginami arba bendrai sudeginami,

1.8.2.2. 2 kategorijos medžiagas, iš kurių gauti lydyti riebalai yra skirti 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonėms,

1.8.2.3. 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagas, skirtas sudeginti arba bendrai sudeginti;

1.9. perdirbti produktai, gauti iš 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagų, išskyrus skystus produktus, skirtus biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėms, turi būti paženklinti, kur tai techniškai įmanoma, kvapu, naudojant VMVT patvirtintą būdą; detalios tokio ženklinimo taisyklės gali būti nustatytos šių Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka;

1.10. perdirbtų produktų, skirtų biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėms arba išvežti į sąvartyną, mėginiuose, paimtuose tiesiogiai po jų apdorojimo karščiu, neturi būti karščiui atsparių patogeninių bakterijų sporų (Clostridium perfringens neturi būti 1 g tiriamo produkto).

 

II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI

 

2. Jeigu biologinių dujų įmonė yra vietovėje, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, ji turi būti pakankamu atstumu nuo tos vietos, kurioje laikomi gyvūnai, ir bet kokiu atveju turi būti aptverta tvora, skiriančia nuo gyvūnų, jų pašarų ir pakratų. Biologinių dujų įmonėje turi būti:

2.1. pasterizacijos/higienizacijos skyrius, aprūpintas:

2.1.1. prietaisais temperatūrai matuoti,

2.1.2. registravimo priemonėmis matavimo prietaisų parodymams registruoti,

2.1.3. saugos sistema, informuojančia apie nepakankamą kaitinimą;

2.2. pasterizacijos/higienizacijos skyrius neprivalomas biologinių dujų įmonėms, kurios perdirba tik tuos šalutinius gyvūninius produktus, kurie buvo perdirbti taikant pirmą metodą; bet to, pasterizacijos/higienizacijos skyrius neprivalomas biologinių dujų įmonėms, kurios perdirba 2 kategorijos medžiagas, pasterizuotas/higienizuotas kitoje įmonėje;

2.3. pakankamos priemonės transporto priemonių ir konteinerių, išvykstančių iš biologinių dujų įmonės, valymui ir dezinfekavimui.

3. Jeigu komposto gamybos įmonė yra vietovėje, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, ji turi būti pakankamu atstumu nuo tos vietos, kurioje laikomi gyvūnai, ir bet kokiu atveju turi būti aptverta tvora. Komposto gamybos įmonėje turi būti:

3.1. uždaras komposto gamybos reaktorius, aprūpintas:

3.1.1. prietaisais temperatūrai matuoti,

3.1.2. registravimo priemonėmis matavimo prietaisų parodymams registruoti,

3.1.3. saugos sistema, informuojančia apie nepakankamą kaitinimą;

3.2. priemonės transporto priemonių ir konteinerių, kuriais vežami neapdoroti šalutiniai gyvūniniai produktai, valymui ir dezinfekavimui;

3.3. vietoj 3.1 punkte nurodyto reaktoriaus gali būti naudojamos kitos komposto gamybos sistemos, jeigu:

3.3.1. užtikrinama, kad į jas nepateks kenkėjai,

3.3.2. jos valdomos tokiu būdu, kad visa medžiaga, esanti komposto gamybos įrenginiuose, pasiekia nustatytus laiko ir temperatūros parametrus, įskaitant nuolatinio stebėjimo parametrus,

3.3.3. jos atitinka visus kitus šių Taisyklių reikalavimus.

4. Kiekvienoje biologinių dujų ir komposto gamybos įmonėje turi būti laboratorija arba įmonė turi naudotis kitų laboratorijų paslaugomis. Laboratorijoje turi būti įranga tyrimams atlikti. Laboratorija turi būti patvirtinta VMVT.

5. Biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje gali būti perdirbami tik šie šalutiniai gyvūniniai produktai:

5.1. 2 kategorijos medžiagos, perdirbtos 2 kategorijos perdirbimo įmonėje naudojant pirmą metodą;

5.2. mėšlas ir virškinimo organų turinys, atskirtas nuo virškinimo organų, pienas ir krekenos;

5.3. 3 kategorijos medžiagos.

6. Šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 5 priedo 5 punkte, turi būti perdirbti kuo greičiau juos atvežus. Jie turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis iki perdirbimo.

7. Konteineriai, talpyklos ir transporto priemonės, naudoti neapdorotų medžiagų transportavimui, turi būti valomi ir dezinfekuojami tam skirtoje teritorijoje. Ši teritorija turi būti įrengta tokioje vietoje arba taip, kad apdoroti produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo.

8. Įmonėje turi būti nuolat naikinami paukščiai, graužikai, vabzdžiai arba kiti kenkėjai, turi būti sudaryta kenkėjų kontrolės programa.

9. Įmonėje turi būti nustatyta visų įmonės patalpų ir įrangos valymo tvarka, o atlikti darbai turi būti registruojami. Įmonėje turi būti naudojama tinkama valymo įranga ir valymo medžiagos.

10. Higienos reikalavimų kontrolė turi būti atliekama nuolat tikrinant aplinką ir įrangą. Patikrinimų tvarkaraštis ir rezultatai turi būti registruojami ir saugomi ne mažiau kaip dvejus metus.

11. Įranga ir priemonės turi būti tvarkingi, o matavimo prietaisai turi būti reguliariai kalibruojami.

12. Irimo likučiai turi būti tvarkomi ir laikomi įmonėje tokiu būdu, kad jie būtų apsaugoti nuo užteršimo.

13. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biologinių dujų įmonėje, kurioje yra pasterizacijos/higienizacijos skyrius, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

13.1. maksimalus dalelių dydis prieš patenkant į šį skyrių turi būti 12 mm;

13.2. minimali visos medžiagos temperatūra šiame skyriuje turi būti 70oC;

13.3. minimalus apdorojimo nenutrūkstamo padavimo sistema laikas turi būti 60 minučių.

14. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava komposto gamybos įmonėje, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

14.1. minimalus dalelių dydis prieš patenkant į komposto gamybos reaktorių turi būti 12 mm;

14.2. minimali visos medžiagos temperatūra reaktoriuje turi būti 70oC;

14.3. minimalus apdorojimo 70 oC temperatūra (visos medžiagos) reaktoriuje laikas turi būti 60 minučių.

15. Kol bus patvirtintos taisyklės, nurodytos šių Taisyklių 16.7 punkte, VMVT, kai viešojo maitinimo atliekos yra vieninteliai šalutiniai gyvūniniai produktai, naudojami kaip žaliavos biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, gali leisti taikyti kitus specialiuosius reikalavimus nei nurodytus šiame skyriuje, garantuojančius lygiavertį patogenų sunaikinimą; šie specialieji reikalavimai gali būti taikomi viešojo maitinimo atliekoms, kurios sumaišomos su mėšlu, virškinimo organų turiniu, atskirtu nuo virškinimo organų, pienu ir krekenomis, užtikrinant, kad gautai medžiagai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir viešojo maitinimo atliekoms; jeigu mėšlas, virškinimo organų turinys, atskirtas nuo virškinimo organų, pienas ir krekenos yra vieninteliai šalutiniai gyvūniniai produktai, perdirbami biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, VMVT gali leisti taikyti kitus specialiuosius reikalavimus nei nurodytus šiame skyriuje, užtikrinus, kad jie nekels pavojaus gyvūnų pavojingoms užkrečiamosioms ligoms išplisti ir jų irimo likučiai arba kompostas nebus apdoroti.

16. Irimo likučių arba komposto mėginiai, paimti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje išvežant iš įmonės perdirbtą produkciją, turi atitikti šiuos standartus:

16.1. salmonelių neturi būti 25 g tiriamo produkto: n=5, c=0, m=0, M=0;

16.2. enterobakterijų neturi būti 1 g tiriamo produkto: n=5, c=2, m=10, M=300;

kur:

n= mėginių skaičius, kurį reikia ištirti;

m=leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m vertės;

M=maksimalus leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius viename mėginyje arba keliuose yra lygus M arba didesnis;

c= mėginių skaičius, kuriuose bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M; mėginiai laikomi priimtinais, jeigu bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis.

 

III. APDOROJIMO METODAI TOLIMESNIAM LYDYTŲ RIEBALŲ PERDIRBIMUI

 

17. Riebalų dariniams gaminti iš lydytų riebalų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų, gali būti naudojami šie metodai:

17.1. transesterifikacija arba hidrolizė ne žemesne kaip 200 oC temperatūra ir atitinkamo spaudimo sąlygomis 20 minučių (glicerolis, riebiosios rūgštys ir esteriai);

17.2. saponifikacija 12M natrio šarmu (glicerolis ir muilai):

17.2.1. perdirbant partijomis – 95oC temperatūra 3 valandas,

17.2.2. naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas – 140oC temperatūra 2 barų (2000 hPa) slėgiu 8 minutes arba lygiavertėmis sąlygomis, nustatytomis pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų

tvarkymo taisyklių

6 priedas

 

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE GALI BŪTI NAUDOJAMI KAIP PAŠARAS, PERDIRBIMUI IR TIEKIMUI Į RINKĄ

 

I. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI 3 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI

 

1. 3 kategorijos perdirbimo įmonėms turi būti taikomi šių Taisyklių 4 priede nurodyti reikalavimai ir šie reikalavimai:

1.1. patalpos, skirtos 3 kategorijos medžiagoms perdirbti, neturi būti toje pačioje vietoje, kaip ir patalpos, skirtos 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagoms perdirbti, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos perdirbamos skirtinguose pastatuose;

1.2. VMVT gali leisti 3 kategorijos perdirbimo įmonėje laikinai perdirbti 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagas, kai išplitus gyvūnų užkrečiamajai ligai arba kitomis nenumatytomis aplinkybėmis 1 kategorijos arba 2 kategorijos perdirbimo įmonėse nepakanka pajėgumų šalutiniams gyvūniniams produktams perdirbti; VMVT turi pakartotinai patvirtinti 3 kategorijos perdirbimo įmonę pagal šių Taisyklių 57–61 punktų reikalavimus, kol ji galės vėl perdirbti 3 kategorijos medžiagas;

1.3. 3 kategorijos įmonėje turi būti:

1.3.1. priemonės pašalinėms medžiagoms (pakavimo medžiagoms, metalo dalelėms ir kitoms) šalutiniuose gyvūniniuose produktuose aptikti,

1.3.2. patalpa valstybiniam veterinarijos gydytojui, jeigu perdirbama tokia produktų apimtis, kuriai reikia reguliarios arba nuolatinės VMVT priežiūros;

1.4. tik 3 kategorijos medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 16.1–16.10 punktuose, kurios buvo tvarkomos, laikomos ir transportuojamos pagal šių Taisyklių 19–32 punktų reikalavimus, gali būti naudojamos perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir pašarams gaminti;

1.5. prieš perdirbimą šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti patikrinti dėl pašalinių medžiagų; nustačius pašalinių medžiagų, jos nedelsiant turi būti pašalintos;

1.6. turi būti identifikuoti kiekvieno perdirbimo metodo, nurodyto šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje, kritiniai kontrolės taškai, kurie nustato perdirbimo metu taikomo apdorojimo karščiu režimą; kritiniuose kontrolės taškuose turi būti nustatoma:

1.6.1. žaliavų dalių dydis,

1.6.2. temperatūra, kuri buvo pasiekta apdorojant karščiu,

1.6.3. spaudimas, naudotas apdorojant žaliavas,

1.6.4. apdorojimo karščiu trukmė arba medžiagos padavimo greitis naudojant nenutrūkstamo padavimo sistemas;

1.7. turi būti nurodyti kiekvieno kritinio kontrolės taško minimalūs perdirbimo standartai;

1.8. registravimo dokumentai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus; juose turi būti nurodyti minimalūs perdirbimo proceso parametrai, taikyti kiekvienam kritiniam kontrolės taškui;

1.9. perdirbimo proceso nuolatiniam stebėjimui turi būti naudojami tiksliai kalibruoti įrenginiai ir registravimo prietaisai; registravimo dokumentai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus; įrenginių ir registravimo prietaisų kalibravimo data turi būti registruojama;

1.10. medžiagos, kurios buvo netinkamai apdorotos karščiu (pvz.: medžiaga, išleista iš perdirbimo sistemos pradėjus perdirbimą, arba medžiaga, ištekėjusi iš nesandaraus katilo), turi būti surinktos ir dar kartą perdirbtos pagal nustatytus reikalavimus;

1.11. galutinių produktų mėginiai, paimti perdirbimo įmonėje juos išvežant, turi atitikti šiuos standartus:

1.11.1. salmonelių neturi būti 25 g tiriamo produkto: n=5, c=0, m=0, M=0,

1.11.2. enterobakterijų neturi būti 1 g tiriamo produkto: n=5, c=2, m=10, M=300;

kur:

n= mėginių skaičius, kurį reikia ištirti;

m=leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m vertės;

M=maksimalus leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius viename mėginyje arba keliuose yra lygus M arba didesnis;

c= mėginių skaičius, kuriuose bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M; mėginiai laikomi priimtinais, jeigu bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis;

1.12. nenaudoti arba likę perdirbti produktai, juos paženklinus, gali būti:

1.12.1. sunaikinti kaip atliekos deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;

1.12.2. išvežti į sąvartyną, patvirtintą pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB,

1.12.3. perdirbti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus.

 

II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI PERDIRBTIEMS GYVŪNINIAMS BALTYMAMS

 

2. Perdirbtiems gyvūniniams baltymams turi būti taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje, ir šie reikalavimai:

2.1. žinduolių gyvūniniai baltymai turi būti perdirbti pirmu metodu, nurodytu šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje; kol taikomas draudimas naudoti gyvūninius baltymus, kaip nurodyta Ūkinės paskirties gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 59-2408), perdirbti žinduolių gyvūninius baltymus gali būti leista pirmu-penktu arba septintu metodais, nurodytais šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje; perdirbti žinduolių gyvūniniai baltymai turi būti paženklinti dažais arba kitaip tuoj pat po perdirbimo prieš juos sunaikinant kaip atliekas pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus; be to, kol taikomas draudimas naudoti gyvūninius baltymus, kaip nurodyta Ūkinės paskirties gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais veterinarijos reikalavimuose, žinduolių gyvūniniai baltymai, skirti naminių gyvūnėlių maisto gamybai, transportuojami jiems skirtais konteineriais (kurie nenaudojami šalutiniams gyvūniniams produktams arba pašarams, skirtiems ūkinės paskirties gyvūnams, transportuoti), ir kurie gabenami tiesiai iš 3 kategorijos perdirbimo įmonės į naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmones, gali būti perdirbami pirmu- penktu arba septintu metodais nurodytais šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje;

2.2. ne žinduolių gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, turi būti perdirbti pirmu-penktu arba septintu metodu;

2.3. žuvų miltai turi būti perdirbti:

2.3.1. bet kuriuo perdirbimo metodu,

2.3.2. tokiu metodu ir pagal tokius parametrus, kurie užtikrina, kad produktas atitinka mikrobiologinius standartus, nurodytus šių Taisyklių 6 priedo 1.11 punkte;

2.4. perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti pakuojami į naujus arba sterilizuotus maišus arba laikomi palaidi talpyklose;

2.5. turi būti imtasi priemonių, kad talpyklose, konvejeriuose arba elevatoriuose būtų sumažintas kondensato kaupimasis;

2.6. produktai, esantys konvejeriuose, elevatoriuose ir talpyklose, turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio užteršimo;

2.7. perdirbtų gyvūninių baltymų tvarkymui skirtos priemonės turi būti švarios ir sausos; jų švarumui patikrinti turi būti pakankamai patikrinimo vietų; visos laikymo patalpos turi būti reguliariai ištuštinamos ir išvalomos, kaip nurodyta gamybos reikalavimuose;

2.8. perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti laikomi sausai; laikymo vieta turi būti sandari ir apsaugota nuo drėgmės;

2.9. VMVT gali leisti perdirbtų gyvūninių baltymų importą, jeigu:

2.9.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo II skyriuje, arba, jeigu tai žuvies miltai, šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo III skyriuje,

2.9.2. jie pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 94 punkte,

2.9.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus,

2.9.4. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte;

2.10. prieš išleidžiant siuntą laisvai apyvartai, VMVT pasienio veterinarijos poste turi paimti importuojamų perdirbtų gyvūninių baltymų mėginius, siekdama įsitikinti, kad jie atitinka šių Taisyklių 6 priedo 1.11 punkto reikalavimus; VMVT turi:

2.10.1. imti visų nesupakuotų produktų mėginius,

2.10.2. imti atsitiktinius produktų, supakuotų įmonėje, kurioje jie buvo pagaminti, mėginius;

2.11. kai šešių iš eilės nesupakuotų produktų siuntų, gautų iš trečiosios šalies, mėginių tyrimai yra neigiami, VMVT gali imti atsitiktinius nesupakuotų palaidų produktų siuntų, gautų iš trečiosios šalies, mėginius; jeigu vienas iš atsitiktinių mėginių yra teigiamas, VMVT turi apie tai informuoti siuntos kilmės šalies kompetentingą instituciją, kad ji galėtų imtis priemonių situacijai pataisyti; siuntos kilmės šalies kompetentinga institucija turi pranešti apie taikomas priemones VMVT, kuri ima mėginius; jeigu tiriant siuntas, gaunamas iš tos pačios šalies ar įmonės, mėginių tyrimai yra teigiami, VMVT turi imti mėginius iš kiekvienos siuntos tol, kol bus gauti šeši iš eilės neigiami siuntų mėginių tyrimų rezultatai;

2.12. VMVT turi saugoti ne mažiau kaip dvejus metus mėginių, kurie buvo paimti visoms siuntoms, tyrimų rezultatus;

2.13. jeigu siuntoje nustatomos salmonelės:

2.13.1. taikomi reikalavimai, nurodyti Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje,

2.13.2. siunta perdirbama perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šias Taisykles, arba nukenksminama VMVT patvirtintu metodu; sąrašas leidžiamų perdirbimo metodų gali būti nustatytas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 112 punkte; siunta gali būti išleista apyvartai tik po to, kai ji buvo apdorota ir mėginius ištyrus dėl salmonelių pagal šių Taisyklių 6 priedo 1.11 punkto reikalavimus gauti neigiami tyrimų rezultatai.

 

III. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI KRAUJO PRODUKTAMS

 

3. Kraujo produktams turi būti taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje, ir šie reikalavimai:

3.1. tiktai kraujas, nurodytas šių Taisyklių 16.1 ir 16.2 punktuose, gali būti naudojamas kraujo produktų gamybai;

3.2. kraujo produktai turi būti gaminami taikant:

3.2.1. pirmą-penktą arba septintą metodus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje,

3.2.2. tokį metodą ir pagal tokius parametrus, kurie užtikrina, kad gauti produktai atitinka mikrobiologinius standartus, nurodytus šio priedo 1.11 punkte;

3.3. VMVT gali leisti importuoti kraujo produktus, jeigu:

3.3.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo V skyriuje,

3.3.2. jie pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

3.3.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus,

3.3.4. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

 

IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LYDYTIEMS RIEBALAMS IR ŽUVŲ TAUKAMS

 

4. Lydytiems riebalams ir žuvų taukams turi būti taikomi šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje nurodyti reikalavimai ir šie reikalavimai:

4.1. lydyti riebalai turi būti pagaminti naudojant pirmą-penktą arba septintą metodus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje, o žuvų taukai gali būti gaminami naudojant šeštą metodą, nurodytą 4 priedo III skyriuje, nebent lydyti riebalai buvo pagaminti pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1-26) arba pagal Gyvūninių produktų prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 3-91), o dėl ligų sukėlėjų – pagal Tarybos direktyvą 90/425/EEB; lydyti riebalai, gauti iš atrajotojų gyvūnų, turi būti išvalomi tokiu būdu, kad juose didžiausias bendras netirpių dalelių kiekis būtų ne didesnis kaip 0,15 %;

4.2. VMVT gali leisti importuoti lydytus riebalus, jeigu:

4.2.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo IV skyriuje,

4.2.2. jie pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

4.2.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus,

4.2.4. jie yra:

4.2.4.1. visi arba jų dalis gauti iš kiaulių šalutinių gyvūninių produktų ir atvežti iš šalies arba jos teritorijos dalies, kurioje 24 mėnesius neregistruojama snukio ir nagų liga ir 12 mėnesių – klasikinis kiaulių maras ir afrikinis kiaulių maras,

4.2.4.2. visi arba jų dalis gauti iš naminių paukščių šalutinių gyvūninių produktų ir atvežti iš šalies arba jos teritorijos dalies, kurioje 6 mėnesius neregistruojama Niukaslio liga ir paukščių gripas,

4.2.4.3. visi arba jų dalis gauti iš atrajotojų šalutinių gyvūninių produktų ir atvežti iš šalies arba jos teritorijos dalies, kurioje 24 mėnesius neregistruojama snukio ir nagų liga ir 12 mėnesių – galvijų maras,

4.2.4.4. jeigu buvo šių Taisyklių 6 priedo 4.2.4.1–4.2.4.3 punkte nurodytų ligų protrūkiai per šiuose punktuose nurodytą laikotarpį:

4.2.4.4.1. lydyti riebalai turi būti kaitinami ne žemesne kaip 70oC temperatūra 30 minučių,

4.2.4.4.2. lydyti riebalai turi būti kaitinami ne žemesne kaip 90oC temperatūra 15 minučių,

4.2.4.4.3. apdorojimo parametrai kritiniuose kontrolės taškuose turi būti registruojami ir tvarkomi taip, kad savininkas, valdytojas arba jų atstovai ir, jeigu reikia, VMVT galėtų stebėti įmonės veiklą; turi būti registruojamas dalelių dydis, temperatūra ir, kur būtina, absoliutus laikas, spaudimas, žaliavos padavimo greitis ir riebalų perdirbimo greitis;

4.2.5. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte;

4.3. VMVT gali leisti importuoti žuvų taukus, jeigu:

4.3.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo III skyriuje,

4.3.2. jie pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

4.3.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus,

4.3.4. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte;

4.4. lydyti riebalai ir žuvų taukai yra supilti į vienkartines talpyklas arba talpyklas, kurios buvo prieš tai išvalytos; turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti juos nuo užteršimo; jeigu produktus ketinama transportuoti cisternomis, žarnos, pompos, cisternos ir kitos talpyklos arba autocisternos, naudojamos produktams transportuoti iš įmonės į laivą arba į pakrantės cisternas, kitas įmones, prieš naudojimą turi būti patikrintos, kad būtų švarios.

 

V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI PIENUI, PIENO PRODUKTAMS IR KREKENOMS

 

5. Pienui, pieno produktams ir krekenoms turi būti taikomi šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje nurodyti bendrieji reikalavimai ir šie reikalavimai:

5.1. neapdorotas pienas ir krekenos turi būti gaminami laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie gali būti nustatyti pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką;

5.2. pieno arba apdoroto arba perdirbto pieno produktai turi būti kaitinami 72oC temperatūra ne mažiau kaip 15 sekundžių arba apdorojami taikant kitokį temperatūros ir laiko režimą, kuris turėtų lygiavertį terminį poveikį ir apdorotų produktų fosfatazės reakcija būtų neigiama; po to:

5.2.1. jeigu gaminamas sausasis pienas arba sausieji pieno produktai – džiovinami,

5.2.2. jeigu gaminami parūgštinti pieno produktai – taikomas procesas, kurio metu produktai ne mažiau kaip vieną valandą laikomi talpyklose, kuriose pH vertė yra mažesnė kaip 6;

5.3. sausasis pienas ir sausieji pieno produktai turi atitikti šių Taisyklių 6 priedo 5.2 punkto reikalavimus ir šiuos reikalavimus:

5.3.1. baigus džiovinimo procesą, turi būti imtasi bet kokių priemonių apsaugoti produktus nuo užteršimo,

5.3.2. galutinis produktas turi būti:

5.3.2.1. sudėtas į naujas talpyklas arba pakuotes,

5.3.2.2. jeigu transportuojami nesupakuoti produktai – transportuojamas transporto priemonėmis ir konteineriais, dezinfekuotais VMVT patvirtintomis medžiagomis prieš pakrovimą;

5.4. VMVT gali leisti pieno ir pieno produktų importą, jeigu:

5.4.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo I skyriuje,

5.4.2. jeigu tai pienas ir pieno produktai – kilę iš trečiosios šalies arba jos teritorijos dalies, nurodytos 1995 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimo 95/340/EB, nustatančio laikinąjį trečiųjų šalių, iš kurių ES šalys gali importuoti pieną ir pieno produktus, sąrašą ir panaikinančios Komisijos sprendimą 94/70/EB, priedo B skiltyje; buvo pasterizuoti, fosfatazės reakcija buvo neigiama; juos lydi nustatytos formos veterinarijos sertifikatas (Žin., 2003, Nr. 67-3056),

5.4.3. jeigu tai pieno produktai, kurių pH vertė yra mažesnė už 6 – kilę iš trečiosios šalies arba jos teritorijos dalies, nurodytos Komisijos sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje; buvo pasterizuoti; fosfatazės reakcija buvo neigiama; juos lydi nustatytos formos veterinarijos sertifikatas (Žin., 2003, Nr. 67-3056),

5.4.4. jeigu tai pienas ir pieno produktai – kilę iš trečiosios šalies arba jos teritorijos dalies, nurodytos Komisijos sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje; buvo sterilizuoti arba du kartus kaitinti; fosfatazės reakcija buvo neigiama; juos lydi nustatytos formos veterinarijos sertifikatas (Žin., 2003, Nr. 67-3056),

5.4.5. pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte;

5.5. pienas ir pieno produktai, gauti iš trečiosios šalies arba jos teritorijos dalies, nurodytos Komisijos sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje, kurioje paskutinius 12 mėnesių buvo snukio ir nagų ligos protrūkis arba kurioje gyvūnai buvo vakcinuojami nuo snukio ir nagų ligos paskutinius 12 mėnesių, prieš įvežimą į Lietuvos Respubliką turi būti:

5.5.1. sterilizuojami tokiu būdu, kurio metu gaunama Fc vertė, lygi 3 arba didesnė,

5.5.2. pirmiausiai kaitinami tokiu būdu, kad kaitinimo poveikis būtų lygiavertis 15 sekundžių pasterizacijai 72oC temperatūra, ir kaitintų produktų fosfatazės reakcija būtų neigiama; po to produktai turi būti:

5.5.2.1. kaitinami antrą kartą tokiu būdu, kad kaitinimo poveikis būtų lygiavertis pirmojo kaitinimo poveikiui, ir fosfatazės reakcija būtų neigiama; produktai džiovinami gaminant sausąjį pieną ir sausuosius pieno produktus,

5.5.2.2. rūgštinami tokiu būdu, kad produkto pH vertė būtų mažesnė už 6 ne mažiau kaip vieną valandą;

5.6. jeigu yra pavojus, kad su produktais gali patekti gyvūnų pavojingos užkrečiamosios ligos arba produktai gali tapti pavojingi žmonių sveikatai, gali būti nustatyti papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai šių Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka.

 

VI. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŽELATINAI IR HIDROLIZUOTIEMS

BALTYMAMS

 

6. Želatinai ir hidrolizuotiems baltymams turi būti taikomi šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje nurodyti bendrieji reikalavimai ir šie reikalavimai:

6.1. želatina turi būti gauta iš neapdorotų 3 kategorijos medžiagų, apdorotų rūgštimi ir šarmu, po to kelis kartus plautų; be to, turi būti atitinkamai koreguojamas pH; želatina turi būti gaunama vieną arba kelis kartus kaitinant žaliavą, gautas darinys filtruojamas ir sterilizuojamas;

6.2. želatina, apdorota pagal šių Taisyklių 6 priedo 6.1 punktą, gali būti džiovinama ir, kur tinkama, sutrinama į miltelius ir sluoksniuojama;

6.3. draudžiama naudoti konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą;

6.4. želatina turi būti pakuojama, laikoma ir transportuojama tinkamomis higienos sąlygomis:

6.4.1. pakavimo medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje,

6.4.2. želatina pakuojama atskiroje patalpoje,

6.4.3. ant želatinos pakuotės turi būti žodžiai „gyvūnų maistui tinkama želatina“;

6.5. hidrolizuoti baltymai turi būti pagaminti tokiu būdu, kuris iki minimumo sumažintų 3 kategorijos medžiagų užteršimą; hidrolizuotų baltymų molekulinis svoris turi būti mažesnis kaip 10000 daltonų; be to, hidrolizuoti baltymai, visiškai arba iš dalies gauti iš atrajotojų kailių ir odų, turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, skirtoje tik hidrolizuotiems baltymams gaminti, tokiu būdu, kai 3 kategorijos medžiagos pirmiausiai yra sūdomos, kalkinamos ir plaunamos, po to:

6.5.1. apdorojamos šarmu, kurio pH vertė didesnė kaip 11, daugiau kaip 3 valandas 80oC temperatūra, po to kaitinamos daugiau kaip 140oC temperatūra 30 minučių 3,6 baro slėgiu,

6.5.2 apdorojamos rūgštimi, kurios pH vertė lygi 1–2, po to apdorojamos šarmu, kurio pH vertė didesnė kaip 11, ir apdorojamos 140oC temperatūra 30 minučių 3 barų slėgiu,

6.5.3. apdorojamos tokiu būdu, kuris patvirtinamas šių Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka;

6.6. VMVT gali leisti želatinos ir hidrolizuotų baltymų importą, jeigu:

6.6.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo XI skyriuje,

6.6.2. jie pagaminti perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

6.6.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus;

6.6.4. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

 

VII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI DIKALCIO FOSFATUI

 

7. Dikalcio fosfatui turi būti taikomi šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje nurodyti bendrieji reikalavimai ir šie reikalavimai:

7.1. dikalcio fosfatas turi būti pagamintas tokiu būdu:

7.1.1. visos 3 kategorijos kaulinės medžiagos turi būti susmulkintos, karštu vandeniu iš jų pašalinti riebalai, po to apdorotos druskos rūgštimi (minimali druskos rūgšties koncentracija turi būti 4 %, o pH vertė mažesnė už 1,5) ne mažiau kaip dvi dienas,

7.1.2. atlikus šių Taisyklių 6 priedo 7.1.1 punkte nurodytus veiksmus, gautas fosforo tirpalas turi būti apdorojamas kalkėmis, kurios nusodina dikalcio fosfatą, kai tirpalo pH vertė yra nuo 4 iki 7,

7.1.3. dikalcio fosfato nuosėdos iš pradžių džiovinamos 65oC–325oC temperatūros sausu oru, po to 30oC–65oC temperatūros sausu oru arba lygiaverčiu būdu, patvirtintu pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką;

7.2. jeigu dikalcio fosfatas yra gaminamas iš kaulų, iš kurių pašalinti riebalai, turi būti naudojami kaulai, tinkantys žmonių maistui pagal prieškerdiminės apžiūros ir poskerdiminio patikrinimo rezultatus;

7.3. VMVT gali leisti dikalcio fosfato importą, jeigu:

7.3.1. jis kilęs iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo XI skyriuje,

7.3.2. jis pagamintas perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

7.3.3. jis buvo pagamintas pagal šių Taisyklių reikalavimus,

7.3.4. jį lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

 

VIII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TRIKALCIO FOSFATUI

 

8. Trikalcio fosfatui turi būti taikomi šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje nurodyti bendrieji reikalavimai ir šie reikalavimai:

8.1. trikalcio fosfatas turi būti pagamintas tokiu būdu:

8.1.1. visos 3 kategorijos kaulinės medžiagos turi būti susmulkintos, riebalai pašalinti karštu vandeniu (kaulų dalys turi būti mažesnės kaip 14 mm),

8.1.2. kaulų dalys sumalamos iki 1 mm dydžio dalelių ir kaitinamos 30 minučių 145(o) C temperatūra pasiekiant 4 barų slėgį,

8.1.3. centrifuguojant atskiriamas baltymų sultinys nuo hidroksiapatito (trikalcio fosfato),

8.1.4. išdžiovintas 200oC temperatūros karštu oru trikalcio fosfatas granuliuojamas,

8.1.5 trikalcio fosfatas gali būti gaminamas ir tokiu būdu, kuris patvirtintas šių Taisyklių 112 punkte nustatyta tvarka;

8.2. VMVT gali leisti trikalcio fosfato importą, jeigu:

8.2.1. jis kilęs iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo XI skyriuje,

8.2.2. jis pagamintas perdirbimo įmonėje, kuri yra įmonių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 98 punkte,

8.2.3. jis buvo pagamintas pagal šias Taisykles,

8.2.4. jį lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų

tvarkymo taisyklių

7 priedas

 

NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO, ŠUNŲ KRAMTUKŲ IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI

 

I. REIKALAVIMAI NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS ĮMONĖMS

 

1. Įmonės, kurios gamina naminių gyvūnėlių maistą, šunų kramtukus ir techninius produktus, išskyrus organines trąšas, dirvožemio papildus ir riebalų darinius, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.1. turi turėti tinkamas patalpas medžiagų saugiam laikymui ir apdorojimui;

1.2. turi turėti tinkamas patalpas šalutinių gyvūninių produktų, liekančių pagaminus produktus, sunaikinimui pagal šias Taisykles arba šias medžiagas siųsti į perdirbimo įmonę arba deginimo arba bendrojo deginimo įmonę pagal šių Taisyklių reikalavimus.

 

II. REIKALAVIMAI NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTUI IR ŠUNŲ KRAMTUKAMS

 

2. Naminių gyvūnėlių maisto ir šunų kramtukams gaminti turi būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 16.1–16.10 punktuose. Tačiau neapdorotas naminių gyvūnėlių maistas gali būti gaminamas tik iš šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų šių Taisyklių 16.1 punkte.

3. Konservuotas naminių gyvūnėlių maistas turi būti kaitinamas taip, kad Fc minimali vertė būtų 3.

4. Perdirbtas naminių gyvūnėlių maistas, išskyrus konservuotą naminių gyvūnėlių maistą, turi būti kaitinamas taip, kad visame produkte būtų ne mažesnė kaip 90 oC temperatūra. Turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad perdirbtas naminių gyvūnėlių maistas nebūtų užterštas. Produktai turi būti pakuojami į naujas pakuotes.

5. Šunų kramtukai turi būti pakankamai kaitinami, kad juose žūtų visi patogeniniai mikroorganizmai (įskaitant salmoneles). Turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad perdirbtas produktas nebūtų užterštas. Kramtukai turi būti pakuojami į naujas pakuotes.

6. Neapdorotas naminių gyvūnėlių maistas turi būti pakuojamas į naujas sandarias pakuotes. Turi būti imtasi visų reikalingų priemonių, kad produktai nebūtų užteršti gamybos metu ir iki pristatymo į pardavimo vietą. Ant pakuotės turi būti aiškus užrašas „Maistas skirtas tik naminiams gyvūnėliams“.

7. Atsitiktiniai naminių gyvūnėlių maisto ir šunų kramtukų mėginiai turi būti imami gamybos metu ir (arba) laikymo vietoje (prieš išsiunčiant), siekiant įvertinti jų atitikimą šiuos standartus:

7.1. salmonelių neturi būti 25 g tiriamo produkto: n=5, c=0, m=0, M=0;

7.2. enterobakterijų neturi būti 1g tiriamo produkto: n=5, c=2, m=10, M=300;

kur:

n= mėginių skaičius, kurį reikia ištirti;

m=leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m vertės;

M=maksimalus leistinas bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jeigu bakterijų skaičius viename mėginyje arba keliuose yra lygus M arba didesnis;

c= mėginių skaičius, kuriuose bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M; mėginiai laikomi priimtinais, jeigu bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis.

8. Konservuoto naminių gyvūnėlių maisto, kuris buvo kaitinamas kaip nurodyta šių Taisyklių 7 priedo 3 punkte, mėginiai dėl salmonelių ir enterobakterijų gali būti neimami ir netiriami.

9. VMVT gali leisti naminių gyvūnėlių maisto ir šunų kramtukų importą, jeigu:

9.1. jie kilę iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo X skyriuje;

9.2. jie pagaminti naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmonėje, patvirtintoje kompetentingos institucijos ir atitinkančioje specialiuosius reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse;

9.3. jie buvo pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus;

9.4. juos lydi:

9.4.1. konservuotą naminių gyvūnėlių maistą – patvirtintas veterinarijos sertifikatas,

9.4.2. perdirbtą naminių gyvūnėlių maistą, išskyrus konservuotą maistą – patvirtintas veterinarijos sertifikatas;

9.4.3. šunų kramtukus – patvirtintas veterinarijos sertifikatas,

9.4.4. neapdorotą naminių gyvūnėlių maistą – patvirtintas veterinarijos sertifikatas.

 

III. REIKALAVIMAI MĖŠLUI, PERDIRBTAM MĖŠLUI IR MĖŠLO PRODUKTAMS

 

10. Draudžiama prekiauti neperdirbtu visų gyvūnų rūšių mėšlu, išskyrus paukščių ir arklinių mėšlą ir mėšlą, kuris gautas teritorijoje, kurioje netaikomi apribojimai dėl pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, ir skirtas naudoti dirvai tręšti ūkyje, kuris yra išsidėstęs abipus dviejų valstybių sienos, kontroliuojant šių valstybių kompetentingoms institucijoms.

11. Tačiau VMVT gali duoti leidimą įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją:

11.1. mėšlą, iš kurio techninių produktų gamybos arba biologinių dujų, arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje VMVT pagal šias Taisykles, gaminami šių Taisyklių 15 punkte nurodyti produktai; VMVT, prieš patvirtindama tokias įmones, atsižvelgia į mėšlo kilmę;

11.2. mėšlą, kuris skirtas dirvai tręšti ūkyje; tokia prekyba mėšlu galima, jeigu dėl to susitaria mėšlo kilmės ir paskirties šalių kompetentingos institucijos; siekdamos susitarimo dėl prekybos mėšlu, kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į mėšlo kilmę, jo paskirtį ir gyvūnų sveikatos ir saugos reikalavimus.

12. Prekybai neperdirbtu paukščių mėšlu turi būti taikomi tokie reikalavimai:

12.1. mėšlas turi būti gautas iš teritorijos, kurioje netaikomi apribojimai dėl Niukaslio ligos arba paukščių gripo;

12.2. neperdirbtas paukščių mėšlas, gautas vakcinuotų nuo Niukaslio ligos paukščių pulkuose, neturi būti siunčiamas į teritoriją, kuriai suteiktas nuo Niukaslio ligos nevakcinuojančios teritorijos statusas, kaip nurodyta Paukščių ir perinti skirtų kiaušinių prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 52-2029);

12.3. mėšlą turi lydėti veterinarijos sertifikatas, atitinkantis modelį, kuris patvirtinamas šių Taisyklių 112 punkte nustatyta tvarka.

13. Prekybai neperdirbtu arklinių mėšlu netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai.

14. VMVT gali leisti neperdirbto mėšlo importą, jeigu:

14.1. jis kilęs iš trečiosios šalies, kuri yra šalių sąraše, nurodytame šių Taisyklių 9 priedo IX skyriuje;

14.2. jis atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priedo 10 punkte;

14.3. jį lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

15. Perdirbtas mėšlas ir perdirbto mėšlo produktai, tiekiami į rinką, turi atitikti šiuos reikalavimus:

15.1. jie turi būti gauti iš techninių produktų gamybos įmonės, biologinių dujų įmonės arba komposto gamybos įmonės, patvirtintos VMVT pagal šias Taisykles;

15.2. jie turi būti kaitinti ne žemesne kaip 70 oC temperatūra 60 minučių arba apdoroti lygiaverčiu būdu, patvirtintu šių Taisyklių 112 punkte nustatyta tvarka;

15.3. juose neturi būti:

15.3.1. salmonelių (25 g perdirbto produkto),

15.3.2. enterobakterijų (mažiau kaip 1000 kolonijas formuojančių vienetų perdirbtame produkte),

15.3.3. sporas formuojančių ir toksinus gaminančių bakterijų;

15.4. jie turi būti laikomi tokiu būdu, kad po perdirbimo nebūtų užteršti bakterijomis ir būtų apsaugoti nuo drėgmės; jie turi būti laikomi:

15.4.1. sandariose ir izoliuotose talpyklose,

15.4.2. sandariuose maišuose (plastikiniuose maišuose).

16. VMVT gali leisti perdirbto mėšlo ir perdirbto mėšlo produktų importą, jeigu:

16.1. jie kilę iš trečiosios šalies, nurodytos šių Taisyklių 9 priedo IX skyriuje;

16.2. pagaminti kompetentingos institucijos šiai veiklai patvirtintoje įmonėje ir atitinka reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse;

16.3. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 15 punkte;

16.4. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte.

17. Tiekiamam į rinką guanui netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai.

 

IV. REIKALAVIMAI KRAUJUI IR KRAUJO PRODUKTAMS, IŠSKYRUS ARKLINIŲ SERUMĄ, NAUDOJAMIEMS TECHNINĖMS REIKMĖMS, PRODUKTŲ DIAGNOZEI IN VITRO IR LABORATORINIŲ REAGENTŲ GAMYBAI

 

18. Kraujo produktai, tiekiami į rinką, turi atitikti šių Taisyklių 64–66 punktų reikalavimus.

19. Importuojamas kraujas turi atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priedo XI skyriuje.

20. VMVT gali leisti kraujo produktų importą, jeigu:

20.1. jie kilę trečiojoje šalyje, kuri įtraukta į šalių sąrašą, nurodytą šių Taisyklių 9 priedo VI skyriuje;

20.2. jie pagaminti įmonėje, patvirtintoje kompetentingos institucijos, ir atitinka reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse;

20.3. juos lydi veterinarijos sertifikatas, minimas šių Taisyklių 100 punkte;

20.4. jie kilę trečiojoje šalyje, kurioje jautrioms gyvūnų rūšims snukio ir nagų liga nebuvo nustatyta 24 mėnesius, vezikulinis stomatitas, kiaulių vezikulinė liga, galvijų maras, smulkiųjų atrajotojų maras, Rifto slėnio karštinė, mėlynojo liežuvio liga, afrikinė arklių liga, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, Niukaslio liga arba paukščių gripas – 12 mėnesių ir kurioje gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo šių ligų 12 mėnesių; veterinarijos sertifikatas gali būti išduotas gyvūnų rūšiai, iš kurios kraujo produktai yra gauti;

20.5. galvijų kraujo produktai:

20.5.1. yra kilę trečiosios šalies teritorijoje, kuri atitinka šių Taisyklių 7 priedo 20.4 punkto reikalavimus ir iš kurios leidžiamas galvijų, šviežios galvijienos arba jų spermos importas pagal ES reikalavimus; kraujas, iš kurio gaminami kraujo produktai, turi būti gautas iš galvijų, kilusių toje pačioje šalyje, ir turi būti surinktas:

20.5.1.1. skerdyklose, patvirtintose pagal ES reikalavimus,

20.5.1.2. skerdyklose, patvirtintose ir kontroliuojamose trečiosios šalies kompetentingos institucijos; Europos Komisijai ir ES šalims turi būti perduoti tokių skerdyklų adresai ir veterinarinio patvirtinimo numeriai arba jie turi būti nurodyti veterinarijos sertifikate;

20.5.2. buvo apdoroti taip, kad juose neliktų galvijų užkrečiamųjų ligų, nurodytų šių Taisyklių 7 priedo 20.4 punkte, patogenų bent vienu iš šių metodų:

20.5.2.1. kaitinti 65oC temperatūra ne mažiau kaip 3 valandas, tikrinant apdorojimo efektyvumą,

20.5.2.2. apšvitinti 2,5 megaradų doze arba gama spinduliais, tikrinant apdorojimo efektyvumą,

20.5.2.3. dvi valandas rūgštinti, pH 5, tikrinant apdorojimo efektyvumą,

20.5.2.4. įkaitinti iki 90oC temperatūros, tikrinant apdorojimo efektyvumą,

20.5.2.5. taikytas bet koks kitas apdorojimo metodas, patvirtintas Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka;

20.5.3. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priedo X skyriuje; šiuo atveju pakuotė negali būti atidaryta laikymo metu, ir techninių produktų gamybos įmonė turi taikyti bent vieną šių Taisyklių 7 priedo 20.5.2 punkte nurodytą apdorojimo metodą.

21. Specialieji reikalavimai produktų diagnozei in vitro ir laboratorinių reagentų importui gali būti nustatyti, kur reikia, Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka.

 

V. REIKALAVIMAI ARKLINIŲ SERUMUI

 

22. Serumas turi būti gautas:

22.1. iš arklinių, kurie neturi pavojingų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 106-4777), arba kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms jautrūs arkliniai, klinikinių požymių;

22.2. centruose, kuriems netaikomi apribojimai, nurodyti Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose.

23. VMVT gali leisti arklinių serumo importą, jeigu:

23.1. jis gautas iš arklinių, gimusių ir augintų trečiojoje šalyje, iš kurios leidžiamas skerstinų arklinių importas;

23.2. jis buvo gautas, perdirbtas ir išsiųstas pagal šiuos reikalavimus:

23.2.1. jis kilęs šalyje, kurioje privalomai registruojamos šios ligos: afrikinė arklių liga, kergimo liga, įnosės, arklių encefalomielitai (visų tipų, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą), arklių infekcinė anemija, vezikulinis stomatitas, pasiutligė, juodligė,

23.2.2. jis buvo gautas iš arklinių, kurie serumo paėmimo metu, kontroliuojant veterinarijos gydytojui, neturėjo jokios arklinių užkrečiamosios ligos klinikinių požymių,

23.2.3. jis buvo gautas iš arklinių, kurie buvo laikomi nuo gimimo teritorijoje arba, jeigu taikoma ES regionizacija, šalies teritorijoje, kurioje:

23.2.3.1. Venesuelos arklių encefalomielitas nebuvo nustatytas paskutinius dvejus metus,

23.2.3.2. kergimo liga nebuvo nustatyta paskutinius 6 mėnesius,

23.2.3.3. įnosės nebuvo nustatytos paskutinius 6 mėnesius;

23.2.4. jis gautas iš arklinių, niekada nelaikytų ūkyje, kuriame buvo taikomi apribojimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų arba kuriame:

23.2.4.1. visi arkliai, sirgę arklių encefalomielitu, buvo paskersti ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki serumo paėmimo datos,

23.2.4.2. visi arkliai, sirgę arklių infekcine anemija, buvo paskersti, o likusieji arkliai neigiamai reagavo du kartus kas tris mėnesius juos ištyrus Koginso metodu,

23.2.4.3. apribojimai dėl vezikulinio stomatito buvo panaikinti ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki serumo paėmimo datos,

23.2.4.4. paskutinis pasiutligės atvejis buvo nustatytas praėjus vienam mėnesiui iki serumo paėmimo datos,

23.2.4.5. paskutinis juodligės atvejis buvo nustatytas praėjus 15 dienų iki serumo paėmimo datos,

23.2.4.6. visi jautrūs užkrečiamajai ligai gyvūnai buvo paskersti, o patalpos, kuriose jie buvo laikomi, buvo dezinfekuotos ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki serumo paėmimo datos (juodligės atveju – prieš 15 dienų);

23.2.5. buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad jis nebūtų užterštas patogenais jį gaminant, tvarkant ir pakuojant,

23.2.6. buvo supakuotas į hermetiškas talpyklas, ant kurių turi būti etiketė su užrašu „arklinių serumas“ ir įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris, kuriame jis buvo pagamintas;

23.3. jis buvo pagamintas kompetentingos institucijos patvirtintoje įmonėje, kuri atitinka šių Taisyklių reikalavimus,

23.4. jį lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas.

 

VI. REIKALAVIMAI KANOPINIŲ KAILIAMS IR ODOMS

 

24. Šio skyriaus reikalavimai netaikomi:

24.1. kanopinių kailiams ir odoms, kurie atitinka Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles (Žin., 1999, Nr. 16-438);

24.2. kanopinių kailiams ir odoms, kurie buvo rauginti;

24.3. kanopinių kailiams ir odoms, kurie buvo chromuoti (angliškai „wet blue“);

24.4. kanopinių kailiams ir odoms, kurie buvo pikeliuoti (angliškai „pickled pelts“);

24.5. kanopinių kailiams, kurie buvo balinti kalkėmis sūryme, kurio pH yra 12–13, ne mažiau kaip 8 valandas.

25. Šių Taisyklių 7 priedo 24 punkto reikalavimai taikomi šviežiems, atšaldytiems ir apdorotiems kailiams ir odoms. Apdoroti kailiai ir odos yra kailiai ir odos, kurie buvo:

25.1. išdžiovinti;

25.2. sausai sūdyti arba šlapiai sūdyti ne mažiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo;

25.3. sūdyti ne mažiau kaip 7 dienas jūros druskoje su 2 % natrio karbonatu;

25.4. džiovinti 42 dienas ne žemesnėje kaip 20oC temperatūroje,

25.5. konservuoti tokiu būdu, išskyrus rauginimą, kuris patvirtintas Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka.

26. Prekybai šviežiais arba atšaldytais kailiais ir odomis taikomi reikalavimai, nurodyti Gyvūnų šviežios mėsos prekybos su Europos Sąjungos šalimis veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 3-90).

27. Prekyba apdorotais kailiais ir odomis leidžiama, jeigu prekybos dokumentas, minimas šių Taisyklių 1 priede, lydi kiekvieną siuntą ir jame nurodyta, kad:

27.1. kailiai ir odos buvo apdoroti pagal šių Taisyklių 7 priedo 25 punkto reikalavimus;

27.2. kanopiniai neturėjo kontakto su kitais gyvūniniais produktais arba gyvais gyvūnais, kurie gali platinti užkrečiamąsias ligas.

28. VMVT gali leisti šviežių arba atšaldytų kailių ir odų importą, jeigu:

28.1. jie buvo gauti iš gyvūnų, nurodytų šių Taisyklių 16.2 arba 16.3 punktuose;

28.2. jie kilę trečiosios šalies teritorijos dalyje, iš kurios atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežios mėsos importas yra leidžiamas ir kurioje:

28.2.1. ne mažiau kaip 12 mėnesių prieš siuntos išsiuntimą nebuvo nustatytos šios gyvūnų užkrečiamosios ligos:

28.2.1.1. klasikinis kiaulių maras,

28.2.1.2. afrikinis kiaulių maras,

28.2.1.3. galvijų maras;

28.2.2. prieš siuntos išsiuntimą 24 mėnesius nebuvo nustatyta snukio ir nagų liga, 12 mėnesių gyvūnai nebuvo vakcinuojami nuo snukio ir nagų ligos;

28.3. jie kilę iš:

28.3.1. gyvūnų, kurie buvo laikomi kilmės šalyje ne mažiau kaip 3 mėnesius iki paskerdimo arba nuo gimimo, jeigu jie jaunesni kaip 3 mėnesių amžiaus,

28.3.2. jeigu tai kanopinių kailiai ir odos – gyvūnų, kilusių ūkiuose, kuriuose paskutines 30 dienų nebuvo snukio ir nagų ligos protrūkio ir aplink kuriuos 10 kilometrų spinduliu nebuvo nustatyta snukio ir nagų liga,

28.3.3. jeigu tai kiaulių kailiai ir odos – kiaulių, kilusių ūkiuose, kuriuose paskutines 30 dienų nebuvo nustatyta kiaulių vezikulinė liga arba klasikinis kiaulių maras arba paskutines 40 dienų – afrikinis kiaulių maras ir aplink kuriuos 10 kilometrų spinduliu paskutines 30 dienų nebuvo nustatytos minėtos ligos,

28.3.4. gyvūnų, kuriems atlikus priešskerdiminę apžiūrą (prieš 24 valandos iki skerdimo) nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos, galvijų maro, klasikinio kiaulių maro, afrikinio kiaulių maro arba kiaulių vezikulinės ligos klinikinių požymių;

28.4. buvo imtasi visų atsargumo priemonių apsaugoti juos nuo užteršimo patogenais;

28.5. juos lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas.

29. VMVT gali leisti apdorotų kailių ir odų importą, jeigu:

29.1. jie gauti iš gyvūnų, nurodytų šių Taisyklių 16.2, 16.3 arba 16.11 punktuose;

29.2. juos lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas;

29.3. jie gauti iš:

29.3.1. gyvūnų, kilusių trečiojoje šalyje arba trečiosios šalies regione, atitinkančiame ES teisės aktų reikalavimus, kuriems netaikomi apribojimai dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio tarp jautrių gyvūnų rūšių, ir buvo apdoroti, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 priedo 25 punkte,

29.3.2. gyvūnų, kilusių trečiojoje šalyje arba trečiosios šalies regione, ir buvo apdoroti pagal šių Taisyklių 25.3 arba 25.4 punktų reikalavimus,

29.3.3. atrajotojų gyvūnų ir buvo apdoroti pagal šių Taisyklių 7 priedo 25 punkto reikalavimus; odos ir kailiai buvo laikomi atskirai 21 dieną arba buvo 21 dieną transportuojami; šiuo atveju vietoje veterinarijos sertifikato, nurodyto šių Taisyklių 29.2 punkte, turi būti pildoma deklaracija, kuri atitinka nustatytą modelį arba nustatytus reikalavimus;

29.4. jeigu tai sūdyti kailiai ir odos, transportuojami laivu – kailiai turi būti sūdyti prieš jų importą, kaip nurodyta veterinarijos sertifikate, lydinčiame siuntą;

29.5. siunta neturėjo kontaktų su kitais gyvūniniais produktais arba gyvais gyvūnais, kurie gali platinti užkrečiamąsias ligas.

30. Švieži, atšaldyti arba apdoroti kanopinių kailiai ir odos turi būti importuojami konteineriais, transporto priemonėmis, geležinkelio vagonais arba pakuotėmis, užplombuotomis kompetentingos institucijos prieš išsiuntimą.

 

VII. REIKALAVIMAI MEDŽIOJAMŲJŲ ŽVĖRIŲ IR PAUKŠČIŲ TROFĖJAMS

 

31. Nepažeidžiant reikalavimų, nurodytų Laukinių gyvūnų žymėjimo taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 61-2819):

31.1. kanopinių ir paukščių iškamšos turi būti visiškai konservuotos aplinkos temperatūroje;

31.2. kitų rūšių gyvūnų, išskyrus kanopinius ir paukščius, trofėjams neturi būti taikomi apribojimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų pasireiškimo.

32. Nepažeidžiant reikalavimų, nurodytų Laukinių gyvūnų žymėjimo taisyklėse, kanopinių ir paukščių trofėjai, kurie nebuvo apdoroti, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 priedo 31.1 punkte, turi:

32.1. būti gauti iš gyvūnų, kilusių teritorijose, kuriose netaikomi apribojimai dėl gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms šių rūšių gyvūnai yra jautrūs;

32.2. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priedo 33 ir 34 punktuose, jeigu jie gauti iš gyvūnų, kilusių teritorijoje, kuriai taikomi apribojimai dėl gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms šios gyvūnų rūšys yra jautrios, pasireiškimo.

33. Kaulai, ragai, kanopos, nagos, ragų šakos arba dantų trofėjai turi:

33.1. būti virinti verdančiame vandenyje tinkamą laiką, kad bet kuri kita medžiaga, išskyrus kaulą, ragus, kanopas, nagas, ragų šakas arba dantis, būtų pašalinta;

33.2. būti dezinfekuoti VMVT patvirtintomis medžiagomis; kaulai turi būti dezinfekuoti vandenilio peroksidu;

33.3. po apdorojimo būti supakuoti individualiai į permatomą ir uždarą pakuotę, kad neturėtų kontakto su kitais gyvūniniais produktais ir būtų apsaugoti nuo užteršimo;

33.4. būti lydimi prekybos dokumento arba veterinarijos sertifikato, patvirtinančio šių Taisyklių 7 priedo VII skyriaus reikalavimų atitikimą.

34. Kailių ir odų trofėjai turi būti:

34.1. išdžiovinti;

34.2. sausai arba šlapiai sūdyti ne mažiau kaip 14 dienų prieš išsiuntimą;

34.3. konservuoti kitu būdu, išskyrus rauginimą, patvirtintu Taisyklių 112 punkte nurodyta tvarka;

34.4. supakuoti po apdorojimo individualiai į permatomą ir uždarą pakuotę, kad neturėtų kontakto su kitais gyvūniniais produktais ir būtų apsaugoti nuo užteršimo;

34.5. lydimi prekybos dokumento arba veterinarijos sertifikato, patvirtinančio šių Taisyklių 7 priedo VII skyriaus reikalavimų atitikimą.

35. VMVT gali leisti individualių apdorotų paukščių ir kanopinių trofėjų (kaulų, ragų, kanopų, nagų, ragų šakų, dantų, kailių arba odų) importą iš trečiųjų šalių, jeigu:

35.1. juos lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas;

35.2. jie atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priedo 33 ir 34 punktuose; jeigu tai sausai sūdytos arba šlapiai sūdytos odos, transportuojamos laivu, jos turi būti sūdytos 14 dienų prieš jų išsiuntimą.

36. VMVT, pagal šių Taisyklių 7 priedo 37 punkto reikalavimus, gali leisti importuoti paukščių ir kanopinių neapdorotus trofėjus, kuriuos sudaro jų kūno anatominės dalys, iš trečiųjų šalių:

36.1. kurios įtrauktos į 1994 m. vasario 16 d. Komisijos sprendimą 94/86/EB, nustatantį laikinąjį trečiųjų šalių, iš kurių ES šalys gali importuoti medžiojamųjų žvėrių ir paukščių trofėjus, sąrašą;

36.2. iš kurių atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežios mėsos importas yra leidžiamas.

37. VMVT gali leisti trofėjų, nurodytų šių Taisyklių 7 priedo 36 punkte, importą, jeigu:

37.1. jie gauti iš gyvūnų, kilusių teritorijoje, kurioje netaikomi apribojimai dėl gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms šios gyvūnų rūšys yra jautrios, pasireiškimo;

37.2. jie po apdorojimo buvo supakuoti individualiai į permatomą ir uždarą pakuotę, kad neturėtų kontakto su kitais gyvūniniais produktais ir būtų apsaugoti nuo užteršimo;

37.3. juos lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas.

 

VIII. REIKALAVIMAI VILNAI, PLAUKAMS, KIAULIŲ ŠERIAMS, PLUNKSNOMS IR PLUNKSNŲ DALIMS

 

38. Neperdirbta vilna, neperdirbti plaukai, neperdirbti kiaulių šeriai ir neperdirbtos plunksnos ir jų dalys turi būti gauti iš gyvūnų, nurodytų šių Taisyklių 16.3 arba 16.11 punktuose. Jie turi būti saugiai supakuoti ir sausi. Jeigu neperdirbtos plunksnos arba jų dalys siunčiamos tiesiai iš skerdyklos į perdirbimo įmonę, VMVT gali daryti išimtį ir leisti transportuoti nesausas plunksnas ar jų dalis, užtikrinant, kad:

38.1. būtų imtasi visų atsargumo priemonių, kad neišplistų gyvūnų pavojingos užkrečiamosios ligos;

38.2. būtų transportuojama sandariais konteineriais ir (arba) transporto priemonėmis, kurios turi būti nedelsiant išvalytos ir išdezinfekuotos po kiekvieno naudojimo;

38.3. VMVT praneš Europos Komisijai apie taikomas išimtis.

39. Kiaulių šerius transportuoti iš regionų, kuriuose afrikinis kiaulių maras yra endeminė liga, draudžiama, išskyrus kiaulių šerius:

39.1. kurie buvo išvirinti, nudažyti arba išbalinti;

39.2. kurie buvo apdoroti kitu būdu, kurio metu sunaikinami visi patogenai; tokį apdorojimo būdą veterinarijos sertifikate nurodyto veterinarijos gydytojas, užpildęs veterinarijos sertifikatą; plovimas neturi būti laikomas apdorojimo būdu.

40. Šių Taisyklių 7 priedo 38–39 punktų reikalavimai netaikomi dekoratyvinėms plunksnoms arba plunksnoms:

40.1. kurias veža keleiviai savo privačiam naudojimui;

40.2. kurios siunčiamos privatiems asmenims ne pramoniniais tikslais.

41. VMVT gali leisti kiaulių šerių importą iš trečiųjų šalių arba jų teritorijų dalių, jeigu:

41.1. kiaulių šeriai buvo gauti iš gyvūnų, kilusių ir paskerstų skerdykloje kilmės šalyje;

41.2. afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas paskutinius 12 mėnesių ir siuntą lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas;

41.3. afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas paskutinius 12 mėnesių ir siuntą lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas.

42. VMVT gali leisti neperdirbtos vilnos, plaukų, plunksnų ir plunksnų dalių importą, jeigu jie yra:

42.1. saugiai supakuoti ir sausi;

42.2. siunčiami tiesiai į techninių produktų gamybos įmonę arba tarpinę įmonę pagal reikalavimus, apsaugančius nuo gyvūnų pavojingų ligų išplitimo.

 

IX. REIKALAVIMAI BITININKYSTĖS PRODUKTAMS

 

43. Bitininkystės produktai, skirti naudoti bitininkystėje:

43.1. neturi būti gauti teritorijoje, kurioje taikomi apribojimai dėl:

43.1.1. amerikinio perų puvinio, išskyrus tuos atvejus, kai VMVT, įvertinusi situaciją, nustatė nedidelį šios ligos pavojų ir išdavė leidimą naudoti produktus Lietuvos Respublikoje, ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad ši liga neišplistų,

43.1.2. akariozės, išskyrus tuos atvejus, kai buvo duotos papildomos garantijos pagal 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriems netaikomi specifiniai ES teisės aktų reikalavimai, nurodyti Tarybos direktyvos 90/425/EEB A(I) priede, prekybai ir importui į Bendriją, 14 straipsnio 2 punkte;

43.2. turi atitikti reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnio a punkte.

44. VMVT gali leisti bitininkystės produktų, skirtų bitininkystei, importą, jeigu:

44.1. prekybos dokumente, kuris lydi siuntą, yra tokia informacija:

44.1.1. kilmės šalies pavadinimas,

44.1.2. įmonės, kurioje pagamintas produktas, pavadinimas,

44.1.3. įmonės, kurioje pagamintas produktas, veterinarinio patvirtinimo numeris,

44.1.4. produkto pavadinimas,

44.1.5. įrašas „Bitininkystės produktai, skirti naudoti tik bitininkystėje, yra kilę ūkyje, kuriame netaikomi apribojimai dėl bičių ligų, ir yra surinkti regiono centre, aplink kurį 3 kilometrų spinduliu netaikomi apribojimai dėl amerikinio perų puvinio ne mažiau kaip 30 dienų“;

44.2. kompetentinga institucija, kontroliuojanti bitininkystės produktų įmonę, uždėjo antspaudą prekybos dokumente.

 

X. REIKALAVIMAI KAULAMS IR KAULŲ PRODUKTAMS (IŠSKYRUS KAULŲ MILTUS), RAGAMS IR RAGŲ PRODUKTAMS (IŠSKYRUS RAGŲ MILTUS) IR NAGOMS IR NAGŲ PRODUKTAMS (IŠSKYRUS NAGŲ MILTUS), SKIRTIEMS NAUDOTI KITAIP NEGU PAŠARAI, ORGANINĖS TRĄŠOS ARBA DIRVOŽEMIO PAPILDAI

 

45. VMVT gali leisti kaulų ir kaulų produktų (išskyrus kaulų miltus), ragų ir ragų produktų (išskyrus ragų miltus) ir nagų ir nagų produktų (išskyrus nagų miltus), skirtų techniniams produktams gaminti, importą, jeigu:

45.1. produktai prieš eksportą yra išdžiovinti ir nėra atšaldyti arba sušaldyti;

45.2. produktai yra vežami sausumos arba jūrų keliu iš jų kilmės šalies tiesiai į pasienio veterinarijos postą ir nėra perkraunami jokiame trečiosios šalies uoste;

45.3. atlikus patikrinimą, kaip nurodyta Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, produktai gabenami tiesiai į techninių produktų gamybos įmonę.

46. Kiekvieną siuntą turi lydėti:

46.1. prekybos dokumentas, kuriame yra kompetentingos institucijos, kuri kontroliuoja produkto kilmės įmonę, antspaudas ir tokia informacija:

46.1.1. kilmės šalies pavadinimas,

46.1.2. įmonės, kurioje pagamintas produktas, pavadinimas,

46.1.3. produkto pavadinimas (sausi kaulai, sausi kaulų produktai, sausi ragai, sausi ragų produktai, sausos nagos, sausi nagų produktai),

46.1.4. patvirtinimas, kad produktas buvo:

46.1.4.1. gautas iš sveikų gyvūnų, paskerstų skerdykloje,

46.1.4.2. džiovintas 42 dienas 20oC temperatūra,

46.1.4.3. kaitintas vandenyje vieną valandą ne mažesne kaip 80oC temperatūra (viso produkto temperatūra) prieš išdžiovinimą,

46.1.4.4. kaitintas kitaip vieną valandą ne mažesne kaip 80oC temperatūrą (viso produkto temperatūra) prieš išdžiovinimą,

46.1.4.5. laikytas rūgščiame tirpale, kurio pH mažesnis kaip 6, ne mažiau kaip vieną valandą prieš išdžiovinimą;

46.1.5. nurodyta, kad produktas neskirtas naudoti maistui, pašarui, kaip organinė trąša arba dirvožemio papildas;

46.2. importuotojo deklaracija, surašyta bent viena oficialia ES šalies, per kurios teritoriją pirmiausiai produktai patenka į ES, kalba ir bet viena oficialia ES šalies, kuriai skirtas produktas, kalba.

47. Produktai turi būti transportuojami užplombuotais konteineriais arba transporto priemonėmis arba nesupakuoti laivais. Jeigu produktai transportuojami konteineriais, ant konteinerių ir siuntą lydinčiuose dokumentuose turi būti nurodytas techninių produktų gamybos įmonės pavadinimas ir adresas.

48. Atlikus veterinarinį tikrinimą pasienio veterinarijos poste, kaip nurodyta Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, produktai turi būti transportuojami tiesiai į techninių produktų gamybos įmonę.

49. Techninių produktų gamybos įmonė turi saugoti dokumentus, kuriuose turi būti nurodytas perdirbtų produktų kiekis ir pavadinimai, ir pateikti juos VMVT paprašius.

 

XI. REIKALAVIMAI ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, SKIRTŲ NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO, VAISTŲ IR KITŲ TECHNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBAI, IMPORTUI

 

50. VMVT gali leisti šalutinių gyvūninių produktų, skirtų naminių gyvūnėlių maisto, vaistų ir kitų techninių produktų gamybai, importą, jeigu:

50.1. jie kilę trečiojoje šalyje, kuri nurodyta šių Taisyklių 9 priedo VII skyriuje;

50.2. jų sudėtyje yra tik šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 16.1 punkte;

50.3. jie buvo giliai sušaldyti kilmės įmonėje;

50.4. buvo imtasi visų priemonių, siekiant juos apsaugoti nuo užteršimo;

50.5. jie buvo supakuoti į naujas sandarias pakuotes;

50.6. juos lydi patvirtintas veterinarijos sertifikatas;

50.7. atlikus pasienio veterinarijos poste tikrinimus, nurodytus Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, jie transportuojami:

50.7.1. tiesiai į naminių gyvūnėlių maisto arba techninių produktų gamybos įmonę, kuri garantuoja, kad šalutiniai gyvūniniai produktai bus naudojami tik leistinai paskirčiai ir nebus išvežti iš įmonės neapdoroti,

50.7.2. į tarpinę įmonę.

 

XII. REIKALAVIMAI LYDYTŲ RIEBALŲ IMPORTUI

 

51. VMVT gali leisti lydytų riebalų, skirtų perdirbti tokiu metodu, kuris atitinka bent vieną perdirbimo būdą, nurodytą šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje, importą, jeigu:

51.1. jie vežami sausumos arba jūrų keliu iš kilmės šalies tiesiai į pasienio veterinarijos postą;

51.2. atlikus pasienio veterinarijos poste tikrinimus, nurodytus Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, jie transportuojami tiesiai į riebalų perdirbimo įmonę, kurioje jie bus perdirbti;

51.3. importuotojo deklaracija lydi kiekvieną siuntą; šioje deklaracijoje turi būti nurodyta, kad produktai importuojami pagal šių Taisyklių 7 priedo XII skyriaus reikalavimus ir skirti naudoti tik tolimesniam perdirbimui tokiu metodu, kuris atitinka bent vieną perdirbimo būdą, nurodytą šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje; ši deklaracija turi būti pateikta pasienio veterinarijos posto atsakingam valstybiniam veterinarijos gydytojui ir lydėti siuntą iki riebalų perdirbimo įmonės.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų

tvarkymo taisyklių

8 priedas

 

TAM TIKRŲ 2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS MEDŽIAGŲ, ŠERIAMŲ TAM TIKRIEMS GYVŪNAMS, KAIP NURODYTA ŠIŲ TAISYKLIŲ 71-74 PUNKTUOSE, TVARKYMO TAISYKLĖS

 

1. Šių Taisyklių 8 priedas taikomas tik naudotojams ir surinkimo centrams, kurie patvirtinti ir registruoti pagal šių Taisyklių 73.4, 73.6 ir 73.7 punktų reikalavimus. Šių Taisyklių 8 priede vartojama sąvoka „tinkama medžiaga“ reiškia šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 72 punkte, ir iš jų gautus produktus.

2. Tinkama medžiaga turi būti transportuojama naudotojams ir surinkimo centrams pagal 1 priedo reikalavimus.

3. Gyvūno lavonai turi būti surenkami ir transportuojami kaip 2 kategorijos medžiaga, nepažeidžiant reikalavimų pašalinti NPM prieš tai, kol lavonai galės būti naudojami šėrimui, kaip nurodyta šių Taisyklių 71–77 punktuose.

4. Surinkimo centrai turi:

4.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.6, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 ir 14 punktuose;

4.2. turėti tinkamas patalpas nepanaudotų tinkamų medžiagų sunaikinimui arba tokias medžiagas siųsti į perdirbimo įmonę, deginimo arba bendrojo deginimo įmonę pagal šių Taisyklių reikalavimus.

5. VMVT gali leisti 2 kategorijos perdirbimo įmonei atlikti surinkimo centro funkcijas.

6. Be registruojamos informacijos, nurodytos šių Taisyklių 1 priede, turi būti registruojama tokia informacija:

6.1. galutinis naudotojas registruoja sunaudotą tinkamų medžiagų kiekį ir naudojimo datą;

6.2. surinkimo centrai registruoja:

6.2.1. apdorotą tinkamų medžiagų kiekį, kaip nurodyta šių Taisyklių 8 priedo 7 punkte,

6.2.2. kiekvieno galutinio naudotojo, perkančio medžiagas, pavadinimą ir adresą,

6.2.3. patalpas, į kurias atvežamos medžiagos naudojimui,

6.2.4. išsiųstų medžiagų kiekį ir išsiuntimo datą.

7. Surinkimo centrų, tiekiančių tinkamą medžiagą, išskyrus žuvų atliekas, galutiniam naudotojui, valdytojai turi užtikrinti, kad:

7.1. tinkama medžiaga būtų apdorota bent vienu iš nurodytų apdorojimo būdų (surinkimo centre arba skerdykloje, patvirtintoje VMVT pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus):

7.1.1. denatūruojama tirpalu, kuriame yra VMVT patvirtinta dažanti medžiaga; tirpale dažančios medžiagos turi būti tiek, kad medžiagos nusidažymas būtų aiškiai matomas ir visų medžiagų paviršiai būtų padengti dažančių tirpalu; medžiaga į dažantį tirpalą gali būti įmerkiama, apipurškiama arba kitaip įdedama,

7.1.2. sterilizuojama verdant arba karštais vandens garais su spaudimu tol, kol kiekvienas medžiagos gabalas yra išverdamas,

7.1.3. apdorojama kitu VMVT patvirtintu būdu;

7.2. tinkama medžiaga būtų supakuojama po apdorojimo; ant išsiuntimo pakuotės turi būti aiškiai nurodytas surinkimo centro pavadinimas ir adresas ir būti užrašas „Ne žmonių maistui“.

______________


 

Šalutinių gyvūninių produktų

tvarkymo taisyklių

9 priedas

 

TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, NESKIRTŲ ŽMONIŲ MAISTUI, IMPORTAS, SĄRAŠAS

 

1. Šalis turi būti įtraukta į sąrašus, tačiau tai nėra vienintelė sąlyga, taikoma tinkamų produktų importui iš tos šalies. Importuojami šalutiniai gyvūniniai produktai turi atitikti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus.

 

I. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS PIENO IR PIENO PRODUKTŲ IMPORTAS

 

2. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 95/340/EB priedo B arba C skiltyse.

 

II. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ (IŠSKYRUS ŽUVŲ MILTUS) IMPORTAS

 

3. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

III. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS ŽUVŲ MILTŲ IR ŽUVŲ TAUKŲ IMPORTAS

 

4. Trečiųjų šalių sąrašas, nurodytas Komisijos sprendimo 97/296/EB priede.

 

IV. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS LYDYTŲ RIEBALŲ (IŠSKYRUS ŽUVŲ TAUKUS) IMPORTAS

 

5. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

V. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS KRAUJO PRODUKTŲ, SKIRTŲ PAŠARUI, IMPORTAS

 

6. Kanopinių kraujo produktai, importuojami iš trečiųjų šalių arba jų teritorijų dalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje, iš kurių leidžiamas atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežios mėsos importas.

7. Kitų gyvūnų rūšių kraujo produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

VI. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS KRAUJO PRODUKTŲ, SKIRTŲ TECHNINIAM PERDIRBIMUI ARBA VAISTAMS, IMPORTAS (IŠSKYRUS ARKLINIŲ KRAUJO PRODUKTUS)

 

8. Kanopinių kraujo produktai, importuojami iš trečiųjų šalių arba jų teritorijų dalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje, iš kurių leidžiamas atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežios mėsos importas.

9. Kitų gyvūnų rūšių kraujo produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

VII. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS NEPERDIRBTŲ MEDŽIAGŲ, SKIRTŲ NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBAI, IMPORTAS

 

10. Neperdirbtos galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių medžiagos, importuojamos iš trečiųjų šalių arba jų teritorijų dalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje, iš kurių leidžiamas atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežios mėsos yra importas.

11. Neperdirbtos naminių paukščių medžiagos, importuojamos iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

VIII. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS NEAPDOROTŲ KIAULIŲ ŠERIŲ, IMPORTAS

 

12. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

 

IX. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS MĖŠLO, SKIRTO DIRVAI TRĘŠTI, IMPORTAS

 

13. Perdirbti mėšlo produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

14. Perdirbtas arklinių mėšlas, importuojamas iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje.

15. Neperdirbtas naminių paukščių mėšlas, importuojamas iš trečiųjų šalių, iš kurių leidžiamas šviežio paukščių mėšlo importas.

 

X. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR ŠUNŲ KRAMTUKŲ IMPORTAS

 

16. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje, ir šios šalys:

16.1. Šri Lanka 1;

16.2. Japonija 2;

16.3. Taivanis 2.

 

XI. SĄRAŠAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ GALI BŪTI LEIDŽIAMAS ŽELATINOS, HIDROLIZUOTŲ BALTYMŲ IR DIKALCIO FOSFATO IMPORTAS

 

17. Trečiosios šalys, nurodytos Komisijos sprendimo 79/542/EEB priedo I skiltyje, ir šios šalys:

17.1. Korėjos Respublika 3;

17.2. Malaizija 3;

17.3. Pakistanas 3;

17.4. Taivanis 3.

 

1Šunų kramtukai, pagaminti tik iš kanopinių kailių ir odų.

2Perdirbtas naminių gyvūnėlių maistas, skirtas tik dekoratyvinėms žuvytėms.

3Tik želatina.

______________