VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 1999 04 06 ĮSAKYMO NR. 78 „DĖL JURIDINIO ASMENS TEISIŲ NETURINČIŲ INDIVIDUALIŲ (PERSONALINIŲ) ĮMONIŲ IR ŪKINIŲ BENDRIJŲ PAJAMŲ DEKLARACIJOS FORMOS IR JOS UŽPILDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
1999 m. gruodžio 15 d. Nr. 257
Vilnius
Siekdamas gerinti mokesčių administravimo tvarką ir vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 16 straipsniu,
Pakeičiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 1999 04 06 įsakymu Nr. 78 (Žin., 1999, Nr. 32-932) nustatytą Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaracijos užpildymo tvarką ir išdėstau naują šios Tvarkos redakciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Finansų ministerijos viršininko
1999 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 257
JURIDINIO ASMENS TEISIŲ NETURINČIŲ INDIVIDUALIŲ (PERSONALINIŲ) ĮMONIŲ IR ŪKINIŲ BENDRIJŲ PAJAMŲ DEKLARACIJOS UŽPILDYMO TVARKA
I. BENDROJI DALIS
1. Juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos (toliau – įmonės), pasibaigus mokestiniams metams, apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų miestų (rajonų) skyriams pajamų deklaracijas pateikia iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme (toliau – FAPM įstatymas; Žin., 1990, Nr. 31-742) nustatytą tvarką.
Be to, kai įmonės (remdamosi FAPM įstatymo 30 straipsnio 6 dalimi ir šios Tvarkos nuostatomis) pajamų avansinį mokestį moka pagal faktiškas mokestiniais metais gautas įplaukas ar uždirbtas pajamas, tai juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos Pajamų deklaracijų (toliau – Pajamų deklaracija) formas naudoja kiekvieno mėnesio avansinei pajamų mokesčio sumai apskaičiuoti ir sumokėti (vietoj avansinio mokesčio apyskaitos formos PAM-1).
2. Pajamų deklaracijos bendrojoje dalyje yra įrašomas įmonės kodas, pavadinimas, adresas ir veiklos rūšys. Pateikiamos metinės Pajamų deklaracijos atitinkamame langelyje įrašomi tie metai, už kuriuos pateikiama ta deklaracija. Pajamų deklaracijos formą naudojant avansinei pajamų mokesčio sumai apskaičiuoti ir sumokėti, šiame langelyje įrašomi metai, o greta esančiame langelyje – skaičius mėnesių (nuo metų pradžios), už kuriuos apskaičiuojamas ir sumokamas avansinis pajamų mokestis. Kai įmonė užsiima keliomis veiklos rūšimis, pateikiami tik trijų pagrindinių (įmonės nuožiūra) registruotos veiklos rūšių pavadinimai. Atitinkamame langelyje priešais veiklos pavadinimą yra nurodomas tos veiklos kodas (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių).
3. Pajamų deklaracijas iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) taip pat privalo pateikti (užpildžius tik deklaracijos bendrąją dalį) ir tos įmonės, kurios mokestiniais metais negavo jokių pajamų ar įplaukų (FAPM įstatymo 30 straipsnyje nenumatyta, kad juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos galėtų nepateikti pajamų deklaracijų).
II. DEKLARACIJOS UŽPILDYMO TVARKA, KAI ĮMONĖ GAUNA TIK PAJAMŲ MOKESČIU APMOKESTINAMAS PAJAMAS (ĮPLAUKAS)
4. Remiantis FAPM įstatymo 26 straipsniu, įmonių pajamos (įplaukos) yra skirstomos į realizavimo ir nerealizacines (kurios įrašomos Pajamų deklaracijos 01 ir 07 eilutėse). Šiame straipsnyje nustatyta, kad pajamas (įplaukas) priskiriant prie realizavimo ir nerealizacinių pajamų (įplaukų), reikia vadovautis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (toliau – JAPM įstatymas) 3 straipsniu.
5. Pajamų deklaracijos 01 ir 07 eilutėse įrašomos pajamos (įplaukos) yra pripažįstamos vienu iš dviejų būdų (įmonės pasirinktu visam laikui): arba išsiuntus prekes, atlikus (perdavus) darbus, suteikus paslaugas (t. y. pajamų uždirbimo momentu), arba už išsiųstas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas gavus užmokestį (t. y. įplaukų gavimo momentu). Atsižvelgiant į tai, kad iki 1997 m. gruodžio 31 d. įmonėms buvo leista pajamas pripažinti tik gavus apmokėjimą už išsiųstas prekes (už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas), pajamų pripažinimo būdas pasirenkamas taip:
5.1. įmonė bet kuriais metais gali vietoj jos taikomo pajamų pripažinimo gavus įplaukas būdo pereiti prie pajamų pripažinimo išsiuntus prekes (atlikus darbus ar suteikus paslaugas) būdo. Šis įmonės pasirinktas pajamų pripažinimo išsiuntus prekes (atlikus darbus ar suteikus paslaugas) būdas negali būti keičiamas iki pat įmonės likvidavimo;
5.3. tais atvejais, kai įmonė vietoj anksčiau taikyto pajamų pripažinimo gavus įplaukas būdo pajamas pradeda pripažinti jų uždirbimo momentu (t. y. prekių išsiuntimo, darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo momentu), tai į šio pajamų pripažinimo būdo taikymo metus pereinančios pirkėjų skolos (24 sąskaitos likučiai) į pajamas įskaitomos po šių skolų sumokėjimo.
6. Apskaičiuojant pajamas (įplaukas), būtina atsižvelgti į tai, kad už prekes, darbus ar paslaugas gali būti atsiskaitoma ne vien pinigais, bet ir materialiuoju turtu, įsipareigojimų perdavimu ir kitais būdais. Ne pinigais apmokėtų prekių, darbų ar paslaugų vertė turi būti priskirta prie įmonės įplaukų (realizavimo arba nerealizacinių).
7. Į Pajamų deklaracijos 03 eilutę įrašomos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą gautos (gautinos) pajamos (įplaukos). Pardavus šį turtą pigiau negu jo likutinė vertė, bendrąsias pajamas (įplaukas) sudarys suma, ne mažesnė kaip to turto likutinė vertė (FAPM įstatymo 26 straipsnis). Tuo atveju, kai parduodamas ilgalaikis turtas, kurį įsigyjant buvo pasinaudota investicijoms teikiama pajamų mokesčio lengvata, už šį turtą gautos (gautinos) pajamos (ne mažesnės negu jo likutinė vertė) į Pajamų deklaracijos 03 eilutę įrašomos neatimant šio turto likutinės vertės (t. y., to turto likutinė vertė į Pajamų deklaracijos 14 eilutę, remiantis JAPM įstatymo 21 straipsniu, neįrašoma).
Tuo atveju, kai įmonė, pasinaudojusi investicijoms teikiama pajamų mokesčio lengvata, įsigytą ilgalaikį turtą vėliau perduoda kitam ūkio subjektui pagal panaudos sutartį arba jį investuoja į kitą įmonę, tai, remiantis JAPM įstatymo 21 straipsniu, šio turto įsigijimo vertė yra priskiriama prie į Pajamų deklaracijos 08 eilutę įrašomų apmokestinamųjų nerealizacinių pajamų (įplaukų).
8. Į Pajamų deklaracijos 07 eilutę įrašomos tik apmokestinamos nerealizacinės pajamos (įplaukos). JAPM įstatymo 3 straipsnyje yra išvardyta, kokių pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, nereikia įskaityti į nerealizacines pajamas.
9. Į Pajamų deklaracijos 13 eilutę įrašomos 12 eilutėje įrašytoms pajamoms (įplaukoms) uždirbti patirtos sąnaudos, o į 14-23 eilutes – atskiroms sąnaudų rūšims tenkančios išlaidos.
10. Pajamų deklaracijos 24 eilutė („Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė“) užpildoma tik tuo atveju, kai įmonė, naudodamasi investicijoms teikiama pajamų mokesčio lengvata, yra pasirinkusi JAPM įstatymo 21 str. 1 dalies 2 punkte nustatytą investicijos sumos apskaičiavimo būdą.
Kai įmonė, naudodamasi investicijoms teikiama pajamų mokesčio lengvata, yra pasirinkusi JAPM įstatymo 21 str. 1 dalies 1 punkte nustatytą investicijos sumos apskaičiavimo būdą, t. y. kai investicijai panaudotą apmokestinamųjų pajamų sumą apmokestina taikydama JAPM įstatymo 7 straipsnyje nustatytą nulinį (0 procentų) tarifą, tai deklaracijos 24 eilutė nepildoma (pagal „0“ tarifą apmokestinama pelno suma įrašoma į deklaracijos 40 eilutę).
11. Į Pajamų deklaracijos 26 eilutę yra įrašomi iš praėjusių laikotarpių atkelti nuostoliai (patirti pajamų mokesčiu apmokestinamoje veikloje ir apskaičiuoti remiantis FAPM įstatymo 27 straipsnio nuostatomis). Mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka yra patvirtinta finansų ministro 1999 03 06 įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 23-676).
12. Į Pajamų deklaracijos 33 – 37 eilutes yra įrašomos įvairios apmokestinamąsias pajamas mažinančios sumos. Be 33 eilutėje paminėtų labdarai ir paramai skirtų (pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą) sumų, į kitas (laisvas) deklaracijos eilutes gali būti įrašomos įvairios fiziniams asmenims iš apmokestinamųjų pajamų išmokamos (išmokėtinos) sumos (premijos ir pan.), nuo kurių fizinių asmenų pajamų mokestis yra sumokėtas į biudžetą.
13. Kai įmonė, apskaičiuodama pajamų mokestį, taiko JAPM įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą investicijos apskaičiavimo būdą, tai investicijai panaudota apmokestinamųjų pajamų suma, kuri buvo apmokestinta pagal nulinį (0 proc.) pajamų mokesčio tarifą, negali būti išmokėta įmonės savininkui. Kai įmonės savininkas šią pajamų dalį išsimoka sau, turi būti atitinkamai sumažinama Pajamų deklaracijos 40 eilutėje įrašytina apmokestinamųjų pajamų, apmokestinamų pagal investicijoms nustatytą pajamų mokesčio tarifą, suma (t. y. iš Pajamų deklaracijos 40 eilutės ji turi būti perkelta į 39 arba 41 eilutes).
14. Į Pajamų deklaracijos 39-41 eilutes įrašoma pagal skirtingus pajamų mokesčio tarifus apmokestinamos apmokestinamųjų pajamų sumos. Taikant pagrindinį – 24 proc. pajamų mokesčio tarifą, apmokestinama pajamų suma įrašoma į deklaracijos 39 eilutę, o šis tarifas – į 42 eilutę. Kai įmonė apmokestinamąsias pajamas apmokestina pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (remiantis FAPM įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi), tai pagal šį tarifą apmokestinama pajamų suma yra įrašoma į deklaracijos 41 eilutę, o 15 proc. tarifas – į 44 eilutę. Kai įmonė, pasirinkusi JAPM įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nurodytą investicijos apskaičiavimo būdą, investicijoms naudoja apmokestinamąsias pajamas (ar jų dalį), tai investicijai panaudotoji apmokestinamųjų pajamų suma įrašoma į deklaracijos 40 eilutę, o investicinis (0 proc.) tarifas – į 43 eilutę.
III. DEKLARACIJOS UŽPILDYMO TVARKA, KAI ĮMONĖ GAUNA TIK PATENTO MOKESČIU APMOKESTINAMAS ĮPLAUKAS
15. Kai įmonė kokiai nors veiklai (veiklos rūšims) vykdyti turi patentą (patentus) ir įplaukas gauna tik iš patento mokesčiu apmokestinamos veiklos, tai ji, užpildydama Pajamų deklaracijos bendrąją dalį, atitinkamuose langeliuose nurodo duomenis dar ir apie patentą (patentus): numerį ir patento (patentų) išdavimo datą.
16. Patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos yra įrašomos į Pajamų deklaracijos laisvą 06 eilutę, kuri pavadinama „Patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos“. Ši 06 eilutėje įrašyta suma į Pajamų deklaracijos 01 ir 12 eilutes neįtraukiama.
Kai įmonė yra įsigijusi du ar tris patentus, tai kiekvienos patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos įrašomos laisvose 06, 05 ar 04 eilutėse, kurios pavadinamos „Patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos“ ir nurodomas patento numeris. Šiose eilutėse įrašytos sumos į Pajamų deklaracijos 01 ir 12 eilutes neįtraukiamos
IV. DEKLARACIJOS UŽPILDYMO TVARKA, KAI ĮMONĖ GAUNA IR PAJAMŲ, IR PATENTO MOKESČIAIS APMOKESTINAMAS PAJAMAS (ĮPLAUKAS)
18. Kai įmonė gauna ir pajamų, ir patento mokesčiais apmokestinamas pajamas (įplaukas), tai pajamų mokesčiu apmokestinamos veiklos pajamos (įplaukos) ir šioms pajamoms (įplaukoms) uždirbti tenkančios sąnaudos deklaracijoje nurodomos vadovaujantis šios Tvarkos II skyriaus nuostatomis, o patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos ir šioms įplaukoms uždirbti tenkančios sąnaudos – vadovaujantis šios Tvarkos III skyriaus nuostatomis.
Patento mokesčiu apmokestinamos veiklos įplaukos šiuo atveju taip pat neįtraukiamos į deklaracijos 01 ir 12 eilutes, o šioms įplaukoms uždirbti patirtos sąnaudos neįtraukiamos į deklaracijos 13 eilutę.
19. Pajamų ir patento mokesčius mokančios įmonės patiriamos sąnaudos, tenkančios visų veiklos rūšių pajamoms (įplaukoms) uždirbti, veiklos rūšims paskirstomos naudojant proporcinius, tiesioginius arba proporcinius – tiesioginius būdus. Įmonė pati nustato (vadovas tai gali patvirtinti potvarkiu), kokias sąnaudas kaip paskirstyti. Taikant proporcinį būdą, sąnaudos veiklos rūšims gali būti paskirstomos arba proporcingai uždirbamoms pajamoms (įplaukoms), arba proporcingai patalpų plotui, arba gamyboje naudojamų įrengimų ar transporto priemonių vertei ir pan. Proporcinis sąnaudų paskirstymo būdas taikomas tada, kai neaišku, kokia sąnaudų dalis tenka veiklos rūšiai (pvz., administracinės išlaidos). Tiesioginis sąnaudų priskyrimo būdas taikomas tada, kai aišku, kad medžiagos ar žaliavos buvo suvartotos ar kitos sąnaudos patirtos vykdant tą veiklą.
20. Kai įmonė lėšas investuoja į kelias veiklos rūšis, iš kurių vienoje (vienose) uždirbtos pajamos (įplaukos) apmokestinamos patento, o kitoje (kitose) – pajamų mokesčiais, tai pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuota investicijos suma turi būti paskirstoma tarp tų veiklos rūšių. Patento mokesčiu apmokestinamai veiklai priskirtai investicijos daliai pajamų mokesčio lengvata neteikiama.
Investicijos sumą veiklos rūšims rekomenduojama paskirstyti proporcingai pagal gaunamas pajamas arba įrengimų darbo laiką, patalpų plotą ir pan. Įmonė, atsižvelgusi į tai, kokiose veiklos rūšyse tas turtas panaudojamas, pati pasirenka tinkamiausią rodiklį (pajamas, įrengimų darbo laiką, patalpų plotą ir pan.), pagal kurį paskirstoma investicija. Kai investuotas turtas naudojamas tik kurioje nors vienoje veiklos rūšyje, tai investicijos suma priskiriama tiesiogiai tai veiklai.
21. Tuo atveju, kai įmonės vykdo patento ir pajamų mokesčiais apmokestinamą veiklą ir kai pajamų mokesčiu apmokestinamos veiklos pajamas nori apmokestinti pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, tai, apskaičiuojant ar per metus gaunamos bendrosios pajamos (įplaukos) neviršija 1 mln. litų, imamos visos įmonėje gaunamos pajamos (įplaukos), o į vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių yra įtraukiami visi įmonės darbuotojai.