Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-493
2013 m. birželio 26 d. Nr. 603
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 10 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektui Nr. XIIP-493 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nevyriausybinę organizaciją apibrėžti kaip nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomą savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantį viešąjį juridinį asmenį, kurio tikslas nėra pelno ar politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnyje nustatyti teisės akto turinio reikalavimai, t. y. teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. Taigi siekiant Įstatymo projekto aiškumo ir tikslumo ir norint išvengti dviprasmiško šios nuostatos aiškinimo bei supratimo, kad nevyriausybinėse organizacijose gali veikti tik savanoriai, siūlytina šiuo aspektu patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžtį.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybė ar savivaldybė, juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą, siekiant teisinio aiškumo ir norint išvengti dviprasmiškų situacijų, kai valstybė, savivaldybė ar juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, pasitrauks iš juridinių asmenų, kuriuose jie turi balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, siūlytina tikslinti nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą ir nustatyti, kad nevyriausybine organizacija nėra laikomi juridiniai asmenys, kuriuose valstybė, savivaldybė ar juridiniai asmenys turi daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime.
1.2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina trumpinti Įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir straipsnį pavadinti „Nevyriausybinių organizacijų politikos principai“.
1.3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte pateiktas pariteto principo apibrėžimas – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai. Neaišku, kur minėtos institucijos, įstaigos ir organizacijos turėtų būti atstovaujamos pariteto principu. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata turėtų būti patikslinta.
1.4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtas naudos visuomenei ar atskiroms jos grupėms principas reiškia, kad nevyriausybinių organizacijų politika remiasi išskirtinai ne pelno siekimo principu ir viešosios naudos teikimu visuomenei ar atskiroms jos grupėms. Pažymėtina, kad išskirtinis viešųjų juridinių asmenų bruožas ir tikslas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.34 straipsnio 2 dalimi, yra tenkinti viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 punkte vartojamą sąvoką „viešoji nauda“ su Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „viešieji interesai“.
1.5. Įstatymo projekto 4 straipsnis pavadintas „Nevyriausybinių organizacijų politikos valstybinį valdymą atliekančios institucijos“. Pažymėtina, kad teisės aktuose sąvoka „politikos (valstybinis) valdymas“ nėra apibrėžta. Norint Įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinime vartoti šią sąvoką, pirmiausia reikėtų ją apibrėžti.
1.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 4(1)-1131) (toliau – Vyriausybės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalimi, valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyti atvejai ir terminas, kuriam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavedama įgyvendinti nevyriausybinių organizacijų politiką.
1.7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra apibrėžta, dėl kokio finansinės paramos veiksmo (pavyzdžiui, teikimo) ministerija teiks siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms.
1.8. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms nevyriausybinių organizacijų politiką įgyvendinančioms valstybės institucijoms su Nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuotis dėl rengiamų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų klausimais, projektų ir planuojamų finansavimo programų, pagal kurias finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai. Dėl didelio tokių programų, kurias įgyvendina skirtingos ministerijos ar įstaigos prie ministerijų, skaičiaus ir prievolės derinti be išimties visus teisės aktus, susijusius su nevyriausybinių organizacijų klausimais, net ir dėl neesminių pakeitimų šioms nuostatoms praktiškai įgyvendinti (konsultavimasis, derinimas gali užtrukti dėl galimo nuomonių skirtumo, pasiūlymų gausos ir pan.) reikės papildomų žmogiškųjų išteklių (padidės darbo krūvis), pailgės sprendimų dėl tokių teisės aktų ir programų patvirtinimo priėmimo laikas, taip pat padidės visuomeniniais pagrindais veiksiančios Nevyriausybinių organizacijų tarybos darbo krūvis. Siūlytina numatyti galimybę su Nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuotis tik dėl nevyriausybinėms organizacijoms stiprinti planuojamų finansavimo programų ar priemonių, kurios tiesiogiai susijusios su nevyriausybinių organizacijų (sektoriaus) plėtra.
1.9. Siekiant teisėkūros proceso ekonomiškumo, išteklių naudojimo racionalumo, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti joje numatytos teisės įgyvendinimo sąlygą – nevyriausybinė organizacija dalyvautų derinant tik su jos veikla susijusių teisės aktų projektus.
1.10. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų politiką – abejotinas. Vyriausybės įstatyme nustatyta, kokios institucijos gali dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tam tikrose srityse. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Minėto įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. Įstaiga prie ministerijos pagal Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui prižiūrėti. Įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta dalyvauti formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje valdymo srityje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas minėtoje veikloje nėra galimas, todėl siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatytą Nevyriausybinių organizacijų tarybos apibrėžimą.
1.11. Siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir konkrečiai numatyti, dėl ko Nevyriausybinių organizacijų taryba teikia pasiūlymus institucijoms, įgyvendinančioms nevyriausybinių organizacijų politiką.
1.12. Siūlytina tarpusavyje suderinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų formuluotes („valstybės institucijos“, „valstybės ir savivaldybių institucijos“, „Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas“).
1.13. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte Nevyriausybinių organizacijų tarybai nustatoma pareiga kasmet viešai skelbti nevyriausybinių organizacijų padėties Lietuvos Respublikoje ataskaitą. Atsižvelgiant į nedidelius nevyriausybinių organizacijų padėties pokyčius, galinčius įvykti per vienų metų laikotarpį, ir laiko sąnaudas tokius pokyčius apibūdinantiems duomenims surinkti ir apibendrinti (pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų skaičiaus pokyčiai, jų paplitimas regionuose ir savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kaita, programų, pagal kurias finansuojama šių organizacijų veikla, duomenys ir įgyvendintų projektų finansinė suma, savanorių indėlio dinamika ir pan.), taip pat į didėjančią administracinę naštą, susijusią su tokios ataskaitos rengimu bei derinimu, tikslinga nustatyti, kad tokia ataskaita būtų viešai skelbiama kas dvejus metus.
1.14. Įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nuostata, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėties tvirtinimo ir veiklos organizavimo tvarka bus numatyta Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose.
1.15. Siekiant skaidrumo, siūlytina įvertinti galimybes Įstatymo projekto 9 straipsnyje numatyti nevyriausybinių organizacijų skirstymo į grupinės ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas mechanizmą.
2. Siūlyti pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2013 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 25 4, 5, 7, 8, 9 punktuose pateiktiems siūlymams dėl:
2.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateiktų grupinės naudos nevyriausybinės organizacijos ir viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimų tikslinimo;
2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies, nustatančios nevyriausybinių organizacijų politikos sąvoką, tikslinimo;
2.3. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos tikslinimo ir sukonkretinimo;
2.4. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame numatyta derinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos kryptis ir teisės aktų projektus su nevyriausybinėmis organizacijomis, tikslinimo;
3. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. gegužės 7 d. išvados Nr. XIIP-493 4, 9 ir 11 punktuose pateiktoms pastaboms.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė