LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

Į S T A T Y M A S

2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką.

2. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą.

2 straipsnis. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos

1. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos.

3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai.

3 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje sistemoje ir jų skaičius

1. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.

2. Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

4 straipsnis. Advokato veikla

1. Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

2. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

3. Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.

5. Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

5 straipsnis. Advokatų veiklos principai

Advokatų veiklos pagrindiniai principai:

1) advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas;

2) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;

3) advokatų veiklos teisėtumas;

4) kliento paslapties neatskleidimas;

5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;

6) nepriekaištingas elgesys.

6 straipsnis. Advokato specializacija

Advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializacija).

ANTRASIS SKIRSNIS

ASMENS PRIPAŽINIMAS ADVOKATU

7 straipsnis. Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) turi ne mažesnį kaip dvejų metų teisinio darbo stažą  ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą arba yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

8 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;

2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu.

9 straipsnis. Dokumentų dėl asmens pripažinimo advokatu pateikimas

Asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, turi pateikti Lietuvos advokatūrai:

1) prašymą pripažinti advokatu. Prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas advokatu;

2) sveikatos pažymėjimą ir kitus dokumentus, įrodančius, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejį, kai šie dokumentai buvo pateikti pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir nuo pateikimo nepasikeitė juose nurodyti duomenys.

10 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka

1. Prašymas pripažinti advokatu nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui.

2. Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos advokatūra išsiunčia pareiškėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

3. Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

4. Jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu.

5. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

11 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros sustabdymas

1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo advokatu procedūra sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra.

12 straipsnis. Advokato asmens byla

1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

2. Advokatas turi teisę susipažinti su jo asmens byloje esančiais duomenimis.

13 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimas negaliojančiu

1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu pripažįstamas negaliojančiu:

1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;

2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;

3) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio Įstatymo 8 straipsnyje išvardytų sąlygų;

4) advokato prašymu;

5) Advokatų garbės teismo sprendimu.

2. Sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais pripažinti negaliojančiu turi teisę Lietuvos advokatūra, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 8 straipsnio 4 punkte nurodytus atvejus, jeigu atitinkamos aplinkybės atsirado po asmens pripažinimo advokatu. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimo negaliojančiu į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą arba per keturiasdešimt penkias dienas nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

3. Advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.

4. Sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.

14 straipsnis. Advokatų kvalifikacinis egzaminas

1. Advokatų kvalifikacinio egzamino programą sudaro, jo laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra.

2. Advokatų kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

3. Neišlaikęs advokatų kvalifikacinio egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų kvalifikacinių egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

15 straipsnis. Advokatų kvalifikacinio egzamino komisija

1. Advokatų kvalifikacinio egzamino komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Tris narius skiria Lietuvos advokatūra, keturis narius, iš kurių bent du turi būti teisės krypties mokslininkai, skiria teisingumo ministras. Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijoje negali būti nė vieno advokato.

2. Advokatų kvalifikacinio egzamino komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.

16 straipsnis.       Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą

Asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:

1) prašymą laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą;

2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;

3) dokumentą, įrodantį teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

4) dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą;

5) mokėjimo už advokatų kvalifikacinio egzamino laikymą kvitą.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS ADVOKATO VEIKLA

17 straipsnis. Teisė verstis advokato veikla

1. Teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.

2. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, kai:

1) jis prisiekė šio Įstatymo nustatyta tvarka;

2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;

3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje.

3. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą.

4. Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos, išskyrus šio Įstatymo dvyliktajame ir tryliktajame skirsniuose numatytus atvejus.

18 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą

1. Į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma Lietuvos advokatūros sprendimu. Advokatas Lietuvos advokatūrai pateikia:

1) prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Prašyme turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prašyme pripažinti jį advokatu; jeigu pasikeitė, – nurodyti pasikeitę duomenys;

2) dokumentus, įrodančius, kad advokatas atitinka šio Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

2. Lietuvos advokatūra priima sprendimą įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu advokatas įvykdė šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

3. Advokatas, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neįrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, per trisdešimt dienų nuo įrašymo termino pabaigos dienos turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

19 straipsnis. Advokato priesaika

1. Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.

2. Advokatas prisiekia šiais žodžiais:

„Aš, advokatas (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui. Tepadeda man Dievas“.

3. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

4. Advokatas prisiekia dėvėdamas mantiją.

5. Perskaitęs priesaikos tekstą, advokatas jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas advokato asmens byloje.

6. Advokato priesaika turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo priimti advokato priesaiką pateikimo teisingumo ministrui dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio Įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.

7. Pakartotinai į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašomam advokatui prisiekti nereikia, išskyrus atvejį, kai buvo pripažintas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu.

20 straipsnis.       Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

2. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.

3. Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

4. Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija. Kai advokatai veikia įsteigę advokatų profesinę bendriją, gali būti draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų profesinės bendrijos dalyvių skaičių, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam draudiminiam įvykiui.

5. Advokatas gali pats papildomai draustis advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

6. Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su advokatu, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.

8. Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

9. Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

21 straipsnis. Advokatų veiklos formos

1. Advokatai gali veikti:

1) individualiai;

2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;

3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją.

2. Advokatas turi teisę pasirinkti tik vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos formų.

3. Advokatas turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, advokatas apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūrai.

22 straipsnis. Reikalavimai advokato darbo vietai

1. Advokato darbo vietoje turi būti priimamasis, telefoninis ryšis, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės.

2. Advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti.

3. Advokato darbo vieta turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje numatytas pavadinimas ar profesinės bendrijos pavadinimas.

4. Advokato darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu.

5. Advokato darbo vietos (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinę) adresą ir apie jo pasikeitimą advokatas turi pranešti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

23 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo

1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

1) jis raštu prašo būti išbrauktas;

2) pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu;

3) paaiškėja, kad įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

4) advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;

5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.

2. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.

24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir jo pakeitimų skelbimas

Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra.

25 straipsnis. Advokato veiklos apribojimai

1. Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims.

2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

3. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.

4. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys.

5. Advokatų tarybos pirmininkas, advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALI ADVOKATO VEIKLA

26 straipsnis. Individualios advokato veiklos sąlygos

1. Advokatas veikia individualiai, įkūręs advokato darbo vietą.

2. Teisinių santykių subjektas yra pats advokatas.

3. Advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas. Be to, advokatas turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.

4. Advokatas turi teisę samdytis darbuotojų. Darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats advokatas.

5. Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens.

6. Advokatas laikomas veikiančiu individualiai, jei jis yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam advokatui, advokatų profesinei bendrijai, kito advokato ar advokatų profesinės bendrijos klientams. Šiuo atveju laikoma, kad advokatas veikia to advokato ar advokatų profesinės bendrijos, su kuriais sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, darbo vietoje. Tokioje sutartyje gali būti aptariamos naudojimosi darbo vieta sąlygos, advokato kontoros pavadinimo naudojimo, pajamų ir išlaidų pasiskirstymo tvarka bei kitos veiklos sąlygos, taip pat sutarties šalių tarpusavio lojalumo ir interesų konflikto vengimo sąlygos.

7. Advokatas, kuris veikia bendrai su užsienio advokatais ar jų įsteigtais subjektais, turi teisę pavadinime nurodyti visą ar dalį užsienio advokatų ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą.

PENKTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ VEIKLA PARTNERYSTĖS PAGRINDAIS,

NEĮSTEIGIANT JURIDINIO ASMENS

27 straipsnis.       Advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens, veiklos sąlygos

1. Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą.

2. Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“. Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.

3. Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais pagal šio Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį.

4. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra.

5. Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę samdytis darbuotojų.

6. Advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ VEIKLA ĮSTEIGIANT JURIDINĮ ASMENĮ

28 straipsnis. Advokatų veikla įsteigiant juridinį asmenį

1. Advokatai turi teisę veikti Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Advokatų profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.

2. Advokatų profesinės bendrijos dalyviu gali būti tik advokatas. Advokatas gali būti tik vienos advokatų profesinės bendrijos dalyviu.

3. Advokatų profesinės bendrijos pavadinime turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma. Advokatų profesinės bendrijos pavadinimui taikomos ir šio Įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos.

4. Advokatų profesinės bendrijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Advokatų profesinės bendrijos, filialo ar atstovybės buveinei taikomi šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

5. Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako. Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako tas advokatų profesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas. Jeigu nėra aišku, kuris iš advokatų teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia ne advokatų profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.

29 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos veiklos apribojimai

1. Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.

2. Advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas advokatas, kuris vykdys šią sutartį.

30 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas

1. Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Ši sutartis yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Sutarties nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Advokatų profesinės bendrijos steigėjų ir dalyvių turi būti ne mažiau kaip du.

3. Steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:

1) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;

2) advokatų profesinės bendrijos dalyvių teisės ir pareigos;

3) advokatų profesinės bendrijos pajamų ir išlaidų paskirstymo principai;

4) įnašų į advokatų profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama advokatų profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;

5) kiekvieno advokatų profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;

6) naujų advokatų priėmimo į advokatų profesinę bendriją sąlygos ir tvarka;

7) šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo terminai ir tvarka.

4. Advokatų profesinę bendriją galima registruoti, jei yra sudaryta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis.

31 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos valdymas

1. Advokatų profesinė bendrija teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą.

2. Advokatų profesinės bendrijos valdymo organo nariais gali būti tik advokatai. Bendrijos valdymo organas privalo užtikrinti galimybę paslaugas teikiančiam advokatui laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.

32 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos pabaigos ypatumai

1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.

2. Jeigu visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai mirė, įpėdinis arba Lietuvos advokatūra, kai palikimas pereina valstybei, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas (-a) paskirti palikimo administratorių. Palikimo administratorius priima sprendimą tokią advokatų profesinę bendriją likviduoti ir atlieka likvidatoriaus funkcijas.

33 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos paveldėjimas

1. Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jei jis yra advokatas ir šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis numato, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas. Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.

2. Jeigu miršta vienas iš advokatų profesinės bendrijos dalyvių ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nenumatyta, kad ši sutartis lieka galioti likusiems advokatų profesinės bendrijos dalyviams arba kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba sutartyje numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra advokatas, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje numatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam advokatų profesinės bendrijos dalyviui priklausančią dalį.

3. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos paveldint advokato teises ir pareigas, kai advokatas veikia individualiai ar partnerystės pagrindais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ADVOKATO PADĖJĖJAS

34 straipsnis. Advokato padėjėjas

1. Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.

2. Advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

35 straipsnis. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašas

1. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 8 straipsnį;

4) yra susitaręs su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti advokato padėjėjo praktiką arba jeigu jo praktikos vadovu advokatas yra paskirtas šio Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;

5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų. Advokatų padėjėjai tikrinasi sveikatą, kaip nustatyta šio Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte.

2. Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo Lietuvos advokatūrai pateikia:

1) prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;

3) susitarimą su advokatu dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, dėl praktikos atlikimo sąlygų ir sutartį dėl darbo vietos.

3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Lietuvos advokatūra išsiunčia pareiškėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

4. Jeigu Lietuvos advokatūra priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

36 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo

1. Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:

1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką;

2) jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino;

3) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;

4) jis pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;

5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;

6) jis mirė.

2. Lietuvos advokatūros sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

37 straipsnis. Vadovavimas advokato padėjėjo praktikai

1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi ne mažesnį kaip penkerių metų praktikuojančio advokato veiklos stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai bei turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą. Advokato padėjėjo praktikos vadovo skyrimą ir atleidimą, privalomą paskyrimą vadovauti advokato padėjėjo praktikai nustato šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Advokato darbo vietos sąlygos turi užtikrinti tinkamą advokato padėjėjo praktikos atlikimą.

3. Maksimalų advokatų padėjėjų, kuriems gali vadovauti vienas advokatas, skaičių nustato Lietuvos advokatūra.

38 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka

1. Advokato padėjėjo praktikos laikas – dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.

2. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Neigiamą praktikos įvertinimą advokato padėjėjas turi teisę per trisdešimt dienų apskųsti Lietuvos advokatūrai, o šios sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo – Vilniaus apygardos teismui.

3. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam advokato padėjėjo praktikos laikui, advokato padėjėjas turi teisę tęsti advokato padėjėjo praktiką, kol Lietuvos advokatūra priims sprendimą pripažinti jį advokatu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ TEISĖS IR PAREIGOS,

ADVOKATŲ VEIKLOS GARANTIJOS

39 straipsnis. Advokatų pareigos

1. Advokatas privalo:

1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;

2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;

3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;

4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka;

6) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.

2. Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.

40 straipsnis Atsisakymas teikti teisines paslaugas

1. Tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.

2. Apie atsisakymą teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas pranešti klientui.

41 straipsnis. Advokato ir advokato padėjėjo socialinis draudimas

Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Draudimas reklamuotis

1. Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą.

2. Leidžiama tokia informacija, kai duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatas ar advokatų profesinė bendrija įstatymų nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davėjai.

3. Kitus informacijos apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją pateikimo būdus nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

43 straipsnis. Kiti advokatų veiklos apribojimai

1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.

2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.

44 straipsnis. Advokato teisės

Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;

2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;

4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;

5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;

6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.

45 straipsnis. Advokato teisė susitikti su klientu

1. Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu.

2. Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.

46 straipsnis. Advokato veiklos garantijos

1. Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.

2. Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.

3. Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams.

4. Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.

5. Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys.

6. Kad advokatas tapo įtariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai.

47 straipsnis. Teisė susitikti su sulaikytu ar suimtu advokatu

Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

TEISINIŲ PASLAUGŲ ĮFORMINIMAS IR APMOKĖJIMAS

48 straipsnis. Kliento ir advokato susitarimas

1. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje.

2. Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Advokato įgaliojimų įforminimas

1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

2. Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta:

1) advokato vardas, pavardė;

2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas;

3) sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data;

4) kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo;

5) advokato parašas.

50 straipsnis.       Apmokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato veiklos išlaidos ir kitos įmokos

1. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

2. Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.

3. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

4. Advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas ir iš atlyginimo už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

5. Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.

51 straipsnis. Ginčai dėl teisinių paslaugų teikimo

1. Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.

2. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ (ADVOKATŲ PADĖJĖJŲ) DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

1. Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.

3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo.

4. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

Advokatui už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) viešai paskelbiamą papeikimą;

4) pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė

1. Šio skirsnio nuostatos taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodytąją.

2. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui gali būti taikoma drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas

Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ SAVIVALDA

56 straipsnis. Lietuvos advokatūra

1. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra.

2. Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra. Jos buveinė yra Vilniuje.

3. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka.

4. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai.

5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.

57 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos

1. Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:

1) koordinuoti advokatų veiklą;

2) atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

3) rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą;

5) organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą;

6) koordinuoti advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

7) kitos šiame Įstatyme nustatytos funkcijos.

2. Lietuvos advokatūra gali atlikti ir kitas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytas funkcijas.

58 straipsnis. Lietuvos advokatūros organai

1. Lietuvos advokatūros organai yra:

1) visuotinis advokatų susirinkimas;

2) advokatų taryba;

3) Advokatų garbės teismas;

4) revizijos komisija.

2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys, renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

59 straipsnis. Visuotinis advokatų susirinkimas

1. Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas.

2. Visuotinis advokatų susirinkimas:

1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;

2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;

3) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos apyskaitą ir sąmatą;

4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

5) advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį;

6) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką;

7) priima sprendimus steigti, pertvarkyti, reorganizuoti, likviduoti viešąsias įstaigas, kurios teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

8) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus.

3. Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

4. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.

5. Advokatų įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Lietuvos advokatūros įstatai.

60 straipsnis. Advokatų taryba

1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų trejiems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip aštuonerių metų advokato veiklos stažą.

2. Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:

1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir pripažįsta juos netekusiais galios;

2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;

3) skiria narius į advokatų kvalifikacinio egzamino komisiją ir pasiūlo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininko kandidatūrą;

4) išduoda teisės verstis advokato veikla liudijimą;

5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;

6) tvarko advokatų darbo vietų sąrašą, nustato leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;

7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo;

8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;

9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;

10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;

11) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje;

12) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių paslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;

13) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;

14) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;

15) koordinuoja advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

16) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;

17) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato informacijos apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją pateikimo būdus pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;

18) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.

61 straipsnis. Advokatų garbės teismas

1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių.

2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:

1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;

2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – treji metai.

4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent trys teismo nariai.

5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių.

6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.

62 straipsnis. Revizijos komisija

1. Revizijos komisija yra Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvos advokatūros finansinę veiklą.

2. Revizijos komisija renkama ketveriems metams iš advokatų, turinčių ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ LAIKINAI TEIKTI PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

63 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, turi teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu pagal šio skirsnio nuostatas.

2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas teisininko profesinį vardą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų bei profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos.

3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi teisę:

1) atstovaudamas klientams teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, teikti paslaugas pagal Lietuvos advokatui, įrašytam į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, nustatytus reikalavimus, netaikant reikalavimų dėl advokato darbo vietos ar narystės Lietuvos advokatūroje;

2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip;

3) naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis dėl teisinių paslaugų teikimo.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, atstovaudamas klientams teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, privalo, be Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimų, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris verčiasi kitokia, negu šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, veikla, privalo laikytis Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, nustatytų reikalavimų ir profesinės etikos taisyklių, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso, ypač advokatų veiklos taisyklių, susijusių su teisininko veiklos derinimu su kitomis veiklomis Lietuvos Respublikoje, profesinės paslapties saugojimu, santykiais su kitais teisininkais, draudimu tam pačiam teisininkui atstovauti priešingoms šalims, ir taisyklių, susijusių su viešumu. Šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, kai jų gali laikytis Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris nėra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, ir tik tiek, kiek jų laikymasis objektyviai pateisinamas užtikrinant Lietuvos Respublikoje tinkamą teisininko veiklą, šios profesijos gerą vardą.

6. Laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pažeidęs šiame skirsnyje nustatytas pareigas, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo pateikti Lietuvos advokatūrai visą informaciją, būtiną drausmės bylai nagrinėti ir išspręsti. Apie sprendimą, priimtą drausmės byloje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūra privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai.

7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, prieš pradėdamas laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo, kaip teisininko, kvalifikaciją. Lietuvos advokatūra gali pareikalauti papildomų dokumentų, jeigu pagal pateiktus dokumentus negalima spręsti dėl jo, kaip teisininko, kvalifikacijos.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI NUOLATINES TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE (STEIGIMOSI TEISĖ)

64 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos

1. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.

2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja Lietuvos advokatūra.

3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai:

1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas;

2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens įregistravimą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai;

3) profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, surašyti pareiškėjo, pateikiami lietuvių kalba. Užsienio valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.

5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šį sąrašą bei jo pakeitimus skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.

6. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą.

7. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, taip pat dėl išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

8. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktus, 9–19 straipsnius, 23 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

65 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, teisės

1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę:

1) šio Įstatymo nustatyta tvarka teikti teisines paslaugas, išskyrus atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamose bylose;

2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, teisines paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip;

3) naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis dėl teisinių paslaugų teikimo;

4) teisinėms paslaugoms teikti Lietuvos Respublikoje įsteigti filialą, jeigu tai neprieštarauja Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, teisės nuostatoms, reglamentuojančioms advokatų veiklą.

2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo savo profesinį vardą nurodyti tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų suprantamu būdu ir taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, taip pat privalo nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu.

3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę dalyvauti Lietuvos advokatų savivaldoje

66 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, pareigos

1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo:

1) būti apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas pagal šį Įstatymą, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, įstatymus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;

2) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir kitų profesinio elgesio taisyklių bei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimų;

3) pranešti Lietuvos advokatūrai apie Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);

4) jei jis veikia kartu su kitais asmenimis, suteikti Lietuvos advokatūrai informaciją apie tai, kokios grupės narys jis yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kitą su šia grupe susijusią informaciją.

2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas privalomas įmokas.

67 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, drausminė atsakomybė

1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1–3 punktuose numatytų nuobaudų, Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.

2. Prieš drausmės bylos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, iškėlimą Lietuvos advokatūra privalo apie ketinimą iškelti drausmės bylą pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai ir pateikti visą su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Lietuvos advokatūra per drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpį privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio teisininko.

3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui profesinį vardą, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti atitinkamą medžiagą ir t. t.).

4. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija laikinai sustabdo ar panaikina Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisę teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika), Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės teisininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentingos institucijos informaciją apie tokios teisės sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika) yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisininko prašymą, pasibaigus tos teisės sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

68 straipsnis.       Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trejų metų profesinės praktikos

1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinę advokato veiklą be pertraukų, išskyrus su kasdienio gyvenimo įvykiais susijusias pertraukas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisininkas Lietuvos advokatūrai privalo pateikti įrodymus, kad jis paskutinius trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Šiuo tikslu:

1) Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo Lietuvos advokatūrai suteikti visą informaciją ir pateikti dokumentus (ypač apie suteiktų nuolatinių teisinių paslaugų skaičių ir jų pobūdį), reikalingus pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą;

2) Lietuvos advokatūra turi teisę patikrinti suteiktų nuolatinių teisinių paslaugų veiksmingumą ir reguliarumą ir prireikus prašyti teisininko raštu ar žodžiu pateikti paaiškinimus apie pateiktą informaciją ar dokumentus arba pateikti papildomą detalesnę informaciją.

3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

4. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

69 straipsnis.       Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trumpesnės negu trejų metų profesinės praktikos pagal Lietuvos nacionalinę teisę

1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį – paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir įgijo pakankamai reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai.

2. Sprendimui pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priimti Lietuvos advokatūra įvertina reguliarių ir veiksmingų nuolatinių teisinių paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, bet kokias žinias ir profesinę patirtį pagal Lietuvos nacionalinę teisę, taip pat dalyvavimą paskaitose ar seminaruose apie Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant taisykles, reglamentuojančias profesinę praktiką ir elgesį. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo suteikti Lietuvos advokatūrai būtiną informaciją ir pateikti dokumentus (ypač informaciją apie suteiktas nuolatines teisines paslaugas). Suteiktų paslaugų reguliarumą ir veiksmingumą ir Europos Sąjungos valstybės narės teisininko gebėjimą tęsti teisinių paslaugų teikimą įvertina ir patikrina Lietuvos advokatūra pokalbio metu.

3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

4. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

70 straipsnis.       Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam Lietuvos Respublikoje pripažintą profesinę kvalifikaciją įrodantį diplomą

Teikiantis nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje įgytas profesinę kvalifikaciją įrodantis diplomas yra pripažintas Lietuvos Respublikoje Vyriausybės nustatyta tvarka, turi teisę būti pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tokiam teisininkui netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų bei 68 ir 69 straipsnių reikalavimai.

71 straipsnis.       Teisė naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą kartu su Lietuvos advokato vardu

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi teisę kartu su Lietuvos advokato vardu naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų.

72 straipsnis.       Lietuvos advokatūros bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, teikiančiomis Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams teisininko profesinius vardus

Lietuvos advokatūra, įgyvendindama teisininkų veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių, kurios suteikė Europos Sąjungos teisininkams teisininko profesinius vardus, kompetentingomis institucijomis ir teikti joms reikiamą pagalbą.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS

______________

Lietuvos Respublikos

2004 m. kovo 18 d.

įstatymo Nr. IX-2066

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.

2. 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (su pakeitimais, padarytais 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB).

3. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija.

______________