LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL NAUJŲ SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO EKONOMINIO PAGRINDIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 16 d. Nr. 289

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2003, Nr. 59-2679), 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodiką (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Vidaus reikalų ministras                                               Gintaras Furmanavičius

______________


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 289

 

NAUJŲ SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO EKONOMINIO PAGRINDIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodika (toliau vadinama – ši Metodika) reglamentuoja naujos savivaldybės steigimo kriterijų apskaičiavimo tvarką, naujos savivaldybės steigimo sąnaudų nustatymą ir ekonominio pajėgumo įvertinimą tęsiant pradėtą šalies teritorijos administracinę reformą.

2. Šioje Metodikoje naujos savivaldybės steigimas ekonomiškai grindžiamas didžiausiu savivaldybės ekonominio pajėgumo įvertinimo rodikliu, optimaliu steigiamos naujos savivaldybės teritorijos ir jos centro – potencialios natūralios socialinės ekonominės traukos teritorijos – atitikimu ir mažiausiomis naujos savivaldybės steigimo vienkartinėmis išlaidomis.

 

II. STEIGIAMOS NAUJOS SAVIVALDYBĖS CENTRO, TERITORIJOS IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO METODIKA

 

3. Atrenkant steigiamos naujos savivaldybės administracinį centrą, atsižvelgiama į valstybės teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatytus ugdytinus kaip vietinio aptarnavimo centrus miestus ir miestelius, kad būtų užtikrinta tikslinga ir darni gyvenamųjų vietovių tinklo raida.

4. Steigiamos naujos savivaldybės centro potencialios natūralios socialinės ekonominės traukos teritorija nustatoma pagal steigiamos naujos savivaldybės miesto-centro ir esamos sumažėjusios savivaldybės miesto-centro socialinės ekonominės traukos spindulių Rn ir Re santykį, kuris, remiantis atliktais sociologiniais tyrimais, priklauso nuo šių miestų-centrų dydžių – gyventojų skaičių Nn ir Ne santykio. Taikoma formulė:

 

čia:

Rn – steigiamos naujos savivaldybės miesto-centro atitinkamas skaičiuotinas traukos spindulys (vidutinis atstumas iki savivaldybės centro);

Re – esamos sumažėjusios savivaldybės miesto-centro atitinkamas skaičiuotinas traukos spindulys (vidutinis atstumas iki savivaldybės centro);

Nn – steigiamos naujos savivaldybės miesto-centro atitinkamas dydis (tūkst. gyventojų);

Ne – esamos sumažėjusios savivaldybės miesto-centro atitinkamas dydis (tūkst. gyventojų).

Traukos teritorijų teorinė riba tarp steigiamos naujos savivaldybės centro ir esamos sumažėjusios savivaldybės centro nustatoma pagal jų centrų skaičiuotinų traukos spindulių Rn ir Re santykinius dydžius procentais, kai šių abiejų dydžių (Rn ir Re) suma lygi 100 procentų, tačiau jų proporcijos imamos ne didesnės kaip 2: 1.

Steigiamos naujos savivaldybės centro potencialios traukos konkrečios teritorijos plotas nustatomas atsižvelgiant į šios Metodikos 4 punkte nurodytą potencialios traukos teritoriją, patikslintą konkrečių seniūnijų aptarnaujamomis teritorijomis, o tam tikrais atvejais – gyvenamosiomis vietovėmis.

Galutinis sprendimas dėl konkretaus savivaldybės teritorijos ploto priskyrimo steigiamai naujai savivaldybei priklauso nuo vietos gyventojų apklausos rezultatų.

5. Steigiamos naujos savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenis apie jai priskirtinos teritorijos gyventojų skaičių.

 

III. NAUJOS SAVIVALDYBĖS STEIGIMO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

 

6. Valdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal steigiamai naujai savivaldybei nustatomą vidutinį steigtinų savivaldybės pareigybių skaičių Evid., tenkantį 1 tūkst. gyventojų. Tai savivaldybės mero, mero pavaduotojo ar pavaduotojų, savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės (toliau vadinama – savivaldybės pareigybės). Evid., tenkantis 1 tūkst. gyventojų, pagal koreliacijos principą nustatomas atsižvelgiant į faktiškai esamų savivaldybių pareigybių skaičiaus vidurkį (vertinamos panašaus dydžio savivaldybės, turinčios 5 tūkstančiais gyventojų daugiau arba mažiau).

7. Bendros papildomos metinės valdymo išlaidos I (tūkst. litų), reikalingos įsteigus naują savivaldybę, apskaičiuojamos kaip steigiamos naujos savivaldybės metinių valdymo išlaidų ir esamos sumažėjusios savivaldybės metinių valdymo išlaidų ekonomijos skirtumas, t. y.:

I = Evid. x Nn x In – (Ee – Ee. vid. x Ne) x Ie, čia:

Evid. – steigiamai naujai savivaldybei nustatomas vidutinis steigtinų savivaldybės pareigybių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;

Nn – steigiamos naujos savivaldybės gyventojų skaičius (tūkst. gyventojų);

In – steigiamos naujos savivaldybės vienos steigtinos savivaldybės pareigybės statistinis vidutinis metinis darbo užmokestis, įskaitant ir atitinkamas darbdavio metines įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (tūkst. litų);

Ee – esamos savivaldybės bendras faktinis savivaldybės pareigybių skaičius (vienetais);

Ee. vid. – esamai sumažėjusiai savivaldybei nustatomas vidutinis savivaldybės pareigybių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;

Ne – esamos sumažėjusios savivaldybės gyventojų skaičius (tūkst. gyventojų);

Ie – esamos savivaldybės vienos savivaldybės pareigybės faktinis vidutinis metinis darbo užmokestis, įskaitant ir atitinkamas darbdavio metines įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (tūkst. litų).

8. Steigiamoje naujoje savivaldybėje valstybės institucijų ir įstaigų teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir lėšų poreikį, atsižvelgdamos į sumažėjusį valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, poreikį esamoje sumažėjusioje savivaldybėje, nustato kartu su teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų steigimo ekonominiu pagrindimu atitinkamos suinteresuotos valstybės institucijos ir įstaigos.

9. Administracinių pastatų (patalpų) steigiamos naujos savivaldybės administracijai ir valstybės institucijų ir įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti poreikis nustatomas pagal būsimą savivaldybės pareigybių skaičių steigiamos naujos savivaldybės centre (šiuo atveju laikoma, kad seniūnijos išlieka ir jų darbuotojai patalpomis yra aprūpinti) ir valstybės institucijų bei įstaigų pateiktus teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų poreikio skaičiavimus, taip pat vidutinį vieno darbuotojo aprūpinimą darbo patalpomis (taikant vienam darbuotojui šią bendrąją patalpų ploto poreikio normą naujos savivaldybės steigimo laikotarpiu: 8–12 kv. metrų darbo kabinetams; 2–8 kv. metrai pasitarimų salėms; 6–12 kv. metrų sandėliams, garažams ir kitoms pagalbinėms patalpoms) vadovaujantis šiomis nuostatomis:

9.1. Administracinių pastatų (patalpų), kurių reikia steigiamos naujos savivaldybės administracijai ir valstybės institucijų bei įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti, pirkimo kaina apskaičiuojama pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos vertes.

9.2. Administracinių pastatų (patalpų), kurių reikia steigiamos naujos savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų bei įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti, remonto išlaidos nustatomos pagal reikiamų remonto darbų išlaidų skaičiavimus.

9.3. Lėšos steigiamos naujos savivaldybės naujų savivaldybės pareigybių darbo vietoms įrengti, taip pat valstybės institucijų bei įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti apskaičiuojamos pagal vidutinį lėšų vienai darbo vietai įrengti (organizacinei technikai ir inventoriui įsigyti) poreikį.

9.4. Jeigu steigiamos naujos savivaldybės centre nėra pastatų (patalpų), kuriuos būtų galima panaudoti savivaldybės administracijai ir valstybės institucijų bei įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti, jų kaina yra naujo administracinio pastato statybos sąmatinė kaina.

10. Lėšos administracinio pastato žemės sklypui įsigyti steigiamos naujos savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų bei įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti apskaičiuojamos pagal vidutinę bazinę žemės kainą, atsižvelgiant į konkretaus miesto ir vietos mieste teritoriją, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatytomis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis.

11. Vidutinė metinė išlaidų ekonomija Envi, gauta dėl naujos savivaldybės steigimo sumažėjus bedarbystei, susideda iš:

11.1. vidutinės metinės nedarbo socialinio draudimo išmokų P (tūkst. litų) mokėjimo daliai įdarbintų registruotų bedarbių skaičiaus B (vienetais) steigiamoje naujoje savivaldybėje ekonomijos Enbp, t. y.:

Enbp = B x M x P x 12, čia:

B – registruotų bedarbių skaičius steigiamos naujos savivaldybės teritorijoje (vienetais);

M – registruotų bedarbių mažėjimo įsteigtose naujose savivaldybėse koeficientas (jis apskaičiuojamas pagal Statistikos departamento skelbiamus statistinius duomenis, įvertinus procentiniais punktais vidutiniškai kasmet spartesnį registruotų bedarbių skaičiaus B mažėjimą įsteigtose naujose Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis);

P – vidutinė bedarbiams mokama mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmoka (tūkst. litų);

11.2. vidutinių metinių įdarbintų registruotų bedarbių B (vienetais) mokesčių, skaičiuojamų nuo gaunamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio A (tūkst. litų), sumokamų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir Valstybinio socialinio draudimo fondą, sumos Enm, t. y.:

Enm = B x M x (A – 0,29) x 0,34 x 12, čia:

A – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (tūkst. litų);

11.3. kompensacijų K (tūkst. litų), mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dėl registruotų bedarbių įdarbinimo ekonomijos Enkt, t. y.:

Enkt = B x M x K x 12, čia:

K – vidutinė mokama kompensacija (tūkst. litų).

12. Bendra išlaidų ekonomija dėl bedarbystės sumažėjimo apskaičiuojama pagal formulę:

Envi = Enbp + Enm + Enkt.

13. Įsteigus naują savivaldybę, veiklos, kuriai vykdyti reikia transporto, mastas nesikeičia, o vidutinis nuotolis nuo gyvenamųjų vietovių iki esamos savivaldybės centro ir įsteigtos naujos savivaldybės centro sumažėja, todėl savivaldybių administracijoms mažiau reikia ir transporto. Manoma, kad turimas esamos savivaldybės administracijos transporto priemones tinkamai paskirsčius steigiamai naujai ir esamai sumažėjusiai savivaldybėms papildomai jų įsigyti įsteigtos naujos savivaldybės administracijai nereikėtų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įsteigus naują savivaldybę pagausėja vadovų, tikslinga numatyti lėšas papildomiems lengviesiems automobiliams įsigyti.

14. Lėšų steigiamos naujos savivaldybės gyventojų apklausai organizuoti ir atlikti suma priklauso nuo apklausiamos teritorijos dydžio, gyventojų ir apklausos vietų skaičiaus. Šių lėšų poreikis nustatomas pagal pateiktas sąmatas.

15. Lėšos steigiamos naujos savivaldybės ir esamos sumažėjusios savivaldybės teritorijos administracinių ribų ir bendriesiems planams parengti ar patikslinti apskaičiuojamos pagal pateiktas sąmatas.

16. Lėšos naujų savivaldybių steigimo organizaciniam komitetui finansuoti, seminarams organizuoti, taip pat kitos su naujų savivaldybių steigimo organizavimu susijusios išlaidos apskaičiuojamos pagal pateiktas sąmatas.

17. Vienkartinės bendrosios naujų savivaldybių steigimo išlaidos susideda iš vienkartinių išlaidų, nurodytų šios Metodikos 9, 10 ir 13–16 punktuose, sumos.

 

IV. STEIGIAMOS NAUJOS SAVIVALDYBĖS EKONOMINIO PAJĖGUMO ĮVERTINIMAS

 

18. Steigiamos naujos savivaldybės ekonominis pajėgumas įvertinamas pagal formulę:

Fsav.

Ssav. = ––––, čia:

Fvid.

Ssav. – steigiamos naujos savivaldybės ekonominio pajėgumo įvertinimo rodiklis;

Fsav. – steigiamos naujos savivaldybės prognozuojamos mokestinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui (litais);

Fvid. – šalies savivaldybių (išskyrus savivaldybes, kurios dalį biudžeto įplaukų atiduoda į valstybės iždą) prognozuojamų mokestinių pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkis (litais).

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos prognozuojamose mokestinėse pajamose turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų steigiamos naujos savivaldybės biudžeto pajamų.

19. Prognozuojamos mokestinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, apskaičiuojamos pagal formulę:

19.1. Steigiamose naujose savivaldybėse:

Pg

Fsav. = ––––, čia:

Nn

Pgsteigiamos naujos savivaldybės teritorijoje prognozuojamos mokestinės pajamos: gyventojų pajamų mokestis (be įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą) ir turto mokesčiai pagal planinius pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis apskaičiuojami savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (litais);

Nn – steigiamos naujos savivaldybės gyventojų skaičius.

19.2. Šalies savivaldybėse (išskyrus savivaldybes, kurios dalį biudžeto įplaukų atiduoda į valstybės iždą):

Ps

Fvid. = ––––, čia:

Ns

Ps – šalies savivaldybių (išskyrus savivaldybes, kurios dalį biudžeto įplaukų atiduoda į valstybės iždą) prognozuojamos mokestinės pajamos: gyventojų pajamų mokestis (be įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą) ir turto mokesčiai pagal planinius pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis apskaičiuojami savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (litais);

Ns – šalies savivaldybių (išskyrus savivaldybes, kurios dalį biudžeto įplaukų atiduoda į valstybės iždą) gyventojų skaičius.

20. Kuo didesnis steigiamos naujos savivaldybės ekonominio pajėgumo įvertinimo rodiklis Ssav., tuo didesnis ir jos ekonominis pajėgumas; kuo didesnis ekonominio pajėgumo įvertinimo rodiklis, tuo ekonomiškai savarankiškesnė ir steigiama nauja savivaldybė.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Duomenys, imami naujos savivaldybės steigimo sąnaudoms apskaičiuoti, turi būti pagrįsti atitinkamais finansiniais dokumentais.

______________