Patvirtinta
Darbų Saugos Departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 3 d.
įsakymu Nr. 7
MAŽŲ CHLORATORINIŲ ĮRENGIMO IR SAUGIOS EKSPLOATACIJOS TAISYKLĖS
I. Bendri reikalavimai
1.1. Šios taisyklės galioja visoms chloratorinėms, kurių dujinio chloro sunaudojimas yra ne didesnis kaip 0,5 kg/h, o chloras tiekiamas tik iš balionų.
1.2. Taisyklėse nurodytų apsaugos priemonių įdiegimo tvarką nustato chlorą naudojančios įmonės vadovas (savininkas), suderinęs su Darbų saugos departamentu.
1.3. Chloratorinės aptarnaujančiam personalui turi būti duotos išsamios instrukcijos kaip saugiai elgtis su joje esančiais įrengimais, kaip naudotis individualiomis apsaugos priemonėmis, kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus chloru ir kitais atvejais, kaip elgtis įvykus avarijai.
1.4. Chloratorinėje turi būti telefono ryšys, taip pat asmenų, kuriems būtina pranešti apie nesklandumus chloratorinėje, sąrašas ir jų telefonų numeriai.
1.5. Chloratorinėje gali dirbti tik apmokyti darbininkai, išlaikę egzaminus įmonėje arba specialioje mokymo įstaigoje. Darbininkams privalomas sveikatos patikrinimas prieš pradedant dirbti ir kartą per metus kasmet.
1.6. Įsakymu (potvarkiu) paskiriamas chloratorinės vadovas, kuris turi būti susipažinęs su „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimais balionams ir šių Taisyklių reikalavimais. Darbų vadovo kvalifikacijai gauti egzaminų laikymo tvarka nustatyta Darbų saugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. „Padidinto pavojaus darbų vadovų ir pavojų keliančių įrengimų priežiūros meistrų egzaminavimo laikinuose nuostatuose“.
II. Chloratorinių įrengimas
2.1. Chloratorinės įrengiamos atskiruose pastatuose arba patalpose, sugretintose su kitomis gamybinėmis patalpomis, nuo kurių jos turi būti atskirtos kapitaline ugniai atsparia siena be angų. Draudžiama įrengti chloro sandėlius ir chloratorines gyvenamųjų, visuomeninių ir pagalbinių patalpų rūsiuose.
2.2. Chloratorinėje turi būti dvi durys – vienos tiesiai į lauką, kitos per tambūrą į lauką. Visos durys turi atsidaryti į lauką. Chloratorinėse, kurių grindų plotas yra mažesnis kaip 10 m, gali būti tik vienos durys į tambūrą, tačiau priešinėje pusėje turi būti langas, atsidarantis į lauką. Chloratorinės grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 m. Durys į chloratorinę turi būti hermetiškos. Vienos durys turi būti su stebėjimo langeliu.
2.3. Chloratinės elektros įrenginiai ir instaliacija turi būti įrengti pagal „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“. Chloratorinėje, tambūre ir prie išorinių durų be pagrindinio apšvietimo turi būti įrengta avarinio apšvietimo sistema, maitinama iš rezervinio šaltinio.
2.4. Chloratorinėje įrengta šildymo sistema turi užtikrinti ne mažesnę kaip + 5 C ir ne aukštesnę kaip + 35 °C oro temperatūrą.
2.5. Chloratorinėje turi būti vandentiekis su įrengta sprinklerine chloro nusodinimo sistema. Sprinklerinės sistemos vandentiekio sklendė turi būti tambūre arba kitoje šiltoje patalpoje.
2.6. Chloratorinėje turi būti įrengtos kameros fretkarai ir degazaciniai rezervuarai – vonios sugedusiems balionams ištuštinti. Rezervuarai – vonios turi būti tokios talpos, kad galima būtų visiškai panardinti balioną, o tirpalo kiekio užtektų pilno baliono neutralizavimui. Vanduo iš rezervuaro turi būti išleidžiamas į vandens nuvedimo sistemą.
2.7. Vandens nuvedimo sistemoje turi būti įrengti degazavimo rezervuarai, kad užterštas vanduo nepatektų į kanalizacijos sistemą.
2.9. Chloro vamzdynai turi būti pagaminti iš chlorui atsparių vamzdžių (polietileninių, viniplastinių arba guminių). Jie turi būti montuojami su mažiausiu išardomų sujungimų skaičiumi.
Chloro dujų vamzdynai turi turėti nuolydį 0.01 į chloro baliono pusę.
Chloro dujų vamzdynai turi būti nudažyti pilka, chloro vandens vamzdynai – plytine, o oro vamzdynai – mėlyna spalva.
2.11. Patalpoje turi būti įrengta natūrali arba priverstinė tiekiamoji ištraukiamoji ventiliacijos sistema su 6 kartų oro apykaita per 1 valandą bei avarinė ištraukiamoji ventiliacijos sistema su 6 kartų oro apykaita per 1 valandą. Ventiliacijos ir apšvietimo sistemų jungikliai turi būti įrengti prie chloratorinės durų ant išorinės sienos.
2.12. Ištraukiamosios sistemos oro paėmimo vamzdis įrengiamas prie grindų. Ūrtakio galas turi būti iškištas ne mažiau kaip du metrus virš aukščiausio pastato kraigo, esančio 50 metrų spinduliu.
Chloratorinių ventiliacijos sistemų ortakiai neturi jungtis su kitų patalpų ventiliacijos sistemomis, o patalpoje, kurioje yra chloratorinės ventiliatoriai, neturi būti ventiliatorių, vėdinančių kitas patalpas. Visi chloratorinių ventiliacijos sistemų ortakiai iš vidaus turi būti padengti antikorozine danga.
2.13. Chloro sunaudojimo kiekiui kontroliuoti chloratorinėje turi būti įrengtos svarstyklės ar kitos apskaitos priemonės. (Liekamąjį 0,5 kg/cm slėgį galima nustatyti manometru su skiriamąja diafragma).
2.14. Tambūre arba prieš įėjimą į chloratorinę turi būti spintos su apsauginėmis priemonėmis ir specdrabužiais. Apsauginių priemonių sąrašas turi būti iškabintas matomojoje vietoje.
III. Chloratorinių eksploatavimas
3.1. Cloratorinėse turi būti pildomas cloro gavimo ir naudojimo apskaitos žurnalas, apsauginių priemonių tikrinimo žurnalas ir atliktų per pamainą darbų bei pamainų priėmimo ir perdavimo žurnalas.
3.2. Chloratorinės vadovas privalo kiekvieną dieną kontroliuoti techninę įrenginių būklę ir aptarnaujančio personalo darbą. Įmonės vadovo nustatytais terminais (ne rečiau kaip kartą per metus) vadovas organizuoja aptarnaujančio personalo mokomąsias avarijų likvidavimo treniruotes, tai pažymėdamas žurnale.
3.3. Chloratorinėje leidžiama eksploatuoti tik techniškai sutvarkytus įrenginius. Įrenginiai periodiškai remontuojami ir apžiūrimi įmonėje nustatyta tvarka.
3.4. Balionai – purvo gaudikliai apžiūrimi ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Po balionų – purvo gaudiklių apžiūros būtina atlikti chloro vamzdynų ir balionų – purvo gaudyklių sistemos pneumatinį stiprumo bandymą 8 – 10 kgs/cm slėgiu ir sandarumo bandymą darbiniu slėgiu. Pneumatinis stiprumo bandymas turi būti atliekamas slegiant azotą arba inertines dujas pagal įmonės techninio direktoriaus (vyriausiojo inžinieriaus) patvirtintą instrukciją, kurioje numatytos reikalingos apsauginės priemonės.
Bandomasis slėgis laikomas ne mažiau kaip vieną minutę. Po to, sumažinus slėgį iki darbinio, apžiūrima, ar nėra pralaidų flanšiniuose sujungimuose bei kitose vietose.
Kiekvieną ketvirtį atliekama chloratorinių apžiūra (tikrinami papildomi riebokšliai ir uždaromosios armatūros sandarumas, filtruose pakeičiama stiklo vata, išplaunami rotametrai).
Remontuojant chloratorinės įrenginius negalima naudoti neatsparių chlorui medžiagų, pvz. medvilninės įkamšos ir pan.
Flanšiniams sujungimams naudojami tik paronitiniai tarpikliai. Pakartotinai naudoti tuos pačius tarpiklius draudžiama.
3.6. Prieš įeidami į chloratorinę budintys darbininkai turi patikrinti, ar veikia ventiliacijos sistemos ir ar patalpoje nėra dujų. Įeiti į patalpą galima tiktai turint individualią dujokaukę su „V“ arba „BKF“ markės dėžute. Patalpų užterštumas nustatomas stacionariais arba pernešamais dujų analizatoriais arba indikatoriais.
3.7. Balionai į chloratorinę atnešami specialiais neštuvais arba atvežami vežimėliais, kuriuose yra lizdai balionams paguldyti. Draudžiama balionus nešti be neštuvų arba juos ridenti. Balionus turi nešti du darbininkai.
3.8. Chloras iš baliono garinamas išgarintuve, iš kurio jis per balioną – purvo gaudiklį patenka į chloratorių. Baigus garinimą slėgis chloro balione turi būti ne žemesnis kaip 0,05 MPa (0,5 kgs/cm) ir ne aukštesnis kaip 0,6 MPa (6 kgs/cm). Garinimo metu šildyti chloro balionus draudžiama. Chloro likutis kontroliuojamas svarstyklėmis arba kitomis priemonėmis.
3.9. Prieš patiekiant chlorą iš baliono į chloratorių būtina patikrinti, ar įrenginiai paruošti chloro priėmimui, ir įspėti visus darbuotojus, kad bus tiekiamas chloras.
3.10. Balionų keitimas (pilnų prijungimas, tuščių atjungimas), bei kiti darbai, susiję su chloro tiekimo reguliavimu, chloratorinėje dirbami su dujokaukėmis.
3.11. Nustačius chloro nuotėkį iš chloro sistemų būtina informuoti asmenis, kurie nurodyti avarijų likvidavimo plane, ir užsidėjus dujokaukę imtis priemonių chloro nuotėkiui sumažinti.
3.12. Atsiradus chloro nuotėkiui iš baliono, balioną reikia laikyti palenktą 15 kampu, kad iš baliono veržtusi dujinis, o ne skystas chloras, kadangi per vienodo skerspjūvio angą skysto chloro išteka 10 – 15 kartų daugiau nei dujinio.
Esant nenutrūkstamam chloro nuotėkiui, sugedusį balioną reikia įdėti į avarinį futliarą arba įleisti į degazacinį rezervuarą – vonią su 10 % hiposulfito.
Šalia degazacinio rezervuaro – vonios reikia laikyti sausų reagentų atsargą (hiposulfitą ir kalcinuotą sodą santykiu 1:2), skaičiuojant, kad 1 kg chloro nukenksminimui sunaudojama 30 1 10 % koncentracijos hiposulfito tirpalo.
3.13. Dujinio chloro sklidimas iš chloratorinės sumažinamas įjungiant sprinklerinę sistemą arba kitais būdais sudarant vandens užtvarą. Nutekantis vanduo turi būti neutralizuojamas degazaciniame rezervuare.
Patalpoje turi veikti ventiliacijos sistema.
3.14. Įmonėje turi būti įspėjamoji sistema, įspėjanti apie pavojų gretimai gyvenančius arba gretimai esančių įmonių personalą.
3.15. Avarijų likvidavimo ir patalpų degazavimo darbai turi būti atliekami su izoliuojančiomis (šlaginėmis, deguoninėmis arba suslėgtojo oro) dujokaukėmis.
Filtruojančias „V“ arba „BKF“ markių dujokaukes galima naudoti, kai chloro koncentracija yra ne didesnė kaip 0.5 %, o deguonies koncentracija yra didesnė kaip 18 %.
3.16. Dirbti su dujokaukėmis ir jas tikrinti reikia pagal gaminančiųjų gamyklų instrukcijas.
Dujokaukės išduodamos asmeniškai kiekvienam darbininkui.
3.17. Leistina maksimali chloro koncentracija ore yra 1 mg/m. Įmonės vadovas turi patvirtinti patalpų užterštumo periodinio tikrinimo grafiką.
IV. Chloro balionų transportavimo tvarka
4.1. Chloro balionai pervežami automobiliais laikantis „Balionų ir konteinerių su skystu chloru pervežimo automobilių transportu taisyklių“, patvirtintų 1986 m.
V. Atsakomybė už taisyklių pažeidimus
5.1. Pareigūnai atsako už nurodymus, kuriuos vykdydami pavaldiniai pažeidžia darbų saugos instrukcijas; už savavališką darbų, kuriuos sustabdė Darbų saugos departamentas, vykdymą; jeigu nesiima priemonių, kai jų akivaizdoje darbininkai ar kiti pavaldūs asmenys pažeidžia taisykles bei instrukcijas. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir jų pasekmes minėtiems asmenims taikoma drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.