LIETUVOS RESPUBLIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

Į S T A T Y M A S

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Vilniaus universiteto statutą.

2. Vilniaus universiteto rektorius per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo skelbia fakultetų tarybų ir Universiteto tarybos rinkimus.Kitų renkamų darbuotojų rinkimų tvarką nustato naujoji Universiteto taryba.

3. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. birželio 12 d.

Nr. I-281

VILNIAUS UNIVERSITETO

S T A T U T A S

1.Bendrieji nuostatai

1.1. Vilniaus universitetas yra valstybinė aukštoji mokslo ir mokymo įstaiga, šimtametes humanistines tradicijas turintis Lietuvos kultūros židinys.

1.2.1. Universitetas turi šio statuto ir Lietuvos įstatymų nustatytą autonomiją bei naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise.

1.2.2. Pakeisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tiktai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Universiteto tarybos nuomonę.

1.2.3. Universiteto teritorijoje valdymo ir savivaldybių organai negali daryti pertvarkymų be Rektoriaus sutikimo.

1.3. Svarbiausi Universiteto tikslai yra šie:

1) rengti specialistus Lietuvos mokslui, kultūrai, švietimui, ekonomikai, sveikatos apsaugai ir teisėsaugai;

2) plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį mokslą;

3) teikti mokslo laipsnius ir vardus;

4) kelti baigusiųjų aukštąjį mokslą kvalifikaciją, organizuoti jų perkvalifikavimą;

5) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius.

1.4. Universitetas yra juridinis asmuo.

1.5. Universitetas pats nusistato organizacinę ir valdymo struktūrą.

1.6. Universitetas savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Respublikos bei užsienio mokymo mokslo ir gamybos įstaigomis.

1.7. Universitetą sudaro fakultetai, o juos - katedros ir laboratorijos. Fakultetų katedros yra pagrindinė Universiteto mokslo ir mokymo ląstelė. Universitete gali būti ir nepriklausančių kuriam nors fakultetui katedrų, institutų, laboratorijų. Be to, mokslo ir mokymo reikalams Universitete gali veikti biblioteka, skaičiavimo centras, leidykla, klinikos, observatorijos, botanikos sodai ir kitokie padaliniai. Atskiri Universiteto padaliniai Senato leidimu gali įgyti juridinio asmens teises, dalis jų gali būti išlaikomi ne valstybės lėšomis.

1.8. Vilniaus universitetas turi teisę saugoti Vilniaus universiteto archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat Vilniaus universiteto archyvinius dokumentus bei kitą medžiagą, vertingą mokslo istorijai, ir neatiduoti jų į bendrus valstybinius archyvus.

2. Turtas

2.1. Universiteto turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitas Lietuvos įstatymų leidžiamasis turtas. Šiuo turtu Universitetas, kaip juridinis asmuo, disponuoja savarankiškai Lietuvos įstatymų numatyta tvarka.

2.2. Universiteto lėšas (taip pat ir užsienio valiutą) sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Biudžetines lėšas Universitetas gauna iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Apie biudžetinių lėšų naudojimą Universitetas atsiskaito Finansų ministerijai.

2.3. Nebiudžetines Universiteto lėšas sudaro:

1) pajamos, gautos iš Lietuvos ir užsienio įmonių bei organizacijų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, katedrų, laboratorijų bei kitų padalinių produkciją ir paslaugas, mokamus kursus, kultūrinius renginius, patalpų bei įrengimų nuomą ir kt.;

2) lėšos specialioms mokslo ir švietimo programoms vykdyti;

3) Lietuvos ir užsienio įmonių, organizacijų ir asmenų dotacjos, aukos ir kooperuotos lėšos.

Nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Universiteto biudžetiniam finansavimui mažinti.

2.4. Visas lėšas Universitetas planuoja ir naudoja pagal bendrą pajamų ir išlaidų sąmatą (finansinį planą) ir paskirsto jas fakultetams (padaliniams). Sąmatą tvirtina Universiteto taryba. Lėšas fakultetai (padaliniai) naudoja savarankiškai pagal savo kompetenciją ir galiojančius įstatymus. Universiteto ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Valstybės kontrolės departamentas bei Universiteto tarybos sudaryta nuolat veikianti arba Rektoriaus vienkartiniam patikrinimui paskirta revizijos komisija. Kitiems kontrolės organams finansiniai dokumentai be Senato sutikimo nepateikiami.

2.5. Universitetas turi teisę:

1) neviršydamas bendrų lėšų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą;

2) sudarinėti ūkines ir kitokias sutartis (taip pat ir su užsienio organizacijomis);

3) įsigyti Universiteto veiklai reikalingų medžiagų, technikos ir kitų vertybių be jokių apribojimų tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos įmonėse, taip pat ir užsienyje, pinigus pervedant per banką arba perkant grynais;

4) nustatyti darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą;

5) iš visų Universiteto finansavimo šaltinių sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami pagal bendrą Universiteto tarybos patvirtintą Universiteto sąmatą.

3. Universiteto valdymas

3.1. Universiteto valdymo organai yra šie: Universiteto taryba, Rektorius, Senatas ir studentų atstovybė.

3.2. Aukščiausiasis Universiteto valdymo organas yra Universiteto taryba. Jos nutarimai privalomi visiems universiteto darbuotojams bei studentams. Tarybą sudaro ne daugiau kaip 91 narys. Joje ne mažiau kaip 70 % yra pedagoginio personalo, 20 % - mokslo personalo, likusieji - Universiteto tarnautojai. 60-80 % tarybos narių - aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai - mokslų daktarai ir profesoriai. Taryboje kiekvienas fakultetas turi vienodą pedagoginio personalo atstovų skaičių. Vietas kitiems fakultetų ar savarankiškų Universiteto padalinių darbuotojams skiria Rektorius. Tarybos narius slaptu balsavimu renka fakulteto ar kito savarankiško padalinio pedagoginių ir mokslo darbuotojų susirinkimas (arba įgaliotinių susirinkimas). Į tarybą ex officio įeina Rektorius, prorektoriai ir fakultetų dekanai. Taryba renkama trejiems metams.

Universiteto taryba:

1) slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš profesorių renka Universiteto Rektorių, o iš tarybos narių - sekretorių. Kiekvieno fakulteto studentai gali deleguoti po 1 studentą sprendžiamojo balso teise dalyvauti Rektoriaus rinkimuose. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į atitinkamas pareigas neišrenkamas paprasta balsų dauguma, balsuojant antrąjį kartą dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Rektoriaus kadencija - penkeri metai. Rektorius renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Atšaukti Rektorių gali taryba dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma;

2) nustato prorektorių skaičių bei funkcijas. Prorektorius skiria Rektorius ir pristato Universiteto tarybai tvirtinti. Tarybai prorektoriaus nepatvirtinus, Rektorius siūlo naują kandidatą. Prorektorių kadenciją riboja Rektoriaus įgaliojimai. Rektoriaus teikimu Universiteto taryba paprasta balsų dauguma gali atšaukti prorektorius.

Rektorius ir prorektoriai turi teisę dirbti pedagoginį ir mokslo darbą už atskirą atlyginimą Universiteto tarybos nustatyta tvarka. Pasibaigus Rektoriaus ir prorektoriaus darbo kadencijai, jie turi teisę gauti Universitete darbą, atitinkantį jų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją;

3) renka tris profesorius - Senato narius;

4) renka bendrų Universiteto katedrų vedėjus;

5) nustato pagrindinių Universiteto tvarkymo padalinių (finansų, ūkio, vidaus tvarkos ir kt.) skaičių ir funkcijas. Jų direktorius skiria Rektorius Senato pritarimu;

6) tvirtina bendrą Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatą;

7) nustato ir tvirtina darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus;

8) išklauso metinę finansų direktoriaus ataskaitą;

9) sprendžia fakultetų ir kitų savarankiškų padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

10) išklauso metinę Universiteto veiklos apžvalgą, kurią padaro Rektorius;

11) teikia garbės daktaro, garbės profesoriaus ir kitus garbės vardus bei apdovanojimus;

12) viešai pareiškia Universiteto nuomonę svarbiausiais mokslo, kultūros, švietimo ir kitais klausimais;

13) tvirtina Universiteto reguliaminus;

14) sudaro revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitas;

15) sprendžia kitus Universitetui svarbius klausimus ir prireikus sudaro komisijas jiems rengti.

Universiteto taryba dviem trečdaliais balsų gali panaikinti Rektoriaus, Senato ar kitų Universiteto valdymo organų bei vadovų nutarimus.

Universiteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Nutarimai laikomi galiojančiais, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Universiteto tarybos nutarimai įsigalioja Rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Jei Rektorius nesutinka su Tarybos nutarimu arba per mėnesį nepaskelbia atitinkamo įsakymo, klausimas svarstomas Taryboje iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus dviem trečdaliams Tarybos narių. Priimtieji nutarimai skelbiami viešai.

Universiteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdalio Tarybos narių pasiūlymu Tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Rektoriui.

3.3. Rektorius:

1) veikia Universiteto vardu; dalį savo teisių gali deleguoti kitiems Universiteto darbuotojams;

2) pateikia Finansų ministerijai Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir kontroliuoja, kaip ji vykdoma;

3) kviečia Universiteto tarybos bei Senato posėdžius ir jiems pirmininkauja.

4) fakultetų dekanų teikimu priima ir pašalina studentus;

5) leidžia visiems Universiteto darbuotojams ir studentams privalomus įsakymus;

6) įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus.

3.3.1. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.

3.4. Universiteto Senatas - Rektoriaus vadovaujamas kolegialus valdymo organas. Senatą sudaro Universiteto Rektorius, prorektoriai, finansų direktorius, fakultetų dekanai, trys tarybos išrinkti profesoriai ir vienas studentų atstovas.

Senato posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip tris kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdalio Senato narių pasiūlymu posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Rektoriui. Siūlyme turi būti aiškiai nurodyti svarstomieji reikalai.

Senatas:

1) derina fakultetų darbą;

2) fakultetų tarybų siūlymu steigia, pertvarko ir naikina fakultetui priklausančias katedras, laboratorijas ir kitus padalinius;

3) tvirtina specialybes, specializacijas ir jų studijų planus;

4) organizuoja mokymo, mokslo ir gamybos ryšius su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo ir gamybos įstaigomis, taip pat keitimąsi pedagoginiais ir mokslo darbuotojais bei studentais;

5) tvirtina fakultetų tarybų išrinktus dekanus, katedrų vedėjus ir kitų savarankiškų padalinių vadovus;

6) nustato fakulteto prodekano skaičių;

7) įstatymo nustatyta tvarka pateikia tvirtinti fakultetų tarybose suteikus profesorių ir docentų vardus;

8) svarsto parengtus reguliaminus ir pateikia juos tvirtinti Universiteto tarybai;

9) svarsto fakultetų parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus bei bendrą Universiteto sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti Universiteto tarybai;

10) skirsto ir perskirto Universiteto patalpas ir teritorijas;

11) teikia pasiūlymus Universiteto tarybai.

3.5. Universiteto studentai turi reguliamino nustatytą savivaldą. Jų interesus išreiškia ir gina studentų atstovybė. Studentų teises ir pareigas, jų dalyvavimą Universiteto valdyme, taip pat studentų atstovybės rinkimų tvarką nustato Universiteto studentų reguliaminas.

4. Fakultetai ir katedros

4.1. Aukščiausiasis fakulteto valdymo organas yra fakulteto taryba. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studentams.

Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip 30 narių, kurių atstovavimo fakulteto padaliniams normas nustato fakulteto darbuotojų ir studentų konferencija. Ne mažiau kaip 70 % joje sudaro pedagoginis personalas, ne mažiau kaip 10 % - studentai. Į tarybą kaip pedagoginio personalo nariai ex officio įeina dekanas ir katedrų vedėjai. Tarybos narius iš pedagoginio personalo pagal atstovavimo normas slaptu balsavimu renka padalinių darbuotojai, iš studentų - fakulteto studentų konferencija. Taryba renkama trejiems metams.

Fakulteto taryba:

1) slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš profesorių arba docentų renka fakulteto dekaną ir tarybos sekretorių. Atšaukti dekaną gali du trečdaliai tarybos narių. Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į atitinkamas pareigas neišrenkamas paprasta balsų dauguma, tai balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Dekano kadencija - penkeri metai. Dekanas renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės;

2) nustato prodekanų funkcijas;

3) tvirtina iš fakulteto profesorių, docentų ar mokslo darbuotojų dekano pasirinktus prodekanus. Tarybai prodekano nepatvirtinus, dekanas siūlo naują kandidatūrą. Patvirtintas prodekanas tampa tarybos nariu. Prodekanų kadenciją riboja dekano įgaliojimai. Dekano teikimu fakulteto taryba paprasta balsų dauguma atšaukia prodekaną. Už dekano ir prodekano darbą mokamas papildomas atlyginimas.

4) svarsto ir tvirtina katedrų sudarytas studijų programas;

5) parengia ir pateikia Senatui specialybių ir specializacijų studijų planus; sudėtinių (hibridinių) specialybių planus rengia atitinkamų fakultetų tarybos. Ginčytinus klausimus sprendžia Senatas;

6) konkurso tvarka renka katedrų vedėjus, pedagoginį ir mokslo personalą;

7) suteikia profesoriaus ir docento vardus, kurie tvirtinami šio statuto 3.4.7. punkte nustatyta tvarka;

8) siūlo Universiteto tarybai suteikti garbės daktaro ir kitus garbės vardus;

9) svarsto fakulteto reguliaminą;

10) svarsto fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

11) siūlo įsteigti, pertvarkyti ir panaikinti fakultetui priklausančias katedras, laboratorijas ir kitus padalinius, skirti jiems patalpas;

12) siūlo Senatui įsteigti ir panaikinti specialybes bei specializacijas;

13) sudaro komisijas įvairiems tarybos svarstomiems klausimams rengti;

14) svarsto kitus klausimus.

Fakulteto tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdalio fakulteto tarybos narių pasiūlymu tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlant reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto taryba dviem trečdaliais balsų gali panaikinti bet kurį dekano, prodekano ir fakulteto padalinių vadovų nutarimą.

Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ir slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Nutarimai laikomi galiojančiais, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečaliai tarybos narių. Fakulteto tarybos nutarimai įsigalioja dekanui paskelbus atitinkamus įsakymus. Kai dekanas nesutinka su tarybos nutarimu, klausimas svarstomas taryboje iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus dviem trečdaliams tarybos narių. Priimtieji nutarimai skelbiami fakultete viešai.

4.2. Fakulteto dekanas vadovauja visai fakulteto veiklai.

4.3. Dekanas atstovauja fakultetui, kviečia fakulteto tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, teikia Rektoriui siūlymus dėl studentų ir kitų klausytojų priėmimo ar pašalinimo.

4.4. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir Rektoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.

4.5. Katedra - tai vienos arba kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų profesoriai, docentai, vyr. dėstytojai, dėstytojai, asistentai ir mokslo darbuotojai. Katedroje savarankiškai dirbamas mokslo ir mokymo darbas. Jos pareiga - rengti gerus specialistus, ugdyti kritiškai mąstančias ir kūrybiškas asmenybes.

Katedra:

1) rengia specialybių ir specializacijų programas ir siūlo specialybių bei specializacijų studijų planų projektus;

2) rengia mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius;

3) siūlo fakulteto tarybai konkurso būdu rinkti asmenis pedagoginiam ir mokslo darbui;

4) siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui, taip pat kandidatus į katedros vedėjus;

5) tarpininkauja dekanui studentų specialybės arba specializacijos keitimo atveju;

6) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis.

4.6. Aukščiausiasis katedros valdymo organas yra visuotinis katedros narių , dirbančių pedagoginį darbą, ir mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius, susirinkimas. Jo nutarimai privalomi visiems katedros darbuotojams. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas. Jis kviečia katedros susirinkimus ir jiems pirmininkauja. Katedros vedėjas vadovauja mokslo ir mokymo darbui katedroje, žiūri tvarkos. Katedros vedėją pavaduoja jo paskirtas pavaduotojas. Kandidatus į katedros vedėjus slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka katedros pedagoginis personalas ir tie mokslo darbuotojai, kurie pastaruosius trejus metus dirbo katedroje pedagoginį darbą ne mažesniu kaip 200 valandų metiniu krūviu. Katedros vedėjo kadencija - penkeri metai.

5. Pedagoginis bei mokslo personalas ir tarnautojai

5.1. Pedagoginį personalą sudaro:

1) katedros vedėjas;

2) profesorius;

3) docentas;

4) vyresnysis dėstytojas;

5) dėstytojas;

6) asistentas.

Mokslo personalą:

1) laboratorijos (sektoriaus) vedėjas;

2) vyriausiasis mokslo darbuotojas;

3) vadovaujantysis mokslo darbuotojas;

4) vyresnysis mokslo darbuotojas;

5) mokslo darbuotojas;

6) jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Prireikus Universiteto taryba gali įtraukti ir kitas mokslo ir pedagoginio personalo pareigybes.

Universitete taip pat yra inžinierius, techninis, pagalbinis mokymo, administracijos ir ūkio personalas.

5.2. Universiteto profesoriumi gali būti asmuo, turintis mokslų daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, o išimtinais atvejais - ir be daktaro laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 20 metų pedagoginio darbo stažą ir paskelbęs svarbių specialybės darbų.

Universiteto docentu gali būti asmuo, kuris turi mokslų kandidato laipsnį ir ne mažesnį kaip trejų metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, o išimtiniais atvejais - ir be kandidato laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 15 metų pedagoginio darbo stažą ir paskelbęs reikšmingų specialybės darbų.

Vyresniuoju dėstytoju ir dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą ir ne mažesnį kaip trejų metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje.

Asistentas turi turėti aukštojo mokslo diplomą.

Kvalifikacijos reikalavimus mokslo personalui nustato Universiteto reguliaminas.

Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas Universiteto Senato teikimu įstatymo numatyta tvarka.

5.3. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Prireikus pagal laikinas darbo sutartis mokslo ir pedagoginį darbą gali dirbti ir kitų valstybių piliečiai. Darbo sutartį su jais sudaro Rektorius fakulteto tarybos teikimu.

5.4. Katedrų ir laboratorijų (sektorių) vedėjų, profesorių, docentų, vyresniųjų dėstytojų, dėstytojų, asistentų ir mokslo darbuotojų pareigos užimamos tik konkurso būdu. Pradėjus dirbti Universitete, konkursas kartojamas po vienų metų, paskui - po trejų, o dar vėliau - kas penkeri metai. Jei kyla būtinybė, Rektorius tuos darbuotojus gali priimti į darbą prieš skelbiant konkursą, bet ne ilgiau kaip metams. Kandidatus laboratorijų (sektorių) vedėjų pareigoms slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka laboratorijos (sektoriaus) mokslo darbuotojai. Konkursas vyksta slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma fakulteto taryboje. Konkursai ne fakultetų padaliniuose vyksta Senato sudarytose konkurso tarybose. Išrinktus konkurso būdu asmenis tvirtina Senatas.

5.5. Pedagoginio personalo pedagoginį krūvį nustato fakulteto taryba. Jis turi būti ne mažesnis kaip 80 valandų paskaitų ir neviršyti Universiteto tarybos nustatomo metinio krūvio. Pedagoginio krūvio normas nustato reguliaminas.

5.6. Kas penkeri metai sėkmingai dirbančiam mokslo ir pedagoginiam darbuotojui gali būti suteikiama iki vienų metų atostogų mokslo žinioms gilinti, mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti, taip pat darbui užsienyje, mokant pagrindinę algą įstatymų nustatyta tvarka.

5.7. Pedagoginio ir mokslo personalo narys gali eiti pareigas iki 65 metų, vyresnis kaip 65 metų - atskiru fakulteto tarybos nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginio ir mokslo personalo nariams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze.

6. Universiteto klausytojai

6.1. Universiteto klausytojai yra studentai, specialistų tobulinimo fakultetų klausytojai, aspirantai, stažuotojai, ordinatoriai, laisvieji klausytojai.

6.2. Universiteto klausytojus fakultetų dekanų teikimu priima Rektorius.

6.3. Studentais priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Priėmimo taisykles tvirtina Senatas. Šios taisyklės skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki mokslo metų pradžios.

6.4. Aspirantais ir ordinatoriais priimami asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Priėmimo taisykles tvirtina Senatas.

6.5. Specialistų tobulinimo fakultetų klausytojai paprastai priimami pagal sutartis su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis.

6.6. Klausytojų teises ir pareigas nustato klausytojų reguliaminas.

6.7. Universiteto stacionaro studentai mokomi nemokamai, išskyrus mokymą pagal sutartis, egzaminų perlaikymą arba kurso kartojimą. Mokėjimo už kurso kartojimą ir perlaikomus egzaminus tvarką nustato Senatas. Universitetas gali organizuoti dirbančių asmenų mokymą. Mokymo tvarką nustato reguliaminas.

6.8. Studentai, išėję fakultete nustatytą studijų programą, išlaikę privalomus egzaminus ir atlikę kitus studijų plane numatytus darbus (apgynę diplominį darbą), gauna diplomą. Klausytojai, išlaikę tik dalį egzaminų, gauna atitinkamą pažymą.

6.9. Vilniaus universiteto išduodamo diplomo tekstas ir blankas yra savitas, pažymėtas tik tuo numeriu, kuriuo jis registruojamas Universiteto diplomantų knygoje. Diplomą pasirašo Rektorius ir fakulteto dekanas.

6.10. Universiteto absolventai pasirenka darbo vietą pagal Universitete sudarytas specialistų rengimo sutartis, užsakymus, kasmetines įmonių ir organizacijų paraiškas arba susiranda patys.

6.11. Universiteto absolventai gali burtis į bendruomenes, kurios remtų Universitetą, padėtų studentams rinktis profesiją ir talkintų renkantis darbo vietą. Bendruomenių nariai gali dalyvauti Universiteto renginiuose, naudojantis Universiteto simbolika ir dalyvauti Universiteto draugijų veikloje, sudaryti Universiteto absolventų tarybą.

7. Studijų reikalai

7.1. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Lingvistinių specialybių dalykai, taip pat atskiri kursai fakultetų tarybų nutarimu gali būti dėstomi kita kalba.

Nemokantys lietuvių kalbos vienus metus mokosi jos Universitete.

7.2. Universiteto studentai studijuoja pagal fakulteto tarybos parengtą ir Senato patvirtintą studijų planą. Aspirantai mokosi pagal individualų darbo planą, kurį tvirtina fakulteto taryba.

7.3. Be privalomų savo specialybės dalykų klausytojai turi teisę lankyti kitų specialybių paskaitas, praktikos darbus ir laikyti egzaminus.

7.4. Už geriausius mokslo darbus klausytojai gali būti paskatinami. Jų skatinimo tvarką nustato reguliaminas.

8. Mokslo darbas

8.1. Biudžetinių ir sutartinių mokslo darbų vadovai mokslo ir organizacinius klausimus sprendžia remdamiesi Universiteto tarybos patvirtintu mokslinio darbo reguliaminu. Universiteto taryba nustato finansinių atskaitymų Universitetui ir fakultetams normatyvus.

8.2. Mokslo laipsniams teikti fakultetų tarybų siūlymu sudaromos mokslo laipsnių tarybos. Be Universiteto mokslininkų, jų nariais gali būti ir kitų mokslo įstaigų darbuotojai. Šių tarybų sudėtis tvirtinama įstatymų numatyta tvarka.

Laipsnių teikimo tvarką nustato reguliaminas sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais.

8.3. Mokslininkai rengiami aspirantūroje ir daktarantūroje.

Jos išlaikomos Respublikos biudžeto ir užsakovų lėšomis.

* * *

Pasiūlymus keisti Universiteto Statutą priima Universiteto taryba dviem trečdaliais balsų ir teikia tvirtinti įstatymų numatyta tvarka.

______________