LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ĮSTAIGŲ AKREDITAVIMO VALSTYBINIAM SOCIALINIAM DRAUDIMUI VYKDYTI
1990 m. gruodžio 20 d. Nr. 385
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Akredituoti Vyriausiąją valstybinio socialinio draudimo valdybą ir jos teritorinius skyrius draudėjams registruoti, jų įmokoms rinkti, išmokų operacijoms organizuoti ir joms kontroliuoti, valstybiniam socialinio draudimo biudžetui vykdyti, sutarimas su kitomis akredituotinomis įstaigomis sudaryti.
2. Nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo biudžeto išmokas, numatytas pensijų ir kituose draudimo įstatymuose, gali vykdyti tam darbui akredituotos įstaigos prie aukštesniosios pakopos savivaldybių ir juridinių asmenų.
Nurodytąsias įstaigas akredituoja socialiniam draudimui vykdyti Socialinės apsaugos ministerija.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 385
ĮSTAIGŲ AKREDITAVIMO VALSTYBINIAM SOCIALINIAM DRAUDIMUI VYKDYTI TVARKA
1. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų (toliau vadinama - socialinio draudimo įstaigos) steigėjai yra:
2. Akreditavimui pateikiami šie dokumentai: pareiškimas akredituoti socialinio draudimo įstaigą, steigėjo nutarimas steigti socialinio draudimo įstaigą, steigėjo garantinis raštas dėl turtinės atsakomybės už galimus valstybinio socialinio draudimo biudžeto nuostolius ir pažymėjimus apie steigėjo įstatinio kapitalo dydį, socialinio draudimo įstaigos nuostatų projektas, pažymėjimas apie socialinio draudimo įstaigos įstatinio kapitalo dydį, socialinio draudimo įstaigos darbuotojų kvalifikacijos pažymėjimas.
3. Socialinio draudimo įstaigos nuostatuose turi atsispindėti šios akreditavimo sąlygos:
a) socialinio draudimo įstaigos specializavimas vykdyti pensijų, pašalpų ir kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas;
b) socialinio draudimo įstaigos, kaip ne pelno įstaigos, statutas: sutaupytos socialinio draudimo išmokoms skirtos lėšos negali būti naudojamos šios įstaigos darbuotojams skatinti;
4. Socialinio draudimo įstaigos įstatinis kapitalas arba steigėjo įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/6 metinių socialinio draudimo išmokų, kurias turi vykdyti ši įstaiga.
5. Steigėjas privalo savo turtu garantuoti socialinio draudimo lėšų panaudojimo teisingumą (socialinio draudimo išmokų mokėjimą laikantis įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytos tvarkos) ir neginčo tvarka grąžinti valstybiniam socialinio draudimo biudžetui neteisėtai išmokėtą sumą.
6. Socialinio draudimo įstaigos darbuotojai privalo turėti kvalifikaciją, įgalinančią vykdyti valstybinį socialinį draudimą, ir tai turi būti patvirtinta sutartimi su Vyriausiąja valstybinio socialinio draudimo valdyba.