LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
Į S A K Y M A S
DĖL ALKOHOLINIŲ SKYSČIŲ LABORATORINIŲ ĖMINIŲ PAĖMIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. birželio 4 d. Nr. 5-V-369
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-369
ALKOHOLINIŲ SKYSČIŲ LABORATORINIŲ ĖMINIŲ PAĖMIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alkoholinių skysčių laboratorinių ėminių paėmimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato alkoholinių skysčių laboratorinių ėminių paėmimo tvarką, kaip atrinkti ėminius, kaip juos paruošti laboratoriniam alkoholinių skysčių tyrimui, ir yra skirtos ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams ir alkoholinių skysčių tyrimo specialistams.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis LST ISO 2859-0:2003 Kontrolei pagal požymius atlikti ėminių ėmimo taisyklės. 0 dalis. Įvadas į ISO 2859 ėminių ėmimo pagal požymius sistemą (tapatus ISO 2859-0:1995), LST ISO 2859-1+AC1:2003 Kontrolei pagal požymius atlikti ėminių ėmimo taisyklės. 1 dalis. Paeilinei partijų kontrolei reikalingų ėminių ėmimo taisyklės, indeksuotos pagal priimtinos kokybės lygį (tapatus ISO 2859-1:1999+ISO 2859-1:199/Cor.1:2001), ISO 7002:1986 Agricultural food product s – Layout for a standard method of sampling from a lot, LST 1536:2004 Maistinis etilo alkoholis ir spiritiniai gėrimai. Priėmimo taisyklės ir analizės metodai, Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 (Žin., 2003, Nr. 36-1600), Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų laboratorinių bandinių paruošimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 226 (Žin., 2002, Nr. 79-3394), Alaus bandinių paėmimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 278 (Žin., 2001, Nr. 56-2017).
3. Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys imamas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis taisyklėse nustatytais atrinkimo kriterijais.
4. Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio imtis nustatyta pagal pasirinktą ir pakankamą priimtinos kontrolės lygį S-3 ir vienetinio ėminio ėmimo planą normaliosios kontrolės lygiu.
6. Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys turi būti:
6.1. reprezentatyvus – visos jo būdingiausios savybės turi sutapti su medžiagos, iš kurios imamas, savybėmis;
7. Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio paėmimas turi būti užfiksuotas objekto apžiūros protokole.
8. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Alkoholinių skysčių partija – bet koks vieno pavadinimo, įformintas vienu kokybės ar įsigijimo dokumentu etilo alkoholis, jo produktas ar alkoholinis gėrimas.
Atrinkimo kriterijai – nustatyti kriterijai, kurių laikomasi imant alkoholinių skysčių laboratorinius ėminius.
Bendrieji alkoholinių skysčių požymiai – alkoholinio skysčio pavadinimas, jo paskirtis, juslinės savybės, pakuotė ir (ar) tara, partija ir kitos rūšinės savybės.
Fiksuoto tūrio tara – bet kokia talpykla, kurios talpa yra mažesnė kaip arba lygi 5 dm3 (l).
Juslinės skysčio savybės – jutimo organais nustatomos skysčio savybės – kvapas, spalva, konsistencija ar kiti savitieji skysčio požymiai.
Kontrolės lygis S-3 – LST ISO 2859-1+AC1:2003 Kontrolei pagal požymius atlikti ėminių ėmimo taisyklės. 1 dalis. Paeilinei partijų kontrolei reikalingų ėminių ėmimo taisyklės, indeksuotos pagal priimtinos kokybės lygį (tapatus ISO 2859-1:1999+ISO 2859-1:199/Cor.1:2001) apibrėžtas objekto kontrolės lygis, nustatantis objekto imties dydį, pakankamai apibūdinantį objekto visumą, atsižvelgiant į vienarūšių objektų grupėje skaičių.
Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys – alkoholinio skysčio kiekis, šių taisyklių tvarka paimtas ištirti laboratorijoje.
Laboratorinio alkoholinio skysčio ėminio imtis – objekto vienetų skaičius, sudarantis alkoholinio skysčio laboratorinį ėminį.
Naminė degtinė – skaidrus ar drumstas skystis, kuris dėl panaudotų priedų gali būti bespalvis arba spalvotas, turintis savitą naminės degtinės aromatą.
Nestandartinio tūrio tara – įvairios talpyklos (bakeliai, bidonai, statinės), kurių talpa yra didesnė negu 5 dm3 (l).
Objektai – pateikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui tirti (ekspertizei ar objektų tyrimui atlikti) alkoholiniai skysčiai ar kitokie objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nesvarbu, kokia jų forma, dydis, fizikinės, cheminės, kitos savybės, arba tyrimą skyrusio pareigūno nurodytoje vietoje (įvykio vietoje ir pan.) esantys tyrimo objektai.
Objekto vienetas – vienas individualus objekto elementas (pvz., vienas butelis).
Objekto apžiūros protokolas – protokolas, kuriame detaliai aprašomi visi objekto apžiūros veiksmai ir rezultatai.
Objekto apžiūros protokolas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo normomis.
Rūgimo požymių turintis skystis – panašus į brogą (raugalą), drumstas, su nuosėdomis arba žaliavos dalelėmis, bespalvis ar spalvotas skystis.
Taškinis alkoholinio skysčio ėminys – alkoholinio skysčio ėminys, paimtas iš tam tikros talpyklos vietos.
Vienarūšiai objekto vienetai – objekto vienetai, kurių bendrieji požymiai sutampa.
II. OBJEKTO APŽIŪRA
9. Atliekant objekto apžiūrą, įvertinami išoriniai objekto vienetų požymiai, t. y. produkto ženklinimo rekvizitai, kokioje taroje ar pakuotėje yra skystis, taros tūris, medžiaga, iš kurios pagaminta, spalva, uždoris, uždorio priemonių matmenys, forma, ženklinimas ar kiti savitieji požymiai:
9.1. Jeigu taros, kurioje yra skystis, uždorio priemonės nepažeistos (nepažeistas apsauginis kamščio žiedelis ar kitos priemonės), įvertinama produkto ženklinimo rekvizitai, taros spalva. Jeigu tara skaidri – skysčio spalva, taros tūris, uždoris, uždorio priemonių matmenys, forma, ženklinimas ar kiti savitieji požymiai.
9.2. Jeigu objekto vienetai sudaro tą pačią partiją, įvertinama taisyklių 9.1 punkte nurodyti požymiai ir tikrinami objekto kokybės ar įsigijimo dokumentuose nurodyti duomenys (pavadinimas, pagaminimo data, fasuotė (tara) ir t. t.).
9.3. Jeigu taros, kurioje yra skystis, uždorio priemonės pažeistos (pažeistas apsauginis kamščio žiedelis ar kitos priemonės) ar skystis yra nesandarioje taroje, įvertinama ne tik taros spalva, tūris, uždoris, uždorio priemonių matmenys, forma, ženklinimas ar kiti savitieji požymiai, bet ir juslinės skysčio savybės.
III. BENDRŲJŲ OBJEKTO POŽYMIŲ NUSTATYMAS IR VIENARŪŠIŲ
OBJEKTO VIENETŲ GRUPAVIMAS
11. Įvertinus taisyklių 9 punkte nurodytus išorinius objekto vienetų požymius ir juslines skysčio savybes, nustatomi bendrieji alkoholinių skysčių požymiai:
11.3. objekto vienetų tara (tūris, forma, spalva, iš kokios medžiagos pagaminta, uždorio būdas ir priemonės, etiketė, ženklinimas, banderolės, kiti produkto ženklinimo rekvizitai ir pan.);
11.4. juslinės savybės (spalva, kvapas, konsistencija, skystyje esantys matomi įvairių rūšių augalinės kilmės priedai, savitieji požymiai ir pan.);
13. Iš vienarūšių objekto vienetų, išskyrus rūgimo požymių turinčius skysčius, sudaroma vienarūšių vienetų grupė (toliau – grupė).
14. Jeigu bendrieji alkoholinių skysčių požymiai yra vienodi ir panašūs į jusliniu būdu nustatomus naminės degtinės požymius, o jų vienodumas nekelia abejonių, neatsižvelgiant į taros išorinius požymius (tūrį, spalvą, medžiagą, iš kurios pagaminta), šie skysčiai gali būti vertinami kaip vienarūšiai ir atskiromis grupėmis pagal taros išorinius požymius negrupuojami.
15. Kiekvienai sudarytai grupei ir jos kiekvienam objekto vienetui suteikiami individualūs ženklinimo simboliai (skaitmenys, raidės ar ženklai).
16. Objekto apžiūros protokole pažymima, į kiek grupių buvo surūšiuoti objekto vienetai, jų skaičius grupėje, bendrieji alkoholinių skysčių grupės požymiai.
IV. LABORATORINIO ALKOHOLINIŲ SKYSČIŲ ĖMINIO ĖMIMAS
18. Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio atrinkimo kriterijai:
19. Jeigu nustatomas bent vienas iš taisyklių 18 punkte nurodytų kriterijų, imamas laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys.
20. Grupėje, iš kurios imamas laboratorinis ėminys, turi būti ne mažiau kaip du vienarūšiai objekto vienetai.
21. Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio ėmimo procedūros veiksmų seka nurodyta taisyklių 1 priede.
Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio ėmimas,
kai skystis yra fiksuoto tūrio taroje
22. Jeigu skystis yra fiksuoto tūrio taroje ir objekto vienetų yra daugiau kaip vienas grupėje, pagal lentelę (2 priedas) nustatoma, kiek objekto vienetų turi būti paimta iš vienarūšių objekto vienetų grupės, t. y. nustatoma laboratorinio ėminio imtis.
23. Pagal laboratorinio ėminio imtį, nurodytą lentelėje (2 priedas), iš grupės atsitiktinės atrankos būdu atrenkamas reikiamas objekto vienetų skaičius.
24. Skystis, esantis fiksuoto tūrio taroje, į kitus butelius ar indus neperpilamas ir laboratoriniam alkoholinių skysčių tyrimui atlikti pateikiamas taroje, kurioje buvo aptiktas. Atrinkti objekto vienetai, kai skystis yra fiksuoto tūrio taroje, yra laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys.
25. Kiekvienas atrinktas objekto vienetas, kai skystis yra fiksuoto tūrio taroje, paženklinamas: pritvirtinamas popieriaus lapas su aiškinamaisiais užrašais ir laboratorinį alkoholinių skysčių ėminį paėmusių pareigūnų parašais. Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys užantspauduojamas.
Jeigu ant objekto vienetų, kai skystis yra fiksuoto tūrio taroje, yra etiketės, produkto ženklinimo rekvizitai ar kiti savitieji žymėjimai, uždoris yra su tam tikrais ženklais, įspaudais, banderolėmis ir pan., objekto vienetas užantspauduojamas taip, kad būtų galima perskaityti ant taros ar uždorio esančių užrašų tekstą, kad savitieji žymėjimai būtų nepažeisti ar kitaip nesugadinti.
Laboratorinio alkoholinių skysčių ėminio ėmimas,
kai skystis yra nestandartinio tūrio taroje
27. Jeigu skystis yra nestandartinio tūrio taroje ir objekto vienetų yra daugiau kaip vienas grupėje, pirmiausia nustatoma laboratorinio ėminio imtis pagal lentelę (2 priedas).
28. Pagal laboratorinio ėminio imties vertę iš grupės atsitiktinės atrankos būdu atrenkamas reikiamas objekto vienetų skaičius.
29. Kiekvienas atrinktas objekto vienetas, kai skystis yra nestandartinio tūrio taroje, atitinkamai paženklinamas.
30. Iš kiekvieno atrinkto objekto vieneto, kai skystis yra nestandartinio tūrio taroje, reikia paimti skysčio ėminį.
31. Skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, ėminys imamas specialiomis priemonėmis (gali būti naudojamos guminės ar silikoninės žarnos, skysčio pompos, įvairūs indai ir pan.). Priemonės turi būti švarios, sausos, pagamintos iš tokių medžiagų ir tokios konstrukcijos, kad skysčio ėminį būtų galima paimti iš įvairaus gylio talpyklos vietų ir kad apsaugotų ėminį nuo pašalinio poveikio, galinčio turėti įtakos tyrimo rezultatams ir išvadoms, t. y. nepakeistų skysčio sudėties, juslinių savybių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Jeigu skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, laboratoriniam ėminiui imti skirta priemonė yra nesausa, ją reikia praskalauti imamu skysčiu.
Indai ar buteliai, į kuriuos supilamas skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, ėminys, ir jų uždoris turi būti pagaminti iš tokių medžiagų ir tokios konstrukcijos, kad pakankamai apsaugotų skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, laboratorinius ėminius ir nesukeltų jokių pakitimų, galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams ir išvadoms, t. y. nepakeistų skysčio sudėties, juslinių savybių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Talpykla, į kurią pilamas ėminys, turi būti sausa ir švari. Tam tinkamiausia talpykla – iš plastiko (pvz., polipropileno) pagaminti 500–2000 cm3 talpos buteliai, užsukami plastikiniais dangteliais. Jei tokių nėra, rekomenduojama naudoti 500–2000 cm3 talpos, iš stiklo ar plastiko pagamintus, uždaromus sandariais kamščiais arba metaliniais dangteliais butelius ar indus. Indų ar butelių, į kuriuos supilamas skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, laboratorinis ėminys, negalima užkimšti popieriumi ar guminiais kamščiais.
32. Skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, ėminys imamas taip:
32.3. specialia priemone iš skirtingo gylio talpyklos vietų (viršaus, vidurio ir dugno) imami trys taškiniai alkoholinio skysčio ėminiai, kurių tūris turi būti po 150–300 cm3;
32.4. paimti taškiniai ėminiai supilami į numatytą talpyklą ir sumaišomi (bendras taškinių ėminių tūris turi būti apie 500–1000 cm3);
33. Paimti skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, taškiniai ėminiai ir supilti į numatytą talpyklą yra laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys.
34. Kiekvienas paimtas alkoholinio skysčio, esančio nestandartinio tūrio taroje, laboratorinis ėminys iš atrinkto objekto vieneto paženklinamas: prie talpyklos, į kurią supiltas ėminys, pritvirtinamas popieriaus lapas su aiškinamaisiais užrašais, laboratorinį alkoholinių skysčių ėminį paėmusių pareigūnų parašais. Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys užantspauduojamas.
Jeigu ant nestandartinio tūrio taros yra etikečių, kitų produkto ženklinimo rekvizitų ar savitųjų žymėjimų, uždoris yra su tam tikrais skiriamaisiais ženklais ir pan., reikia nuplėšti etiketes ar jas, kaip ir kitus produkto ženklinimo rekvizitus ir savituosius žymėjimus, nufotografuoti arba tiksliai nurašyti etikečių ar kitų produkto ženklinimo rekvizitų tekstą ir pateikti laboratorijai kartu su laboratoriniu alkoholinių skysčių ėminiu.
Laboratorinio ėminio ėmimas iš rūgimo požymių turinčių skysčių
36. Rūgimo požymių turintys skysčiai pagal bendruosius alkoholinių skysčių požymius, kurie apibūdina taros savybes, negrupuojami. Rūgimo požymių turinčio skysčio ėminys imamas iš kiekvieno objekto vieneto atskirai.
37. Rūgimo požymių turinčio skysčio ėminys imamas specialia priemone (gali būti naudojamos guminės ar silikoninės žarnos, įvairūs indai ir pan.). Priemonė turi būti švari, sausa, pagaminta iš tokių medžiagų, kad rūgimo požymių turinčio skysčio ėminį būtų galima paimti iš įvairaus gylio talpyklos vietų ir kad neturėtų įtakos tyrimo rezultatams ir išvadoms, t. y. nepakeistų skysčio sudėties, juslinių savybių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Jeigu priemonė, kuria imamas rūgimo požymių turinčio skysčio ėminys, yra nesausa, ją reikia praskalauti imamu skysčiu.
Rūgimo požymių turinčio skysčio ėminiui supilti naudojama talpykla turi būti pagaminta iš tokių medžiagų, kad nesukeltų jokių pakitimų, galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams ir išvadoms, t. y. nepakeistų skysčio sudėties, juslinių savybių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Talpykla, į kurią supilamas ėminys, turi būti sausa ir švari. Tam tinkamiausia talpykla – pagaminti iš plastiko (pvz., polipropileno) 500–2000 cm3 talpos buteliai, užsukami plastikiniais dangteliais. Butelių, į kuriuos supilami rūgimo požymių turinčių skysčių ėminiai, negalima užkimšti popieriumi ar guminiais kamščiais.
38. Rūgimo požymių turinčio skysčio ėminys imamas taip:
38.3. specialia priemone iš skirtingo gylio talpyklos vietų (viršaus, vidurio ir dugno) imami trys taškiniai ėminiai, kurių tūris turi būti po 150–300 cm3;
38.4. taškiniai ėminiai supilami į numatytą talpyklą ir sumaišomi (bendras taškinių ėminių tūris turi būti apie 500–1000 cm3);
39. Paimti rūgimo požymių turinčio skysčio taškiniai ėminiai ir supilti į numatytą talpyklą yra laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys.
40. Kiekvienas iš aptikto objekto vieneto paimtas laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys paženklinamas: prie talpyklos, į kurią supiltas, pritvirtinamas popieriaus lapas su aiškinamaisiais užrašais, laboratorinį alkoholinių skysčių ėminį paėmusių pareigūnų parašais. Laboratorinis alkoholinių skysčių ėminys užantspauduojamas.
V. ALKOHOLINIŲ SKYSČIŲ LABORATORINIŲ ĖMINIŲ LAIKYMAS, GABENIMAS IR PATEIKIMAS TIRTI
42. Alkoholinių skysčių laboratoriniai ėminiai turi būti laikomi ir gabenami taip, kad jie nepakistų. Kai būtina, reikia:
42.1. imtis atsargumo priemonių, kad ėminiai būtų apsaugoti nuo nepageidaujamų sąlygų (tiesioginių saulės spindulių, labai žemos temperatūros ir pan.);
43. Paimti alkoholinių skysčių laboratoriniai ėminiai turi būti laikomi vėdinamose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose, temperatūra patalpoje turi būti ne aukštesnė kaip 25 °C.
44. Paimti rūgimo požymių turinčių skysčių laboratoriniai ėminiai, esant galimybei, turi būti laikomi šaldytuvuose. Rūgimo požymių turinčio skysčio negalima laikyti sandariai uždarytoje taroje.
45. Alkoholinių skysčių laboratoriniai ėminiai turi būti pristatyti į laboratoriją kiek galima greičiau. Kartu su laboratoriniu ėminiu turi būti pateikiama:
45.3. alkoholinių skysčių, iš kurių atrinkti ir paimti ėminiai, patikrinimo metu ar vėliau pateikti kvalifikacijos sertifikatai, objektų laboratorinių tyrimų rezultatai (testavimo ataskaitos) bei įsigijimo, transportavimo dokumentų originalai ar kopijos.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas
Gintaras Jasaitis
2007 m. gegužės 29 d.
______________
Alkoholinių skysčių laboratorinių ėminių
paėmimo taisyklių
1 priedas
LABORATORINIO ALKOHOLINIŲ SKYSČIŲ ĖMINIO
ĖMIMO PROCEDŪROS VEIKSMŲ SEKA
______________
Alkoholinių skysčių laboratorinių ėminių
paėmimo taisyklių
2 priedas
LABORATORINIO ĖMINIO IMTIES NUSTATYMO PAGAL VIENARŪŠIŲ OBJEKTO VIENETŲ SKAIČIŲ LENTELĖ
| Vienarūšių objekto vienetų skaičius grupėje, vnt. |
Laboratorinio ėminio imtis, vnt. |
| nuo 2 iki 15 |
2 |
| nuo 16 iki 50 |
3 |
| nuo 51 iki 150 |
5 |
| nuo 151 iki 500 |
8 |
| nuo 501 iki 3200 |
13 |
| nuo 3201 iki 35000 |
20 |
| nuo 35001 iki 500000 |
32 |
| daugiau kaip 500001 |
50 |
______________