LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TARNYBINIŲ GYVENAMŲJŲ PATALPŲ NAUDOJIMO IR APSKAITOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2001 m. liepos 11 d. Nr. 878
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.619 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (Žin., 1992, Nr. 6-119);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29-908) 3 punktą;
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų butų privatizavimo klausimais papildymo bei dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 44-897) 3 punktą;
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 119 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 ir 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 15-259)1 ir 3 punktus;
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 317 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 32-581);
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 20 d. nutarimą Nr.1001“Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 61-1544);
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 64 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės valdininkams“ (Žin., 1997, Nr. 11-212);
2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 163 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 19-427);
2.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr.46-1146);
2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1406 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 116-2960).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
liepos 11 d. nutarimu Nr.878
TARNYBINIŲ GYVENAMŲJŲ PATALPŲ NAUDOJIMO IR APSKAITOS TVARKA
1. Ši tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais taikoma valstybės ir savivaldybių tarnybinių gyvenamųjų patalpų valdytojams, juridiniams asmenims – tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotojams ir šių patalpų nuomininkams.
2. Tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, iki pasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba nutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba išnyksta įstatymų nustatytos sąlygos.
3. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų) ir darbuotojų (tarnautojų), kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu.
4. Valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybių tarybos, juridiniai asmenys prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiria tik patuštintas jiems nuosavybės teise priklausančias ar patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas.
5. Suteikiamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų dydis apskaičiuojamas pagal skaičiuojamąjį normatyvą – 18 kv. metrų bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui. Pagal šį normatyvą apskaičiuotas tarnybinės gyvenamosios patalpos naudingas plotas nuomotojo sprendimu gali būti padidintas atsižvelgiant į darbuotojo, kuriam suteikiamos šios patalpos, darbo pobūdį ir šeimos aplinkybes (šis plotas gali būti padidintas, jeigu šeimoje yra skirtingų lyčių vaikai, I ar II grupės invalidas ar vaikas invalidas), taip pat jeigu nuomotojas neturi laisvų skaičiuojamąjį normatyvą atitinkančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
6. Sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą priima valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo organas. Sprendime turi būti nurodytas tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimo teisinis pagrindas, šių patalpų adresas, bendras naudingas plotas, kambarių skaičius, nuomos mokesčio dydis arba jo nustatymo tvarka, įgaliojimas sudaryti šių patalpų nuomos sutartį, papildomos nuomos sutarties sąlygos, jeigu jas nustato patalpų nuomotojas ir jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
7. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarka ir reikalavimais, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
8. Valstybės ir savivaldybių tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1248) patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Juridinių asmenų savo darbuotojams nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir darbuotojų susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokestis negali būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį.
9. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, dujas, elektros ir šiluminę energiją, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą bei kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių tarnybinės gyvenamosios patalpos, mokamas atskirai nuo buto nuompinigių, vadovaujantis valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka, kurią nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Mokesčio už komunalines paslaugas dydžiai, jų mokėjimo terminai ir tvarka, kai juridiniai asmenys nuomoja gyvenamąsias patalpas savo darbuotojams, nustatomi kolektyvinėje sutartyje, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir darbuotojų susitarimu.
10. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir su jomis susijusių namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir remontą, išskyrus gyvenamųjų patalpų remonto darbus, kuriuos atlieka nuomininkas pagal nuomos sutartį, vykdo šių patalpų valdytojas (nuomotojas).
11. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kaip valstybės ar savivaldybių ir juridinių asmenų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto, apskaita vykdoma apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
12. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo apskaita vykdoma tvarkant tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos žurnalą. Žurnale turi būti nurodytas tarnybinių gyvenamųjų patalpų adresas, kambarių skaičius, bendras naudingas plotas (kv. metrais), pagalbinės patalpos ir priklausiniai, jų paskirtis, vieta ir plotas, sprendimo suteikti tarnybines patalpas numeris ir data, patalpų nuomininko vardas, pavardė, šeimos narių skaičius, nuomos sutarties numeris ir pasirašymo data. Apskaitos žurnalą tvarko šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijų tarnybinių gyvenamųjų patalpų suvestinę apskaitą vykdo Aplinkos ministerija pagal valstybės valdžios ir valdymo institucijų pateiktą informaciją.
13. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikio apskaita vykdoma sudarant darbuotojų (tarnautojų), kuriems pagal jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašą. Sąrašas sudaromas pagal darbuotojų (tarnautojų) prašymų suteikti tarnybines gyvenamąsias patalpas pateikimo datą. Prašymai pateikiami valstybės valdžios ar valdymo institucijoms, savivaldybės vykdomajai institucijai, juridinio asmens valdymo organui. Jame turi būti nurodytas prašymo pateikimo teisinis pagrindas, šeimos sudėtis.
14. Pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas (tarnautojas), kuriam nustatytąja tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų kartu su ten gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų asmenys iškeldinami teismine tvarka ir jiems nesuteikiama kita gyvenamoji patalpa, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytus atvejus.
15. Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų jų nuomininkai taip pat gali būti iškeldinti suteikiant jiems kitą tinkamai įrengtą tarnybinę gyvenamąją patalpą, jeigu:
16. Kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, kuri Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais suteikiama iškeldinamiems tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomininkams, turi būti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir atitikti nustatytuosius sanitarinius ir techninius reikalavimus. Ji negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu turėtoji anksčiau ir turi atitikti kitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.