LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO VIETŲ STEIGIMO PATAISOS ĮSTAIGOSE, VALSTYBĖS ĮMONĖSE PRIE PATAISOS ĮSTAIGŲ IR ŠIŲ ĮMONIŲ PASTATŲ IR TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ RENOVACIJOS 2004–2006 METŲ PROGRAMOS
2002 m. gruodžio 10 d. Nr. 1921
Vilnius
Pritarti Darbo vietų steigimo pataisos įstaigose, valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų ir šių įmonių pastatų ir technologinių įrengimų renovacijos 2004–2006 metų programai (pridedama).
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Teisingumo ministras Vytautas Markevičius
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu
Nr. 1921
DARBO VIETŲ STEIGIMO PATAISOS ĮSTAIGOSE, VALSTYBĖS ĮMONĖSE PRIE
PATAISOS ĮSTAIGŲ IR ŠIŲ ĮMONIŲ PASTATŲ IR TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ
RENOVACIJOS 2004–2006 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši programa parengta vadovaujantis teisinės sistemos reformos nuostata, kad darbas nuteistiesiems laisvės atėmimu labiausiai padeda pasitaisyti.
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII-810 (Žin., 1998, Nr. 61-1736) pritarta Teisinės sistemos reformos metmenims (nauja redakcija), kuriuose pabrėžiama, kad vykdant reformą daugiausia dėmesio turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui, tačiau iš esmės turi kisti ir nuteistųjų profesinis rengimas. Nuteistųjų profesinis rengimas ir mokymas privalo būti toks, kad asmuo, atlikęs bausmę, galėtų susirasti darbą. Mokytis profesijos ir dirbti nuteistieji turi savo noru, pagal tai turi būti sprendžiama, ar asmuo pasitaisė, kokias lengvatas jam galima būtų taikyti. Teisinės sistemos reformos metmenyse nustatyta, kad įstatymuose turi būti numatoma supaprastinta pataisos įstaigų gamybos priemonių atnaujinimo ar pakeitimo tvarka.
Pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, ir įmonių prie sveikatos priežiūros įstaigų verslo aplinkos gerinimo priemonėse, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 285 (Žin., 2002, Nr. 22-824), nustatyta – parengti pataisos darbų įstaigoms, valstybės įmonėms prie pataisos darbų kolonijų darbo vietų steigimo, pastatų ir technologinių įrengimų renovacijos programą, kuriai įgyvendinti būtų numatytos konkrečios valstybės investicijų ir kitos lėšos.
Numatoma taip pat įgyvendinti nurodytųjų priemonių 1 punktą, kuriame nustatyta, kad būtina gerinti pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų finansinę būklę ir šiuo tikslu atlikti valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų finansinį auditą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti konkrečius pasiūlymus dėl tolesnės valstybės įmonių prie pataisos darbų įstaigų veiklos.
Ši programa taip pat atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) nuostatas.
Šios programos tikslas – pasiekti, kad darbas – viena svarbiausių nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos priemonių, taptų prieinamas visiems norintiems dirbti nuteistiesiems, o per 3 metus valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų būtų sukurta tiek darbo vietų, kad dirbtų ne mažiau kaip 30 procentų visų nuteistųjų.
Būtina užtikrinti aukštos kokybės darbą ir produkciją, efektyvią gamybą, realizavimą, vidinio gamybinės veiklos finansavimo sistemą.
Šioje programoje nenagrinėjamos nuteistųjų darbo apmokėjimo, mokymosi, alternatyvios socialinės reabilitacijos priemonės. Ji skirta tobulinti patį valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybos procesą, gerinti nuteistųjų darbo sąlygas.
Šioje programoje aptariama, kaip gerinti pataisos įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos įstaigų verslo aplinką – modernizuoti gamybą, renovuoti gamybines patalpas 2004–2006 metais.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
Darbo efektyvumas ir verslo sąlygos
2. Valstybės įmonėse prie pataisos darbų įstaigų šiuo metu gaminami elektros instaliacijos ir elektrotechnikos gaminiai, ketaus liejiniai, baldai, siuvami siuviniai, avalynė, apdorojama mediena. Didžioji dalis technologinių įrengimų – neekonomiški, fiziškai susidėvėję, neužtikrina šiuolaikinės rinkos kokybės reikalavimų. Šių įmonių gaminamos produkcijos paklausa ribota, todėl sumažėjo gamybos apimtis, kai kurios įmonės dirba negaudamos pelno ar net nuostolingai, taigi finansinė šių įmonių būklė sunki. Apyvartinių lėšų stoka neleidžia pakeisti ar išplėsti gamybos. Dėl minėtų priežasčių jose neįmanoma padidinti darbo vietų, šiuo metu įdarbinama tik penktadalis nuteistųjų laisvės atėmimu, privalančių išlaikyti nepilnamečius vaikus pagal teismo sprendimą arba teisėjo nutarimą ir kitus vykdytinus teismų ir kitų institucijų sprendimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (Žin., 1964, Nr. 19-139).
Dauguma patekusiųjų į laisvės atėmimo vietas yra jauni, neturintys jokios specialybės asmenys. Šių asmenų darbo našumas mažesnis negu dirbančiųjų laisvėje, o pagamintos produkcijos kokybė – prastesnė. Tokia produkcija gali konkuruoti rinkoje tik dėl mažesnės kainos, kurią lemia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 58 straipsnio 16 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271, Nr. 91-3889) 129 straipsnyje nustatytos mokesčių lengvatos.
3. Vykdant pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 invalidų, ir įmonių prie sveikatos priežiūros įstaigų verslo aplinkos gerinimo priemonių, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 285, 1 punktą, šių metų balandžio–gegužės mėnesiais atliktas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pavaldžių 9 valstybės įmonių prie pataisos įstaigų produkcijos (paslaugų) savikainos ir finansinės atskaitomybės auditas.
4. Valstybės įmonių prie pataisos darbų įstaigų veiklos 2001 metais finansiniai ir ūkiniai duomenys yra tokie:
4.1. Valstybės įmonės prie Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – siuvimas, duonos gaminių (nuteistiesiems) kepimas, įvairių siuvimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 1798,3 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 1503,3 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos patyrė 153,8 tūkst. litų nuostolį dėl to, kad užsienio užsakovai ne laiku atsiskaitė už patiektą produkciją.
4.2. Valstybės įmonės prie Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – baldų, medienos gaminių gamyba, siuvimas, duonos gaminių (nuteistiesiems) kepimas, įvairių siuvimo ir medienos apdirbimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 3244 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 2947,2 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos gavo 44,7 tūkst. litų pelną.
4.3. Valstybės įmonės prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – medienos ir metalo gaminių, baldų gamyba, automobilių kėbulų remontas, įvairių siuvimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 532,7 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 370,5 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos gavo 29 tūkst. litų pelną.
4.4. Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – metalo ir medienos apdorojimas, metalo ir medienos gaminių gamyba, siuvimas ir mezgimas, įvairių siuvimo ir mezgimo, medienos apdorojimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 2747,2 tūkst. litų, parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina – 2290,6 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos gavo 172,3 tūkst. litų pelną.
4.5. Valstybės įmonės prie Pravieniškių 2-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – medienos apdorojimas, baldų, medienos gaminių gamyba, siuvimas, medienos apdorojimo ir skalbimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 1936,6 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 1841,5 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos patyrė 84,5 tūkst. litų nuostolį, nes dalį apyvartinių lėšų skyrė pjautos medienos džiovyklai įrengti, mat ypač padaugėjo užsakymų džiovinti medieną.
4.6. Valstybės įmonės prie Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – metalo ir plastmasės apdirbimas, elektros instaliacijos, metalo ir betono gaminių, baldų gamyba, siuvimas, įvairių siuvimo, plastmasės ir metalo apdirbimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė suteikė paslaugų už 2377,1 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 1837,3 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos patyrė 182,1 tūkst. litų nuostolį dėl to, kad sumažėjus elektros instaliacijos gaminių, kuriems pagaminti reikia daugiau darbuotojų, padidėjo šių gaminių gamybos sąnaudos, o išplėsti kitų gaminių (baldų, metalo ir betono) gamybą nebuvo finansinių galimybių.
4.7. Valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – metalo apdorojimas ir dengimas, statybinių apkaustų gaminių, ketaus liejinių ir metalo gaminių gamyba, siuvimas, įvairių ketaus liejimo, metalo apdorojimo ir siuvimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 7699 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 6672,6 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos patyrė 442,4 tūkst. litų nuostolį dėl to, kad 2001 metais pabrango žaliavos (ketus), o pakeisti šių gaminių kainų nepavyko, nes ketaus liejinių pardavimo sutartys buvo parengtos 2000 metais.
4.8. Valstybės įmonės prie Vilniaus 1-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – darbo ir kitokios avalynės, elektrotechnikos, plastmasės, medienos ir metalo, duonos ir makaronų gaminių (nuteistiesiems), baldų gamyba, siuvimas, įvairių siuvimo, medienos, plastmasės, metalo apdorojimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 3451 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 2721,4 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos gavo 62,3 tūkst. litų pelną.
4.9. Valstybės įmonės prie Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos specializacija – metalo apdorojimas, spalvotųjų metalų liejimas, metalo gaminių gamyba, įvairių spalvotųjų metalų liejimo paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas. Įmonė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 4056,7 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 3901,6 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos gavo 27,9 tūkst. litų pelną.
5. Per ataskaitinius 2001 metus Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos darbų įstaigų gamybos barai ir valstybės įmonės prie pataisos darbų įstaigų pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 27842,6 tūkst. litų, parduotų prekių ir paslaugų savikaina – 24086 tūkst. litų, iš gamybinės veiklos patyrė 525,6 tūkst. litų nuostolį, tačiau dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kuri sudarė 1373 tūkst. litų, padengė nuostolį ir gavo 847,6 tūkst. litų pelną. Dėl pelno mokesčio lengvatos valstybės įmonėms prie pataisos darbų įstaigų neapskaičiuota 82,35 tūkst. litų pelno mokesčių. Dabar 6 valstybės įmonės prie pataisos darbų įstaigų, neturėdamos pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio lengvatų, dirbtų nuostolingai.
Šiuo metu apie 50 procentų valstybės įmonių gamybos priemonių ir technologinių įrengimų nusidėvėję, pastatų techninė būklė nepatenkinama, todėl darbo našumas mažas, o gamybos sąnaudos didelės.
Siekiant užtikrinti pataisos įstaigoms, valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų tolesnę gamybos veiklą ir efektyvesnę gamybą, sukurti daugiau darbo vietų nuteistiesiems, jau dabar reikia investicijų į gamybos priemonių ir technologinių įrengimų atnaujinimą, gamybinių pastatų ir patalpų renovavimą.
Užimtumas
6. Nuolat rengiamų apklausų duomenimis, dirbti norėtų 31,3 procento pataisos darbų įstaigose atliekančių bausmę nuteistųjų( ). Šiuo metu dirba 17,9 procento nuteistųjų (2001 metų duomenys), tačiau skaičiai įvairiose valstybės įmonėse prie pataisos darbų įstaigų labai skirtingi – nuo 38,6 procento valstybės įmonėje prie Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos iki 9 procentų valstybės įmonėje prie Pravieniškių 2-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos. Taip yra dėl objektyvių priežasčių: nuteistųjų lyties, pataisos darbų įstaigos režimo ir valstybės įmonės prie pataisos darbų įstaigos gamybinės veiklos pobūdžio.
Apklausos duomenimis, valstybės įmonėje prie Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos norinčiųjų dirbti yra 6 procentais mažiau negu dirba šiuo metu, nes dėl pasenusių gamybos įrengimų nemažai atliekančių laisvės atėmimo bausmę moterų nenori dirbti, – galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, kai moki dirbti tik senais įrengimais, menka. Panašiai yra ir valstybės įmonėje prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos – čia norinčių dirbti nuteistųjų šiuo metu yra 5 procentais mažiau negu dirbančių.
Kita problema – didelė dirbančių nuteistųjų kaita. Pataisos darbų įstaigose nuteistųjų bausmės atlikimo laiko vidurkis – 2,1 metų, o dirbančių nuteistųjų bausmės atlikimo laiko vidurkis dar trumpesnis. Nuteistųjų profesinis rengimas trunka metus, mokymas darbo vietose, suteikiant kvalifikaciją, – iki pusės metų. Mokyti ir įsigiję specialybę nuteistieji vidutiniškai dirba tik apie metus.
Privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė
7.Pateikiami šie privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizės duomenys:
| PRIVALUMAI |
TRŪKUMAI |
| 1. Nuteistųjų ne daugiau nei įkalinimo įstaigose esančių vietų. 2. Norinčių dirbti nuteistųjų daugiau nei šiuo metu dirbančių nuteistųjų. 3. Užmegzti verslo ryšiai Lietuvoje ir užsienyje. 4. Pakankamai lanksti organizacinė verslo organizavimo struktūra. |
1. Fiziškai pasenę įrengimai ir technologijos. 2. Didelė išmokytų dirbti nuteistųjų kaita. 3. Nuteistųjų kvalifikuotumo stoka. 4. Menkos paskatos dirbti. 5. Avarinė gamybinių patalpų būklė. 6. Valstybės institucijų nenoras pirkti valstybės įmonių pagamintą produkciją. 7. Dėl pasenusių gamybinių įrengimų neadekvatus nuteistųjų profesinis parengimas, neleidžiantis konkuruoti darbo rinkoje. |
| GALIMYBĖS |
PAVOJAI |
| 1. Daugėtų dirbančių nuteistųjų. 2. Efektyvesnė gamyba užtikrintų produkcijos konkurencingumą. 3. Nuteistieji, dirbantys valstybės įmonėje ar pataisos darbų įstaigoje, būtų suinteresuoti anksčiau išeiti į laisvę, turėti daugiau pasimatymų, gauti daugiau siuntinių. 4. Būtų plečiamos galimybės nuteistuosius įdarbinti išleidžiant be sargybos iš įkalinimo įstaigos. |
1. Blogėjanti gamybinių statinių ir patalpų būklė. 2. Galimas nuteistųjų ir kalinamųjų nepasitenkinimas blogėjančiomis gyvenimo sąlygomis ir užimtumo stoka. 3. Produkcijos realizacijos rinkų dėl nevykdomos modernizacijos praradimas. 4. Mažėjanti galimybė įdarbinti nuteistuosius. 5. Panaikintos mokesčių lengvatos valstybės įmones priartins prie bankroto ribos. |
Analizė rodo, kad nors yra užtektinai galimybių plėsti nuteistųjų įdarbinimą, esama padėtis neleidžia tikėtis žymesnių pokyčių, jeigu nebus konkrečių organizacinių priemonių ir reikiamo finansavimo. Įvykdžius Europos Sąjungos reikalavimus ir panaikinus mokesčių lengvatas, valstybės įmonių prie pataisos įstaigų finansinė būklė bus labai sunki ir tai visas jas priartins prie bankroto ribos, tačiau atsiras galimybė sudominti privačius investuotojus, pasiūlius tam tikras viešųjų pirkimų ar kitas panašias lengvatas.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
8. Pagrindinis nuteistųjų darbą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nustatantis nuteistųjų įtraukimo į darbą procesus, nuteistųjų darbo sąlygas, darbo apmokėjimą ir kita. Kodekse atsisakyta pernelyg išsamaus nuteistųjų darbo, profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo, socialinės reabilitacijos, psichologinės terapijos reglamentavimo, nustatomos tik bendros minėtųjų priemonių įgyvendinimo kryptys ir formos, nuteistųjų teisės ir pareigos.
Ši programa pagrįsta nuostata, esančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, turimą specialybę. Būtent dėl to ir prireikė šios programos – šiuo metu valstybės įmonės prie pataisos darbų įstaigų negali įdarbinti visų norinčių dirbti nuteistųjų, taip pat užtikrinti gerų darbo sąlygų ir efektyvios gamybos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244), numatyta didinti gyventojų įsidarbinimo galimybes, aktyvinant darbo rinkos politiką, plėtojant darbo rinkos mokymą, profesinį orientavimą, ypač įvairioms rizikos grupėms, didinant remiamų darbų apimtį ir derinant juos su mokymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 33 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė toliau įgyvendins Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001–2004 metų programą. Vienas šios programos tikslų – nuteistųjų resocializacija. Nuteistųjų socialinės reintegracijos priemonės turi būti pradedamos įgyvendinti dar laisvės atėmimo vietose. Vienas svarbiausių nuteistųjų resocializacijos elementų yra darbas. Nuteistiesiems, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, būtina padėti įsidarbinti, įsigyti specialybę ar persikvalifikuoti. Todėl tinkamos darbo aplinkos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo sąlygų užtikrinimas laisvės atėmimo vietose sudaro galimybes ugdyti nuteistųjų darbo, o drauge – ir socialaus gyvenimo įgūdžius.
Kiti teisės aktai reglamentuoja gamybą ir realizavimą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 49-1885) 32 straipsnio 2 dalis nustato valstybės institucijoms viešojo pirkimo iš vienintelio šaltinio – pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, galimybę. Ši nuostata leidžia valstybės institucijoms be konkurso pirkti pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių pagamintą produkciją, paslaugas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl kai kurių prekių, gaminamų pataisos darbų įstaigose, valstybės įmonėse prie pataisos darbų kolonijų, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, taip pat įmonėse prie sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba daugiau kaip 50 procentų pacientų, ir jų teikiamų paslaugų pirkimo“ (Žin., 2001, Nr. 82-2860) Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir joms pavaldžios įstaigos – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojos įpareigotos užtikrinti, kad jos, vykdydamos viešąjį pirkimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, ne mažiau kaip 10 procentų visų asignavimų, numatytų išlaidų sąmatoje aprangai ir patalynei, kitoms prekėms, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti ir teikiamoms paslaugoms pirkti, skirtų pataisos darbų įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, pagamintoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai joms reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina ir paslaugų neteikia.
Užsienio valstybių patirtis
9. Pagal Danijos teisingumo ministro patvirtintas taisykles Danijoje nuteistieji dirbti privalo. Darbo vietos kuriamos kalėjimuose ne tam, kad būtų gaunamas pelnas, o kad nuteistieji galėtų dirbti, išmoktų amato ir įsigytų gerą profesiją. Darbo valandos, darbo sąlygos ir darbininkų gynimas – tokie pat kaip ir laisvėje. Tačiau asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, darbo užmokestis žymiai mažesnis.
Prancūzijoje nuo 1984 metų vykdoma programa „13000“: pastatytos 25 naujos 12850 vietų pataisos įstaigos, atidaryta dar 15 naujų įstaigų, o 5 įstaigos visiškai rekonstruotos. Naujų kalėjimų statybą, eksploatavimą, nuteistųjų gamybinę veiklą organizuoja privačios įmonės. Jos užtikrina nuteistųjų maitinimą, profesinį pasirengimą ir kitką. Valstybė rūpinasi apsauga, integracijos procesais ir panašiai. Beje, visą tokių kalėjimų administraciją sudaro valstybės tarnautojai.
Vokietijos bausmės vykdymo įstatymas nustato, kad nuteistasis per metus iki 3 mėnesių privalo dirbti pagalbinius darbus pataisos įstaigoje, o jam sutikus – daugiau negu 3 mėnesius. Už kiekvieną darbą mokama. Dėl objektyvių priežasčių nedirbantis nuteistasis gauna pašalpą. Pašalpą gauna ir nuteistieji, kurie nedirba, bet mokosi. Kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje nuteistųjų išlaikymo išlaidos iš dalies dengiamos iš jų darbo užmokesčio.
Suomijoje darbo metu nuteistasis privalo dirbti, mokytis arba kitaip dalyvauti pataisos įstaigos veikloje. Dėl ligos ar kitos svarbios priežasties nuteistasis visiškai ar iš dalies gali būti atleistas nuo darbo, mokslo ar kitos veiklos darbo metu. Nuteistasis, kuris dirba, mokosi ar kitaip dalyvauja pataisos įstaigos veikloje, kartą per metus gali gauti 4 savaičių atostogas. Nuteistieji dirba 38 valandas 15 minučių per savaitę (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 8 valandas per dieną). Penktadienį darbo laikas sutrumpintas. Nenormuotą darbo dieną nuteistieji dirba virtuvėje, valytojais ir kūrikais, priima atvykusiuosius.
Pataisos įstaigose už atliktą darbą mokamas darbo užmokestis, kurio dydis priklauso nuo darbo laiko ir rezultatų. Darbas skirstomas pagal atsakomybę ir sunkumą, kvalifikaciją ir nuteistojo profesinį pasirengimą. Už mokslą ir dalyvavimą pataisos įstaigos veikloje mokamos piniginės pašalpos. Nuteistajam, kuris dėl svarbios priežasties nedirba, nesimoko ar kitaip nedalyvauja kalėjimo veikloje, mokama nedidelė piniginė pašalpa. Pataisos įstaigoje nuteistasis neprivalo dirbti, tačiau jeigu pageidauja ir yra galimybė, personalas gali darbą suorganizuoti.
III. PROGRAMOS STRATEGIJA IR FINANSAVIMAS
10. Būtina modernizuoti ir išplėsti valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gamybą.
Kiek prireiks lėšų naujai įrangai įsigyti, nustatyta pagal rinkos kainas, atsižvelgiant į tai, kokios įrangos įmonėms būtinai reikia.
Kiek lėšų prireiks pastatams bei patalpoms renovuoti, nustatyta vadovaujantis statybos sąmatų normatyvais.
Metinė gamybos apimtis planuojama atsižvelgiant į didėjantį dėl modernizacijos produkcijos pardavimą, taip pat galimą įdarbintų nuteistųjų daugėjimą.
11. Valstybės įmonėje prie Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
11.1. modernizuoti elektros prekių gamybą. Šiuo metu plastmasei perdirbti naudojami liejimo automatai susidėvėję, seni ir neatitinka šiuolaikinių gamybos reikalavimų, o didžiumai dabar gaminamų plastmasių perdirbti reikia specifinių technologinių režimų, kurie leistų pagaminti geros kokybės liejimo produktus, todėl būtina įsigyti naujų liejimo įrengimų.
Mechaniniai presai taip pat susidėvėję, be to, didelės galios – 40, 63 tonų. Štampuojamos smulkios detalės, nėra reikiamo tikslumo, nevisiškai išnaudojama įrengimo galia. Būtina įsigyti tikslesnių ir mažesnės galios mechaninių presų.
Elektros gaminiams gaminti naudojamos liejimo formos, štampai daugiausia gaminami įmonės įrangos gamybos ir remonto bare. Šio baro įrengimai fiziškai susidėvėję, netikslūs, pagaminta įranga neatitinka techninių reikalavimų, dažnai ją tenka remontuoti. Būtina įsigyti modernesnių įrengimų;
11.2. modernizuoti baldų ir medžio gaminių gamybą. Šiuo metu gaminami laminuotų medžio drožlių plokščių baldai nevisiškai atitinka kokybės reikalavimus, ypač briaunos, klijuojamos ir apdirbamos rankiniais įrengimais. Nėra galimybių klijuoti 2 mm ir storesnes briaunas. Dėl to negalima įvykdyti daugelio užsakymų;
11.3. modernizuoti metalo gaminių gamybą. Baldams naudojami metaliniai rėmai gaminami iš įvairaus profilio vamzdžių, kampuočių, lakštinio plieno. Pjaustymui, lenkimui, suvirinimui, dažymui naudojami įrengimai nepritaikyti šioms operacijoms atlikti, dauguma jų universalūs, savos gamybos, nesaugūs. Dažymas neatitinka minimalių šiuolaikinės kokybės reikalavimų. Būtina įsigyti vamzdžių pjaustymo ir lankstymo stakles, suvirinimo pusautomačius, miltelinio dažymo liniją.
12. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 1693 tūkst. litų.
13. Valstybės įmonėje prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
13.1. įdiegti visą dažymo procesą. Būtina modernizuoti ir išplėsti paruošimo ir dažymo technologinį procesą. Esantys pasenę įrengimai nebeatitinka šiandieninių reikalavimų;
13.2. modernizuoti liejinių formavimo ir mišinio paruošimo automatinę liniją. Siekiant užtikrinti liejinių kokybę, pagerinti liejinių stiprumo parametrus ir kontroliuoti metalo lydymo procesą, reikia techniškai atnaujinti liejyklą. Turimais įrengimais to padaryti neįmanoma;
14. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 5800 tūkst. litų.
15. Valstybės įmonėje prie Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina modernizuoti drabužių siuvimą. Šiuo metu naudojami fiziškai susidėvėję įrengimai, pagaminti prieš 15–20 metų. Jie nebeatitinka sanitarinių higienos reikalavimų, nes kelia per didelį triukšmą, jiems eksploatuoti reikia daug lėšų – atsarginėms detalėms įsigyti.
Seniausia įranga (pagaminta 1982–1986 metais) yra sukirpimo bare, todėl būtina įsigyti modernius audinių klojimo stalus su audinio nupjovimo įtaisu, modernias juostines ir rankines sukirpimo mašinas.
Darbo drabužių kokybei gerinti būtinos naujos kartos našesnės universalios ir specialios siuvimo mašinos. Greitai susidėvi lyginimo įrengimai, todėl būtina juos atnaujinti.
Bendradarbiaujant su užsienio užsakovais, vis labiau pasigendama kompiuterinės įrangos, skirtos lekalams išdėstyti, gaminti ir išklotinėms dauginti. Ši įranga leidžia taupiai naudoti pagrindines medžiagas, kurios sudaro apie 75 procentus visos siuvinio savikainos.
16. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 1974 tūkst. litų.
17. Valstybės įmonėje prie Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
17.1. modernizuoti aprangos ir patalynės siuvimą. Dabar naudojama įranga įsigyta prieš 15–20 metų. Kai kuriai taisyti nėra detalių, kitą taisyti labai brangu. Dažnai vėluojama vykdyti užsakymus. Dėl pasenusios įrangos įmonei sunku konkuruoti prekių pirkimo viešuosiuose konkursuose;
17.2. modernizuoti duonos, pyrago gaminių kepimą. Kai kurios kepimo krosnies detalės nuo karščio sudegusios, todėl nevienodai iškepama duona. Maišyklės, kita įranga daug kartų taisyta. Įranga greitai sugenda, nes detalės gaminamos pačioje įmonėje. Kepyklos įranga ir kepimo krosnis senesnės nei 20 metų. Būtina įsigyti naują duonos, pyrago gaminių įrangą;
17.3. modernizuoti baldų gamybą. Būtina įsigyti formatinių plokščių pjaustymo, briaunų laminavimo, gręžimo daugiavelenių staklių, kadangi šiuo metu darbo našumas mažas, o gaminių kokybė prasta;
17.4. išplėsti medienos apdirbimo barą. Baldams iš medienos gaminti reikia įsigyti keturpuses obliavimo stakles, reismuso stakles, medienos klijavimo į skydus presą, daugiapjūkles stakles. Be šių staklių neįmanoma perdirbti natūralios medienos ir pagaminti bent nesudėtingų baldų;
18. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 742 tūkst. litų.
19. Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
19.1. modernizuoti miltelinę dažyklą. Būtina įsigyti mažų detalių dažymo aparatą, nes dažoma didelėje kameroje, skirtoje dažyti iki 6 metrų ilgio gaminius. Dažant nedaug mažų detalių, suvartojama daug energijos išteklių, padidėja gaminio savikaina, įrengimą sunku derinti;
19.2. modernizuoti metalo paruošimą. Šiuo metu metalo paruošimo bare naudojami įrengimai (presai, karpymo, lankstymo staklės) 30–40 metų senumo. Štampuojant gaminį, atliekamos 4–5 operacijos, kurioms reikia daug štampų. Nenaudojant štampų, gaminio kokybė prastesnė, darbas nenašus, reikia daug energijos. Vamzdžiai lankstomi rankomis, todėl negalima įvykdyti didesnių užsakymų. Įrengimus atnaujinti būtina dėl numatomos gamybos apimties;
20. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 1178 tūkst. litų.
21. Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 2-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos dauguma naudojamų gamybinių įrengimų fiziškai susidėvėję, įsigyti prieš 10–15 ir daugiau metų, todėl negalima įdiegti naujų baldų gamybos technologijų, gaminti produkcijos, galinčios konkuruoti su kitų įmonių gaminiais. Dėl to būtina:
21.1. rekonstruoti džiovyklas. Šiuo metu veikiančios medienos džiovyklos pasenusios, statytos prieš 30 metų. Šilumokaičiai ir vamzdynai visiškai susidėvėję, jų remontas brangiai kainuotų. Džiovyklos nesandarios. Medienos džiovinimo procesas valdomas rankomis. Šiose džiovyklose neįmanoma medienos išdžiovinti pagal šiuolaikinius reikalavimus. Būtina įsigyti naujas modernias valdomas kompiuterių džiovyklas. Džiovintos medienos paklausa rinkoje didėja. Pastačiusi 5 naujas džiovinimo kameras, kurių vertė – apie 300 tūkst. litų, įmonė galėtų džiovinti iki 400 kub. metrų medienos per mėnesį. Išaugtų gamyba, būtų įdarbinta daugiau nuteistųjų;
21.2. rekonstruoti katilinę. Katilinės garo katilai pagaminti 1948 ir 1956 metais, todėl neatitinka ekologinių ir ekonominių reikalavimų. 2001 m. balandžio 23 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybės analitinės kontrolės skyriaus laboratorija, vykdydama išmetamų į atmosferą teršalų laboratorinę kontrolę, nustatė, kad katilinės katilai išmeta teršalų daugiau nei leidžia normos. Minėtoji tarnyba įspėjo, kad aplinkos taršos nesumažinus Aplinkos ministerijos Kaišiadorių agentūra spręs klausimą dėl įmonės katilinės uždarymo.
Garas būtinas medienai džiovinti, garo presui veikti, patalpoms šildyti, skalbyklai veikti. Katilinėje sudeginamos medienos atliekos, jų nereikia vežti į sąvartyną. Todėl katilinę būtina rekonstruoti.
Katilinę rekonstruoti reikia ir ekonominiu požiūriu. Naudojant turimus katilus, per metus sudeginama malkų už 64,6 tūkst. litų. Sumontavus naują katilą, kūrenamą medžio pjuvenomis, kuro įsigijimo išlaidos labai sumažėtų, kadangi džiovinto medžio pjuvenos tiekiamos nemokamai.
Apskaičiuota, kad visiškai rekonstruotos katilinės eksploatavimo išlaidos sumažėtų 80 tūkst. litų per metus, t.y. rekonstrukcija atsipirktų per 3 metus;
21.3. įsigyti autotransporto priemonių. Turimi automobiliai GAZ-53, ZIL-130 ir MAZ techniškai susidėvėję ir pasenę, ekonominiu požiūriu juos naudoti netikslinga, kadangi labai didelės degalų sąnaudos. Norint sutaupyti lėšų ir laiku pristatyti pagamintą produkciją, būtina įsigyti dengtą krovininį MB 506 tipo automobilį (iki 3 tonų keliamosios galios), kuriuo būtų gabenami nedidelių gabaritų kroviniai. Stambių gabaritų kroviniams gabenti reikia dengto iki 10 tonų keliamosios galios automobilio;
21.4. išplėsti baldų gamybą. Norint neatsilikti nuo rinkos reikalavimų, būtina pradėti gaminti natūralios drožtinės faneros baldus. Šių gaminių paklausa nuolat didėja. Šiems baldams gaminti būtina įsigyti naujus įrengimus;
21.5. modernizuoti siuvimo barą. Siuvyklos įrengimai 20 metų senumo. Turimomis 0022 klasės siuvimo mašinomis negalima siūti reikiamos kokybės siuvinių ir įvykdyti dalies užsakymų, todėl būtina modernizuoti siuvimo barą – įsigyti naujų siuvimo mašinų;
22. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Pravieniškių 2-osios sustiprintojo režimo pataisų darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 2034 tūkst. litų.
23. Valstybės įmonėje prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
23.1. modernizuoti autoremonto barą. Modernizacijos tikslas – atlikti daugiau darbų, remonto operacijų, daugiau įdarbinti nuteistųjų. Automobilių dažymo kameros techninis įrengimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų;
23.2. modernizuoti baldų barą. Esamomis sąlygomis gaminami laminuotų medžio drožlių plokščių baldai neatitinka kokybės reikalavimų. Nėra staklių 2–3 mm storio briaunoms klijuoti ir apdirbti frezavimo būdu. Minėtosios operacijos atliekamos rankiniais prietaisais, dėl to negalima įvykdyti daugelio užsakymų;
23.3. modernizuoti minkštųjų baldų barą. Minkštiesiems baldams apmušti naudojami mechaniniai kabių kalimo pistoletai neužtikrina reikiamos gaminių kokybės. Spyruoklių blokas suspaudžiamas savadarbiais presais. Neturint specializuotų staklių ir įrangos, negalima gerai atlikti daugelio technologinių operacijų;
23.4. modernizuoti mechaninį barą. Nėra normaliai veikiančių metalo apdirbimo įrengimų. Organizuojant minimalų metalo apdirbimą, taip pat ir turinčių paklausą mokyklinių ir auditorijos baldų rėmų gamybą, būtina įsigyti naujų mechaninio apdirbimo įrengimų;
24. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 340 tūkst. litų.
25. Valstybės įmonėje prie Vilniaus 1-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
25.1. įsisavinti šilkografiją. Siekiant organizuoti tinkamą nuteistųjų užimtumą, turi būti įdiegtas naujas gamybinis technologinis procesas. Proceso įdiegimas leis išplėsti gamybą, daugiau įdarbinti nuteistųjų. Norint procesą įdiegti, reikia parengti patalpas, sumontuoti įrengimus;
25.2. modernizuoti kompresorinę. Esamas kompresorius visiškai susidėvėjęs, neužtikrina stabilaus suslėgto oro tiekimo gamybai, vartoja daug energijos, dėl to reikia naujo kompresoriaus;
25.3. modernizuoti avalynės gamybą. Avalynės gamybos ceche naudojami įrengimai fiziškai susidėvėję, senos konstrukcijos. Gaminama produkcija neatitinka kokybės reikalavimų. Norint gaminti geros kokybės konkurencingą produkciją, būtina įsigyti naujų gamybos mašinų, tobulinti technologinį procesą;
25.4. modernizuoti natūralios medienos baldų gamybą. Baldai gaminami iš sausos medienos, jos kaina didina produkcijos kainą. Norint plėsti gamybą ir mažinti savikainą, įmonėje reikia įrengti medienos džiovyklą, įsigyti juostinį gaterį, naujų medienos apdirbimo įrengimų. Tai leistų įdarbinti daugiau nuteistųjų;
25.5. pradėti kepti padinę duoną ir batonus. Turimos kepimo krosnys visiškai susidėvėjusios, veikianti krosnis neužtikrina reikiamos duonos kokybės, todėl būtina įsigyti naujų įrengimų, parengti patalpas, mokyti darbininkus. Būtų kepama daugiau įvairesnės ir geresnės duonos;
25.6. modernizuoti maisto produktų įpakavimo antrinių žaliavų perdirbimą. Šiuo metu diegiamas naujas gamybinis technologinis procesas – presavimo formų konstravimas ir gamyba;
25.7. išplėsti trikotažinių gaminių siuvimą. Būtina modernizuoti įrengimus, siekiant išplėsti siuvimo gaminių asortimentą ir įdarbinti daugiau nuteistųjų;
25.8. įrengti katilinę. Būtina įsigyti naujų įrengimų, kurie aprūpintų gamybines patalpas šiluma ir šiltu vandeniu, nes nuo miesto šilumos tinklų įmonė atjungta dėl didelių išlaidų, esamos laikinosios šildymo krosnys susidėvėjusios;
26. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Vilniaus 1-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 1725 tūkst. litų.
27. Valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos būtina:
27.1. modernizuoti elektros prekių gamybą. Šiuo metu šviestuvai surenkami naudojant 20 kub. metrų surinkimo rezervuarą ir 1978 metais pagamintą 40 kW galingumo fiziškai susidėvėjusį neekonomišką kompresorių. Būtina įsigyti mažesnio galingumo, ekonomišką kompresorių. Tai leistų sumažinti šviestuvų surinkimo savikainą, mechanizuoti surinkimo operacijas, sumažinti energijos nuostolius;
27.2. modernizuoti spalvotųjų metalų liejimą. Dirbama 1981–1985 metais pagamintomis liejimo staklėmis. Šioms staklėms atsarginių detalių nėra, todėl sugedusios detalės ir mazgai po keletą kartų taisomi. Prasta detalių kokybė. Įsigijus naujų staklių, sumažėtų dėl staklių parametrų kitimo brokuotų detalių, pagerėtų medžiagos struktūra. Kokybės tikrinimo sistema leistų žymiai sumažinti broko, kontroliuoti lydomo metalo kokybę;
27.3. įdiegti spalvotųjų metalų karštąjį presavimą. Šiuo metu tokia technologija įmonėje nenaudojama. Ji leistų išplėsti technologines įmonės galimybes, įdarbinti daugiau nuteistųjų. Naudojamos indukcinės krosnys pasenusios, jas reikia labai prižiūrėti, jos nepatikimos, dažnai kyla avarinė situacija. Nauja krosnis leistų užtikrinti gamybos stabilumą, pagerinti gaminių kokybę, išplėsti asortimentą.
28. Išankstiniais skaičiavimais, gamybai valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos modernizuoti reikėtų 285 tūkst. litų.
29. Išankstiniais skaičiavimais, šiai programai įgyvendinti reikėtų:
2004 metais – 8528 tūkst. litų (gamybai modernizuoti – 7202 tūkst. litų; pastatams ir patalpoms renovuoti – 1326 tūkst. litų);
2005 metais – 6071 tūkst. litų (atitinkamai – 4746 tūkst. litų; 1325 tūkst. litų);
2006 metais – 5148 tūkst. litų (atitinkamai – 3823 tūkst. litų; 1325 tūkst. litų);
iš viso – 19747 tūkst. litų.
30. Programos įgyvendinimo ir finansavimo prioritetai turi būti nustatomi atsižvelgiant į gamybinių pastatų ir patalpų būklę – pirmiausia turi būti finansuojamas blogiausios būklės pastatų renovavimas. Gamybos modernizavimo prioritetai – gamybos sritys, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę ir daugiausia papildomų darbo vietų.
Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti turi būti tikslinamas parengus investicijų projektus, kurie bus siūlomi įtraukti į Valstybės investicijų programą, vadovaujantis Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodika. Programoje numatytų priemonių įgyvendinimo terminai būtų tikslinami atsižvelgiant į atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje skiriamas lėšas.
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
31. Įgyvendinus šią programą, būtų pasiekti šie rezultatai:
31.1. renovavus gamybinius pastatus ir patalpas ir modernizavus gamybą, būtų sukurtos 982 papildomos darbo vietos valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (esant atitinkamam finansavimui, per 3 programos vykdymo metus būtų įdarbinta ne mažiau kaip 30 procentų nuteistųjų);
31.2. modernizavus gamybą:
31.2.1. produkcijos apimtis 2004 metais išaugtų 8155 tūkst. litų, 2005 metais – 9787 tūkst. litų, 2006 metais – 9650 tūkst. litų;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ
32. Šios programos įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Kalėjimų departamentas.
Valstybės įmonės prie pataisos įstaigų ir pataisos įstaigos atsakingos už konkrečių programos dalių įgyvendinimą.
Programos finansavimas turi būti užtikrintas įtraukiant šią programą į atitinkamų metų valstybės investicijų programas. Paraiška gauti investicijų teikiama Finansų ministerijos patvirtinta tvarka.
Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) nuostatos suteikia pataisos įstaigoms pirmenybę gauti valstybės institucijų užsakymus.
Prie sėkmingo šios programos įgyvendinimo prisidėtų ir valstybės asignavimų valdytojai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 1133. Šio nutarimo nuostatų rekomenduojama laikytis savivaldybėms, iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms. Tai leistų valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų realizuoti žymiai daugiau produkcijos.
VI. KITI PASIŪLYMAI DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ PRIE PATAISOS ĮSTAIGŲ VERSLO APLINKOS GERINIMO
33. Būtina skatinti verslininkus investuoti į valstybės įmones prie pataisos įstaigų – siūlyti naudotis savo įrengimais, technologijomis, rinkos galimybėmis, taip pat gaminti produkciją, naudojantis valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų teikiamomis lengvatomis.
34. Plėtojant valstybės įmonių prie pataisos įstaigų verslą, reikia skverbtis ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio rinkas.
35. Būtina skirstyti nuteistuosius į pataisos įstaigas ne tik pagal teismo nustatytą pataisos įstaigos rūšį, bet ir pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybos specifiką.