STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO APMOKĖJIMO KETVIRTINIO PERIODIŠKUMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 3 d. Nr. DĮ-238
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ (Žin., 2001, Nr. 33-1100):
2. 1. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2004 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. DĮ-66 „Dėl darbo apmokėjimo ketvirtinio periodiškumo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 42-1400);
2. 2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. DĮ-205 „Dėl metinio periodiškumo darbo apmokėjimo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 118-5400);
2. 3. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2004 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. DĮ-2 „Dėl žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 11-306).
PATVIRTINTA
Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymu
Nr. DĮ-238
INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIO TYRIMO
(ataskaita DA-01)
| TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ (Žin., 2001, Nr. 33-1100). |
|
TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą DA-01 (ketvirtinė) pildo į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias įmones. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų kategorijas (darbininkus ir tarnautojus) ir lytį. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. |
| DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti“ (antra dalis). |
| DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“ (antra dalis). |
| DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už Oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173-2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610, 2000, Nr. 54-1557). „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt“. |
PAAIŠKINIMAI ATASKAITAI PILDYTI
Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami valstybės politikai; statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7- 140); kiti valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos ir pan.
Prie samdomųjų darbuotojų taip pat priskiriami ir tie darbuotojai, kurie įdarbinti tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai.
Į samdomųjų darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi įmonių vadovai ar įmonių valdymo organų (valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.
Darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (fizinis, protinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus. Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra sąlygiškas, skirtas statistikos reikmėms. Darbuotojai pagal kategorijas į darbininkus ir tarnautojus skirstomi, remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK), kuris patvirtintas 1999 m. balandžio 15 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 37 ir įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Klasifikatorius paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www. std. lt.
Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK) išskirtos devynios pagrindinės profesinės grupės. Tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios pagrindinės profesinės grupės (nuo 6 iki 9).
Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, duomenų įvesties operatorius, tekstų redagavimo operatorius, kasininkus ir bilietų pardavėjus, tiekimo tarnautojus ir t. t.).
TARNAUTOJAMS priskiriamos pirmosios penkios pagrindinės profesinės grupės:
1. Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.
2. Specialistai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.
3. Jaunesnieji specialistai ir technikai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.
4. Jaunesnieji tarnautojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.
5. Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas.
DARBININKAMS priskiriamos šios pagrindinės profesinės grupės:
6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.
7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.
8. Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.
9. Nekvalifikuoti darbininkai. Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje.
I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, DARBO LAIKAS IR DARBO APMOKĖJIMAS
1 eilutė. VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Nurodomas vidutinis pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat valstybės politikai; statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140); kiti valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos ir pan.
Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi visą darbo dieną ir trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu) dirbantys darbuotojai, taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus ir pan.
Atkreipkite dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai – 0,75 etatu, tai nurodomi 5 darbuotojai.
Pagrindine darboviete sąlygiškai laikoma ta, kurioje gautam darbo užmokesčiui taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.
Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:
1. Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus.
Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė trumpesnė nei 5 ar 6 dienos, likusioms – pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.
Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų, išėję nemokamų atostogų, stažavęsi ir pan. į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami ir jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal toliau pateiktą formulę.
kur:
– vidutinis darbuotojų skaičius;
D3* – ikiataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D1 – ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D2 – ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D3 – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius.
Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.
Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų, išėję nemokamų atostogų, stažavęsi, į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami ir pakartojamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.
Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.
Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš paminėtų skaičiavimo būdų.
2 eilutė. VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ ARBA SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Šioje eilutėje pateikiamas darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.
Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės, dirba trumpesnį darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius nustatytos darbo trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.
Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.
Šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.
Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.
Jei darbuotojai dirba teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą sutrumpintą darbo laiką, ir jiems mokamas darbo užmokestis už visą nustatytą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo laiką.
3 eilutė. VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičiaus suma.
Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti.
Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje, taip pat sąlygiškai priskiriami valstybės politikai; statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140); kiti valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos ir pan.
Atkreipkite dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.
Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:
- vidutinis dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius;
- ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičius.
Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, dirbantys teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys
Darbuotojai, kurie dirba teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomi dirbančiais visą darbo dieną.
Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį, – tai priimti į darbą ar atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio pirmos dienos ar dėl kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį darbuotojai.
Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės, dirba trumpesnį darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius nustatytos darbo trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.
Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.
Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita (nustatyta ar suminė) taikoma įmonėje.
1. Nustatyta darbo laiko apskaita. Ji taikoma įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose laikomasi teisės aktų ar įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo laiko trukmės. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
Įmonėse, kuriose taikoma nustatyta darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:
- susumuojamos minėtų darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;
- gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;
- gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
2. Suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ir kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, įvedama suminė darbo laiko apskaita. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitomo laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip keturi mėnesiai.
Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojama tokiu būdu:
- susumuojamas darbuotojų, dirbančių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;
- gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.
Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma teisės aktų nustatyta keturiasdešimt valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną sudedant etatų dalis.
Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.
Skaičiuojama taip: 2 x 0,25 + 4 x 0,50 + 2 x 0,75 = 4
Taigi, visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.
Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas žmogaus valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:
0,25 etato = 2 valandos, 0,50 etato = 4 valandos, 0,75 etato = 6 valandos
Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, sudedamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį skaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3 (taip pat dalijama iš 3 ir tuo atyveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios).
4 eilutė. APMOKĖTŲ VALANDŲ SKAIČIUS
Nurodoma visų darbuotojų (įskaitytų į ataskaitos 3 eilutę), dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje visą ar ne visą darbo dieną arba savaitę, apmokėtų valandų suma.
Apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas laikas (prastovų, atostogų ir pan. laikas) ir kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Atkreipkite dėmesį, kad neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
5 eilutė. FAKTIŠKAI DIRBTŲ VALANDŲ SKAIČIUS
Nurodoma visų darbuotojų (įskaitytų į ataskaitos 3 eilutę), dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje visą ar ne visą darbo dieną arba savaitę, faktiškai dirbtų valandų suma.
Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų nustatyto darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį.
Nustatytas darbo laikas – teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).
Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę, už kurį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos)).
Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.
Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas (atostogos, ligos dienos ir pan.), poilsio laikas (pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir kt.); laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.
Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
6 eilutė. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS
Tai darbuotojams (įskaitytiems į ataskaitos 3 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).
Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius; padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pvz., priedai už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.; priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo krūvį ir pan.); reguliarios ir vienkartinės premijos, vienkartinės piniginės išmokos, skirtos darbuotojams skatinti (teisės aktų nustatytų švenčių progomis, atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis ir pan.) mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą; tantjemos; anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (darbo užmokestis už atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, papildomas atostogų dienas ir pan.); laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse.
Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma -1/4 metinių, -1/3 devynių mėnesių, -1/2 pusmečio išmokų.
Už kasmetines atostogas apskaičiuotos pinigų sumos paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas.
Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; su darbuotojų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos; kompensacijos už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikalams; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; dividendai; materialinės pašalpos, mokamos neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį; pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; komandiruočių išlaidos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis); atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą; išmokos pagal civilines sutartis, iš jų pagal autorines sutartis; atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su darbu; kitos išmokos, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, kurios nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.
Atkreipkite dėmesį, kad į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitomos išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir kt.
7 eilutė. NEREGULIARIOS PREMIJOS, PRIEDAI, PRIEMOKOS IR VIENKARTINĖS PINIGINĖS IŠMOKOS
Tai nereguliariai (ne kiekvieną mokėjimo laikotarpį) mokamos išmokos, kurių mokėjimas priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų (įmonės pelno, apyvartos, darbo našumo ir kt.) ar kurių sumos ar periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus.
Prie minėtų sumų priskiriama: premijos už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus; vienkartiniai priedai už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą; vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis); vienkartinės piniginės išmokos darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus nenumatytus vienkartinius darbus; įstatymo nustatytų švenčių (pvz., Kalėdų ar Velykų) progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas, vienkartinė piniginė išmoka dėl įmonės reorganizacijos ir pan.
Į ketvirčio nereguliariai mokamų premijų, priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų sumą įskaitoma 1/4 metinių, 1/3 devynių mėnesių, 1/2 pusmečio išmokų.
8 eilutė. DARBO UŽMOKESTIS UŽ PRIVERSTINAI TRUMPIAU DIRBTĄ LAIKĄ
Tai darbdavio išlaidos, kurios atsiranda, kai įmonė priverstinai dirba trumpiau, pvz., išmokos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, jos apmokamos ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 82-2478) šių išmokų suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė ir kt.
9 eilutė. VALSTYBĖS KOMPENSUOTOS DARBDAVIO IŠLAIDOS DARBO UŽMOKESČIUI
Tai suma, gauta iš valstybės dotacijos forma ir skirta padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas.
Šioje eilutėje nurodykite tik darbo užmokesčiui kompensuoti skirtas lėšas (neįskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija).
10 eilutė. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS NE VISĄ DARBO DIENĄ ARBA SAVAITĘ
Tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje), dirbantiems pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę, apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma per ataskaitinį ketvirtį.
II. KITOS DARBDAVIO IŠMOKOS; LAISVŲ DARBO VIETŲ SKAIČIUS
1 eilutė. IŠEITINĖS IŠMOKOS IR PINIGINĖS KOMPENSACIJOS UŽ NEPANAUDOTAS KASMETINES ATOSTOGAS
Tai išeitinių išmokų ir kompensacijų, kurias darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, suma.
Jos mokamos teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas (ar šalims susitarus).
2 eilutė. PRIVALOMOSIOS LIGOS PAŠALPOS, MOKAMOS IŠ DARBDAVIO LĖŠŲ
Tai išmokos darbuotojams, kurias moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas. Jos mokamos iš darbdavio lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Taip pat šioje eilutėje nurodomos pareigūnams (dirbantiems Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir pan. įstaigose) darbdavio mokamos išmokos laikinojo nedarbingumo atveju.
3 eilutė. DARBO UŽMOKESTIS NATŪRA
Tai visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, įskaitant įmonės produkciją, darbdavio išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, negrąžintinomis paskolomis būstui įsigyti, dovanos (natūra) ir kt.
Tai gali būti įmonių gaminama produkcija, kuri yra neapmokestinama arba mažesnėmis kainomis negu savikaina parduodama darbuotojams. Jei daiktas išduodamas ar paslaugos suteikiamos nemokamai, nurodoma jų savikaina. Jei daiktas parduodamas mažesnėmis kainomis negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos.
Į šią išmokų grupę įskaitoma nemokamai įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras; darbdavio kompensuojama butų, šildymo ar panašaus pobūdžio suteiktų paslaugų vertė; darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu ir pan.
Taip pat įskaitomos darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis būstui statyti ar pirkti, darbdavio darbuotojams suteiktos pašalpos ir subsidijos būstui įsigyti ir įsirengti, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos; valgyklų, kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų; vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos (t. y., amortizaciniai atskaitymai, išlaidos smulkiam remontui, reguliariai pastatų ir instaliacijos priežiūrai); darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą; dotacijos maitinimui, išlaidos transporto bilietams.
Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojų iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.
Į šią išmokų grupę neįskaitomos darbdavio kompensuotos naujai priimtų darbuotojų persikėlimo išlaidos.
4 eilutė. KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS (DIENPINIGIAI)
Nurodomas tik vienas komandiruočių išlaidų elementas – dienpinigiai. Kitos komandiruočių išlaidos (gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, ryšių išlaidos, dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos ir kt.) į šią eilutę neįskaitomos.
5 eilutė. KOLEKTYVINĖJE SUTARTYJE NUSTATYTOS AR SAVANORIŠKOS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS
Tai gali būti darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą, jei įmonėje sudarytas toks fondas ar kitos socialinio pobūdžio draudimo įmokos, pvz.: kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir pan.
6 eilutė. KITOS DARBDAVIO SOCIALINĖS IŠMOKOS
Joms priskiriama: papildomos ligos pašalpos, kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius, materialinė parama šeimoms, stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, kitos įstatymų nustatytos darbdavio socialinės išmokos.
Papildomos ligos pašalpos. Tai išmokos, kurias darbdavys moka remiantis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu.
Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius. Tai darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir kt., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Materialinė parama šeimoms. Piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas. Tai darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, kurios mokamos, remiantis kolektyvine sutartimi.
Stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Tai savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojams, kurie mokosi su įmonės siuntimu, darbdavio mokamos stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos; žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas darbuotojams, kad kompensuotų darbo užmokestį. Čia neįskaitomos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos. Tokioms išmokoms priskiriama: atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį, kompensacijos lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams ir pan. išmokos, darbdavio mokamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Į šias išmokas neįskaitomos vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus per nelaimingą atsitikimą darbe; taip pat darbdavio išlaidos, susijusios su medicinos pagalba ir gydymu; išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas buvusiems įmonės darbuotojams ar jų artimiesiems mokamos išmokos darbuotojui žuvus per nelaimingą atsitikimą ir pan.
7 eilutė. LAISVŲ DARBO VIETŲ SKAIČIUS KETVIRČIO PABAIGOJE
Laisva darbo vieta – darbo vieta, atsiradusi darbdaviui nutraukus su darbuotoju darbo sutartį (jei ši vieta nelikviduojama), naujai sukurta ar artimiausiu metu turinti būti laisva. Laisva darbo vieta laikoma tik tada, kai darbdavys stengiasi surasti tinkamą kandidatą į laisvą darbo vietą už įmonės ar organizacijos ribų. Vieta, į kurią yra numatytas kandidatas įmonės ar organizacijos viduje, neturi būti skaičiuojama kaip laisva darbo vieta. Jeigu įmonėje ar organizacijoje yra laisva darbo vieta, bet darbdavys aktyviai neieško tinkamo kandidato per darbo biržą, žiniasklaidą ir pan. ir neplanuoja jos užimti per artimiausius 3 mėnesius – tokia darbo vieta nelaikoma laisva.
Šioje eilutėje nurodykite laisvų darbo vietų skaičių įmonėje ataskaitinio ketvirčio paskutinę darbo dieną.