LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU GERINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 23 d. Nr. 3-400
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 1066 punktą,
t v i r t i n u Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programą (pridedama).
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
2010 m. birželio 16 d. raštu Nr. (25.2-73)-3-3545
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-400
LIETUVOS PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU GERINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programos (toliau – programa) paskirtis – atsižvelgiant į valstybės transporto, ypač oro transporto, ir turizmo sektorių planavimo dokumentus, pasikeitusią ekonominę situaciją bei pokyčius susisiekimo oro transportu sektoriuje, nustatyti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo tikslus ir uždavinius, numatyti jų įgyvendinimo priemones bei nustatyti už šių priemonių įgyvendinimą atsakingas institucijas.
2. Ši programa parengta vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Ilgalaike (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268).
II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu vertinimas:
3.1. Oro transportas yra pagrindinė susisiekimo priemonė tarp Lietuvos ir Europos, ypač Vakarų Europos, šalių bei kitų pasaulio valstybių. Oro susisiekimas taip pat yra ir viena iš pagrindinių susisiekimo priemonių ir su Lietuvos kaimyninėmis šalimis, o ypač verslui. Susisiekimas jūros, geležinkelių ir kelių transportu neužtikrina greito ir tinkamo Lietuvos pasiekiamumo bei nėra pakankamai išplėtotas, ypač su Vakarų Europos valstybėmis, todėl Lietuvos pasiekiamumas oro transportu išlieka prioritetiniu.
3.2. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu situacija nuo 2008 metų iki 2010 m. labai pasikeitė. 2008–2009 metų laikotarpiu Lietuvos mastu gerokai sumažėjo tiek krypčių, kuriomis vykdomi skrydžiai, tiek ir skrydžių išlikusiomis kryptimis skaičius. Tokį situacijos blogėjimą didele dalimi lėmė ekonominės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje nuosmukis.
3.3. 2009 m. sausį veiklą nutraukus AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei aviakompanijai „AirBaltic“ koncentravus veiklą Rygos oro uoste, tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo nutraukti skrydžiai 13 krypčių iš 2008 m. buvusių 28 krypčių. 2009 metais iš tarptautinio Vilniaus oro uosto vykdytų reguliarių skrydžių skaičius buvo daugiau nei 45% mažesnis, palyginti su 2008 metais, o reguliariais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius beveik 40% mažesnis. Bendras 2009 metais skrydžių skaičius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto buvo mažesnis beveik 45%, pervežtų keleivių skaičius – 35%. Ypač pablogėjo Lietuvos pasiekiamumas per Lietuvoje didžiausią tarptautinį Vilniaus oro uostą, kuris laikomas pagrindiniu ir Lietuvą reprezentuojančiu oro uostu. Buvo prarasta didžioji dalis tiesioginių jungčių tarp Lietuvos miestų ir Europos sostinių bei kitų miestų, įskaitant tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptis, kurios teisės aktais yra pripažintos svarbiomis valstybei.
3.4. 2009 metais Kauno oro uostas aptarnavo didesnį reguliarių skrydžių skaičių nei 2008 metais. Nors 2009 metus oro uostas pradėjo su sumažėjusiu reguliarių skrydžių skaičiumi 12%, tačiau metų pabaigoje skrydžių skaičius išaugo, aviakompanijai „Ryanair“ padidinus skrydžių skaičių bei aviakompanijai „AirBaltic“ atidarius naują maršrutą Ryga–Kaunas–Ryga. Palyginti su 2008 metais, per 2009 metus reguliarių skrydžių iš Kauno oro uosto skaičius buvo beveik 35% didesnis, nors visų skrydžių skaičiaus iš Kauno oro uosto augimas buvo tik apie 19%. Atitinkamai reguliariais reisais pervežtas keleivių skaičius padidėjo beveik 14%, o bendras keleivių skaičius – apie 11%. Tačiau Kauno oro uostas ir jame veiklą vykdančios aviakompanijos negali tinkamai ir visiškai užtikrinti į Lietuvą atvykstančių bei iš Lietuvos išvykstančių asmenų poreikių dėl susisiekimo su kitomis Europos ir užsienio šalimis, nes viena iš prioritetinių Kauno oro uosto veiklos sričių yra iš Lietuvos emigravusių asmenų ir pigių skrydžių keleivių poreikių patenkinimas.
3.5. Palangos oro uostas per visus 2009 metus išlaikė stabilų skrydžių ir keleivių skaičiaus augimą. Palyginti su 2008 metais, per 2009 metus bendras reguliarių skrydžių iš Palangos oro uosto skaičius išaugo 43%, nors visų skrydžių augimas buvo šiek tiek daugiau kaip 33%. Atitinkamai reguliariais reisais pervežtas keleivių skaičius išaugo apie 5,6%, o bendras keleivių skaičius – beveik 1%. Šiuos rezultatus lėmė išaugęs aviakompanijų „SAS Scandinavian Airlines“ ir „Norwegian Air Shutle“ skrydžių skaičius bei aviakompanijos „AirBaltic“ naujo maršruto į Rygą atidarymas.
3.6. Palyginti su Vilniaus oro uostu, iš Kauno ir Palangos oro uostų tiek 2008, tiek ir 2009 buvo vykdytas santykinai nedidelis skrydžių skaičius bei pervežtas santykinai nedidelis keleivių skaičius. Todėl nepaisant skrydžių ir pervežtų keleivių skaičiaus augimo Kauno ir Palangos oro uostuose, palyginti su 2008 metais, bendri skrydžių iš ir į Lietuvos oro uostus bei pervežtų keleivių rodikliai 2009 metais buvo gerokai mažesni. Palyginti su 2008 metais bendras skrydžių (tiek reguliarių, tiek nereguliairų) iš Lietuvos oro uostų skaičius buvo mažesnis daugiau nei 33%, o pervežtų jais keleivių skaičius nukrito daugiau kaip 26%.
3.7. Be to, Lietuvos oro uostams stiprią konkurenciją sudaro Rygos oro uostas, kuris dėl savo patogios geografinės padėties Baltijos jūros regione ir agresyvios kainodaros, 2009 m. sugebėjo išplėsti savo aprėpties sritį Lietuvoje ir Estijoje, iš dalies perimti aplinkinių oro uostų keleivių srautą, sustiprinti aviakompanijų veiklą oro uoste bei pritraukti potencialius keleivius. Siūlomų skrydžių krypčių konservatyvus augimas 2010 metais Lietuvos oro uostuose taip pat nesudaro pakankamų prielaidų Lietuvos oro uostams susigrąžinti prarastą keleivių srautą. Pasaulinės tendencijos rodo, kad oro uostų konkurencija ir toliau stiprėja.
3.8. Oro uostų paslaugų rinkai teigiamą įtaką daro prisijungimas prie Šengeno erdvės bei įvairių prekių paslaugų kainų kritimas Lietuvoje. Tačiau Lietuvos oro uostų rinkai neigiamą įtaką daro daugelis išorinių veiksnių, įskaitant BVP kritimą, savo ruožtu turintis įtakos mažesniam užimtumui ir darbo užmokesčio kritimui, tiesioginių užsienio investicijų mažėjimas, atvykstamojo bei išvykstamojo turizmo rinkos traukimasis, tai, kad pagrindinis užsienio investicijų srautas yra iš kaimyninių valstybių (Skandinavija, Rusija, Lenkija), kurių dauguma gana efektyviai pasiekiamos ir antžeminiu transportu, Lietuvos investuotojų investicijos taip pat koncentruotos tokiose kaimyninėse valstybėse bei prekyba vykdoma su tokiose valstybėse esančiais prekybos partneriais, pan. Todėl greitas ir patogus susisiekimas su Lietuva taip pat turi ypatingos reikšmės verslo plėtrai, jo sąlygų gerinimui bei suteikia galimybes Lietuvos bei užsienio verslo žmonėms greitai ir patogiai pasiekti Lietuvą.
4. Turizmo paslaugų rinkos vertinimas:
4.1. Lietuvos pasiekiamumo transportu galimybės yra vienas svarbiausių Lietuvos turizmo plėtros ir turizmo įvaizdžio formavimo veiksnių. Pagrindinės Lietuvos atvykstamojo turizmo transporto rūšys yra automobilių, oro ir jūrų transportas. Daugiausia lankytojų į Lietuvą atvyksta kelių transportu, tačiau vakarų šalių turistams savarankiškai atvykti į Lietuvą trukdo sudėtingos važiavimo sąlygos Lenkijos keliais, be to, Lietuvos pasiekiamumas kelių transportu pailgina kelionės laiką. Taigi vienas iš svarbiausių uždavinių, kompleksiškai plėtojant turizmo sektorių Lietuvoje, yra užtikrinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu.
4.2. Apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje 2009 m. metais teikė 807 įmonės (iš jų 342 viešbučiai), kuriose iš viso buvo 21,1 tūkst. numerių ir 49,7 tūkst. vietų. Nors per paskutinius ketverius metus atotrūkis nuo ES vidurkio pagal apgyvendinimo viešbučiuose vietų skaičių 1000-iui gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 5 kartų, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo kitų ES valstybių. Palyginti su 2008 metais, 2009 metais sumažėjo tiek apgyvendinimo įmonėse apgyvendintų svečių bei suteiktų nakvynių skaičius, tiek ir jų užimtumas. 2009 metais apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų svečių skaičius buvo 21,8% mažesnis, palyginti su 2008 metais, o suteiktų nakvynių skaičius – 20,6%. 2009 m., palyginti su 2008 m., 14,5% mažėjo nakvynių, suteiktų užsieniečiams, skaičius. Numerių užimtumas viešbučiuose nuo 44,9% 2008 metais nukrito iki 34,3% 2009 metais, o moteliuose – nuo 44,9% net iki 27,4%. Atitinkamai vietų užimtumas viešbučiuose nukrito nuo 34,4% 2008 metais iki 25,8% 2009 metais, o moteliuose – nuo 29,6% 2008 metais iki 17,5% 2009 metais.
4.3. Kelionių organizavimo paslaugas Lietuvoje 2009 metais teikė 212 kelionių organizatorių ir 312 kelionių agentūrų, iš kurių dauguma buvo Vilniuje. 2009 metais naudodamiesi kelionių organizatorių paslaugomis į užsienį išvyko apie 223 tūkst. gyventojų (tai 95 tūkst., arba apie 30% mažiau, nei per 2008 metus). 2009 metais Lietuvos kelionių organizatorių paslaugomis pasinaudojo tik 77 tūkst. atvykusių užsienio turistų (tai 25 tūkst., arba apie 25% mažiau nei 2008 metais).
4.4. Užsienio svečių geografinis pasiskirstymas Lietuvoje akivaizdžiai rodo, kad pagrindinė užsienio turistų lankymosi vieta yra Vilniaus miestas (57,5% 2009 m. I pusmečio duomenimis). 2009 m. I pusmečio duomenimis, Kaune apsigyvena beveik 11%, Klaipėdoje ir Druskininkuose apie 8%, Palangoje – beveik 4% turistų.
4.5. Lietuvos turizmo informacijos centruose įvairiose šalyse 2009 m. apsilankė 10% daugiau lankytojų negu 2008 m. Tai rodo, kad Lietuva kaip šalis išlieka įdomi užsienio šalių turistams, tačiau dėl daugelio priežasčių, įskaitant pablogėjusį susisiekimą, jų į Lietuvą atvyksta mažiau. Siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą turėtų būti gerinamas Lietuvos pasiekiamumas, ypač pasiekiamumas oro transportu, ir įgyvendinami jungtiniai bei koordinuoti Lietuvos projektai, pristatantys užsienio turistams patrauklias laisvalaikio Lietuvoje praleidimo formas, įskaitant SPA paslaugas, aktyvų poilsį gamtoje, muzikos ir sporto renginius, kt.
4.6. Lietuvos banko duomenimis, Lietuva iš atvykstamojo turizmo 2009 m. I pusmetį gavo 16,3% mažiau pajamų nei per tą patį laikotarpį 2008 metais, o išvykstamojo turizmo pajamos 2009 m. I pusmetį buvo 20,8% mažesnės nei 2008 m. I pusmetį. Išvykstamojo turizmo pajamos viršijo atvykstamojo turizmo pajamas. Tokia tendencija jau tęsiasi treti metai iš eilės. Todėl reikalingos kompleksinės priemonės atvykstamajam turizmui skatinti. Viena pagrindinių tokio skatinimo prielaidų yra Lietuvos pasiekiamumo oro transportu užtikrinimas.
5. Priemonių skrydžiams skatinti vertinimas:
5.1. Lietuvos oro uostai, reaguodami į pasikeitimus oro susisiekimo rinkoje bei siekdami susigrąžinti buvusį skrydžių ir keleivių mastą bei jį plėsti, savarankiškai nustatė ir pradėjo įgyvendinti tam tikras skrydžių skatinimo priemones. Vilniaus oro uostas 2009 metais nustatė naują 2010 metams taikomą kainodarą, nukreiptą į skrydžių keleivių srautų didinimą ir siūlančią patrauklias nuolaidas avialinijoms priklausomai nuo aptarnautų keleivių ir vykdytų skrydžių skaičiaus. Nors 2010 metais dėl naujos kainodaros skrydžių iš Vilniaus oro uosto skaičius padidėjo, lėktuvų užpildymas reguliariuose maršrutuose krito trečdaliu, palyginti su 2009 metais – lėktuvai skraido užpildyti vidutiniškai 53 proc. Kauno oro uostas 2010 metų pradžioje pasirašė sutartį su aviakompanija „Ryanair“, kuri planuoja Kauno oro uoste įkurti savo bazę ir joje laikyti du lėktuvus bei skraidinti keleivius 9 jau esamais ir 9 naujais maršrutais. „Ryanair“ maršrutai turėtų sutraukti žemų kainų segmento keleivius į Kauno oro uostą. Palangos oro uostas glaudžiai bendradarbiauja su aviakompanijomis „SAS Scandinavian Airlines“ ir „Norwegian Air Shutle“, taip pat aviakompanija „AirBaltic“, kuri pradėjo vykdyti reguliarius reisus į Rygą. Šiaulių oro uostą valdanti Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu rengia Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studiją.
5.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-615 (Žin., 2009, Nr. 143-6304) buvo patvirtintos valstybei svarbios susisiekimo kryptys, kuriomis turi būti vykdomi tiesioginiai reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš Vilniaus oro uosto 2010 metais. Vilniaus oro uostui pavyko išlaikyti ir atkurti skrydžius daugeliu iš valstybei svarbių krypčių, tačiau kai kuriomis valstybei svarbiomis kryptimis tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš Vilniaus oro uosto nėra vykdomi.
5.3. Skrydžių skatinimo priemonės, kurių šiuo metu savarankiškai imasi Lietuvos oro uostai, yra laikino pobūdžio ir (arba) nepakankamos tam, kad būtų užtikrintas tiesioginis susisiekimas reguliariais skrydžiais visomis valstybei svarbiomis kryptimis, taip pat krypčių bei skrydžių iš (į) Lietuvos oro uostų (-us) didinimo ir Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo ilgalaikių tikslų pasiekimas. Šiems tikslams pasiekti būtinos kompleksinės valstybės priemonės, užtikrinančios ilgalaikį rezultatą.
5.4. Skrydžių skatinimo priemonės yra būtinos ir įgyvendintinos visų Lietuvos oro uostų atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į ribotus valstybės išteklius, atskirų oro uostų atžvilgiu turi būti nustatomos tam tikros prioritetinės kryptys ir parenkamos atitinkamai pritaikytos priemonės. Pagrindiniai oro uostai, per kuriuos užtikrinamas Lietuvos pasiekiamumas, yra Vilniaus oro uostas ir Kauno oro uostas. Vertinant Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės bei pagrindinio verslo traukos centro, svarbą bei atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą poreikį užtikrinti tiesioginius reguliariojo oro susisiekimo skrydžius iš Vilniaus oro uosto valstybei svarbiomis kryptimis, skrydžių geografijos plėtra, skrydžių skatinimo priemonių įgyvendinimas ir konkurencingų aviacinių paslaugų kainų užtikrinimas Vilniaus oro uoste laikomas prioritetiniu. Vėlesniame etape skrydžių skatinimo priemonės įgyvendintinos ir kituose Lietuvos oro uostuose. Taip pat turi būti įgyvendinamos ir kitos priemonės, skatinančios Lietuvos pasiekiamumą per Lietuvos oro uostus.
6. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo nauda valstybei:
6.1. Šiuo metu esanti suprastėjusi Lietuvos pasiekiamumo oro transportu situacija turi neigiamą poveikį daugeliui Lietuvos ekonominės veiklos sričių, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai susijusių su transporto sektoriumi. Lietuvos oro uostuose dėl per mažo skrydžių skaičiaus negali būti pasiekta masto ekonomija, sumažėjęs keleivių skaičius ir jų perkamoji galia mažina komercines oro uostų pajamas, o dėl stiprėjančios aplinkinių valstybių oro uostų konkurencijos Lietuvos oro uostai yra priversti mažinti aviacines rinkliavas. Atitinkamai oro uostų veikla yra nuostolinga. Nepakeitus situacijos, oro uostų nuostoliai tik didės. Daugumos atvykstamojo turizmo srityje veikiančių įmonių pajamos taip pat yra sumažėjusios dėl gerokai kritusio atvykstančių turistų skaičiaus. Pablogėjus pasiekiamumo oro transportu situacijai taip pat sumažėjo Lietuvos įmonių verslo partnerių iš kitų šalių skrydžių į Lietuvos oro uostus skaičius, tai papildomai neigiamai veikia paslaugų rinką, ypatingai įmones, veikiančias maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje, tai daro įtaką kitoms paslaugų sektoriuje veikiančioms įmonėms (mažėja užimtumas, nekuriamos naujos bei naikinamos esamos darbo vietos, vyksta darbo jėgos emigracija, nepakankamos pajamos paslaugų infrastruktūros palaikymui bei naujoms investicijoms į sektorių). 2009 m. apgyvendinimo ir maitinimo įmonės atleido apie 19% darbuotojų. Dėl sumažėjusio užsienio turistų skaičiaus mažėja ir įmonių, teikiančių SPA bei medicinos paslaugas, pajamos, todėl šios įmonės taip pat mažina darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, Druskininkų kurorte 2009 m. turistų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, palyginti su 2008 m. Druskininkų savivaldybėje iki 2009 m. lapkričio 1 d. buvo įregistruota 15,6 proc. bedarbių – daugiausia, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Dėl pablogėjusio Lietuvos pasiekiamumo oro transportu mažėja Lietuvos patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms.
6.2. Įgyvendinus programoje numatytas priemones, numatoma, kad pagerės tiek Lietuvos pasiekiamumo oro transportu, tiek ir bendrai Lietuvos pasiekiamumo iš kitų valstybių situacija. Pagerėjęs Lietuvos pasiekiamumas turės teigiamą poveikį daugeliui ekonominės veiklos sričių, ypač paslaugų sektoriui (turizmo bei kultūros paslaugų, apgyvendinimo, maitinimo, vietinio susisiekimo, pramogų, kt.), prekybos vartojimo prekėmis sektoriui, taip pat ir kitiems sektoriams, kuriuose ketinama pritraukti naujas ar išlaikyti esamas tiesiogines užsienio investicijas. Papildomai bus sudarytos prielaidos vartojimo skatinimui, naujų darbo vietų sukūrimui, ypač paslaugų sektoriuje, tai turės teigiamos įtakos visos Lietuvos ekonomikai. Taip pat bus pagerinti tarptautinių Lietuvos oro uostų veiklos rezultatai.
7. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo sąsajos su kitais valstybės strateginio planavimo dokumentais:
7.1. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo tikslai yra glaudžiai susiję su kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų strateginių dokumentų įgyvendinimu. Programos įgyvendinimas sudarytų sąlygas efektyviau vykdyti kituose strateginiuose dokumentuose numatytas valstybės programų priemones. Padidėjęs Lietuvos pasiekiamumas oro transportu turės teigiamą poveikį įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros 2007–2013 metų programą, Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programą, Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programą, Specialiąją ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programą ir kitas susijusias programas. Kita vertus, laiku neįgyvendinus Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo priemonių, atsiranda rizika, kad minėtų kitų valstybei svarbių programų priemonės nebus tinkamai įgyvendintos ar nebus pakankamai pasinaudota jų rezultatais.
8. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo ir atvykstamojo turizmo skatinimo sąsajos:
8.1. Atvykstamojo turizmo skatinimo ir Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo priemonės yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Sėkmingas Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo priemonių įgyvendinimas padės vykdyti atvykstamojo turizmo skatinimo priemones ir atvirkščiai.
8.2. Atvykstamojo turizmo skatinimo priemonės yra numatytos Nacionalinėje turizmo plėtros 2007–2013 metų programoje. Įgyvendinant šią programą siekiama įgyvendinti šias priemones: plėtoti viešąją kultūrinio ir aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą, gerinti Lietuvos turizmo įvaizdį vidaus ir užsienio rinkose plėtojant turizmą skatinančią rinkodarą, pritaikyti naujausias informacines technologijas turizmo informacijos sklaidai, plėtoti turizmo sektoriaus žmogiškuosius gebėjimus, sukurti atitinkamą aplinkos infrastruktūrą ir sudaryti patogius turizmo maršrutus. Neužtikrinus Lietuvos pasiekiamumo iš užsienio valstybių, nebus visiškai įgyvendintos priemonės.
8.3. Per kelis pastaruosius metus Lietuvoje pagerėjo situacija, susijusi su objektais, skirtais tarptautiniams sporto ir kultūros renginiams organizuoti. Įvairiuose Lietuvos regionuose vykdomi viešosios turizmo infrastruktūros steigimo darbai: statomos prieplaukos, tiesiami dviračių takai, plėtojama kita rekreacinė infrastruktūra. Šiuo metu informacijos apie Lietuvą, kaip turizmo šalį, sklaida yra nepakankama, nėra nustatytos šios informacijos tikslinės grupės ir veiksmingos sklaidos priemonės. Rinkodaros priemonės, susijusios su Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimu, kartu prisidėtų ir prie bendro teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo bei atvykstamojo turizmo populiarinimo užsienio valstybėse.
9. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu didinimo sąsajos su verslo aplinkos gerinimu:
9.1. Pablogėjęs Lietuvos pasiekiamumas oro transportu neigiamai paveikė Lietuvos verslo aplinką. Lietuvos verslininkams tapo sudėtingiau organizuoti bei vykdyti keliones į užsienio valstybes naujiems verslo ryšiams užmegzti ir esamiems palaikyti, pailgėjo vienai kelionei reikalingas laikas ir padidėjo patiriamos sąnaudos. Atitinkamai sudarytos prielaidos verslo kelionių skaičiaus mažėjimui. Tai mažina potencialių užsienio partnerių suradimo bei pritraukimo į Lietuvą galimybes. Pablogėjęs Lietuvos pasiekiamumas (tiesioginio susisiekimo stoka, pailgėjęs kelionės laikas, padidėjusios sąnaudos ir pan.) taip pat turi neigiamos įtakos užsienio investuotojų pasiryžimui vykdyti naujas ir plėsti esamas investicijas Lietuvoje, kartu didina esamų investuotojų pasitraukimo iš Lietuvos riziką. Tokiu būdu sumažėjo Lietuvos galimybės pritraukti naujas bei išlaikyti esamas užsienio investicijas, o pablogėjęs Lietuvos pasiekiamumas turi neigiamos įtakos bendram šalies ūkio konkurencingumui.
9.2. Esant didelei konkurencijai dėl investicijų pritraukimo, Vyriausybė siekia vykdyti aktyvią ir tikslingą investicijų pritraukimo politiką, kuriai įgyvendinti yra būtinas Lietuvos pasiekiamumo oro transportu didinimas.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Svarbiausias programos tikslas – Lietuvos žinomumo ir pasiekiamumo per oro uostus didinimas. Programos priemonėmis bei tam skirtomis lėšomis pirmiausia siekiama užtikrinti tiesioginį susisiekimą (skrydžius) tarp Lietuvos ir pagrindinių Europos miestų, pristatyti Lietuvą kaip turizmui ir verslui patrauklią šalį, užtikrinti konkurencingas aviacinių paslaugų kainas Lietuvos oro uostuose, ypač Vilniaus oro uoste, gerinti oro uostuose teikiamų paslaugų kokybę, formuoti teigiamą Lietuvos turizmo įvaizdį.
11. Nustatomi tokie programos uždaviniai:
11.2. oro uosto darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, siekiant kuo kokybiškiau aptarnauti keleivius ir orlaivius ir pagerinti Lietuvos, kaip turizmo šalies, įvaizdį;
11.3. rinkos analizė ir tikslinių oro transportu atvykstančių keleivių kategorijų identifikavimas, rinkodaros strategijos sukūrimas;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
12. Programos vertinimo kriterijai yra šie:
12.6. rinkodaros strategijos, orientuotos į tikslines oro transportu atvykstančių keleivių kategorijas, sukūrimas ir patvirtinimas;
V. LAUKIAMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
13. Programos įgyvendinimo rezultatai ir vertinimo rodikliai:
13.2. vidutiniškai per metus oro susisiekimo su Lietuva įvykdytų skrydžių skaičius didėja 5 procentais;
13.3. vidutiniškai per metus keleivių, atvykusių į Lietuvą oro transportu, skaičius didėja 10 procentų;
13.5. vidutiniškai per metus kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvauja 40 Lietuvos oro uostų darbuotojų;
13.6. iki 2010 m. spalio 1 d. sukurta rinkodaros strategija, orientuota į tikslines oro transportu atvykstančių keleivių kategorijas;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
17. Lėšos programai įgyvendinti numatomos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes.
18. Kiti galimi finansavimo šaltiniai – savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) kitos teisėtai įgytos lėšos.
Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo
2010–2012 metų programos
priedas
LIETUVOS PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU GERINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt)* |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Veiklą Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose skatinančių sąlygų sudarymas oro vežėjams |
1.1. Sukurti oro vežėjų ir maršrutų skatinimo schemą |
2010 metai |
310 |
Susisiekimo ministerija Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
| 1.2. Įgyvendinti oro vežėjų ir maršrutų skatinimo schemą |
2011–2012 metai |
2 420 |
Susisiekimo ministerija, Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
|
| 2. Oro uosto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, siekiant kuo kokybiškiau aptarnauti keleivius ir vykdyti orlaivių techninę priežiūrą bei pagerinti Lietuvos, kaip turizmo šalies, įvaizdį |
2.1. Identifikuoti oro uostų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius, remiantis nustatytais poreikiais parengti ir įgyvendinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo planus |
2010–2012 metai |
600 |
Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
| 2.2. Reguliariai atlikti keleivių, oro vežėjų ir kitų oro uostuose veikiančių asmenų apklausą apie Lietuvos oro uostų teikiamų paslaugų kokybę |
2010–2012 metai |
400 |
Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
|
| 3. Rinkos analizė ir tikslinių oro transportu atvykstančių keleivių kategorijų identifikavimas, rinkodaros strategijos sukūrimas |
3.1. Sukurti ir įdiegti oro uostų keleivių srautų analizavimo priemones |
2010–2012 metai |
320 |
Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
| 3.2. Atlikti rinkos analizę, sukurti rinkodaros ir viešųjų ryšių strategiją, nukreiptą į skrydžių krypčių bei skrydžių iš (į) Lietuvos oro uostų (-us) skaičiaus augimą ir Lietuvos pasiekiamumo per oro uostus skatinimą |
2010 metai |
350 |
Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
|
| 4. Lietuvos pasiekiamumą oro transportu skatinančių rinkodaros priemonių įgyvendinimas, įskaitant Lietuvos traukos centrų ir jų pasiekiamumą per Lietuvos tarptautinius oro uostus pristatymą užsienio žiniasklaidoje, tarptautinėse parodose, forumuose, konferencijose ir panašiai |
4.1. Įgyvendinti rinkodaros priemones Lietuvoje ir užsienyje (tarptautiniuose leidiniuose, televizijos kanaluose, internete ir kt.), nukreiptas į Lietuvos pasiekiamumo oro transportu bei atvykstamojo turizmo skatinimą, pagal sukurtą rinkodaros ir viešųjų ryšių strategiją |
2010–2012 metai |
24 500 |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerija Lietuvos tarptautiniai oro uostai |
| 4.2. Pristatyti Lietuvos traukos centrus, apimant galimų maršrutų, į kuriuos įtraukti Lietuvos tarptautiniai oro uostai, apibūdinimą, parodose, forumuose, konferencijose |
2010–2012 metai |
1 100 |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerija, Lietuvos tarptautiniai oro uostai, savivaldybės |
* lėšos numatomos Susisiekimo ministerijos biudžetinėje programoje; Ūkio ministerija lėšas pagal poreikį numato papildomai.