LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 1999–2003 METAIS

 

1999 m. liepos 29 d. Nr. 240/324

Vilnius

 

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ (Žin., 1997, Nr. 102-2571):

1.Tvirtiname Lietuvos miškingumo didinimo pagrindines nuostatas ir jų įgyvendinimo priemones 1999-2003 metais (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS

______________


Patvirtinta

Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro

1999 07 29 įsakymu Nr. 240/324

 

Lietuvos miškingumo didinimo pagrindinės nuostatos

 

1. Lietuvos miškingumo didinimo programos projekto tikslas – spręsti ekologinio ir ekonominio tvarumo klausimus šalies viduje bei integruojantis į Europos Sąjungą. Projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ypač svarbus formuojant ekologinę ir ekonominę valstybės politiką. Projektą rengia Lietuvos miškų institutas kartu su kitomis šalies mokslo ir mokymo institucijomis. Jis derinamas su nacionalinėmis programomis (Mažo našumo žemėje ūkinės veiklos pertvarkymo programa 1998 m. ir kt.), Europos Sąjungos gamtosaugos, ekonominėmis bei socialinėmis programomis, normatyvais. Projektas ilgalaikis (20-30 metų), esant esminių pokyčių, gali būti kas 5-10 metų peržiūrimas, patikslinamas.

2. Ilgalaikės Lietuvos miškingumo didinimo programos projektas rengiamas nacionaliniu (šalies mastu) lygiu, vėliau – apskričių lygiu.

3. Dėl nebaigtos žemės reformos, netikslios mažo našumo ir žemdirbystei netinkamos žemės apskaitos bei sudėtingo jos parinkimo želdinimui mišku Lietuvos miškingumo didinimo programos projektą planuojama parengti 2001 metų pabaigoje.

4. Rajonai su dideliais mažo našumo žemės plotais (per 15% visų žemės ūkio naudmenų) ir mažo miškingumo (iki 20%) vadinami probleminiais rajonais, jie yra vertinami pirmiausia.

5. Sudarant rajonų savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas ir žemėtvarkos projektus, miškų išdėstymas projektuojamas vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis, metodikomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

6. Esamų miškų išsidėstymas įvertinamas vadovaujantis Geografijos instituto rekomenduota Miškų geoekologinės įtakos zonų nustatymo metodika.

7. Skiriamos kelios agrokraštovaizdžio miško želdinių kategorijos:

1) laukų apsauginiai želdiniai;

2) želdiniai palei vandens telkinius;

3) ūkinės ir gamybinės paskirties želdiniai;

4) pakelių miško želdiniai;

5) gyvenviečių, sodybų miško želdiniai, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,3 ha, o plotis – kaip 20 m;

6) rekreaciniai želdiniai;

7) sanitariniai-higieniniai;

8) kitos paskirties želdiniai.

8. Želdinimo sklypai parenkami atsižvelgus į:

1) netinkamos žemdirbystei žemės plotą ir gamtosauginiu požiūriu trūkstamų miškų kiekį;

2) teritorijos miškingumą ir atvirų erdvių be miško geoekologinės įtakos plotą;

3) žemės ūkio plėtojimą, intensyvumą, pajamingumą ir netradicinių augalų veisimą.

Valstybei nuosavybės teise priklausančias žemes numatant želdinti mišku, atsižvelgiama į žemės ūkio poreikius žemės nuomai.

Privati žemė želdinti mišku skiriama tik savininko prašymu.

Parenkant sklypus, nurodomos ir želdytinų miškų funkcijos: priešdefliacinės, priešerozinės, ekologinės, ekosistemų apsaugos, gamtinio karkaso kompensacinės, upių takoskyrų, miškų formavimo ir kt. Pagal galiojančius miškotvarkos normatyvus nustatomos mišku apžėlusios žemės ūkio naudmenos bei galinčios apželti ateityje.

9. Naujų miškų želdinimo plotai parenkami taip, kad neskaldytų žemės ūkio naudmenų į sklypus, mažesnius kaip 5 ha. Siekiama želdinti kuo didesniais vientisais plotais. Naujų miškų želdinimo plotai turi atitikti šių miškų funkcinę paskirtį ir pašalinti ar bent mažinti gretimų teritorijų dirvožemio degradaciją. Dažniausiai pageidautina miškelių ištęstinė forma Š-P kryptimi. Kuo naujai projektuojamų būsimų miškelių-giraičių plotas didesnis, tuo jis vertingesnis ekologiniu požiūriu.

 

Tarp miškelių

0,3-0,9

ha dydžio atstumai turėtų būti ne didesni nei

300 m;

1,0-2,0 ha

400 m;

3,0-5,0 ha

500 m;

> 5,1 ha

600-750 m.

 

10. Kalvotoje žemėje nauji želdiniai veisiami giraičių tipo, lygumose (lengvos mechaninės sudėties ir jautriuose degradacijai dirvožemiuose) – juostinio tipo. Ten, kur reikia atkurti dirvožemius, padidinti upių nuotėkį, sustabdyti pustymą, kur labai užterštas oras – tinkamiausi lapuočių želdiniai. Spygliuočiai sulaiko daugiau dulkių, triukšmo, išskiria fitoncidų. Mišrūs miškai tinkamiausi apsaugos ir ūkinės veiklos atžvilgiu.

11. Žemėtvarkos schemose, projektuose nurodomas ne miško žemės želdinimo eiliškumas. Esant kitoms sąlygoms, pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atliktų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologinės įvairovės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkinės veiklos poveikiams jautriose zonose, vėliau – visi kiti žemės ūkiui netinkami plotai. Be to, pageidautina nurodyti mažo našumo žemės ūkio naudmenų želdinimo eiliškumą: neatidėliotinai želdytinos (per pirmąjį dešimtmetį); laikinai neželdytinos – paliekamos ateičiai; mažo našumo žemė, skiriama kitiems tikslams (rekreacijai, netradiciniam verslui ir kt.).

12. Didinant miškingumą, turi būti numatomos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo bei jos atkūrimo priemonės.

13. Biologinei įvairovei išsaugoti nauji miškai veisiami želdant vietines medžių rūšis, formuojant mišrius, augavietes ir funkcinę paskirtį atitinkančius, tikslinius medynus. Ne mažiau svarbūs ir atžėlę miškai, ypač jeigu juose atželia vertingos medžių rūšys, formuojasi pageidautinos struktūros, tankumo medynas. Net ir ekonominiu požiūriu menkavertėmis medžių rūšimis pakankamai atžėlę ne miško plotai yra svarbūs biologinės įvairovės bei gamtosauginiu požiūriais.

14. Biologinei įvairovei išsaugoti ir atkurti pirmiausia želdinama bemiškėse teritorijose esanti žemdirbystei netinkama žemė. Naudingai faunai veistis būtina formuoti ir mažesnius miškelius (giraites). Augalijos įvairovei didinti veisiami mišrūs medynai. Esant galimybei, formuojamos miškelių masyvų grandinės, kurios, ypač gamtinio karkaso teritorijose, atlieka biologinių koridorių funkcijas.

15. Veisiant miškus, išsaugomos pievelės, aikštelės, natūralios mažos pelkutės ir vandens telkiniai, ypač vertingi faunai ir florai. Nesant natūralių – formuojami jų atitikmenys.

16. Dalis žemės ūkio dirvožemių (ypač tuose plotuose, kur buvo naudojama daug technikos) dėl blogų hidrofizinių savybių be specialių dirvožemio įdirbimo technologijų yra netinkama miškui įveisti, todėl būtina nustatyti tokius plotus ir naudoti specialią technologiją miškams juose įveisti. Būtina įvertinti naujai projektuojamų želdinių suderinamumą su esamomis žemės ūkio sausinimo sistemomis.

______________


Patvirtinta

Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro

1999 07 29 įsakymu Nr. 240/324

 

Miškingumo didinimo pagrindinių nuostatų įgyvendinimo priemonės

1999–2003 metais

 

Eil.

Priemonių pavadinimas

Įvykdymo

Atsakinga

Nr.

 

terminas

institucija

1.

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl laisvos

1999 metai

Aplinkos ministerija,

 

valstybinės žemės fondo žemės suteikimo miškų urėdijoms ir

 

Miškų ir saugomų

 

nacionaliniams parkams“

 

teritorijų departamentas

 

 

 

 

2.

Parengti žemės savininko apklausos anketą ir metodiką

1999-2000 metai

Aplinkos ministerija,

 

(pridedant atitinkamus teisės aktus ir normatyvus), pagal kuriuos

 

Žemės ūkio ministerija,

 

savivaldos institucijos kartu su rajono žemėtvarkos skyriumi

 

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

 

įvertintų (pasiūlytų) miškų įveisimo galimybes, būdus, galimus

 

ministerija

 

finansavimo šaltinius rajone.

 

 

 

Vadovaujantis apklausos duomenimis, parengti informaciją,

 

 

 

kiek privačių žemių (pagal atskirus rajonus) numatoma

 

 

 

apsodinti mišku

 

 

 

 

 

 

3.

Nustatyti valstybinės žemės fondo mažo našumo žemės bei kitos

1999-2001 metai

Žemės ūkio ministerija,

 

apleistos, nedirbamos žemės, esančios pamiškėje, nusausintų

 

apskričių viršininkų administracijos

 

žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose drenažo sistemos veikia

 

 

 

nepakankamai efektyviai

 

 

 

 

 

 

4.

Patikslinti duomenų bazę apie dirvožemių erozijos ir defliacijos

1999-2000 metai

Aplinkos ministerija,

 

intensyvumą bei laipsnį

 

Valstybinis žemėtvarkos

 

 

 

institutas

 

 

 

 

5.

Parengti šių rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo

 

 

 

žemėtvarkos schemas:

 

 

 

1. Ignalinos, Kaišiadorių

1999 metai

Aplinkos ministerija

 

2. Alytaus, Lazdijų, Skuodo, Trakų, Varėnos

2000 metai

(darbų koordinatorius)

 

3. Anykščių, Molėtų, Panevėžio, Širvintų, Utenos, Zarasų

2001 metai

 

 

4. Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Plungės, Šilalės, Telšių

2002 metai

 

 

5. Biržų, Pasvalio, Skuodo, Šilutės, Vilkaviškio

2003 metai

 

 

 

 

 

6.

Parengti metodinius nurodymus, įveisiant miškus ne miško žemėje

1999 metai

Aplinkos ministerija,

 

 

 

Lietuvos miškų institutas

 

 

 

 

7.

Parengti medžiagą leidiniui „Miško želdinių veisimo žemės

1999-2000 metai

Aplinkos ministerija,

 

ūkiui naudotuose plotuose genetinis-ekologinis pagrindimas“

 

Lietuvos miškų institutas

 

(leidinys skirtas rajonų savivaldybių ekologams, žemėtvar-

 

 

 

kininkams, miškininkams)

 

 

 

 

 

 

8.

Nustatyti skirtingos funkcinės paskirties teritorijų želdinių

1999-2000 metai

Aplinkos ministerija,

 

tipus (modelius)

 

Lietuvos miškų

 

 

 

institutas, Žemės ūkio

 

 

 

universiteto Miškų

 

 

 

fakultetas

 

 

 

 

9.

Nustatyti želdinių veisimo, priežiūros ir apsaugos technologijas

2000 metai

Aplinkos ministerija,

 

ne miško žemei apželdinti

 

Lietuvos miškų

 

 

 

institutas, Žemės ūkio

 

 

 

universiteto Miškų

 

 

 

fakultetas

 

 

 

 

10.

Nustatyti želdintinus plotus šalyje ir atskiruose rajonuose pagal

2000-2001 metai

Aplinkos ministerija,

 

žemių našumo, jų konservavimo, ekosistemų formavimo ir

 

Žemės ūkio ministerija,

 

miškų apsaugines funkcijas

 

Lietuvos miškų

 

 

 

institutas, Valstybinis

 

 

 

miškotvarkos institutas,

 

 

 

Geografijos institutas,

 

 

 

Valstybinis žemėtvarkos

 

 

 

institutas

 

 

 

 

11.

Parengti miško sodmenų auginimo plano projektą

2000-2001

Miškų ir saugomų

 

 

metai

teritorijų departamentas

 

 

 

 

12.

Parengti Lietuvos miškingumo didinimo programos projektą

2001 metai

Aplinkos ministerija

 

 

 

 

13.

Įveisti naujus miškus 1999-2003 metais – 13,2 tūkst. ha

 

Aplinkos ministerija,

 

Iš jų: 0,6

1999

Miškų ir saugomų

 

0,6

2000

teritorijų departamentas

 

3

2001

 

 

4

2002

 

 

5

2003

 

 

 

 

 

14.

Danijos ir Lietuvos projekto „Apleistos žemės ūkio paskirties

1999-2001

Aplinkos ministerija,

 

žemės apželdinimas, paremtas tvariu ir subalansuotu

metai

Miškų ir saugomų teritorijų

 

aplinkosauginiu miškų tvarkymu“ rengimas ir diegimas dviejuose rajonuose

 

departamentas

______________