KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2003 M. SAUSIO 27 D.

SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. I(8K)-65/2003

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo R. Giedraičio, kolegijos teisėjų J. AIeksandravičiaus ir L. Jachimavičiaus, sekretoriaujant N. Musinienei, dalyvaujant Vyriausybės atstovei Kauno apskrityje R. Maslauskienei, Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei V. Banevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 2.7 punkto ir 2000 07 13 sprendimo Nr. 99 19 punkto teisėtumą,

 

nustatė:

 

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje prašė ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktas ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei 2000 07 13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punktas ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų komisijos nariams skatinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 daliai, taip pat ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 2.7 punktas ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1843 redakcija).

Ji paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 1998 04 23 priėmė sprendimą Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“. Šis sprendimas iš dalies buvo papildytas tarybos 1999 06 17 sprendimu Nr. 80 bei 1999 09 23 sprendimu Nr. 128, taip pat iš dalies pakeistas 2001 07 26 sprendimu Nr. 188.

1998 04 23 sprendimo Nr. 41 patvirtintos Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos 2 dalyje yra reglamentuojama, kuriems tikslams naudojamos savivaldybės privatizavimo lėšos. 2.7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad šios lėšos naudojamos ir išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos ir Privatizavimo tarybos techniniu aprūpinimu ir darbuotojų skatinimu“.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2000 07 13 sprendimu Nr. 99 buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos nuostatai, kurių 19 punkte yra nustatyta, kad lėšos, kurių reikia komisijai techniškai aptarnauti, jos nariams skatinti ir kitoms komisijos išlaidoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytų funkcijų vykdymu, skiriamos pagal nustatyta tvarka patvirtintą sąmatą iš privatizavimo lėšų, gautų privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atstovė taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisija sudaryta iš Kauno miesto tarybos narių. Savivaldybės tarybos nariams kaip valstybės politikams pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 dalį mokamas pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už laiką, praleistą tarybos ar jos padalinių posėdžiuose, taip pat praleistą vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, Vietos savivaldos įstatymo nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1172 (nuo 2002 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 112-4976) tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 3 dalį savivaldybės tarybos, komitetų ir valdybos posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Nors Vietos savivaldos įstatymas ir numato atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, tačiau tarybos nariai nėra susiję darbo santykiais su savivaldybe. Apie galimybę ne tik atlyginti už sugaištą laiką vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, bet ir skatinti už tam tikrą veiklą savivaldybės tarybos sudarytoje komisijoje nė viename teisės akte, reglamentuojančiame savivaldybių tarybų veiklą, neužsimenama. Būtent dėl aukščiau išvardytų aplinkybių Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais leidžiama mokėti tarybos nariams premijas, teisėtumas kelia abejonių.

Savivaldybės privatizavimo tarnyba yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Dalis šios tarnybos darbuotojų yra valstybės tarnautojai, kurie priimti į valstybės tarnybą ir dirba vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Kita dalis yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tiek vieniems, tiek kitiems atlyginimas yra mokamas iš savivaldybės biudžeto, jo mokėjimas ir skatinimo tvarka numatyta įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktą valstybės tarnautojui neleidžiama gauti kitą negu įstatymo 23 straipsnyje nustatytą darbo užmokestį. Valstybės tarnautojų skatinimas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte kaip skatinimo priemonė yra numatyta vienkartinė piniginė išmoka, kuri skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Tvarkoje nustatyta, kad sprendimą dėl vienkartinės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip vieną kartą per metus ir kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams mokamos iš savivaldybės institucijos ar įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesančių valstybės tarnautojais, darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1843 (nuo 2002 m. lapkričio 28 d.) redakcija). Šio nutarimo 5.4 punktu biudžetinių įstaigų vadovams yra suteikta teisė neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų mokėti vienkartines pinigines išmokas, skirtas darbuotojams skatinti. Vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytojo tarnybinio atlyginimo. Būtent dėl aukščiau išvardytų aplinkybių Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 2.7 punkto ir 2000 07 13 sprendimo Nr. 99 19 punkto teisėtumas kelia abejonių.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, jog privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą, jų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimu Nr. 41 buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarka, kurios 2.7 p. nustato, jog privatizavimo lėšos gali būti naudojamos išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos ir Privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 d. reglamentuojama savivaldybių tarybų narių kompensavimo už savivaldybių tarybos, komitetų, komisijų, valdybos posėdžiuose sugaištą laiką tvarka. Šiuose teisės aktuose nėra numatyti apribojimai savivaldybių tarybų nariams gauti išmokas už dalyvavimą komisijos posėdžiuose ir pasiruošimą. Atstovė taip pat nurodė, kad Privatizavimo tarnyboje valstybės tarnautojas yra tik vedėjas, todėl dirbantys pagal darbo sutartis darbuotojai gali būti skatinami iš privatizavimo lėšų. Tuo vadovaudamasi atstovė mano, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktas ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei 2000 07 13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punktas ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų komisijos nariams skatinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 daliai, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 2.7 punktas ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui.

Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos 2.7 punktas ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2000 07 13 sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punktas ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų komisijos nariams skatinti, pripažintini prieštaraujantys Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 daliai, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo 41 2.7 punktas ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, pripažintinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui ir laikytini panaikintais.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos (toliau – tvarka), patvirtintos Kauno miesto tarybos 1998 04 23 sprendimu Nr. 41, ir Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Kauno miesto tarybos 2000 07 13 sprendimu Nr. 99, tvarka ir nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 str., siekiant nustatyti privatizavimo lėšų įplaukų šaltinius, privatizavimo lėšų panaudojimo sritis, tvarka, Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos veiklą, todėl vertinant tvarkos ir nuostatų turinį galima konstatuoti, jog tai procedūrinio reglamento teisinę sampratą atitinkantys teisės aktai. Remiantis ABTĮ 2 str. 13 p. įtvirtintomis normomis būtina nustatyti, ar šiais teisės aktais reguliuojami teisiniai santykiai, kurių subjektai yra individualiais požymiais neapibrėžtos asmenų grupės ir ar šiems subjektams tenka tam tikros teisės bei atsiranda pareigos.

Kaip matyti iš tvarkos 2 d. nustatytų privatizavimo lėšų naudojimo krypčių ir nuostatuose nustatytos privatizavimo komisijos kompetencijos, galima teigti, kad jie skirti individualiai neapibrėžtų asmenų grupei ir jokiu būdu tai nėra vienkarčiai teisės taikymo aktai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vadovaujantis patvirtinta tvarka ir nuostatais, Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimais ir Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiais, iš privatizavimo lėšų buvo mokamos premijos privatizavimo komisijos nariams ir privatizavimo tarnybos darbuotojams, todėl tai leidžia kolegijai konstatuoti, jog savo turiniu tvarka ir nuostatai yra norminio pobūdžio teisės aktai.

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punkto ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2000 07 13 sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punkto ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų komisijos nariams skatinti, vertinimo.

1997 11 04 LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 7 str. 5 d. nustatyta, jog privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą, savivaldybei tenkančių lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Vykdant šią įstatymo nuostatą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimu Nr. 41 buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarka, kurios 2.7 p. nustato, jog privatizavimo lėšos gali būti naudojamos išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos darbuotojų skatinimu.

1997 11 04 LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 6 str. 3 d. nustatyta, jog savivaldybės turto privatizavimo komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba, todėl Kauno miesto tarybos 2000 07 13 sprendimu Nr. 99 buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos nuostatai, kurių 19 punkte yra nustatyta, kad lėšos, kurių reikia komisijai techniškai aptarnauti, jos nariams skatinti ir kitoms komisijos išlaidoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytų funkcijų vykdymu, skiriamos pagal nustatyta tvarka patvirtintą sąmatą iš privatizavimo lėšų, gautų privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą.

Remiantis patvirtinta tvarka, Kauno miesto savivaldybės taryba kas ketvirtį savo sprendimais tvirtina kiekvieno ketvirčio Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos ir Privatizavimo tarnybos išlaidų sąmatas. Jų pagrindu Kauno miesto savivaldybės meras priima potvarkius dėl premijų už konkretaus mėnesio darbo rezultatus išmokėjimo Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nariams.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisija sudaryta iš Kauno miesto tarybos narių, kurių pareigas dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 str.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 3 dalį savivaldybės tarybos, komitetų ir valdybos posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

Savivaldybės tarybos nariams, kaip valstybės politikams, pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 dalį mokamas pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už laiką praleistą tarybos ar jos padalinių posėdžiuose, taip pat praleistą vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas Vietos savivaldos įstatymo nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1172 redakcija) tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka.

Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.

Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad pagal su Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 8 dalį mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestis gali susidėti iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1d.), o kitiems savivaldybės tarybos nariams už laiką praleistą tarybos ar jos padalinių posėdžiuose, taip pat praleistą vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka, atlyginama (apmokama), jeigu pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už tą laiką.

Savivaldybės tarybos nariui taip pat gali būti apmokėtos komandiruotės išlaidos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jokių kitokių darbo užmokesčių formų, savivaldybių tarybų nariams, kaip valstybės politikams, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nenumatyta.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės mero potvarkių, dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos narių materialinio skatinimo, kurie priimami vadovaujantis patvirtinta tvarka ir nuostatais, Savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius įpareigojamas iš privatizavimo lėšų sumokėti premijas Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nariams, už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus, todėl darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktas ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2000 07 13 sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punktas ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų komisijos nariams skatinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 daliai ir todėl jie panaikintini ATPK 115 str. 1 d. 2 p.

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punkto ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, vertinimo.

Pareiškėjui kyla abejonių, dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punkto ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, atitikimo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad sutinkamai su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 07 18 sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ privatizavimo tarnyba yra Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurios vadovas yra valstybės tarnautojas, o kiti darbuotojai dirba pagal darbo sutartis ir yra atskaitingi savivaldybės administratoriui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 7 d. 7 p., 8 d.).

Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 3 d. 9 p.), todėl privatizavimo tarnybos darbuotojų, kurie yra valstybės tarnautojai, skatinimas iš privatizavimo lėšų vertintinas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punkto, 27 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ reikalavimus, o privatizavimo tarnybos darbuotojų, kurie dirba pagal darbo sutartis, skatinimas iš privatizavimo lėšų vertintinas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punkto reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktą, valstybės tarnautojui neleidžiama gauti kitą negu įstatymo 23 straipsnyje nustatytą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Pareiginės algos nustatymą, priedų ir priemokų mokėjimą detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24-26 str., kurie nėra susiję su valstybės tarnautojų skatinimu.

Valstybės tarnautojų skatinimas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte kaip skatinimo priemonė yra numatyta vienkartinė piniginė išmoka, kuri skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka yra patvirtinta 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Tvarka nustato vienkartinių piniginių išmokų, skirtų valstybės tarnautojams skatinti, mokėjimo už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą sąlygas tokiais atvejais:

labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais, valstybės tarnautojui atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, įstatymo nustatytomis švenčių dienomis, valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis ir valstybės tarnautojams išeinant į pensiją.

Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkoje nustatyta, kad sprendimą dėl vienkartinės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip vieną kartą per metus ir kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams mokamos iš savivaldybės institucijos ar įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesančių valstybės tarnautojais darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1843 (nuo 2002 m. lapkričio 28 d.) redakcija). Šio nutarimo 5.4 punkte nustatyta piniginių išmokų, skirtų darbuotojams skatinti tvarka. Jame nurodyta, kad piniginės išmokos, skirtos darbuotojams skatinti, skiriamos biudžetinių įstaigų vadovų nurodymu, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, tokiais atvejais:

už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, įstatymo nustatytų švenčių progomis, darbuotojo gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis ir darbuotojams išeinant į pensiją.

Nutarimo 5.4 punkte taip pat nurodyta, kad vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytojo tarnybinio atlyginimo.

Iš šių teisės normų darytina išvada, kad nustatytais atvejais valstybės tarnautojai ir darbuotojai skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis ne daugiau kaip kartą per metus iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų atitinkamai valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu ir biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovų nurodymu ir jokio kitokio darbo užmokesčio negali gauti.

Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, piniginių išmokų, skirtų valstybės tarnautojams skatinti, sąrašas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1843 redakcija) 5.4 punkte nustatytas piniginių išmokų, skirtų darbuotojams skatinti, sąrašas yra baigtinis ir plečiamai netaikytinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Privatizavimo tarnybos darbuotojai skatinami premijomis iš privatizavimo lėšų už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimais dažniau negu vieną kartą per metus, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktas ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui ir todėl jis panaikintinas ATPK 115 str. 1 d. 2 p.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 115 str. 1 d. 2 p.,

 

nusprendė:

 

Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktą ta dalimi, kuria leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su Privatizavimo komisijos narių skatinimu, bei 2000 07 13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 99 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 19 punktą ta dalimi, kurioje kalbama apie lėšų skyrimą iš privatizavimo lėšų Privatizavimo komisijos nariams skatinti, pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 daliai ir laikyti juos panaikintais.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 04 23 sprendimo Nr. 41 „Dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo lėšų naudojimo tvarkos“ 2.7 punktą ta dalimi, kurioje leidžiama privatizavimo lėšas naudoti išlaidoms, susijusioms su privatizavimo tarnybos darbuotojų skatinimu, pripažinti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 4 punktui, 27 str. 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimui Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.4 punktui ir laikyti jį panaikintu.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                R. Giedraitis

 

Teisėjai                                                                      J. Aleksandravičius

L. Jachimavičius

______________