LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUMUNIJOS VYRIAUSYBĖS
SUSITARIMAS
DĖL SAVO PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ PRIĖMIMO ATGAL (READMISIJOS)
siekdamos naudingo bendradarbiavimo dvasia ir abipusiškumo pagrindu sudaryti palankias sąlygas savo atitinkamų valstybių teritorijose neteisėtai esančių asmenų, taip pat asmenų, kurie neatitinka galiojančių atvykimo ar buvimo joje sąlygų arba kurie jau nebeatitinka savo teisėto buvimo sąlygų, priėmimui atgal bei sudaryti palankias sąlygas tokiems asmenims vykti tranzitu;
remdamosi tarptautinėmis sutartimis, konvencijomis ir kitais dokumentais, kurie saisto Susitariančiųjų Šalių valstybes, ypač 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje priimta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimta Konvencija dėl pabėgėlių statuso su papildymais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso,
susitarė:
Sąvokos
Šiame Susitarime toliau nurodytos sąvokos vartojamos tokiomis reikšmėmis:
1) užsienietis – asmuo, kuris neturi nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių valstybių pilietybės;
2) viza – Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingų institucijų išduotas galiojantis leidimas, suteikiantis asmeniui teisę atvykti į valstybės teritoriją ir pagal tos valstybės taikomus teisės aktus nepertraukiamai būti joje tam tikrą nustatytą laikotarpį;
3) leidimas gyventi – Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingų institucijų išduotas galiojantis leidimas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę daug kartų atvykti į tos valstybės teritoriją ir joje gyventi. Leidimas gyventi nėra viza ir negali būti sutapatinamas su laikinu leidimu gyventi, suteikiamu asmeniui, kad jis galėtų būti Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje tol, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas arba kol bus atlikta išsiuntimo procedūra;
4) prašomoji Susitariančioji Šalis – bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių, į kurią kita Susitariančioji Šalis kreipiasi su prašymu dėl readmisijos, grąžinamosios readmisijos ar readmisijos, susijusios su tranzito operacijomis, taip pat su tuo susijusios atitinkamos informacijos;
5) prašančioji Susitariančioji Šalis – bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių, kuri kitai Susitariančiajai Šaliai pateikia prašymą, kad ši duotų sutikimą dėl readmisijos, grąžinamosios readmisijos ar readmisijos, susijusio su tranzito operacijomis, taip pat su tuo susijusios atitinkamos informacijos.
Susitariančiųjų Šalių valstybių piliečių readmisija
1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu ir be jokių formalumų priima atgal į savo valstybės teritoriją asmenį, kuris neatitinka arba jau nebeatitinka prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančių atvykimo ar buvimo joje sąlygų, jei įrodoma arba numanoma, kad toks asmuo turi prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybę.
2. Prašančioji Susitariančioji Šalis tomis pačiomis sąlygomis asmenį, kuris buvo priimtas pagal šio straipsnio 1 dalį, priima jį vėl atgal, jei vėliau tikrinant nustatoma, kad tas asmuo, išvykdamas iš prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijos, neturėjo prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybės.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra taip pat taikoma asmeniui, kuris nuo atvykimo į prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją neteko prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybės, neturėdamas garantijos, kad prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingos institucijos jam suteiks pilietybę.
Pilietybės įrodymas arba numanymas
1. Pilietybė yra laikoma įrodyta pateikus prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingų institucijų savo piliečiams išduotą galiojantį nacionalinį pasą arba galiojantį asmens tapatybės dokumentą, jei šie dokumentai gali būti akivaizdžiai priskiriami jų turėtojui.
2. Pilietybė gali būti pagrįstai numanoma remiantis tokiais įrodymais:
a) bet kuriais šio straipsnio 1 dalyje išvardytais dokumentais net tuo atveju, kai jų galiojimas yra pasibaigęs;
b) atitinkamo asmens rašytiniu parodymu;
c) trečiojo asmens rašytiniu parodymu;
d) kitais įrodymais, kuriuos konkrečiais atvejais pripažįsta prašomoji Susitariančioji Šalis.
Užsieniečių readmisija
1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu ir be jokių formalumų priima atgal užsienietį, kuris neatitinka arba jau nebeatitinka prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančių atvykimo ar buvimo joje sąlygų, jei toks asmuo turi galiojantį prašomosios Susitariančiosios Šalies leidimą, suteikiantį tam asmeniui teisę atvykti į jos valstybės teritoriją ir nepertraukiamai būti joje tam tikrą laikotarpį, neviršijantį suteiktos laikino buvimo teisės.
2. Jeigu abi Susitariančios Šalys buvo išdavusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, Susitariančioji Šalis, kurios leidimo galiojimo terminas yra ilgesnis, atsako už užsieniečio priėmimą.
3. Prašančioji Susitariančioji Šalis priima atgal į savo valstybės teritoriją užsienietį, kuris buvo priimtas pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu po prašomosios Susitariančiosios Šalies atlikto patikrinimo paaiškėja, kad jis išvykimo iš prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijos metu neatitiko šio straipsnio 1 dalies nuostatų.
4. Prašymas priimti užsienietį atgal prašomajai Susitariančiajai Šaliai pateikiamas ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo oficialiai nustatytos tokio asmens neteisėto atvykimo į prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją ar neteisėto buvimo joje datos. Praėjus šiam galutiniam terminui, prašymas jau yra nebepriimtinas.
Įsipareigojimo priimti atgal užsieniečius išimtys
Šio Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti įsipareigojimai priimti atgal užsieniečius yra netaikomi:
a) užsieniečiams, turintiems vienos iš Susitariančiųjų Šalių išduotą galiojančią tranzitinę vizą;
b) trečiųjų valstybių, turinčių bendrą valstybės sieną su prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybe, piliečiams;
c) užsieniečiams, kurie, atvykę į prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją, gavo iš jos galiojantį leidimą gyventi;
d) užsieniečiams, kuriems prašančioji Susitariančioji Šalis pagal 1951 m. liepos 28 d. priimtos Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso su 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu padarytais papildymais nuostatas suteikė pabėgėlių statusą;
e) trečiųjų valstybių piliečiams, kuriuos prašomoji Susitariančioji Šalis faktiškai grąžino į jų kilmės valstybę ar bet kurią kitą trečiąją valstybę.
Tvarka
1. Susitariančioji Šalis rašytinį atsakymą į jai pateiktą readmisijos prašymą pateikia nedelsdama ir visada ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo gavimo dienos. Neigiamą atsakymą į tokį prašymą privalu motyvuoti.
2. Prašymą priimti asmenį atgal pagal šį Susitarimą prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingos institucijos pateikia prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingoms institucijoms ir praneša apie tai jos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
3. Jei asmuo, dėl kurio pateiktas prašymas priimti atgal pagal šio Susitarimo 2 straipsnį, neturi galiojančio kelionės dokumento, prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentinga diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga atlieka reikiamą tyrimą, įskaitant šio Susitarimo 3 straipsnyje numatytą pokalbį, ir, padariusi teigiamą išvadą, per dešimt dienų nuo teigiamo atsakymo į readmisijos prašymą išduoda reikiamą kelionės dokumentą.
4. Asmens, kuriam taikomas prašymas priimti atgal pagal šio Susitarimo 4 straipsnį, atveju, jei prašomoji Susitariančioji Šalis įsitikina, kad jis atitinka readmisijos reikalavimus ir jos atsakymas į prašymą yra teigiamas, prašančioji Susitariančioji Šalis atitinkamu atveju išduoda tam užsieniečiui nustatytos formos kelionės dokumentą. Dėl nustatytos formos kelionės dokumento Susitariančiosios Šalys susitaria diplomatiniais kanalais.
5. Prašomoji Susitariančioji Šalis perima asmenį, kuriam taikyta readmisijos procedūra, tuojau po to, kai gaunamas atsakymas į readmisijos prašymą, ir visada ne vėliau kaip vieną mėnesį nuo tokio atsakymo dienos. Suinteresuotos Susitariančiosios Šalies pranešimu šis terminas gali būti pratęstas, jei iškyla teisinių ar praktinio pobūdžio kliūčių, iki šios kliūtys bus pašalintos.
Tranzitas
1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu leidžia į savo valstybės teritoriją atvykti ir per ją tranzitu vykti užsieniečiams, prašančiosios Susitariančiosios Šalies grąžinamiems į kitos valstybės teritoriją. Tranzitu gali būti vykstama keliais, geležinkeliais arba oro transportu.
2. Prašomoji Susitariančioji Šalis duoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, jei laikomasi visų šių sąlygų:
a) nėra jokių galimybių grąžinti užsienietį tiesiogiai į galutinės paskirties valstybę;
b) tas asmuo turi galiojantį kelionės dokumentą ir jo kelionė į galutinės paskirties valstybę yra garantuota;
c) nėra jokių priežasčių daryti prielaidą, kad tas asmuo savo galutinės paskirties valstybėje galėtų būti persekiojamas dėl rasės, religijos, etninės kilmės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų.
3. Prašančioji Susitariančioji Šalis prisiima visą atsakomybę už tokio asmens tolesnę kelionę į galutinės paskirties valstybę ir, jei jis negali būti sugrąžintas, nepaisant priežasčių, tą asmenį priima atgal.
4. Prašančioji Susitariančioji Šalis prašomajai Susitariančiajai Šaliai privalo pranešti, ar grąžinamam asmeniui reikia palydos. Prašomoji Susitariančioji Šalis dėl tokio tranzito gali nuspręsti:
a) leisti tą asmenį lydėti prašančiajai Susitariančiajai Šaliai;
b) skirti savo palydą;
c) skirti palydą, koordinuodama su tą asmenį grąžinančia Susitariančiąja Šalimi.
5. Jei tranzitas vyksta prašančiosios Susitariančiosios Šalies užsakytu aviakompanijos orlaiviu, palydą parūpina tik ta Susitariančioji Šalis ir tokiai palydai neleidžiama išeiti iš prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje esančio oro uosto tarptautinio tranzito zonos.
6. Jei tranzitas vyksta prašomosios Susitariančiosios Šalies užsakytu aviakompanijos orlaiviu su palyda, prašomoji Susitariančioji Šalis parūpina palydą.
7. Jei išimtiniais atvejais tranzitas vyksta keliais ar geležinkeliais, Susitariančiosios Šalys susitaria dėl palydos būtinumo ir jos parūpinimo sąlygų.
8. Prašymas vykti tranzitu dėl readmisijos yra siunčiamas tiesiogiai prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms. Prašyme nurodoma visa informacija apie asmens tapatybę ir pilietybę, bendra informacija apie kelionę ir konkrečiai atvykimo prie tranzito valstybės sienos laikas ir vieta, išvykimo į galutinės paskirties valstybę laikas ir vieta, taip pat atitinkami duomenys apie lydinčius pareigūnus.
9. Nepažeisdama šio straipsnio 1 dalies, prašomoji Susitariančioji Šalis pasilieka teisę atmesti prašymą užsieniečiui atvykti į jos valstybės teritoriją ar per ją vykti tranzitu, jei yra priežasčių manyti, kad tokio prašymo priėmimas galėtų turėti poveikio jo nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar prieštarautų jos tarptautiniams įsipareigojimams.
Informacijos mainai ir jos apsauga
1. Konkrečiais atvejais, kai kitai Susitariančiajai Šaliai turi būti teikiama informacija vykdant šį Susitarimą, teikiama tik tokia informacija:
a) asmens, dėl kurio pateikiamas readmisijos prašymas, duomenys ir prireikus jo šeimos narių duomenys (pavardė, vardai, kiti turėti vardai, pravardės, slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, lytis, ankstesnė ir dabartinė pilietybė, žinomi gyvenamosios vietos adresai ir kt.);
b) pasas, asmens tapatybės kortelė ar kitas kelionės dokumentas (numeris, išdavimo data, dokumentą išdavusi įstaiga, išdavimo vieta, galiojimo laikas, galiojimo teritorija);
c) kiti duomenys, reikalingi nustatyti asmens tapatybę;
d) Susitariančiųjų Šalių valstybių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijų išduoti leidimai gyventi ir (arba) vizos, kelionės maršrutai, sustojimo vietos, kelionės bilietai ir kiti galimi kelionės planai;
e) kita informacija, įrodanti, kad asmuo buvo vienos iš Susitariančiųjų Šalių valstybės teritorijoje;
f) svarbi informacija apie asmens sveikatos būklę;
g) prireikus informacija apie specialios priežiūros senyviems ar sergantiems asmenims reikalingumą;
h) šio Susitarimo 7 straipsnyje numatytais atvejais informacija, susijusi su esančiais ar buvusiais prieglobsčio prašymais, bei kita informacija, susijusi su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu atitinkamo asmens atžvilgiu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama laikantis ją siunčiančios Susitariančiosios Šalies valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų.
3. Asmens duomenys gali būti perduodami tik Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms. Abiejų Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos užtikrina visos pagal šį Susitarimą gautos informacijos apsaugą laikantis jų valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatų.
4. Abi Susitariančiosios Šalys įsipareigoja:
a) užtikrinti, kad informacija, kuria keičiamasi vykdant šį Susitarimą, būtų būtina, teisėta, tiksli ir proporcinga šio Susitarimo tikslams;
b) pagal šį Susitarimą gautą informaciją naudoti tik tam tikslui, kuriam jos buvo prašoma arba kuriam ji buvo pateikta;
c) nedelsiant ištaisyti bet kurias klaidas, pastebėtas keičiantis asmens duomenimis, ir pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai tais atvejais, kai buvo perduoti neteisingi, netikslus duomenys arba duomenys, kuriems netaikomas šis Susitarimas, ir, gavus tokį pranešimą, nedelsiant padaryti reikiamas pataisas arba tuos duomenis sunaikinti;
d) kitos Susitariančiosios Šalies atsiųstą informaciją laikyti konfidencialia ir tokios informacijos neperduoti trečiajai šaliai, jei jos neleidžia perduoti informaciją pateikusi Susitariančioji Šalis;
e) šią informaciją saugoti, kad ji nebūtų atsitiktinai prarasta, neleistinai naudojama, keičiama ar atskleidžiama;
f) šią informaciją sunaikinti laikantis kitos Susitariančiosios Šalies nustatytų sąlygų, o jeigu tokios sąlygos nenustatytos, – kai tik ji bus nebereikalinga tam tikslui, kuriam ji buvo pateikta.
Išlaidos
1. Pagal šio Susitarimo 2 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį atgal priimtino asmens pervežimo iki prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės sienos išlaidas apmoka prašančioji Susitariančioji Šalis. Prašančioji Susitariančioji Šalis taip pat padengia kitas tokio asmens priėmimui atgal pagal 4 straipsnio 2 dalį reikalingas išlaidas.
2. Prašančioji Susitariančioji Šalis padengia visas išlaidas, patirtas dėl tranzito iki galutinės paskirties valstybės sienos, taip pat visas kitas išlaidas, kurių gali atsirasti dėl galimo grąžinimo.
Įgyvendinimo nuostatos
1. Susitariančiosios Šalys per trisdešimt dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo diplomatiniais kanalais vienai kitai praneša apie:
- kompetentingas institucijas, atsakingas už readmisiją ir su readmisija susijusio tranzito prašymų tvarkymą;
- readmisijai galimus naudoti oro uostus, uostus ir keliuose esančius sienos kirtimo punktus;
- įrodymui naudojamus duomenis bei dokumentus ir perkėlimui bei vykimui tranzitu reikalingas priemones.
Ryšys su kitais tarptautinės teisės aktais
1. Jokia šio Susitarimo nuostata jokiu būdu nepažeidžia nei vienos, nei kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teisių ir pareigų, atsirandančių iš kitų jas saistančių tarptautinių susitarimų.
Ginčų sprendimas
Bet kokie ginčai, kurie gali kilti aiškinant ar įgyvendinant šio Susitarimo nuostatas, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų konsultacijomis. Joms nepavykus, ginčas sprendžiamas diplomatiniais kanalais.
Baigiamosios nuostatos
1. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui ir įsigalioja praėjus trisdešimt dienų nuo paskutinio rašytinio pranešimo, kuriuo Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, jog atliktos jam įsigalioti reikalingos vidaus teisės procedūros, gavimo dienos.
2. Susitariančiosios Šalys, raštu pranešusios viena kitai, gali nustatytam laikotarpiui visiškai arba iš dalies sustabdyti šio Susitarimo taikymą siekdamos apsaugoti viešąją tvarką ar visuomenės sveikatą. Apie šio Susitarimo sustabdymą ir sustabdymo nutraukimą nedelsiant raštu diplomatiniais kanalais pranešama kitai Susitariančiajai Šaliai ir jis įsigalioja nuo pranešime nurodytos dienos. Ši nuostata netaikoma šio Susitarimo 2 straipsniui.
3. Šis Susitarimas gali būti keičiamas raštu abiejų Susitariančiųjų Šalių sutarimu. Tokie pakeitimai įsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalį.
4. Viena Susitariančioji Šalis kitai Susitariančiajai Šaliai adresuotu pranešimu gali šį Susitarimą denonsuoti. Denonsavimas įsigalioja praėjus trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunamas toks rašytinis pranešimas.
Pasirašytas 2004 m. vasario 19 d. Bukarešte dviem egzemplioriais lietuvių, rumunų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.
| Lietuvos Respublikos |
RUMUNijos |
| VYRIAUSYBĖS VARDU |
VYRIAUSYBĖS VARDU |
______________