LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL EŽERINĖS RAINĖS (Eupallasella percnurus) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 30 d. Nr. D1-379
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Bevardžio ežero ežerinės rainės (Eupallasella percnurus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Graužų aukštapelkės ežero ežerinės rainės (Eupallasella percnurus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti Metelių regioninio parko direkcijos dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai, o Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui arba Aplinkos apsaugos agentūrai dalyvauti priemonių įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto svetainėje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-379
ežerinės rainės (Eupallasella percnurus Pallas, 1814) apsaugos planas
I. ežerinės rainės, JOS populiacijos, buveinės aprašymas
Ežerinės rainės apibūdinimas
1. Ežerinės rainės sistematinė padėtis ir biologijos ypatumai. Ežerinė rainė (Eupallasella pecnurus Pallas, 1814) priskiriama poklasiui stipinpelekės žuvys – Actinopterygii, būriui karpžuvės – Cypriniformes, šeimai karpinės – Cyprinidae, genčiai – Eupallasella. Ankstesnis pavadinimas – Phoxinus percnurus.
2. Eurazijoje gyvena 8 rūšių rainės (gentys Phoxinus ir Eupllasella) priklausančios karpinių žuvų šeimai (Cyprinidae). Ežerinė rainė (Eupallasella percnurus), anksčiau buvo priskiriama genčiai Phoxinus. Rūšis kartais vadinama lot. perenurus, tačiau teisingas rūšies pavadinimas yra percnurus. Ežerinei rainei būdingas didelis morfologinis kintamumas, todėl išskiriami rūšies porūšiai, kurių Lenkijoje buvo išskirti šeši: Ph. p. percnurus, Ph. p. gdaniensis, Ph. p. dybowskii, Ph. p. occidentalis, Ph. p. stagnalis ir Ph. p. posnaniensis.
3. Ežerinė rainė – nedidelė, dažniausiai 3–6 cm ilgio marga žuvelė. Užauga iki 10 cm, tačiau didžiausia kada nors aptikta buvo 18,5 cm. Didžiausias svoris – 100 g. Daugiausia aptinkama Rytų Europos ežeruose, Vokietijoje, Lenkijoje.
Ežerinės rainės buveinės aprašymas
5. Europoje gyvena mažuose ir sekliuose, izoliuotuose distrofiniuose ar eutrofiniuose ežeruose. Taip pat sutinkama durpynuose ar karjeruose. Tai – fitofilinė rūšis, gyvenanti gausiai vandens augalais užaugusiuose telkiniuose. Tipiškos buveinės – natūralūs eutrofiniai, maži ar labai maži ežerai, retai – natūralizavęsi tvenkiniai ar karjerai. Lietuvos mastu saugomos rūšies ežerinės rainės buveinės yra nepakankamai ištirtos. Buveinių aprašymas nepakankamas ir kitose šalyse, tarp jų ir Lenkijoje.
Ežerinės rainės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
6. Lietuvos Respublikos teritorijoje ežerinės rainės paplitimas iki 2006 metų buvo nežinomas. Manoma, kad ši rūšis gyveno ir anksčiau. Teigiama, kad ežerinės rainės lervutes nedideliais atstumais (iki 1–15 km) gali pernešti vandens paukščiai. 2006 m. netoli Alytaus mažame Bevardžiame ežerėlyje aptikta ežerinė rainė. Apie tai 2006 m. paskelbtas mokslinis straipsnis žurnale „Acta zoologica Lituanica“. 2010 metais buvo surasta nauja ežerinės rainės gyvenamoji vieta – Bevardis ežerėlis Graužų pelkėje, esančioje Lazdijų rajone, Seirijų seniūnijoje, netoli Dusios ežero pietinio galo.
Ežerinės rainės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
7. Ežerinė rainė plačiai paplitusi Eurazijoje nuo Vidurio Europos vakaruose iki Japonijos rytuose. Europoje gyvena mažuose ir sekliuose, izoliuotuose distrofiniuose ar eutrofiniuose ežeruose. Taip pat sutinkama durpynuose ar karjeruose. Tai – fitofilinė rūšis, gyvenanti gausiai vandens augalais užaugusiuose telkiniuose. Vakarų Europoje ežerinė rainė yra sparčiai nykstanti rūšis. Lenkijoje pastaruoju metu ežerinių rainių populiacijos sparčiai nyksta dėl antropogeninės veiklos, pirmiausia, – dėl mažų seklių ir užžėlusių makrofitais ežerėlių nusausinimo arba jų išvalymo. 2002 m. Lenkijoje buvo žinomos 25 ežerinės rainės populiacijos, o 2003 m. – tik 12. Šiauriau Lietuvos apie ežerinę rainę jokių duomenų nėra.
8. Ežerinės rainės populiacijų kilmė Europoje gali būti dvejopa: arba imigravo iš rytinės arealo dalies, arba rekolonizavo buvusio ledynmečio teritorijas iš pietinių, neapledėjusių vietų. Lenkijos ežerinių rainių populiacijų maža genetinė įvairovė rodo, kad tikriausiai ežerinės rainės ledynmečio metu gyveno neapledėjusiose Europos vietose tarp šiaurinio ir Alpių ledynų, galbūt dabartinės Vengrijos ir Slovakijos teritorijose. Nustatytas sąlyginai platus paplitimas Lenkijoje ir keletas populiacijų Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje patvirtina šią hipotezę. Ežerinės rainės Dniepro ir Volgos upių baseinuose negyvena ir į Europą iš šių rytinių regionų patekti negalėjo. Lietuvos ežerinių rainių populiacijos kilmė analogiška, kaip ir Vidurio Europoje.
Ežerinės rainės biologija
9. Ežerinių rainių, gyvenančių Lietuvos vandens telkiniuose, ilgiai (bendras žuvies ilgis, L): nuo 59 iki 77 mm, masė – 2–5 g, žuvų amžius – dveji ar treji metai. Atliktų morfometrinių matavimų (pagal karpinių žuvų matavimo metodiką) duomenys pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Ežerinių rainių, gyvenančių Lietuvos vandens telkiniuose, morfometrinių tyrimų parametrai
| Morfometriniai požymiai (% SL1) |
Ribos |
| Predorsalinis ilgis |
56,41–57,81 |
| Postdorsalinis olgis |
36,09–37,50 |
| Galvos ilgis |
26,88–27,03 |
| Galvos aukštis |
17,19–18,28 |
| Galvos plotis |
12,19–13,44 |
| Postorbitalinis ilgis |
14,38–15,31 |
| Akies diametras |
6,56–6,88 |
| Snukio ilgis |
6,88–7,34 |
| Kūno aukštis |
23,13–23,75 |
| Uodegos stiebelio ilgis |
23,13–25,47 |
| Uodegos stiebelio aukštis |
9,22–10,31 |
| Uodegos stiebelio plotis |
7,50–7,97 |
| Atstumas nuo krūtinės iki pilvo peleko |
22,97–28,28 |
| Atstumas nuo pilvo iki analinio peleko |
19,53–22,19 |
| Nugaros peleko ilgis |
8,91–9,84 |
| Analinio peleko ilgis |
8,13–8,91 |
| Krūtinės peleko ilgis |
15,94–17,34 |
| Pilvo peleko ilgis |
13,59–15,31 |
| Meristiniai požymiai |
|
| Nešakotų spindulių skaičius nugaros peleke |
3 |
| Šakotų spindulių skaičius nugaros peleke |
7 |
| Nešakotų spindulių skaičius analiniame peleke |
3 |
| Šakotų spindulių skaičius analiniame peleke |
7 |
1 SL – standartinis kūno ilgis
Morfometrinių ir meristinių požymių ribos atitinka skiriamuosius rūšies rodiklius, nurodomus literatūroje, išskyrus kūno aukštį, kuris Lietuvos ežerinių rainių populiacijoje yra mažesnis: kūno aukščio mažiausia reikšmė – 23,1 proc. nuo kūno ilgio (literatūroje nurodoma – 23,9 proc.). Tai patvirtina, kad ežerinei rainei būdingas didelis morfometrinių požymių kintamumas.
Ežerinės rainės mityba, žiemojimas, migracija
10. Ežerinė rainė gyvena ežerėlių priedugniniame sluoksnyje. Žiemą užsirausia giliai į dumblą ir įminga. Maitinasi smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis taip pat ėda ir kitų žuvų ikrus. Subręsta dviejų metų amžiaus, kai kūno ilgis siekia 6 cm, o masė – 3,5 g. Neršia gegužės–birželio mėnesiais, kai vandens temperatūra 9–11 ?C. Neršia porcijomis (3–4 kartus), vislumas – 19–26 tūkstančiai ikrelių. Ikrai lipnūs, vystosi vandens augalijoje 10–15 parų. Išsiritusios lervutės ilgis – 4,3 mm. Kai lervučių ilgis pasiekia 15 mm, jos pradeda maitintis šakotaūsių ar irklakojų vėžiagyvių nauplijais dar prieš trynio maišelio rezorbciją. Suaugusios maitinasi plunksnėtaūsių mašalų, uodų ir kitų dvisparnių, rečiau – apsiuvų lervomis ar kitais bentosiniais organizmais.
Ežerinės rainės nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
11. Ežerinė rainė Lietuvoje saugoma nuo 2010 metų: rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884).
Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu. Ežerinė rainė įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006, L 263, p. 368) IV priedo sąrašą, kaip Bendrijos svarbos gyvūnų rūšis, kurią būtina griežtai saugoti. Ežerinės rainės buveinės saugomos vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).
II. Ežerinės rainės, jOS populiacijOS būklės ir buveinĖS įvertinimas
Ežerinės rainės radaviečių apsaugos būklė
12. Ežerinės rainės populiacija saugoma Lazdijų rajone, Seirijų seniūnijoje, Bijotų miške esančiame Graužų pelkės komplekse, kuriame yra Bevardis ežerėlis. Šis ežeras yra Metelių regioniniame parke, kuris patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – BAST) (kodas LTLAZ0010), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Šioje teritorijoje saugoma gamtinė buveinė: 3150, Natūralūs distrofiniai ežerai. Buveinės būklė stabili ir vertinama kaip geros būklės.
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
14. Lietuvos teritorijoje yra ne daugiau kaip 0,1–0,2 proc. viso žinomo saugomos rūšies arealo. Dvejose buveinėse gyvena 2000–3000 ežerinių rainių. Jokių vertinimų, kiek tai gali sudaryti visos pasaulinės populiacijos, nėra. Lietuvoje saugomos rūšies populiacijos dydis priklauso nuo perėjimo, mitybos buveinių kokybės, duomenų apie populiaciją limituojančius veiksnius nustatymo ir laiku priimamų rūšies apsaugos sprendimų. Lemiamą reikšmę rūšies išlikimui turi miškų ūkio, žemės ūkio, urbanizacijos, vėjo ir vandens energijos gavybos infrastruktūros plėtra, nes šie procesai dėl fragmentacijos ir kokybės degradacijos mažina rūšies veisimosi buveinių plotą. Ežerinės rainės pasiskirstymas visoje šalies teritorijoje mažu tankumu turi tiek teigiamą, tiek ir neigiamą pobūdį rūšies išlikimui. Regiono specifiniai, intensyvūs kraštovaizdžio transformacijos veiksniai gali paveikti tik nedidelę dalį populiacijos. Todėl populiacijos būklę įvairiuose šalies regionuose antropogeniniai procesai veiks skirtingu intensyvumu. Tačiau platus rūšies pasiskirstymas apsunkina populiaciją limituojančių veiksnių nustatymą ir apsaugos priemonių įgyvendinimą, nes nėra gerai išreikštų rūšies koncentracijos vietų. Atrenkant prioritetines rūšies buveinės tvarkymui ir atkūrimui skirtas vietas, būtina remtis konkrečių radaviečių būkle ir jų kokybės kaitos perspektyva, nesistengiant koncentruoti priemonių į konkrečias teritorijas. Pirmiausia turi būti tvarkoma ežerinė rainės teritorija Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje Bevardžio ežerėlyje. Lazdijų rajono Seirijų seniūnijoje (Metelių regioniniame parke) esančio Graužų pelkės ežerėlyje būtinos tik konservuojančio poveikio priemonės.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
15. Atliktų tyrimų duomenimis, rūšiai būdingas santykinis pastovumas, priklausantis iš esmės nuo dviejų veiksnių, – nuo buveinės abiotinių sąlygų stabilumo ir nuo kitų žuvų (plėšrūnių ir invazinių žuvų rūšių) galimo poveikio.
16. Didžiausios galimos grėsmės – upių baseinų vandens lygio pokyčiai, per didelis augalijos sužėlimas, kuris pasireiškia keliuose vandens telkiniuose vienu metu. Antra populiacijų nykimo priežastis – invazinės rūšys. Ypač didelis pavojus kiltų dėl to, jei į vandens telkinį, kuriame gyvena ežerinė rainė, galėtų patekti nuodėgulinis grundalas. Dideliuose vandens telkiniuose antropogeninis poveikis nežymus. Lenkijoje 1/3 visų ežerinių rainių buveinėms kylančios grėsmės įvardintos kaip didelės. Ežerinėms rainėms, gyvenančioms išeksploatuotuose durpių karjeruose pavojingas pernelyg didelis vandens rūgštingumas. Išeitis gali būti naujų buveinių pritaikymas išeksploatuotuose durpynuose, juos kalkinti ir po to įveisti suaugusius individus, juos perkeliant iš gausių populiacijų.
Grėsmės, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Grėsmių ežerinei rainei apibendrinimas
| Grėsmė |
Svarba* |
Aprašymas |
| Besikeičianti vandens telkinio būklė |
Kritinė grėsmė /Didelė |
Grėsmė kyla dėl antropogeninių ir natūralių veiksnių: - vandens lygio pažemėjimo; - nenatūraliai parūgštėjusio vandens; - kritiškai sumažėjusio deguonies kiekio žiemą; - lydekų ar nuodėgulinių grundalų įleidimo. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su biotechninių priemonių taikymu besikeičiančiose buveinėse, sąlygų sukūrimu potencialiose buveinėse ir suaugusių žuvų perkėlimu į naujus tinkamus vandens telkinius |
| Plėšrūnai |
Labai didelė |
Pagrindinis natūralūs ežerinės rainės priešas yra lydeka ir nuodėgulinis grundalas. Šių rūšių daromas poveikis įvardijamas kaip labai svarbi grėsmė, galinti sunaikinti visą populiaciją. Toks įvertinimas remiasi kitų šalių ichtiologų duomenimis, todėl parodo grėsmės reikšmingumą. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su draudimu įžuvinti bet kokias žuvų rūšis, o nustačius, kad šios rūšys pateko, jas išgaudyti. Kaip papildoma priemonė galima kitų žuvų rūšių gausos reguliavimas (paprastųjų karosų). |
| Neigiamas žvejų (naudotojų) poveikis |
Vidutinė / Didelė |
Ežerinės rainės žvejams – nepatrauklus objektas dėl mažo dydžio, tačiau gaudymas neigiamai veikia saugomos rūšies populiaciją ją mažindamas. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su saugomos rūšies gaudymo draudimu su žvejybos kontrole |
| Mokslinių tyrimų trūkumas |
Vidutinė / Didelė |
Šiuo metu labiausiai trūksta mokslinių žinių apie: 1) vandens hidrochemines savybes, telkinių būklę, pokyčius; 2) kitų rūšių poveikį; 3) ligų pavojų. Nenustačius šių poveikių, neįmanomas rūšies gausinimas kituose vandens telkiniuose. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės priklauso nuo stebėsenos organizavimo. |
| Informacijos apie ežerinių rainių paplitimą ir buveines trūkumas |
Vidutinė |
Šiuo metu žinomos tik dvi ežerinių rainių radavietės. Tinkamų buveinių šalyje yra daugiau, ypač pietinėje Lietuvos dalyje. Būtina patikrinti potencialias rainės gyvenimui tinkamas vietas (ežerėlius prie Babrų kaimo, prie Šventininkų). Trūksta žinių apie ežerinės rainės biologiją ir hidrochemines vandens telkinių savybes. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su stebėsenos, kurią pagal aprobuotą metodiką atliktų kvalifikuoti ichtiologai, įgyvendinimu, žinomų radaviečių apsaugos būklės ir neteisėto įžuvinimo kontrole, šalutinių rūšių gausos ir poveikio rainėms sumažinimu. |
| Trikdymas neršto metu |
Labai maža |
Dėl plaukiojimo ar maudymosi ežerinės rainės neršto sezono metu (gegužės–birželio mėnesiais) yra mažai žalingas tiek neršto sąlygoms, tiek lervučių vystymuisi. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su įspėjamųjų ženklų apie draudimą maudytis pastatymu. |
* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai (VU Gamtos mokslų fakulteto duomenimis):
Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 3 ar mažiau metų vienoje kurioje nors radavietėje.
Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 50 proc. ar iš išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų vienoje kurioje nors radavietėje.
Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 50 proc. per ateinančius 10 ar mažiau metų visose radavietėse.
Maža grėsmė – veiksniai, praktiškai neturintys poveikio veisimosi sėkmingumui ar veikiantys žuvis lokaliai ir (ar) nereguliariai.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
17. Išsamių ichtiologinių, hidrocheminių ežerinių rainių ir jų buveinių tyrimų nėra, Atlikti morfometriniai ežerinės rainės tyrimai Bevardžiame ežerėlyje, esančiame Alytaus rajono savivaldybėje. Tyrimai atlikti kvalifikuotai ir objektyviai. Tačiau nėra jokių duomenų apie ežerinės rainės, gyvenančios Lietuvoje, veisimąsi, mitybą, galimus potencialius priešus. Trūksta nuolatinės stebėsenos plano įgyvendinimo, kurio rezultatai suteiktų objektyvą informaciją apie galimus populiacijų būklės pokyčius, padėtų laiku identifikuoti kylančias rūšiai grėsmes ir numatyti efektyvias apsaugos priemones. Nėra tyrimų, kurie leistų įvertinti plėšrūnų daromo poveikį natūraliose buveinėse. Todėl nežinoma, kokie veiksniai gali nulemti populiacijos ilgalaikį išlikimą šalyje.
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
18. Ežerinės rainės išsaugojimui saugojimo priemonė – Bevardžio ežerėlio hidrografinės būklės stabilumo užtikrinimas. Taikoma priemonė – draudimo vaikščioti ar kitaip keisti ežerėlio apyežerį įgyvendinimas. Ežerinės rainės buveinė Graužų aukštapelkės teritorijoje saugoma pagal Metelių regioninio parko funkcinio prioriteto zonoje esančio Ežerėlių geomorfologinio draustinio Ežerėlių komplekse buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje taikomus bendruosius veiklos apribojimus, kuriuos nustato: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin, 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).
Ežerinės rainės buveinė Alytaus rajone nėra saugoma.
Abiejose buveinėse turi būti parengtos rekomendacijos ežerinės rainės apsaugai ir apie jas informuoti valstybinių ir privačių miškų savininkus ir valdytojus, siūlant:
6) sureguliuoti lankytojų srautus ir Graužų pelkės ežero apyežeryje neleisti lankytojams vaikščioti neįrengtais takais;
7) pateikti rekomendacijas miškų valdytojams ir savininkams dėl miškų ūkio darbų, kad būtų užtikrinamas vandens telkinių hidrologinio režimo stabilumas;
III. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės
| Tikslas – išsaugoti gyvybingas ežerinės rainės populiacijas |
|
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Sumažinti tarprūšinės konkurencijos grėsmę |
Išgaudyti kitų žuvų rūšių didelius individus |
| 2. Vykdyti populiacijos būklės stebėseną saugomos rūšies apsaugos būklės pagerinimui |
Patikslinti rekomendacijas ežerinės rainės apsaugai ir būklės pagerinimui |
| 4. Pagerinti ežerinės rainės populiacijos apsaugos būklę |
Įrengti informacinį ženklą apie draudimą žaloti aukštapelkę ar kitaip keisti apyežerio aukštapelkės būklę |
| 4. Techninių priemonių pagalba pagerinti ežerinės rainės populiacijos buveinės būklę |
Stebėti vandens telkiniuose, kuriuose aptinkamos ežerinės rainės populiacijos, deguonies kiekį žiemos laikotarpiu, sprendžiant deguonies trūkumo problemą |
| 5. Suformuoti tinkamose buveinėse naujas saugomos rūšies populiacijas |
Nustatyti tinkamas buveines ir perkelti ežerines raines. Suformuoti gyvybingas populiacijas |