LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2006 M. GEGUŽĖS 16 D. ĮSAKYMO Nr. D1-228 „DĖL APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMO BEI IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. balandžio 10 d. Nr. D1-302
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2099):
1.1. išdėstau preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr. 47-1558) 32 straipsnio 4 dalimi, 321 straipsnio 5 dalimi bei įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114),“;
1.2. nurodytuoju įsakymu patvirtintame Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše:
1.2.1. išdėstau 2 punktą taip:
„2. Tvarkos aprašas taikomas, kai:
2.1. padaryta žala, kuri yra susijusi su neigiamu poveikiu palankios saugomos rūšies apsaugos būklės ar palankios buveinių apsaugos būklės siekimui ar šios būklės palaikymui (toliau – Neigiamas poveikis saugomoms rūšims ar buveinėms);
2.2. padaryta žala paviršinio ar požeminio vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui;
2.3. padaryta žala žemei, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);
1.2.2. papildau šiuo 21 punktu:
1.2.3. išdėstau 4 punktą taip:
„4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. laikini (tarpiniai) nuostoliai – nuostoliai, susidarantys dėl to, kad pažeisti gamtos ištekliai ir (arba) aplinkos elementų funkcijos (savybės) nebegali atlikti savo ekologinių funkcijų arba atlikti aplinkos elementų funkcijų kitiems gamtos ištekliams arba visuomenei iki tol, kol pirminių arba papildomų aplinkos atkūrimo priemonių poveikis taps matomas. Laikini (tarpiniai) nuostoliai neapima turtinės žalos, padarytos fiziniams ir juridiniams asmenims;
4.2. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „saugoma rūšis“ apima saugomas rūšis, kurios:
4.2.1. įrašytos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priedą;
4.2.2. yra nuolat aptinkamų migruojančių paukščių rūšys, neįrašytos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priedą, kurių apsaugai nustatomos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, nurodytos Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048, Nr. 119-4539);
4.2.3. įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856);
4.2.4. įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531);
4.3. pirminė būklė – aplinkos elementų ir jų funkcijų būklė, kuri būtų buvusi, jei žala aplinkai nebūtų padaryta, ir kuri nustatoma pagal geriausią turimą informaciją apie aplinkos būklę;
4.5. aplinkos elemento funkcija – tai funkcija, kurią aplinkos elementas atlieka aplinkos ar kitų aplinkos elementų ar žmonių (visuomenės) naudai;
4.6. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „buveinė“ apima:
4.6.1. buveines rūšių, nurodytų 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), 4 straipsnio 2 dalyje;
4.6.2. buveines rūšių, nurodytų 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priede;
4.6.3. buveines rūšių, nurodytų 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), II priede;
4.6.4. natūralias buveines, nurodytas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), I priede;
4.6.5. veisimosi ir poilsio vietas rūšių, nurodytų 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), IV priede;
4.7. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „natūrali buveinė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
4.8. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „palanki buveinės apsaugos būklė“ suprantama taip, kaip sąvoka „palanki natūralios buveinės apsaugos būklė“, apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme;
4.9. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „palanki rūšies apsaugos būklė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200);
4.10. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „gamtosauginis vandens debitas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508);
4.11. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „labai pakeistas vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
4.12. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „paviršinis vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;
4.13. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „požeminio vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;
4.14. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „upės vagos reguliavimas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Melioracijos techniniame reglamente MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3D-2 (Žin., 2006, Nr. 6-227);
4.15. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „vandens nuotėkis“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508);
4.16. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „žala aplinkai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75);
4.17. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „gamtotvarkos planai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3409);
1.2.4. išdėstau III skyriaus pavadinimą taip:
1.2.5. išdėstau 6 punktą taip:
„6. Neigiamo poveikio saugomoms rūšims ar buveinėms reikšmingumas vertinamas atsižvelgiant į šių saugomų rūšių ar buveinių apsaugos būklę žalos padarymo metu, jų atliekamas funkcijas ir natūralaus atsistatymo galimybę. Reikšmingas neigiamas poveikis nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis ir vertinimo kriterijus:
6.1. saugomoms rūšims:
6.1.2. konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Bendrijos lygį);
6.1.3. saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;
6.2. buveinėms:
6.2.2. konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą buveinės apsaugai, buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Bendrijos lygį);
6.2.3. buveinės natūralaus atsistatymo galimybę (pagal jos tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);
1.2.6. išdėstau 7 punktą taip:
„7. Neigiamas poveikis saugomoms rūšims ar buveinėms laikomas reikšmingu neigiamu poveikiu saugomoms rūšims ar buveinėms, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
7.1. rūšies vietinės populiacijos, randamos teritorijoje, individų skaičius, jų tankumas arba šios rūšies buveinės plotas sumažėja:
7.1.1. griežtai saugomų rūšių, nurodytų Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884), ir saugomų rūšių, nurodytų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše), priskirtos 0, 1 ar 2 kategorijoms – 5 ir daugiau procentų;
7.1.2. saugomų rūšių, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše priskirtų 3 ar 4 kategorijoms – 10 ir daugiau procentų;
7.2. dėl konkrečių individų grupės sunaikinimo arba rūšies buveinės pažeidimo buveinių apsaugai svarbi teritorija ar paukščių apsaugai svarbi teritorija nebeatitinka patvirtintų tokių teritorijų atrankos kriterijų;
7.3. rūšies galimybės daugintis (pagal šiai rūšiai arba populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumas arba natūralaus atsistatymo galimybės sumažėja didesniame nei vietiniame (teritorijos) lygmenyje;
7.4. saugoma rūšis praranda galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo atsinaujinti iki būklės, lygiavertės pirminei būklei;
7.5. prioritetinio natūralių buveinių tipo natūralios buveinės plotas sumažėja daugiau kaip 5 procentais nuo prioritetinio natūralių buveinių tipo buveinių bendro ploto arba Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo (išskyrus prioritetinio natūralių buveinių tipą) natūralios buveinės plotas sumažėja daugiau kaip 10 procentų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo buveinių bendro ploto;
7.6. dėl sunaikinto ar pažeisto natūralios buveinės ploto buveinių apsaugai svarbi teritorija nebeatitinka nustatytų tokių teritorijų atrankos kriterijų;
7.7. buveinė praranda galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo atsinaujinti iki būklės, lygiavertės pirminei būklei;
7.8. žala priskiriama žalai, turinčiai reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar buveinėms, jeigu įrodomas poveikis žmogaus sveikatai;
1.2.7. išdėstau 9 punktą taip:
„9. Žala, turinčia reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar buveinėms, nelaikoma tokia žala, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
9.1. neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai ar buveinei;
9.2. neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose ūkinės veiklos apribojimus buveinių teritorijose;
1.2.8. papildau šiuo 91 punktu:
„91. Padarytas neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
91.1. neigiamas poveikis, padarytas paviršiniam vandens telkiniui, išskirtam pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), ir neigiamas poveikis atitinka šiuos požymius:
91.1.1. paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas pablogėjo bent per 1 klasę arba, jeigu paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo klasė iki žalą paviršinio vandens telkiniui sukėlusios veikos buvo „labai bloga“ ir vandens kokybės elementų rodiklių vertės pablogėjo dydžiu, viršijančiu verčių intervalą, lygų intervalui tarp „blogos“ ir „labai blogos“ klasės. Paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo pablogėjimą vertina Aplinkos apsaugos agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363);
91.1.2. paviršinio vandens telkinio cheminė būklė pablogėjo tiek, kad nebeatitinka geros cheminės būklės klasės kriterijų. Paviršinio vandens telkinio cheminės būklės pablogėjimą vertina Aplinkos apsaugos agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363);
91.1.3. upės vandens nuotėkis sumažinamas tiek, kad tampa mažesnis nei gamtosauginis vandens debitas ilgesniam negu paros laikotarpiui;
91.3. atliktas upės vagos reguliavimas, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
91.3.3. atliktas upės vagos reguliavimas ilgesniame nei 10 % upės ilgio ruože. Upės ilgis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, įsteigto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, duomenis;
91.4. ežere vandens lygis pažeminamas daugiau kaip 0,5 metro. Vandens lygis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, įsteigto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, duomenis.“;
1.2.9. papildau šiuo 92 punktu:
„92. Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, jeigu jis padarytas požeminio vandens telkiniui, išskirtam pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), ir tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
92.1. dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos požeminio vandens telkinyje viršijamos cheminių medžiagų ribinės vertės, nustatytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987). Požeminio vandens telkinyje cheminių medžiagų ribinių verčių vertinimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) Ekogeologinių tyrimų reglamento, patvirtinto Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759), nustatyta tvarka;
92.2. dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė pasikeitė iš „geros“ į neatitinkančią „geros“ būklės klasę. Požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasės pasikeitimas vertinamas pagal Vandensaugos tikslų nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), kai požeminio vandens telkinio kiekybinė būklė neatsistato savaime per 1 metus. Šiame punkte nurodyto kriterijaus vertinimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 (Žin., 2005, Nr. 106-3934).“;
1.2.10. papildau šiuo 93 punktu:
„93. Reikšmingu neigiamu poveikiu žemei laikomas neigiamas poveikis, kai dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos viršijama cheminės medžiagos ribinė vertė dirvožemyje ar grunte, nustatyta Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987). Cheminių medžiagų ribinių verčių vertinimą dirvožemyje ir grunte atlieka Lietuvos geologijos tarnyba Ekogeologinių tyrimų reglamento nustatyta tvarka.“;
1.2.11. išdėstau 27 punktą taip:
„27. Gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, RAAD privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, nustatyti padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą.“;
1.2.12. išdėstau 29 punktą taip:
„29. Ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba po ekstremalios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, arba po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kitų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, pabaigos ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo IV ir V skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys.“;
1.2.14. išdėstau 31 punktą taip:
„31. Šio Aprašo 311 punkto nustatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, RAAD privalo reikalauti, kad ūkio subjektas šio Aprašo 29 punkte nustatytais terminais, o jei šie terminai yra pasibaigę iki minėto sprendimo priėmimo – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo, pateiktų RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. RAAD turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas teiktų kitą informaciją ir duomenis, būtinus šio Aprašo 27 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.“;
1.2.15. papildau šiuo 311 punktu:
„311. Ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo RAAD atlieka neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas tiek, kiek būtina neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimui atlikti, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo dienos. Šio Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai ar buveinei, paviršiniam vandens telkiniui ar požeminio vandens telkiniui, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės šio Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka. Šio aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis žemei, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos aplinkos atkūrimo priemonės šio aprašo V skyriuje nustatyta tvarka. Kitais atvejais, kai padarytas neigiamas poveikis aplinkai, RAAD įvertina, ar yra galimybė atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, ir esant tokiai galimybei, priima sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. RAAD raštu kreipiasi į šio Aprašo III skyriuje nurodytas institucijas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pateikia prašomą vertinimą, duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 10 mėnesių nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai). RAAD taip pat gali raštu kreiptis į kitas įstaigas prie Aplinkos ministerijos ar kitas Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas dėl duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pagal savo kompetenciją pateikia prašomus duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai). Apie RAAD priimtą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą.“;
1.2.16. išdėstau 33 punktą taip:
„33. RAAD per 7 darbo dienas nuo aplinkos atkūrimo priemonių plano gavimo arba nuo sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo priėmimo dienos, jei šis sprendimas priimamas vėliau, išnagrinėja ir motyvuotu sprendimu pritaria arba atsisako pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu, šis terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Prireikus RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą teikia derinti suinteresuotoms institucijoms. Sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas kaip privalomasis nurodymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka. Šis privalomasis nurodymas pateikiamas ūkio subjektui ir vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ūkio subjektas turi per 7 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui gavimo dienos pateikti naują aplinkos atkūrimo priemonių planą.“;
1.2.17. papildau šiuo 351 punktu:
1.2.18. išdėstau 36 punktą taip:
1.2.19. papildau šiuo 361 punktu:
„361. Ūkio subjektui įvykdžius privalomajame nurodyme nurodytas aplinkos atkūrimo priemonių plano priemones, RAAD įvertina, ar pasiekti aplinkos atkūrimo pagal šį Tvarkos aprašą tikslai, ir prireikus priima sprendimą dėl papildomo aplinkos atkūrimo priemonių plano rengimo. Apie priimtą sprendimą RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos ūkio subjektas privalo pateikti RAAD papildomą aplinkos atkūrimo priemonių planą. Šis planas derinamas, sprendimas pritarti planui ar atsisakyti pritarti planui priimamas, sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas, privalomajame nurodyme nurodytos aplinkos atkūrimo priemonių plano priemonės vykdomos ir jų vykdymas kontroliuojamas šio Aprašo 29, 32, 33, 34, 351, 36 punktuose nustatyta tvarka.“;
1.2.20. papildau šiuo 38 punktu:
„38. Informacija apie neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą registruojama Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 335 „Dėl Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-951), nustatyta tvarka.“